2025-03-26 Nr. AB-5463-3-61-3-01905-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1339-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01905-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109679 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai (toliau – ES) nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui nepagrįstas jokiomis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo veiksmais ar padarytais teisės pažeidimais. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje teisėtai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nėra padaręs teisės pažeidimų. (Duomenys neskelbtini) universitetą atstovauja Pakistane, pristato mokymo programas, studijų Lietuvoje patrauklumą, padeda atlikti formalumus. Pareiškėjas neturi galimybių ir pareigos vertinti studijuoti Lietuvoje siekiančių Pakistano Islamo Respublikos piliečių keliamą pavojų valstybės saugumui.

2.2. Priimant Sprendimą, visiškai nenagrinėta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadoje nurodytus veiksmus – tarpininkavimą užsieniečiams atvykti studijuoti – vykdė teisėtai pagal sutartį su aukštąja mokykla jos pavedimu. Pareiškėjas nežino ir negalėjo žinoti apie VSD išvadoje nurodytą asmenį, kuris buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymu.

2.3. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju grėsmės vertinimas – itin formalus, pagrįstas tik VSD išvadoje nurodytais spėjimais, nevertinant šių duomenų pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Nors atsakovas nurodė, kad atliko vertinimą, tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio akivaizdu, kad vertinimo neatliko. Bendros grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos įvardijimas Sprendime ir VSD išvadoje, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti laikoma tinkamu individualios konkrečiai pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.

2.4. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nepateikiamos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo siekį nusikalsti ar nusikalstamą aplaidumą vykdant teisėtą veiklą, nepateikiami jokie oficialūs kaltinimai ar įtarimai.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Migracijos departamentas pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš kurių galima spręsti dėl jo grėsmės valstybės saugumui ateityje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutiko su skundu.

6. VSD atsiliepime nurodė, kad Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjas, vykdydamas pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo tikslus. VSD akcentavo, jog grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 8 d. gavo įslaptintą trečiojo suinteresuoto asmens raštą Nr. 19-306S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, atliko asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pagal žvalgybos turimą informaciją, asmuo, vykdydamas pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Užsienietis suorganizavo mažiausiai vieno asmens, kuris buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymu, atvykimą į Lietuvą. Yra didelė tikimybė, jog ir ateityje, pasinaudojami užsieniečio vykdoma schema, į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys, su radikaliomis teroristinėmis, ekstremistinėmis organizacijomis susiję asmenys. VSD vertino, kad asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, taip pat, atsižvelgdamas į keliamos grėsmės akivaizdumą, rimtumą ir rizikingumą, prašė 10 metų laikotarpiui įtraukti į Nacionalinį sąrašą.

8.2. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 15 d., vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 24S100198 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų – iki 2034 m. balandžio 14 d. Duomenys į Nacionalinį sąrašą įvesti 2024 m. balandžio 26 d.

8.3. VSD 2024 m. balandžio 18 d. informavo Migracijos departamentą, kad 2024 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 19-306S pastebėjo klaidą, asmens duomenis reikia įtraukti į SIS.

8.4. Atsakovas 2024 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.

8.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679, kreipėsi į teismą.

8.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2389-822/2024 panaikino atsakovo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S96633, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo M. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100198, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Pakistano Islamo Respubliką ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 120 mėn. (10 m.), nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Minėtų sprendimų pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas 2024 m. balandžio 26 d. Sprendimas Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.7. 2024 m. lapkričio 11 d. gauta atsakovo informacija, kad pareiškėjo skundžiamu 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679 taikoma priemonė (perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d.), Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 24S250400 buvo atšaukta, todėl prašė nutraukti bylą.

8.8. 2024 m. lapkričio 12 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kad skundo reikalavimus palaiko ir reikalavimų neatsisako. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodo, jog geranoriškai patenkino reikalavimą, nepateikė 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 24S250400, todėl mano, kad juo negalima remtis.

8.9. Atsakovas 2024 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė paaiškinamus, kad jo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 24S250400 yra sisteminis sprendimas, įformintas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Tokio pobūdžio sprendimai nėra įforminami kaip vientisas tekstinis dokumentas. Kartu su prašymu dėl bylos nutraukimo Migracijos departamentas pridėjo įrodymus apie šio sprendimo priėmimą – MIGRIS sistemos ekrano nuotraukas, kuriose matyti sprendimo data, numeris, jį priėmęs subjektas, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, priėmimo pagrindas ir sprendimu taikomos priemonės.

9. Teismas, įvertinęs, kad dėl pareiškėjo pateikto 2024 m. gegužės 2 d. skundo Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 8 d. priėmė sisteminį Sprendimą Nr. 24S250400 (įformintą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), nes tokio pobūdžio sprendimai nėra įforminami kaip vientisas tekstinis dokumentas), kuriuo atšaukta 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679 pareiškėjui taikoma priemonė (perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d.), konstatavo, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjo teises jo skunde nurodytu būdu, skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos užsieniečio teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmens pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad atmetus pareiškėjo skundą jis neįgijo teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Sprendimas nėra panaikintas ir yra galiojantis, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes net ir priėmus sprendimą dėl priemonės atšaukimo. Nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo pateikti jokie priimto naujo administracinio sprendimo motyvai, kurie galėtų būti ginčijami teisme. Tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas priimtas elektronine forma nereiškia, kad pareiškėjui gali būti nenurodomi jo turinys ir motyvai. Be to, jei atsakovas skundo nagrinėjimo metu ir pripažino Sprendimo neteisėtumą bei jį panaikino būtent tuo pagrindu, tai negali panaikinti pareiškėjo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

12.2. Teismas nurodo, kad pakeitus taikomą priemonę išnyko teisinis interesas ginti pažeistas teises, tačiau šis argumentas nepagrįstas bylos aplinkybėmis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Portugalijos Respublikoje nustojo galioti 2024 m. spalio 17 d. Jei 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 24S109679 nėra panaikinamas ir buvo tik pakeistas 2024 m. lapkričio 8 d. nemotyvuotu sprendimu, pareiškėjo leidimas gyventi Portugalijoje nebus pratęstas dėl įvesto valstybės narės perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

12.3. Teismo sprendimas netenkinti prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dėl to, kad atsakovas patenkino reikalavimą po kreipimosi į teismą, yra nepagrįstas ir apriboja pareiškėjo konstitucinę teisę ginti pažeistus interesus teisme.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13.1. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jos Sprendimas nėra panaikintas yra deklaratyvūs, prieštarauja byloje esantiems įrodymams (Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimui 24S250400). Atsakovas akcentuoja, kad Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika yra įvedusi perspėjimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

13.2. Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis nežino Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo 24S250400 turinio neatitinka tikrovės, kadangi šis sprendimas buvo pateiktas teismui.

13.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tvirtina, kad Sprendimas buvo panaikintas ne dėl pareiškėjo pateikto skundo, o atsižvelgiantį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.

14. VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

14.1. VSD vertinimu, teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis apelianto nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 24S109679, kuriuo nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S250400 (įformintą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS)), kuriuo atšaukta 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679 pareiškėjui taikoma priemonė, todėl konstatavo, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjo teises jo skunde nurodytu būdu ir skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas yra galiojantis ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad neliko ginčo dalyko.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 8 d. gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir prašė įtraukti pareiškėją į Nacionalinį sąrašą 10 metų laikotarpiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD išvada, 2024 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S96633 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui ir darbo sutartis su juo nutraukta. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 24S100198, remiantis VSD pateikta informacija, atsižvelgiant į tai, kad yra panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną ir uždrausti atvykti į Lietuvą nuo išsiuntimo dienos 120 mėnesių (10 metų). Šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VSD balandžio 18 d. raštą, kuriame VSD tvirtino, kad VSD 2024 m. balandžio 8 d. rašte įsivėlė klaida ir asmens duomenis reikia įtraukti į SIS. Sprendimo teisinis pagrindas – UTPĮ 133 straipsnio 5, 7, 8 dalys, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)2018/1861 Dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas), 24 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalies c punktas, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15, 20 punktai.

19. UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 str. 8 d.).

20. Reglamentas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (Reglamento 24 str. 1 d. a p.). Situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento 24 str. 2 d. c p.).

21. Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2389-822/2024 panaikino atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S96633 ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100198 dėl motyvuotumo bei išsamumo trūkumų ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimti naujus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad Migracijos departamentas neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, nepagrįstai apsiribojo tik VSD išvadoje pateikto vertinimo citavimu. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra privalomas ir turi prejudicinę galią šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo Migracijos departamentas nedelsiant, t. y., 2024 m. lapkričio 8 d. įvedė į Migris informacinę sistemą sprendimą išbraukti pareiškėjo duomenis iš NAS (užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo) ir atšaukti įrašymą SIS. Toks atsakovo veikimas, kuriuo atšauktas pareiškėjo ginčijamas įrašymas į SIS, nagrinėjamu atveju vertintinas kaip paskesnis administracinis aktas, kuriuo iš principo anuliuotas pareiškėjo ginčijamas pirminis administracinis aktas. Taigi pareiškėjo šioje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimu atliktas įrašymas į SIS laikytinas panaikintu ir nebegaliojančiu. Vadinasi, byloje iš principo neliko ginčo dalyko, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir apeliacinį teismą, pirmiausia siekdamas minėto įrašymo į SIS panaikinimo.

23. Esant tokioms aplinkybėms, kai galutiniu teismo sprendimu yra panaikinti sprendimai, kurių pagrindu buvo priimtas šioje byloje ginčijamas ir atsakovo 2024 m. lapkričio 6 d. anuliuotas (teisinės galios netekęs) Sprendimas dėl įtraukimo į SIS, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo pačiu neliko teisinio pagrindo duomenų apie draudimą atvykti įtraukimui į NAS ir SIS. Tačiau pareiškėjo prašymas panaikinti skundžiamą Sprendimą negali būti tenkinamas, nes atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 24S250400 išbraukė duomenis iš NAS ir atšaukė įspėjimą SIS. Be to, atsakovas paaiškinimuose teismui nurodė, kad Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika yra įvedusi perspėjimą pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, nes Sprendimas negalioja. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais apelianto argumentus dėl Sprendimo galiojimo.

24. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimu ir Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo išbraukti pareiškėjo duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS priėmimu, buvo žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pareiškėjas 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad skundo reikalavimus pilnai palaiko ir reikalavimo panaikinti Sprendimą neatsisako. Esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjo ginčijamas Sprendimas neteko galios Migracijos departamentui 2024 m. lapkričio 8 d. priėmus sprendimą išbraukti pareiškėjo duomenis iš NAS ir atšaukti įspėjimą SIS, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo neatsisakė, laikėsi pozicijos, kad Sprendimas galioja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pareikštus reikalavimus (panaikinti nebegaliojantį Sprendimą, kitokių reikalavimų nebuvimą), atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, ir pagrįstai netenkino prašymo dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo.

26. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis