7dab2df1-ea43-4ecc-a80a-a1cc517911eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-517/2011            Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;126.8                                                                                                                                                             (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-624-194/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VėjÅ«na“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovo BUAB „VėjÅ«na“ bankroto administratorius ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

G. 22 175,81 Lt skolÄ bei 266,81 Lt delspinigių. Nurodė, kad teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „VėjÅ«na“ iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad jam neperduota ir trÅ«ksta įmonės balanse nurodytų medžiagų, t. y. trumpalaikio turto už 23 131,63 Lt. PareigÄ perduoti šį turtÄ turėjo buvęs įmonės vadovas A. G.. Jis skolÄ dėl medžiagų neperdavimo pripažino ir su administratoriumi susitarė, kad neperduotų medžiagų vertė bus sumokėta pinigais dalimis per 6 mėnesius.

Tokiam susitarimui patvirtinti buvo sudaryta raÅ¡ytinė pinigų sumokėjimo už prarastÄ trumpalaikį turtÄ sutartis Nr. 01/27. Ja A. G. pripažino, kad prarasto turto vertė - 23 131,63 Lt ir įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ sumokėti bankrutuojančiai įmonei per 6 mėnesius po 4 000 Lt kas mėnesį. Dalį skolos – 3 767,90 Lt jis sumokėjo, o likusios skolos dalies nemoka. Be to, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui betono maiÅ¡yklės, tankinimo maÅ¡inos ir dokumentų spintos, kurių visų vertė – 2 812,08 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo BUAB „VėjÅ«na“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ atsakovo A. G. 19 630, 54 Lt žalos atlyginimo ir 26,81 Lt palÅ«kanų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „VėjÅ«na“ direktoriumi dirbo atsakovas A. G.. Byloje pateikti medžiagų apyskaitos lapai, pažymos ir UAB „VėjÅ«na“ ilgalaikio kilnojamo turto sÄ raÅ¡as bei praneÅ¡imas įrodo, jog nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ administratoriui liko neperduotas trumpalaikis turtas už 23 131,63 Lt.

Tokia pat neperduoto turto suma nurodyta ir pinigų sumokėjimo už prarastÄ trumpalaikį turtÄ sutartyje Nr. 01/27. Sutartį pasirašė administratorius A. G. ir buvęs įmonės direktorius A. G.. Sutartimi atsakovas pripažino 23 131,63 Lt skolÄ už neperduotÄ turtÄ , pasirašė sutartyje dėl jos sumokėjimo iÅ¡dėstymo, todėl tai yra skolos pripažinimas, kuris nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Dalį skolos - 3 767,90 Lt pagal skolos pripažinimo sutartį atsakovas yra sumokėjęs, todėl reikalavimas dėl likusios skolos dalies - 19 630,54 Lt tenkintas.

Teismo įsitikinimu, sutartyje nustatytos palÅ«kanos - 0,2 procento yra neprotingai didelės. Teismas nurodė, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ protinga palÅ«kanų norma yra 0,02 procento dydžio, todėl ieÅ¡kinio dalis dėl palÅ«kanų tenkintina iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo priteistina 26,68 Lt palÅ«kanų. Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ A. G. neperduoto turto vertę pinigais už betono maiÅ¡yklę, tankinimo maÅ¡inÄ ir dokumentų spintÄ . Byloje yra vienintelis įrodymas - paties atsakovo praneÅ¡imas administratoriui, kuriuo praneÅ¡ta, kur ir pas kÄ yra minėtas administratoriui neperduotas turtas (betono maiÅ¡yklė, tankinimo maÅ¡ina ir dokumentų spinta).

Nurodyta, kad tas turtas saugomas pas bendrovės akcininkÄ S. D., kuris turtÄ grÄ Å¾ins administratoriui pareikalavus. Kadangi minėtas turtas perduotas kitam tos bendrovės akcininkui, atsakovas už tÄ turtÄ , kuris perduotas saugoti kitam asmeniui pagal darbo santykius, negali bÅ«ti atsakingas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas buvo juridinio asmens valdymo organo narys. Pagal UAB „VėjÅ«na“ įstatus įmonės vadovas yra materialiai atsakingas už įmonės turto tinkamÄ iÅ¡saugojimÄ ir jo tinkamÄ perdavimÄ , jei tik tas turtas nebuvo patikėtas kitam asmeniui ar perduotas valdyti kitam asmeniui patikėjimo teise.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas nurodė, kad darbų užsakovui S. J., kuriam buvo atliekami stogo dangos keitimo ir pastato renovacijos darbai, buvo nupirktos statybinės medžiagos, žodžiu aptarta darbų eiga ir apmokėjimo tvarka. Kai buvo atlikti renovacijos darbai, užsakovas nesuspėjo pabaigti pastato privatizavimo proceso, todėl negalėjo parodyti, kad to pastato renovacijai sunaudotos statybinės medžiagos, kurias nupirko iÅ¡ savo lėšų UAB „VėjÅ«na“.

Dėl Å¡ios priežasties UAB „VėjÅ«na“ buhalteriniuose dokumentuose liko statybinių medžiagų likučiai pagal Medžiagų apyskaitÄ Nr.

2. Atsakovui pavyko susisiekti su užsakovu S. J., kurio užsakymu buvo atlikti pastato renovacijos darbai. Užsakovas raÅ¡tiÅ¡kai paliudijo, kad dabar jam jau priklausančiame nuosavybės teise pastate, esančiame Statybininkų 3A, TelÅ¡ių mieste, UAB „VėjÅ«na“ atliko renovacijos darbus ir sunaudojo statybines medžiagas pagal Medžiagų apyskaitÄ Nr.

2. Pastato, esančio Statybininkų 3A, Telšių mieste, renovavimo darbams buvo sunaudota statybinių medžiagų už 20 539,65 Lt. Atsakovas nurodo, kad atsiliepime paaiškino, jog kiliminė danga už 422,60 Lt, durys už 1 779,66 Lt ir gipso plokštės už 111,76 Lt buvo sunaudotos patalpų remontui, kuriose komandiruotės metu gyveno UAB „Vėjūna“ darbuotojai. Šių statybinių medžiagų bendra suma 2 314,02 Lt. Atsakovas nurodo, kad jam būnant užsienyje buvo pareikštas ieškinys, bet procesinių bylos dokumentų niekas neįteikė.

Procesinius dokumentus atsitiktinai paėmė giminaičiai ir jam perdavė, todėl procesiniai dokumentai įteikti netinkamai, o atsakovas neturėjo galimybės tinkamai apsiginti. BÅ«damas užsienyje atsakovas neturėjo galimybės susitikti su užsakovu S. J., kuris paliudytų, kad tikrai jam priklausančiame nuosavybės teise pastate, esančiame Statybininkų 3A, TelÅ¡ių mieste, UAB „VėjÅ«na“ atliko renovacijos darbus ir sunaudojo statybines medžiagas pagal Medžiagų apyskaitÄ Nr.

2. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡ jo priteista 19 657,35 Lt, o teismo iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te nurodyta suma - 22 442,62 Lt. IeÅ¡kovo BUAB „VėjÅ«na“ bankroto administratorius atsiliepime praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad skunde atsakovas nurodo visiÅ¡kai kitas žalos atsiradimo aplinkybes negu buvo nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį. Atsakovas, praÅ¡ydamas panaikinti teismo sprendimÄ , nepateikia buhalterinių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius.

Bankroto administratorius, patikrinęs buhalterinius dokumentus, sutarčių ar kitokių dokumentų dėl pastato renovacijos nerado, todėl pateiktas S. J. liudijimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „VėjÅ«na“, taip pat pavedė bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose (2 b. l.).

A. G. 2009 m. sausio 26 d. praÅ¡yme nurodydamas, kad negali atsiskaityti už UAB „VėjÅ«na“ priklausantį trumpalaikį turtÄ , kuris yra prarastas, o jo vertė 23 131 Lt, prašė leisti jam sumokėti už šį turtÄ dalimis per 6 mėnesius, sudarant pinigų sumokėjimo už prarastÄ trumpalaikį turtÄ sutartį (3 b. l.). BUAB „VėjÅ«na“ (pinigų priėmėjas) ir A. G. (pinigų mokėtojas) 2009 m. sausio 27 d. sudarė pinigų už prarastÄ trumpalaikį turtÄ grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 01/27.

Å ia sutartimi pinigų mokėtojas įsipareigojo sumokėti pinigų priėmėjui už prarastÄ bendrovei priklausantį turtÄ 23 131,63 Lt (1.1., 1.2 p.). Pinigų mokėtojas įsipareigojo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo mokėti pinigų priėmėjui kas mėnesį dalimis po 4 000 Lt, o iki 2009 m. birželio 27 d. visiÅ¡kai atsiskaityti už prarastÄ trumpalaikį turtÄ (2.1. p.). Sutartyje numatyta, kad už kiekvienÄ pradelstÄ mėnesį iki visos skolos sumokėjimo „pinigų mokėtojui“ bÅ«tų skaičiuojamos 0,2 procento dydžio palÅ«kanos (3.3 p.) (4 b. l.).

Pagal Å¡iÄ sutartį A. G. yra sumokėjęs 3 767,90 Lt (5 b. l.). IÅ¡ BUAB „VėjÅ«na“ 2009 m. sausio 14 d. pažymos matyti, kad UAB „VėjÅ«na“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ trumpalaikio turto pagal medžiagų apyskaitÄ buvo už 24 353,49 Lt sumÄ . A. G. perdavė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui trumpalaikį turtÄ už 1 221,86 Lt sumÄ (15 b. l.). Ä® bylÄ pateiktas ir BUAB „VėjÅ«na“ ilgalaikio kilnojamojo turto sÄ raÅ¡as (16 b. l.).

A. G. 2009 m. sausio 14 d. praneÅ¡ime nurodė, kad turtas: betono maiÅ¡yklė, tankinimo maÅ¡ina, dokumentų spinta yra saugomas pas bendrovės akcininkÄ S. D., kuris juos grÄ Å¾ins pareikalavus (17 b. l.).         Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (6 p.).

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Administratorius imasi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ įmonės skolininkų (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas). Ä®statymas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kuris turi verslÄ , privalo tvarkyti savo turtÄ ir visÄ kitÄ , kas susiję su jo verslu, saugoti turimus dokumentus tokiu bÅ«du, kad kiekvienas turintis teisinį interesÄ asmuo bet kada galėtų gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie to asmens turtines teises ir pareigas (CK 2.4 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas A. G. iki UAB „VėjÅ«na“ bankroto buvo Å¡ios bendrovės vadovas. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ , todėl nagrinėjamu atveju atsakovas A. G. turėjo įvykdyti pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ , tačiau Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė ne iki galo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens vadovui atsiranda civilinė teisinė atsakomybė, kuri pasireiÅ¡kia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Teisiniu ir faktiniu bylos įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog už įmonei padarytų nuostolių atlyginimÄ yra atsakingas atsakovas, kaip įmonės vadovas, todėl aukščiau nurodytos sumos turi bÅ«ti priteisiamos bÅ«tent iÅ¡ jo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas A.

G. neperdavė bankroto administratoriui turto už 19 630,54 Lt. Bylos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui A. G. (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Å iuo atveju yra nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos (CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatos). Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo A. G. priteisti 19 630,54 Lt nuostolių atlyginimÄ pagal neperduoto turto vertę (CK 6.263 straipsnis), taip pat teismas turėjo teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 26,81 Lt palÅ«kanų.

Taigi įmonės direktorius – atsakovas neįvykdė įstatymais (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies nuostatos) nustatytų pareigų, padarė įmonei žalÄ neperduodamas bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui turto už 19 630,54 Lt sumÄ , kuri gali bÅ«ti panaudojama tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas (CPK 178, 185 straipsnis), tarp jų dėl atsakovo atsakomybės sÄ lygų, susijusių su įstatymo įpareigojimų nevykdymu, taip pat tinkamai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo (apelianto) skundo argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog jie nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei pirmosios instancijos teismo sprendimÄ laikyti nepagrįstais.

Atsakovo teiginiai, kurie siejami su užsakovui S. J. atliktais darbais bei dėl to UAB „VėjÅ«na“ buhalteriniuose dokumentuose likusių statybinių medžiagų likučiais pagal Medžiagų apyskaitÄ Nr. 2., nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. 2008 m. rugpjūčio mėn. Medžiagų apyskaitoje Nr. 2 nurodytos medžiagos (18 b. l.) laikytinos įmonės turtu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka atsispindi bei turi atsispindėti įmonės finansiniuose bei buhalteriniuose dokumentuose.

Atsakovo pateiktas S. J. 2010 m. rugsėjo 15 d. liudijimas apie panaudotas statybines medžiagas ir jų sumÄ - 20 539,65 Lt (63 b. l.) negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, paneigiančiu atsakovo pareigÄ perduoti turtÄ . Toks pateiktas liudijimas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Ä®rodymų leistinumas yra bylos aplinkybių įrodinėjimas tiktai įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Å iuo atveju medžiagų panaudojimo faktas tinkamai galėtų bÅ«ti įrodytas tik finansinės veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie parengti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne trečiojo asmens teikiamu raÅ¡tu apie medžiagų panaudojimÄ .

Tokios pačios nuostatos taikytinos ir atsakovo įrodinėjamoms aplinkybėms dėl kiliminės dangos už 422,60 Lt, durų už 1 779,66 Lt ir gipso plokÅ¡tės už 111,76 Lt sunaudojimÄ patalpų, kuriose komandiruotės metu gyveno UAB „VėjÅ«na“ darbuotojai, remontui, t. y. tokios aplinkybės galėtų bÅ«ti įrodytos tik įmonės finansinės veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie parengti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi atsakovas, bÅ«damas atsakingas už įmonės Å«kinę, finansinę veiklÄ bei buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bankroto administratoriui ar teismui nepateikė jokių tinkamų bei įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų apie bankroto administratoriui neperduoto turto panaudojimÄ , kuris paneigtų jo pareigÄ perduoti šį turtÄ bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pats atsakovas A.

G. pripažino savo įsiskolinimÄ , kuris siejamas su bankroto administratoriui neperduotų daiktų verte (4 b. l.), sumokėdamas dalį skolos (5 b. l.). Nors, kaip teigia atsakovas, jis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei bylos nagrinėjimo metu buvo užsienyje, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, turėjo visas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. Ä® bylÄ gautas atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį (23-25 b. l.), o susiraÅ¡inėjimas su atsakovu dėl tolesnio bylos nagrinėjimo vyko elektroniniu paÅ¡tu, atsakovas sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų jam nedalyvaujant (34-36 b. l.), atsakovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstas teismo sprendimas (54 b. l.) ir pan.

Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagÄ bei atsakovo faktinį naudojimÄ si procesinėmis teisėmis byloje, neturi pagrindo sutikti su jo argumentais, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai apsiginti. Atsakovas žinojo apie prieÅ¡ jį inicijuotÄ teisminį procesinį, todėl turėjo visas procesines galimybes paskirti byloje atstovÄ , tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ jo priteista 19 657,35 Lt, o teismo iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te nurodyta suma - 22 442,62 Lt.

Atsakovas prie apeliacinio skundo nepateikė įrodymų apie tokius teiginius, todėl teisėjų kolegija neturi objektyvių galimybių juos įvertinti. Be to, Å¡i aplinkybė neturi įtakos byloje nagrinėjamam teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes Å¡ioje apeliacijoje vertinamas ne įrašų vykdomajame raÅ¡te teisingumas, o teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl teismo nutarties iÅ¡duoti ar atsisakyti iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, nes apelianto motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šiuo atveju byloje ieškovu yra BUAB „Vėjūna“, t. y. įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas A.

G. neturėjo teisinės pareigos už apeliacinį skundÄ mokėti žyminį mokestį, todėl jo sumokėtas 589,72 Lt dydžio žyminis mokestis grÄ Å¾intinas.                    Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 589,72 Lt (penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni litai ir 72 ct) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2010 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 384749 už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis                                    Vigintas ViÅ¡inskis             Â