7dae87ef-c864-4207-9820-e488c24fc58b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-579/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16068-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nuteistajam J.

V., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams D. Å ., A. S. Å ., jų atstovui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 40 (keturiasdeÅ¡imties) MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) bauda.

J. V. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. V. priteista 1521 Eur (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai dvideÅ¡imt vienas euras) nukentėjusiojo D. Å . naudai. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J.

V. priteista 673 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai) nukentėjusiojo A. S. Š. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiojo D. Š. patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 750,20 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų ir dvidešimt centų) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš J. V.. Nukentėjusiojo A. S. Š. patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 1173,70 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai ir septyniasdešimt centų) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš J.

V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 14 d., apie 15.30 val., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su žirklėmis tyčia sunaikino 13 (trylika) vnt. kalninių pušų, padarydamas D. Å . 1521 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro) materialinę žalÄ , tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaikino dvi juodÄ sias puÅ¡is ir penkias kalnapuÅ¡es, padarydamas A. S. Å . 673 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų eurų) materialinę žalÄ , iÅ¡ viso sunaikino svetimo turto už 2194 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus).

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinti, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė neapsvarstęs kitų galimai padarytų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, kurie iÅ¡ viso neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apelianto vertinimu, jo atlikti veiksmai galimai atitinka kito teisės pažeidimo – savavaldžiavimo požymius. 2.2.

Skunde nuteistasis pažymi, kad bÅ«damas įvykio vietoje pagrįstai manė, jog nukentėjusiųjų žemės sklypams yra taikomi servituto reikalavimai, be to, jie yra vandens apsaugos zonoje, todėl žeme ir prieigomis prie jos be iÅ¡imties yra leidžiama naudotis visiems gyventojams. Skundo autorius neneigia, kad savavaliÅ¡kai ėmėsi spręsti jau anksčiau kilusį ginÄÄ su kaimynais dėl ne vietoje ir be leidimų pasodintų dekoratyvinių augalų, nes jie ne tik trukdė aplinkiniams vaikščioti ar patekti prie vandens telkinio, bet ir dėl savo neiÅ¡vaizdumo bei prastos kokybės darkė aplinkÄ ir bendrÄ vaizdÄ .

Apeliantas taip pat suvokia, kad neturėdamas jokių teisėtų įgaliojimų ėmėsi vykdyti veiksmus, kurie priskirti atlikti atitinkamoms valstybės institucijoms – Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, seniÅ«nijai ir pan., tačiau Å¡iuo atveju suveikė emocijos ir noras greičiau (ne biurokratinėmis priemonėmis) iÅ¡spręsti elementarius buitinius ginčus tarp kaimynų. Jokio tikslo sugadinti ar suniokoti svetimÄ turtÄ jis neturėjo. 2.3. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog BK 294 straipsnio inkriminavimui bÅ«tina nustatyti didelės žalos nukentėjusiajam padarymo faktÄ .

Nuteistojo vertinimu, didele turtinio pobÅ«džio žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams turi bÅ«ti laikomi tokie atvejai, kai galima nustatyti ne mažesnę nei 150 MGL dydžio žalÄ . Å iuo atveju nukentėjusiųjų nurodyti praradimai nesiekia minėto dydžio, todėl jo veiksmus kvalifikuoti BK kontekste nėra pagrindo. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusieji neįrodinėjo, jog apkarpytos puÅ¡ys kada nors buvo jų pirktos, t. y. priklauso jiems nuosavybės teise. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar teismas, inkriminuodamas jam BK 187 straipsnio 1 dalį, tinkamai nustatė turto svetimumo požymį.

Apelianto teigimu, jo padaryta veika galėtų bÅ«ti vertinama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies kontekste, kur įtvirtinta atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡ose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Å iuo atveju buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, nes į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, atliktas tyrimas ir pan. 2.4.

Skunde nurodoma, jog šiuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos teismo eksperto konsultanto G. T. atliktas tyrimas, kuriame konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, (duomenys neskelbtini) karjero rytinės pakrantės dalyje, ties sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) karjero vandens apsaugos juostoje nėra galimas savavališkas medžių ar kitos augmenijos sodinimas“. Taigi, pasodintų pušelių ir kitų dekoratyvinių augalų auginimas aptariamoje teritorijoje yra draudžiamas įstatymų ir tai yra nuolatinės nesantaikos tarp kaimynų šaltinis, kuris tęsis tol, kol nebus sureguliuotas įgaliotų institucijų. 2.5.

Apeliantas skunde dar kartÄ pažymi, jog nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kad yra ginčo turto savininkai ir kad Å¡is turtas buvo jų kaip nors įgytas. Nesant turto įgijimo dokumentų, teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadas apie Å¡io turto vertę. Nukentėjusiųjų ir (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos želdinių kainos yra akivaizdžiai padidintos, siekiant nepagrįstai praturtėti ir kvalifikuoti jo veiksmus kaip nusikalstamus. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos (pavyzdžiui, internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt) matyti, kad kalninių pušų bei juodųjų pušų kainos svyruoja nuo 4 iki 13 eurų, todėl civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, jis galėtų bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, tinkamai pateikus duomenis apie turto kainÄ .

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė vadovaudamasis nepatikimais, prieÅ¡taringais, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtintais įrodymais ir spėlionėmis, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principu, reiÅ¡kiančiu, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

3. Atsiliepime į nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiųjų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 3.1. Atsiliepime nukentėjusiųjų atstovas nurodo, kad nuteistojo skundas yra paremtas subjektyviu vertinimu, kuris neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panaÅ¡ios kategorijos bylose.

J. V. veiksmai privačiuose nukentėjusiesiems priklausančiuose žemės sklypuose, tyčia su žirklėmis nupjaunant juodÄ sias puÅ¡is ir kalnines puÅ¡is, traktuotini ne kaip nuteistojo teisės ar teisėtų interesų įgyvendinimas, nors ir neteisėtomis priemonėmis, bet kaip tyčinis svetimo nukentėjusiesiems priklausančio turto sunaikinimas. J. V. neturėjo jokio juridinio pagrindo ir intereso į civilinių ieÅ¡kovų privačiuose žemės sklypuose augančias puÅ¡eles. Faktas, kad nukentėjusiesiems priklausantys žemės sklypai patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostÄ , kuria praeiti turi teisę paÅ¡aliniai asmenys, nesukÅ«rė tikros ar tariamos nuteistojo teisės reikÅ¡ti bet kokias pretenzijas ar imtis realių veiksmų dėl privačiuose žemės sklypuose esančio turto (puÅ¡elių). 3.2.

Atsiliepimo autorius atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas, išskirtas pagal žemėtvarkos reikalavimus ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrindinis nekilnojamasis daiktas. Kiti nekilnojamieji daiktai, t. y. pastatai, statiniai, miškas, medžiai, yra žemės sklypo priklausiniai. Taigi, nuteistojo tyčia iškirstos pušelės yra pastarajam svetimas turtas. Civiliniai ieškovai neturėjo įrodyti aplinkybių, kad jie yra jų privačiuose žemės sklypuose augusių pušelių savininkai.

Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) patirta žala dėl želdinių nupjovimo yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais, dėl kurių A. S. Š. buvo padaryta 673 Eur turtinė žala, o D. Š. – 1521 Eur turtinė žala (skaičiuojant, jog vienos kalninės pušies kaina yra 117 Eur, o juodosios pušies – 44 Eur).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas N. S. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti; nukentėjusysis D. Å ., nukentėjusiųjų D. Å . ir A. S. Å . atstovas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis bei prokuroras Arvydas Čapas prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino J. V. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados buvo nustatytos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, konstitucinių teisingumo bei teisinės valstybės principų, sprendžiant dėl J.

V. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų parodymai, liudytojų paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir kiti duomenys, nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu bÅ«du, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 8. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . SÄ voka „svetimas turtas“ aiÅ¡kintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. teigia, kad Å¡iuo atveju turto svetimumo požymis nebuvo nustatytas, jo atlikti veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami nebent BK 294 straipsnio 1 dalies (savavaldžiavimas) arba ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) kontekste, tačiau Å¡iems apelianto teiginiams teisėjų kolegija nepritaria.

9. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Ä®gyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Situacijos, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektyviÄ jÄ teisę sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavaliÅ¡kai, o kai toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už savavaldžiavimÄ .

Inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-470/2014, 2K-16-628/2018).

10. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sÄ monėje egzistuojanti teisė. Apeliantas teigia suvokiantis, kad neturėdamas jokių teisėtų įgaliojimų ėmėsi vykdyti veiksmus, kurie priskirti atlikti atitinkamoms valstybės institucijoms, t. y. jis iÅ¡pjovė ne vietoje ir be leidimų pasodintus dekoratyvinius augalus, kurie ne tik trukdė aplinkiniams vaikščioti ar patekti prie vandens telkinio, bet ir dėl savo neiÅ¡vaizdumo bei prastos kokybės darkė aplinkÄ ir bendrÄ vaizdÄ .

J. V. pažymi, jog manė, kad nukentėjusiųjų žemės sklypams yra taikomi servituto reikalavimai, be to, Å¡ie sklypai yra vandens apsaugos zonoje, todėl žeme ir prieigomis prie jos be iÅ¡imties yra leidžiama naudotis visiems gyventojams. Vadovaujantis Å¡iuo nuteistojo aiÅ¡kinimu, jis vykdė tariamÄ teisę, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktÄ , neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimÄ , bet bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas sÄ Å¾iningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-562/2011).

Savavaldžiavimui bÅ«dinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). BÅ«tent Å¡io kriterijaus (sÄ Å¾iningo, pateisinamo klydimo) teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl apelianto veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

11. IÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti (ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra), kad J. V. nukentėjusiesiems priklausančiuose privačiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Å¡akoms genėti skirtomis žirklėmis nukirpo iÅ¡ viso dvideÅ¡imt puÅ¡elių (septynios puÅ¡ys priklausė A. S. Å ., trylika – D. Å .). Abu sklypai pilnai tvora neaptverti (tinkline tvora aptverta tik teritorija aplink gyvenamÄ jį namÄ ), nes dalis jų yra vandens pakrantės apsaugos zonoje.

Vis dėlto, nuteistajam sklypų ribos buvo žinomos, nes jis yra nukentėjusiųjų kaimynas, gyvenantis prieÅ¡ais D. Å . namÄ , be to apeliantas domėjosi Å¡ių sklypų ribomis, norėjo juos (iÅ¡ nukentėjusiųjų) įsigyti. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad J. V. buvo užtiktas nusikaltimo darymo vietoje, t. y. D. Å . kartu su žmona G. Å . įvykio metu buvo namuose, kai pro langÄ pamatė, kaip kaimynas kerpa jiems priklausančias puÅ¡is. Išėję į kiemÄ , sutuoktiniai J.

V. aiÅ¡kiai pasakė, kad jis yra privačioje teritorijoje ir niokoja svetimÄ turtÄ , tačiau nuteistasis į Å¡iÄ pastabÄ visiÅ¡kai nesureagavo ir toliau karpė puÅ¡eles, aiÅ¡kindamas, kad Å¡ios auga vandens apsaugos zonoje, kur turi bÅ«ti žmonėms užtikrintas laisvas praėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog šį neva trukdančių praeiti želdinių „valymo“ darbÄ J. V. atliko neinicijavęs jokio teisinio ginčo dėl tariamai be leidimų pasodintų puÅ¡elių iÅ¡kasimo, t. y. jis nesikreipė į atitinkamas institucijas ir nesiaiÅ¡kino, ar puÅ¡elių augimo vietoje iÅ¡ tiesų draudžiama jas sodinti.

Taigi, nuteistasis savarankiÅ¡kai, nesant jokios pateisinamos klaidos, nusprendė, kÄ galima, o ko negalima sodinti vandens apsaugos juostos zonoje, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės tvarkyti minėtÄ zonÄ nėra.

12. Nukentėjusysis D. Å . pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) karjero pakrante. Nupjautos puÅ¡ys buvo susodintos sklypo dalyje prie pakrantės, kuriai servitutas nėra nustatytas, tiesiog vandens apsaugos zona patenka į jam priklausantį žemės sklypÄ . PuÅ¡ys buvo pasodintos prieÅ¡ kelis metus, o 2019 metais jos buvo persodintos, nes trukdė tiesiamai vandens trasai. Atstumas nuo pušų iki vandens buvo pakankamai didelis, želdiniai niekam netrukdė, jis visiems žmonėms leisdavo praeiti, tik įspėdavo, jog tai privati valda (2 t., b. l. 109-110).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai paaiÅ¡kino ir nukentėjusysis A. S. Å ., kuris pažymėjo, jog vykdyti komunikacijų darbai buvo suderinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. viskas buvo vykdoma pagal projektÄ ir turint reikiamus leidimus. Buvo iÅ¡kasta tranšėja, kartu iÅ¡kasant ir augusias kalnapuÅ¡es, kurios vėliau, tvarkant aplinkÄ , buvo persodintos. Å ios puÅ¡elės buvo pasodintos dideliais atstumais viena nuo kitos ir niekam praeiti netrukdė (2 t., b. l. 110-111).

13. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos virÅ¡ininkas D. Å . raÅ¡te Nr. (12.4)-AD5-10002 yra nurodęs, jog medžių sodinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ 8 punktas. ApžiÅ«rėjus teritorijÄ , kurioje augo nupjautos puÅ¡elės, nustatyta, kad apribojimai ar draudimai medžių sodinimui Å¡ioje vietoje netaikomi (1 t., b. l. 112).

Visos puÅ¡elės augo privačiuose sklypuose, tose sklypų dalyse, kurios patenka į pakrantės apsaugos juostÄ . PuÅ¡elės saugotinų medžių kriterijaus neatitinka. Jos buvo pasodintos atlikus lietaus nuotekų kanalizacijos klojimo darbus, kurie buvo suderinti pagal projektÄ , taigi velėna jau buvo pažeista ir nukentėjusiojo siekis buvo atkurti prieÅ¡ tai buvusiÄ aplinkÄ , o ne suformuoti gyvatvorę, kuri trukdytų praeiti pakrantės apsaugos juosta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas K.

Å . paaiÅ¡kino, kad nupjautų puÅ¡elių augimo vietoje yra formalus draudimas dirbti žemę. Pavienius želdinius sodinti galima, tačiau jie neturi sudaryti gyvatvorės ir trukdyti žmonių praėjimui. Specialistas pažymėjo, jog matė tik nupjautas puÅ¡eles, tačiau iÅ¡ jam parodytų želdinių nuotraukų (2 t., b. l. 118-120), darytų iki nagrinėjamo incidento, sprendžia, kad puÅ¡elės buvo susodintos pavieniui ir negalėjo niekam trukdyti. Kokie tarpai turi bÅ«ti tarp susodintų želdinių teisės aktai nereglamentuoja, tiesiog yra nominalus reikalavimas, jog negalima iÅ¡tisinė gyvatvorė, užtverianti praėjimÄ (2 t., b. l. 128-129).

14. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, akivaizdu, kad jokio teisės pažeidimo, dėl kurio bÅ«tų reikėję atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, nukentėjusieji nepadarė. Nuteistasis J. V. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pripažino, jog žinojo, kad žemė, kurioje buvo susodintos puÅ¡elės, priklauso D. Å . ir A. S. Å ., tačiau tuo pačiu tai yra vandens apsaugos juosta, kuria naudotis gali visi gyventojai (2 t., b. l. 111-112). Taigi, apeliantas suvokė, jog eina į jam nepriklausančius sklypus ir su žirklėmis karpo puÅ¡eles, kurios yra pasodintos bÅ«tent Å¡ių sklypų savininkų, tokiu bÅ«du naikindamas svetimÄ turtÄ .

Å ioje nutartyje jau minėta, kad puÅ¡elės netrukdė praėjimui ir nesudarė vientisos gyvatvorės, kÄ aiÅ¡kiai matė bei suvokė ir J. V., kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pakrantės zonoje vedžioja Å¡unį, kiti gyventojai toje vietoje važinėja dviračiais, mamos, veždamos vežimėliuose vaikus, eina pasivaikščioti. Atkreiptinas dėmesys, jog nei pėstiesiems, nei važiuojantiems dviračiais retai pasodintos ir lėtai augančios puÅ¡ys netrukdė, iÅ¡skyrus apeliantÄ , kuris tyčia, suvokdamas, jog niokoja bei naikina svetimÄ (želdinių jis nepirko, nesodino ir neturi jokių teisių į juos) turtÄ ir to norėdamas, Å¡ias puÅ¡is nukirpo jų savininkų akivaizdoje.

Nors apeliantas teigia, kad jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) kontekste, tačiau teisėjų kolegija tam nepritaria. J. V., naikindamas svetimÄ turtÄ , nevartojo necenzÅ«rinių žodžių ar gestų, prie nukentėjusiųjų įžeidžiamai nekibo ir jokios agresijos nereiÅ¡kė, tiesiog nukirpo, taip sunaikindamas, jam nepriklausančius želdinius. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam taip pat paskirta adekvati ir proporcinga padarytiems neteisėtiems veiksmams bausmė.

Dėl nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžio 15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

16. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-489/2017, 2K-307-689/2019).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. V. praÅ¡o sumažinti nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžius, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino tikrosios nupjautų pušų vertės ir besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis kainomis, kurios neatitinka vidutinės rinkos vertės, be to, teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ apie nupjautų pušų rūšį, t. y. konstatavo, jog nupjautos kalninės puÅ¡ys buvo var. Mughus rÅ«Å¡ies, kuri yra pati brangiausia, nors iÅ¡ tiesų įvykio vietoje buvo susodintos paprastos puÅ¡ys, kurios buvo neiÅ¡vaizdžios ir nuskurdusios.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų civilinių ieÅ¡kinių bei skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusieji prašė jiems atlyginti žalÄ už puÅ¡elių pirkimÄ bei pasodinimÄ . Apylinkės teismas priteisė žalÄ tik už želdinių įsigijimÄ . Kadangi nukentėjusieji ar jų atstovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija analizuoja tik sunaikintų pušų vertės nustatymo pagrįstumÄ .

18. Byloje nėra ginčo dėl to, jog iš viso buvo sunaikinta dvidešimt pušų, iš kurių trylika kalninių pušų (kalnapušių) priklausė D. Š., o dvi juodosios pušys ir penkios kalninės pušys priklausė A. S. Š.. Nukentėjusiųjų teigimu, pušys buvo pirktos pasodintos vazonuose (duomenys neskelbtini) medelyne „(duomenys neskelbtini)“, todėl į šio medelyno specialistus kreipėsi ir dėl pušų kainų nustatymo, kadangi pirkimo čekių jie nėra išsaugoję.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus ir pan.; daikto vertė nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiÅ¡kiant prieÅ¡taravimus pasitelkiama Å¡ios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-240-696/2017). (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 19 d. pateiktais duomenimis (1 t., b. l.

64) juodosios puÅ¡ies (130 cm aukščio) vazone kaina yra 44 Eur, o var. Mughus kalninės puÅ¡ies (130 cm aukščio) – 117 Eur. BÅ«tent remdamasis Å¡iomis sumomis pirmosios instancijos teismas ir apskaičiavo nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus žalos skaičiavimas yra netikslus ir neatitinka byloje surinktų duomenų apie sunaikintus augalus.

19. Nupjautus medelius sklypuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 29 d. apžiūrėjo bei aprašė dendrologas R. M., kurio pateiktoje pažymoje apie sunaikintus medžius (1 t., b. l. 100) nurodyta, kad juodųjų pušų aukštis buvo apie 1-1,3 m, o kalninių pušų – 0,5-1 m. Medžiai nupjauti prie pat žemės, medelių amžius svyruoja nuo 2 iki 5 metų, kas patvirtina nukentėjusiųjų teiginius, jog pušys buvo ne naujai pasodintos, tačiau persodintos po atliktų vandens trasos tiesimo darbų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis D. Å . pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog persodintieji augalai buvo paprastos kalninės puÅ¡ys, kurių aukÅ¡tis siekė nuo 0,5 iki 1 m, daugiausiai 1,2 m (2 t., b. l. 109), nukentėjusysis A. S. Å . taip pat patvirtino, jog nupjautų pušų aukÅ¡tis buvo 0,5-1 m (2 t., b. l. 110). Aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta kalninės puÅ¡ies, siekiančios 1,3 m aukÅ¡tį, kaina (117 Eur) nėra pagrindo vadovautis, nes nukentėjusiųjų sklypuose augusios puÅ¡ys buvo ženkliai mažesnės. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kalninių pušų (0,5-1 m) kainas, gautas (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ Å«kininko A.

R. 2020 m. spalio 23 d. raÅ¡tas (3 t., b. l. 65), kuriame detalizuojama, jog kalninė puÅ¡is var. Mughus vazone, 0,4-0,6 m aukščio, kainuoja 38 Eur; ta pati puÅ¡is vazone 0,6-0,8 m aukščio – 58 Eur; 0,8 m aukščio – 95 Eur; 1 m aukščio – 145 Eur. RaÅ¡te pažymėta, kad tai standartinės vidutinės kainos. Pagal augalų susiformavimo kokybę, iÅ¡vaizdÄ , lajos netolygumus kainos gali svyruoti apie 30 procentų į didesnę arba mažesnę pusę konkrečiam augalui ir tai kai kuriais atvejais nusprendžiama realizavimo metu.

Pažymėta ir tai, kad augalų kainos 2019-2020 metais praktiškai nekito.

20. Ä®vertinus Å¡iuos (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis bei sugretinus juos su A. R. pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 30 d. duotais parodymais, atkreiptinas dėmesys į nustatytus kainų netikslumus, t. y. teismo posėdyje bei elektroniniame laiÅ¡ke, siųstame nukentėjusiajam D. Å ., A. R. nurodė, jog kalninės puÅ¡ies (1,3 m aukščio) kaina yra apie 115-117 Eur, tuo tarpu antrajame, informacijÄ detalizuojančiame raÅ¡te, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog kalninių pušų kainos metų bėgyje iÅ¡ esmės nekito, nurodyta, kad 1 m aukščio, t. y. mažesnė kalninė puÅ¡is kainuoja apie 145 Eur.

Šioje nutartyje jau minėta, kad dauguma nupjautų pušelių nesiekė 1 m aukščio. Sunaikintų želdinių aukščio vidurkis yra 0,6-0,8 m, o var. Mughus kalninės pušies kainos vidurkis siekia 63,66 Eur ((38 + 58 + 95) : 3 = 63,66). Vis dėlto, šios kainos apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta įrodyta, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad sunaikintos pušys buvo būtent var. Mughus rūšies. Priešingai, (duomenys neskelbtini) medelyno „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A.

R., peržiÅ«rėjęs jam pateiktas puÅ¡elių nuotraukas, darytas iki nusikaltimo padarymo, pažymėjo, jog dvi puÅ¡ys yra juodosios (jų kaina galėtų bÅ«ti apie 22-35 Eur už 1 vnt.), o visos kitos yra kalninės (kaina apie 12-18 Eur už 1 vnt.). Nei vienoje iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų var. Mughus rÅ«Å¡ies puÅ¡ies nėra (2 t., b. l. 130-131). Dendrologas R. M., nors ir pripažino, kad visų kalninės puÅ¡ies porÅ«Å¡ių nežino, tačiau var. Mughus rÅ«Å¡ies nepastebėjo. PeržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti, kaip J.

V. su genėjimo žirklėmis kerpa puÅ¡eles, A. R. patikslino, jog viena puÅ¡elė galėtų bÅ«ti ir var. Mughus rÅ«Å¡ies, jos kaina yra apie 52-54 Eur. Daugiau Å¡ios rÅ«Å¡ies pušų jis tikrai nematė (2 t., b. l. 143). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų teigimu, visi želdiniai buvo pirkti tuo pačiu metu, darytina iÅ¡vada, jog A. R. sÄ Å¾iningai suklydo dėl vienos matytos var. Mughus rÅ«Å¡ies puÅ¡ies, galimai ji buvo tik panaÅ¡i į minėtÄ jÄ .

21. Paprastų kalninių pušų kainas, pateikdamas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, palyginimui yra nurodęs ir nuteistasis J. V.. Pavyzdžiui, kalninės puÅ¡ies (0,4-0,5 m aukščio) kaina su PVM yra 16 Eur (2 t., b. l. 84), kita kalninė puÅ¡is (nenurodytas aukÅ¡tis) pirkta už 8 Eur. Perkant medelius ne (duomenys neskelbtini) medelyne „(duomenys neskelbtini)“, o Valstybinėje miÅ¡kų urėdijoje, kainos yra dar mažesnės (2 t., b. l. 89-90). Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto nupjautos puÅ¡ys buvo ne var.

Mughus rūšies, o paprastos kalninės pušys, jų aukštis vidutiniškai siekė 0,6-0,8 m, be to, šios pušelės buvo nuskurdusios, su negausia laja. Vis dėlto, kadangi pušys buvo pirktos iš privataus medelyno „(duomenys neskelbtini)“ (šio medelyno atstovas atpažino nukentėjusiuosius kaip klientus (pirkėjus)) ir dar pasodintos vazonuose, todėl jų kainos yra šiek tiek didesnės. Kadangi civiliniai ieškovai patirtų nuostolių (piniginės žalos išraiškos) dydžio tiksliai neįrodė, todėl jų dydį nustato teismas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienos sunaikintos kalninės puÅ¡ies vidutinė rinkos vertė, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, yra 20 Eur, todėl nukentėjusiajam D. Å . dėl sunaikintų trylikos puÅ¡elių buvo padaryta 260 Eur turtinė žala (20 × 13 = 260), o nukentėjusiajam A. S. Å . dėl sunaikintų penkių kalninių puÅ¡elių padaryta 100 Eur turtinė žala (20 × 5 = 100).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juodųjų pušų kaina nustatyta taip pat netiksliai. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtų pušų aukštis siekė apie 1-1,3 m (1 t., b. l. 100), tuo tarpu 1-1,2 m aukščio juodosios pušelės kaina (duomenys neskelbtini) medelyne svyruoja apie 22-35 Eur, jei pasodinta vazone – apie 32 Eur (2 t., b. l. 130), 1,3 m aukščio pušies kaina yra apie 44 Eur (1 t., b. l. 64). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vidutinė juodosios pušies rinkos vertė yra 38 Eur ((32 + 44) : 2 = 38).

Remiantis Å¡iais duomenimis, nukentėjusysis A. S. Å . dėl sunaikintų dviejų juodųjų pušų patyrė 76 Eur turtinę žalÄ (38 × 2 = 76), iÅ¡ viso 176 Eur turtinę žalÄ (100 + 76 = 176). Taigi, abiems nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo 23. Bylos medžiagoje yra pateiktas advokato orderis Nr. 701580 (t. 3, b. l. 51), patvirtinantis, kad advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis atstovauja apygardos teisme nukentėjusiųjų D.

Š. ir A. S. Š. interesus. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 4389980 (3 t., b. l.

50) matyti, kad A. S. Å . pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TPS10954-02-0218 už parengtÄ atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ sumokėjo 1230 Eur, taip pat bendroje sumoje 435,60 Eur sumokėjo už advokato dalyvavimÄ 2020 m. spalio 7 d. posėdyje, 2020 m. spalio 7 d. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimÄ , užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui „(duomenys neskelbtini)“ parengimÄ , 2020 m. spalio 21 d. pakartotinės užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui parengimÄ ir iÅ¡siuntimÄ , 2020 m. spalio 23 d. lydraščio apygardos teismui parengimÄ (3 t., b. l. 77-79, 81). Taigi, iÅ¡ viso praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti 1665,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ nuteistojo J. V., tačiau atstovavimo iÅ¡laidų suma Å¡iuo atveju yra per didelė, todėl ji yra mažintina.

24. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ , kuris yra patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. skundo dalis dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo atmesta, o skundo dalis dėl turtinės žalos dydžio sumažinimo tenkinta.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Å iuo atveju teisėjų kolegija įvertina tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmė nebuvo ilga, byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės dviejų posėdžių metu.

Pirmasis posėdis, vykęs 2020 m. spalio 7 d., truko pusvalandį, o antrasis posėdis, vykęs 2020 m. spalio 9 d., truko apie valandÄ . Pažymėtina ir tai, kad byla nėra sudėtinga, J. V. buvo inkriminuotas tik vienas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl spręstina, jog advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, atstovavusiam nukentėjusiuosius, nereikėjo daug gilintis į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatas teismui neteikė aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiesiems, iÅ¡sakymu.

26. Advokato parengtas atsiliepimas (3 t., b. l. 40-46) į nuteistojo apeliacinį skundÄ Ä¯kainotas 1230 Eur, kas laikytina akivaizdžiai per didele suma, įvertinus atsiliepimo apimtį (7 lapai, iÅ¡ kurių motyvai iÅ¡dėstyti 4 lapuose) bei turinį (formaliai cituojama teismų praktika, neatliekant iÅ¡samesnės jos analizės, neįvertinant byloje surinktų įrodymų). Be to, atsiliepime, kurį nukentėjusiųjų atstovas nepagrįstai įvardija atsikirtimais (Å¡i procesinio dokumento sÄ voka vartojama civiliniame, o ne baudžiamajame procese), yra nurodyta ir klaidingų teiginių bei nagrinėjamai situacijai neaktualios teismų praktikos.

Pavyzdžiui, pagrindžiant, jog nupjautos puÅ¡elės nukentėjusiesiems priklauso nuosavybės teise, atsiliepime nurodoma, jog žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, priklausiniai yra pastatai, statiniai, miÅ¡kai bei medžiai. Tačiau nei miÅ¡kas, nei medžiai nėra žemės sklypo priklausiniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog žemės sklypo priklausiniu gali bÅ«ti tik statinys. Atitinkamai cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013 yra kalbama ne apie želdinius, kaip žemės sklypo priklausinius, tačiau apie inžinerinių tinklų pripažinimÄ logistikos terminalo priklausiniu.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtos iÅ¡laidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, mažintinos iki 600 Eur.

27. Vertinant papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas (435,60 Eur), susijusias su advokato dalyvavimu dviejuose teismo posėdžiuose bei prašymų ir užklausų rengimu, pažymėtina, kad jos taip pat neproporcingai didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas tik dalyje, susijusioje su padarytos turtinės žalos nustatymo pagrįstumu, ir kaip jau minėta, nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio sumažinimo yra tenkinama.

Atkreiptinas dėmesys, jog advokatas už iÅ¡ esmės tÄ patį atliktÄ darbÄ užmokestį paskaičiavo kelis kartus. Pavyzdžiui, užklausos (duomenys neskelbtini) medelynui parengimas ir iÅ¡siuntimas įvertintas 72,60 Eur, o tos pačios užklausos pakartotinis iÅ¡siuntimas – 36,30 Eur. Pažymėtina ir tai, jog užklausa buvo siunčiama elektroniniu paÅ¡tu, taigi jokių papildomų laiko ar materialinių sÄ naudų nereikėjo. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis bei trumpÄ teismo posėdžių trukmę, praÅ¡oma priteisti 435,60 Eur suma mažintina iki 150 Eur.

28. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovavimo apimtį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį (1665,60 Eur), skundo nagrinėjimo rezultatÄ , yra pagrindas sumažinti proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumÄ iki 750 Eur (600 + 150 = 750). Å i suma vertinama kaip atitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti. Nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) D. Å . iÅ¡ nuteistojo J. V. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 260 Eur (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų). Nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) A.

S. Å . iÅ¡ nuteistojo J. V. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 176 Eur (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų). Nukentėjusiajam A. S. Å . iÅ¡ nuteistojo J. V. iÅ¡ieÅ¡koti 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Evaldas Gražys Nerijus Meilutis