7dace2a1-5e12-40c6-815d-e02657ce0637 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-523-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05925-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.2;

(S)

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.5.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. Å . ir atsakovių L. P. ir R. P. (buvusi pavardė V.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-1105/2023 pagal ieÅ¡kovės J. Å . ieÅ¡kinį atsakovėms L. P. ir R. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Š. patikslintu ieškinio reikalavimu prašė nustatyti, kad jos, kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 16,5/100 (165/1000) dalių; ir priteisti iš atsakovių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su R. Å .. Iki pat R. Å . mirties (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė su R. Å . gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, jų pajamos ir iÅ¡laidos buvo bendros. 2021 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovė pateikė notarei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ pergyvenus sutuoktinį R. Å .. Nuosavybės teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas. R. Å . 2017 m. vasario 22 d. testamentu visÄ savo turtÄ po savo mirties paliko savo dukroms iÅ¡ pirmos santuokos – atsakovėms L. P. ir R. P., kurios, ieÅ¡kovės žiniomis, yra priėmusios palikimÄ pagal testamentÄ .

3. R. Å ., iki santuokos su ieÅ¡kove, su buvusia sutuoktine O. Å . valdė 50/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po R. Å . ir O. Å . santuokos nutraukimo, O. Å . atiteko 19/100 dalių, o R. Å . – 31/100 dalis gyvenamojo namo. Po 1964 m. gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Å iuo metu, po gyvenamojo namo rekonstrukcijos, R. Å . vardu yra įregistruotos 64/100 dalys į gyvenamÄ jį namÄ . Iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė nusipirko iÅ¡ L. P. 3/100 dalis gyvenamojo namo ir R. P. 3/100 dalis gyvenamojo namo; taip pat iÅ¡ abiejų – po 95/1000 dalis kiemo statinių.

4. Pažymėjo, kad prieÅ¡ rekonstrukcijÄ R. Å . ir O. Å . nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis sudarė bendrai 40,45 kv. m. ir jie turėjo ½ dalį viso gyvenamojo namo. Po rekonstrukcijos gyvenamasis namas turi 256,42 kv. m. bendro ploto. R. Å . priklauso 64/100 dalys arba 164 kv. m. IeÅ¡kovei su mirusiu sutuoktiniu bendrai priklauso 6/100 dalys arba 15,38 kv. m. Gyvenamojo namo plotas nuo 40,45 kv. m. padidėjo iki 179,38 kv. m. (164 kv. m. + 15,38 kv. m).

5. Nurodė, kad ieškovė gyvendama santuokoje su R. Š., po gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, kuri buvo atlikta iš bendrų jo ir ieškovės lėšų, bendrai sukūrė 33/100 dalis gyvenamojo namo, todėl po R. Š. mirties ieškovės turto dalis šiame gyvenamajame name yra 16,5/100 arba 165/1000.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad J. Š., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 16,5/100 arba 165/1000 dalių.

7. Teismas nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 256,42 kv. m. bendro ploto. Gyvenamojo namo bendraturčiai – V. K., kuriai nuosavybės teise priklauso 30/100 pastato dalių, R. Å ., kuriam nuosavybės teise priklauso 64/100 pastato dalys, ir J. Å ., kuriai nuosavybės teise priklauso 6/100 pastato dalys. IeÅ¡kovės J. Å . ir R. Å . santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. Å . (duomenys neskelbtini) mirė. R. Å . testamentu visÄ savo turtÄ po savo mirties paliko lygiomis dalimis savo dukroms L. P. ir R. P.. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams O. Å . nuosavybėn atiteko 19/100 dalių, o R. Å . – 31/100 dalis gyvenamojo namo. Iki rekonstrukcijos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 81,32 kv. m. Po motinos O. Å . mirties jai priklausiusias 19/100 dalis gyvenamojo namo lygiomis dalimis paveldėjo atsakovės. 1989 m. spalio 5 d. ir 1990 m. spalio 10 d. iÅ¡duoti Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto statybos ir architektÅ«ros valdybos valstybinė statybos inspekcijos leidimai priestatui prie gyvenamojo namo, mansardai, garažui statyti ir mansardÄ Ä¯rengti. 1999 m. sausio 27 d. bendraturčių pasikeitusios nuosavybės dalys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 1996 m. balandžio 15 d. atsakovės ieÅ¡kovei pardavė po 3/100 nuosavybės dalis gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, bei po 9,5/100 dalių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 25 d. Individualaus statinio priėmimo naudoti aktu nustatyta, kad V. S. P. ir R. Å ., remiantis 1989 m. spalio 5 d. iÅ¡duotu statybos leidimu Nr. 363, atliko gyvenamojo namo priestato 2a1/p (patalpos 1-10, 1-11, 1-12, 1-13) statybos darbus Å«kio bÅ«du, statiniai ir jų priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra priimami naudoti. Bendras gyvenamojo namo plotas 256,42 kv. m.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl teismo sprendimo dalyje nurodytų faktinių civilinės bylos aplinkybių tarp Å¡alių nėra, todėl plačiau nepasisakė dėl R. Å . ir J. Å . po rekonstrukcijos padidėjusios gyvenamojo namo dalies kilmės. Teismas sprendė, jog byloje yra nustatytos aplinkybės, kad sutuoktiniai R. Å . ir J. Å . bÅ«dami santuokoje iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų atliko R. Å . nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , kuri sudaro 33/100 pastarojo nuosavybės dalies (64/100 – 31/100 = 33/100). Teismas, nesant prieÅ¡ingų įrodymų, sprendė, jog Å¡i dalis abejiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytÄ prezumpcijÄ , nurodančiÄ , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

9. Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, jog ieÅ¡kovei nustatytina nuosavybės dalis R. Å . nuosavybėje turėtų bÅ«ti mažinama ½ dalimi jos turimų 6/100 nuosavybės dalių, kadangi Å¡iÄ gyvenamojo namo dalį ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ atsakovių santuokoje iÅ¡ bendrų jos ir R. Å . lėšų. Teismas nurodė, jog civilinės bylos dalykas yra bendraturčio R. Å . 64/100 nuosavybės dalys, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje, o savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl mirusiojo R. Å . nuosavybės dalies nustatymo ieÅ¡kovės J. Å . turimoje nuosavybėje atsakovės byloje nebuvo pareiÅ¡kusios. Teismas sprendė, jog, nesant byloje pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, toks atsakovių reikalavimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. Å . praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimÄ pakeisti, nustatant, kad J. Å ., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Å ., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis R. Å . iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 33,097 procento arba 33097/100000 dalių; arba sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Nurodo, kad apeliantė, reikÅ¡dama ir tikslindama ieÅ¡kinį, buvo nurodžiusi neteisingÄ dalių skaičiavimÄ . Pagal gyvenamojo namo iki rekonstrukcijos buvusias bendraturčių nuosavybės dalis, įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, ir bendrÄ namo plotÄ , nuosavybės dalys buvo pasiskirsčiusios taip (viso gyvenamojo namo plotas 81,32 kv. m.): R. Å . priklausė 31/100 dalis, kuri sudarė 25,2092 kv. m.; O. Å . priklausė 19/100 dalių, kurios sudarė 15,4508 kv. m.; S. P. priklausė 50/100 dalių, kurios sudarė 40,66 kv. m. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos nuosavybės teisės pasiskirstė taip (viso gyvenamojo namo plotas 256,42 kv. m.): R. Å . priklausė 64/100 dalys, kurios sudarė 164,1088 kv. m.; O. Å . (nusipirko ieÅ¡kovė J. Å . ) 6/100 dalys, kurios sudarė 15,3582 kv. m.; S. P. priklausė 30/100 dalių, kurios sudarė 76,926 kv. m. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos R. Å . ir O. Å . (jos dalį nupirko J. Å .) bendra dalis buvo 179,494 kv. m. (164,1088 kv. m. + 15,3852 kv. m.). Po rekonstrukcijos R. Å . ir O. Å . bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo 138,834 kv. m. (179,494 kv. m. - 25,2092 kv. m. - 15,4508 kv. m.).

12. Teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir J. Š. susituokė dar iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios, tai rekonstrukcijos metu padidėjęs plotas laikomas įsigytas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausytų po 69,417 kv. m. (138,834 kv. m.). Rekonstrukcijos metu kiekvienam iš sutuoktinių gyvenamojo namo plotas padidėjo: J. Š. – 84,8678 kv. m. (69, 417 kv. m. + 15,4508 kv. m.); R. Š. – 94,6262 kv. m. (69,417 kv. m. + 25,2092 kv. m.). J. Š. ir R. Š. po rekonstrukcijos bendrai turėtų 70/100 dalių arba 70 procentų gyvenamojo namo bendras plotas yra 179,494 kv. m. Dėl to 1 procentas, arba 1/100 dalis sudaro 2,5642 kv. m. (179,494 kv. m. : 70 = 2,5672 kv. m.). J. Š. ir R. Š. dalys visame name, atsiradusios padidėjus namo plotui dėl rekonstrukcijos: J. Š. 84,8678 kv. m. : 2,5642 = 33,0971843 procento; R. Š. 94,6262 kv. m. : 2,5642 = 36,9028157 procento.

13. Apeliaciniu skundu atsakovės L. P. ir R. P. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir nustatyti, kad J. Å ., kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Å ., mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Å . iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 13,5/100 arba 135/1000 dalių; ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Nurodo, kad tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovės, sutinka, kad yra ieškovės J. Š. dalis santuokos metu sukurtos nuosavybės (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl jos dalies dydžio.

15. Atsakovių nuomone, J. Å . dalis gyvenamajame name turi bÅ«ti 13,5/100 arba 135/1000. Savo pozicijÄ atsakovės grindžia tuo, kad 6/100 dalys gyvenamojo namo ir 19/100 dalių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. balandžio 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovės vardu buvo įgytos santuokoje su R. Å .. Dėl tos priežasties 3/100 dalys yra atsakovių tėvo R. Å . nuosavybė.

16. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo atsakovių pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovių tėvo, gyvenusių kartu ir vedusių bendrÄ Å«kį, įgyto turto nuosavybės (faktiÅ¡kai jų iÅ¡sipirkto iÅ¡ atsakovių).

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovės L. P. ir R. P. praÅ¡o ieÅ¡kovės J. Å . apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Nurodo, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje jau du kartus keitė savo ieÅ¡kinio reikalavimus (dėl dalies turte nustatymo), o apeliaciniame skundėjau trečiÄ kartÄ (ir Å¡iuo atveju ženkliai) juos modifikuoja. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti ir nagrinėti tokie reikalavimai, kokia apimtimi jie yra suformuluoti ir keliami ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnis). Atsakovių manymu, tokiais veiksmais neprisidedama prie operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo, yra požymiai dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesu, jo vilkinimo.

19. Pažymi, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti labai seniai ir apie galimus gyvenamosios patalpos naujus pasikeitimus atsakovėms nėra žinoma, kadangi joms neleista patekti į iÅ¡ tėvo paveldėtÄ turtÄ , todėl atsakovės neturi galimybės įsitikinti, ar po paskutinių kadastrinių matavimų tame gyvenamajame name nebuvo atlikta kokių nors kitų pakeitimų, rekonstrukcijų ir pan. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti patalpų kvadratinių metrų skaičiavimai vertinti kaip pertekliniai, nes jie yra nurodyti atsakovių pateiktoje namo byloje.

20. Atkreipia dėmesį, kad pagal 1989 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį, kuria R. Š. priėmė 31/100 dalį gyvenamojo namo iš sesers V. P., gyvenamojo namo veranda 1-5 ir virtuve 1-1 jis turi naudotis su R. P., t. y. sutartimi įrodoma, jog atsakovė R. P. tuo metu su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ir dalyvavo gyvenamojo namo rekonstrukcijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Esminės faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad ieškovės J. Š. ir R. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki santuokos su ieškove sudarymo R. Š. priklausė 31/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas).

24. 1989 – 1996 m. laikotarpiu buvo atlikta Gyvenamojo namo rekonstrukcija, po kurios bendras Gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 81,32 kv. m bendro ploto iki 256,42 kv. m.

25. Mirties dienai R. Š. nuosavybės teise buvo registruotos 64/100 dalys 256,42 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įgijimo pagrindas 1989 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartis, 1996 m. kovo 8 d. statybos inspektoriaus pažyma ir 1996 m. kovo 28 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis.

26. Ieškovės vardu taip pat yra registruotos 6/100 dalys Gyvenamojo namo, nuosavybės teise įgytos pagal 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodyta gyvenamojo namo dalis buvo įgyta gyvenant santuokoje su R. Š..

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutuoktiniai R. Å . ir J. Å . bÅ«dami santuokoje iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų atliko R. Å . nuosavybės teise priklausiusios Gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , kuri sudaro 33/100 pastarojo nuosavybės dalies, sprendė, jog Å¡i dalis abiem sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ .

28. Apeliantė J. Å . savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja tuo, jog, reikÅ¡dama ir tikslindama ieÅ¡kinį, buvo nurodžiusi neteisingÄ dalių skaičiavimÄ . Apeliantės teigimu ir pateiktais naujais skaičiavimais, jos dalis R. Å . iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse Gyvenamojo namo yra 33,097 procento arba 33097/100000 dalių.

29. Apeliantės L. P. ir R. P., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog J. Å . dalis gyvenamajame name turi bÅ«ti 13,5/100 arba 135/1000. Savo pozicijÄ grindžia tuo, kad 6/100 dalys Gyvenamojo namo pagal 1996 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovės vardu buvo įgytos santuokoje su R. Å ., todėl 3/100 dalys yra atsakovių tėvo R. Å . nuosavybė.

Dėl ginčo esmės

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas iÅ¡vadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantės turi kitÄ nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos Å¡iuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčios iÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.

31. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog, remiantis CK 4.73 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibÅ«dinamos tik matematine iÅ¡raiÅ¡ka (idealiosios dalys). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: pirma, dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas; antra, daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas ir esminis požymis yra tai, kad bendraturčio dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ nuosavybę, yra ne materiali, o ideali, tai yra dalis subjektinėje teisėje, nes objektas yra vienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

33. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vienÄ iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

34. Byloje yra kilęs ginčas tik dėl turto dalies nustatymo, reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nei viena iš ginčo šalių byloje nereiškė. Taigi ir idealiųjų dalių padidinimas privalo būti išreikštas ne padidėjusiu plotu, o matematine išraiška.

35. Nustatyta, kad gyvenamojo namo bendraturčiai, atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , 1996 m. kovo 28 d. sudarė Statinio dalių perskaičiavimo sutartį dėl Gyvenamojo namo dalių po rekonstrukcijos paskirstymo. Sutartyje tuometiniai gyvenamojo namo bendraturčiai susitarė, kad atsižvelgiant į tai, jog po rekonstrukcijos R. Å . Gyvenamojo namo dalis padidėjo 100,54 kv. m., jam atitenka 64/100 dalys Gyvenamojo namo. Minėta Sutartis buvo patvirtina notaro ir yra galiojanti bei įregistruota vieÅ¡ajame registre. Duomenų apie jos pakeitimÄ ar panaikinimÄ byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po rekonstrukcijos R. Å . turima Gyvenamojo namo dalis padidėjo 33/100 dalimis (64/100 – 31/100) (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

36. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybių, jog gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas ieÅ¡kovei ir R. Å . gyvenant santuokoje, jų bendromis lėšomis. Taip pat nebuvo ginčo, kad 31/100 dalis Gyvenamojo namo R. Å . priklausė asmeninės nuosavybės teise, kuri buvo įgyta iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktų skaičiavimų ir paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės reiÅ¡kė reikalavimÄ ir byloje įrodinėjo, kad ji gyvendama santuokoje su R. Å ., po gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo, kuri buvo atlikta iÅ¡ bendrų jo ir ieÅ¡kovės lėšų, bendrai sukÅ«rė 33/100 dalis gyvenamojo namo. Taigi, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡i dalis (33/100) abiem sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį.

37. Apeliantė J. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o nustatyti, jog jai priklauso 33,097 procentai arba 33097/100000 dalis R. Å . iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse Gyvenamojo namo, ir šį praÅ¡ymÄ grindžia naujais skaičiavimais.

38. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimÄ apeliacinės instancijos teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iÅ¡ esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukÅ¡tesnės instancijos teismas peržiÅ«ri apskųstÄ Å¾emesnės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuris buvo priimtas bylÄ iÅ¡nagrinėjus neperžengiant ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieÅ¡kinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės formuluoja naujÄ reikalavimÄ ir nurodo naujus skaičiavimus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nebuvo jo vertinti, vadovaudamasi CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 320 straipsniu ir aktualia kasacinio teismo praktika (nutarties 38 punktas), ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų nevertina ir naujai suformuluoto reikalavimo nenagrinėja. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytÄ reikalavimÄ dėl 33097/100000 dalies nustatymo apeliantė iÅ¡ esmės grindžia tik savo pateiktais subjektyviais skaičiavimais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais ar konkrečiais bylos duomenimis (nutarties 35 punktas).

40. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, o suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ ) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

41. Apeliantės L. P. ir R. P. savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teise turimos 6/100 dalys Gyvenamojo namo yra įgytos gyvenant santuokoje su R. Å ., todėl 3/100 dalis turėtų bÅ«ti atimta iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omos nustatyti dalies ir ieÅ¡kovei nustatyta ne 16,5/100 dalis Gyvenamojo namo, o 13,5/100 arba 135/1000 dalis. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovių argumentus vertina kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, todėl juos atmeta, kadangi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl ieÅ¡kovės vardu registruotos 6/100 Gyvenamojo namo dalies byloje nebuvo pareikÅ¡ta ir tai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

44. Apeliacinių skundų netenkinus, ieškovės ir atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Eigirdas Činka

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė