7da8f3d4-e15c-466f-9d0b-85c763da0ebd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. e2S-851-343/2018 Teisminio proceso Nr.2-20-3-00641-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-142-753/2018 pagal pareiÅ¡kėjos Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens – V. V. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių bei Å¡eimos santykių srityse, pripažinti ribotai veiksniu turtinių santykių srityje, asmeninių neturtinių santykių srityje, suinteresuoti asmenys byloje – Z.

L., V. J., E. P., O. S., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Å¡ioje byloje – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Teisėja n u s t a t ė:Ginčo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujintoje civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡oma pripažinti fizinį asmenį - V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių, Å¡eimos santykių srityse, pripažinti ribotai veiksniu turtinių santykių, asmeninių neturtinių srityse.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi V. V. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei bÅ«senai nustatyti, ekspertams pateikti klausimai. Teismo psichiatrinės ekspertizės 2017 m. spalio 17-20 d. d. akte Nr. 83TPK- 320/2017 nurodyta, kad detalesniam iÅ¡tyrimui, tiriamojo psichinės bÅ«senos įvertinimui rekomenduojama tiriamÄ jį V. V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei. Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V.

M. atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės akte iÅ¡dėstytÄ pasiÅ«lymÄ , prašė skirti stacionariÄ teismo psichiatrinę ekspertizę V. V. psichinės bÅ«senos įvertinimui, ekspertizę nukreipiant atlikti Utenos ekspertiniam skyriui. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi V. V. paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei bÅ«senai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniam skyriui; suinteresuoto asmens V.

V. turto ir daiktinių teisių laikinoji administratorė Z. L. įpareigota užtikrinti V. V. turto apsaugÄ (įskaitant ir gyvenamojo namo Å¡ildymÄ ), gyvulių priežiÅ«rÄ laikotarpiu, kuomet V. V. bus patalpintas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių stacionarios ekspertizės atlikimui. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktÄ teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ Nr. 83TPK-320/2017, kuriame rekomenduota detalesniam iÅ¡tyrimui, tiriamojo psichinės bÅ«senos įvertinimui tiriamÄ jį V.

V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei atlikti, vertino, kad yra bÅ«tina skirti teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę. V. V. gyvena namų valdoje, kuriai reikalinga priežiÅ«ra (namas Å¡ildomas kasdien žiemos sezonu (krosnims Å¡ildymas) bei laiko gyvulius - arklį, karvę, triušį ir Å¡unį, kuriuos reikia Å¡erti ir prižiÅ«rėti, todėl teismas įpareigojo V. V. laikinÄ jÄ turto ir daiktinių teisių administratorę prižiÅ«rėti visÄ V. V. turtÄ ir jo gyvulius laikotarpiu, kol V.

V. bus laikomas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – neskirti stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Jei stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė bÅ«tų paskirta, apeliantas praÅ¡o įpareigoti suinteresuotÄ asmenį O.

S. užtikrinti jo turto apsaugÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: Teismas nepagrįstai paskyrė teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, kadangi ambulatorinės ekspertizės akto iÅ¡vadoje V. V. joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas. Teismo iÅ¡vada, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , yra nepagrįsta. Skundžiama nutartimi nėra apsaugotos apelianto turtinės teisės. Z. L. gyvena kitame rajone, niekada jokiais veiksmais nei V. V., nei jo turtu nesirÅ«pino.

Apeliantas gerai nepažįsta Z. L., ja nepasitiki, be to, ji gyvena bute, apie Å«kio priežiÅ«rÄ nieko neiÅ¡mano, prižiÅ«ri senÄ tėvÄ ir neįgaliÄ dukterį, todėl akivaizdu, kad važinėti kiekvienÄ dienÄ iÅ¡ kito rajono Å¡ildyti namų ir Å¡erti gyvulių ji neturės jokios galimybės. Apeliantas praÅ¡o tuo atveju, jei stacionarinė psichiatrinė ekspertizė jam bÅ«tų paskirta, kad apelianto turto administravimas ir prižiÅ«ra bÅ«tu pavesta kaimynei O. S.. PareiÅ¡kėja atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius argumentus:

Teismo psichiatrijos ekspertė, nepateikdama teismui ekspertinės iÅ¡vados ir atsakymų į teismo nutartyje iÅ¡dėstytus klausimus, surašė motyvuotÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , jog detalesniam iÅ¡tyrimui ir tiriamojo psichinės bÅ«senos įvertinimui rekomenduojama tiriamÄ jį V. V. nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei. Å i rekomendacija duota vadovaujantis Metodinių rekomendacijų nuostatomis, numatančiomis, jog „Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina visais atvejais, kai teismo psichiatras ekspertas, įvertinęs turimus duomenis, nustato, kad ambulatorinio vienkartinio iÅ¡tyrimo neužtenka pilnam tiriamojo asmens psichikos bÅ«senos įvertinimui ir pagrįstos ekspertinės iÅ¡vados pateikimui ir tam yra reikalingas ilgesnis ekspertinis stebėjimas ir iÅ¡tyrimas“.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė V. V. paskirta pagrįstai – vadovaujantis specialių teismo psichiatrinių žinių turinčio psichiatro eksperto rekomendacija bei laikantis CPK 467 straipsnio 4 dalies reikalavimų. V. V. turto ir daiktinių teisių laikinÄ ja administratore Z. L. paskirta teismo nutartimi, Å¡uo metu jos keisti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ji nesusitvarkytų su savo pareigomis, todėl apelianto praÅ¡ymas dėl turto administratorės keitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuoti asmenys V. J., E. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: Stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė V. V. paskirta pagrįstai – vadovaujantis specialių teismo psichiatrinių žinių turinčio psichiatro eksperto rekomendacija bei laikantis CPK 467 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, tačiau skunde nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . Šio atskirojo skundo dalyku negali bÅ«ti V.

V. turto ir daiktinių teisių laikinas administravimas, kuris paskirtas jau įsiteisėjusia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017m. rugpjūčio 11 d. nutartimi. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomas reikalavimas – skirti suinteresuoto asmens V. V. turto apsaugÄ suinteresuotam asmeniui O. S. – nėra atskirojo skundo dalykas, todėl apeliacinis procesas Å¡iuo klausimu nutrauktinas. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. V., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi V. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti.

Nutartyje ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus:

1) Ar V. V. serga kokiu nors psichikos sutrikimu?;

2) Ar V. V. gali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti? Jei ne – tai kuriose srityse jis negali suprasti ar ribotai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti? 3) Ar V. V. gali pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus? 4) Ar V. V. gali dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti apklaustas? Vykdydama Å¡iÄ nutartį, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė, iÅ¡nagrinėjusi ekspertizei atlikti pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ , apklaususi apklausoje dalyvavusį tiriamÄ jį dalyvaujant dviem gestų kalbos vertėjams, pateikė iÅ¡vadÄ , kad tiriamasis V.

V. yra kurčnebylys iÅ¡ vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas; tiriamajam joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas; psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas, nekonsultuotas ambulatoriÅ¡kai. Iki Å¡iol gyvena vienas, tvarkosi buityje savarankiÅ¡kai. Yra konfliktinė situacija tarp tiriamojo giminaičių, kurie kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , bei jį prižiÅ«rinčios O. S. dėl tiriamojo veiksnumo įvertinimo, kviečiama televizija. Ekspertė detalesniam iÅ¡tyrimui, tiriamojo psichines bÅ«senos įvertinimui rekomendavo tiriamÄ jį nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės akte pateikta rekomendacija, priėmė skundžiamÄ nutartį. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi bÅ«ti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi bÅ«ti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas. Tačiau konstatuotas medicininis kriterijus nėra pakankamas asmens veiksnumo apribojimui – be medicininės diagnozės bÅ«tina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du bÅ«tini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismÄ , vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra bÅ«tinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju.

Atsakymas į klausimÄ , ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negaliÄ , gali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, turi bÅ«ti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadoje. Remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos iÅ¡vados duomenimis (medicininiu kriterijumi), teismas sprendžia, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus. Taigi, teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiÅ¡kia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimÄ tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymÄ pripažįstant jį neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Neveiksniu ir globos reikalingu iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia argumentu, kad ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikę ekspertai jokių apelianto psichikos sutrikimų iÅ¡ viso nenustatė, todėl byloje nėra bÅ«tinybės skirti teismo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartimi stacionarinė psichiatrijos ekspertizė paskirta byloje nenustačius jos skyrimo bÅ«tinybės. Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį, jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimÄ , teisėjas, kuriam paskirta parengti bylÄ nagrinėti, asmens psichinei bÅ«klei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir iÅ¡reikalauja bÅ«tinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.

Pagal CPK 467 straipsnio 4 dalį, jeigu, atliekant ambulatorinį tyrimÄ , gautų duomenų nepakanka ekspertizės iÅ¡vadai dėl asmens psichikos bÅ«klės, teismo nutartimi gali bÅ«ti skiriama stacionarinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi skirdamas stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, jos skyrimo bÅ«tinybę grindė įvertinęs liudytojos G. V., dirbusios socialinių paslaugų centro darbuotoja (padėjėja), duotus parodymus, jog yra buvęs atvejis, kuomet gyvuliai buvo nepaÅ¡erti, todėl jai su kaimynu teko Å¡erti gyvulius bei V.

V. pradėjo nuo jos slapstytis, V. J., Z. L. iÅ¡sakytÄ nuomonę, kad V. V. gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai, bei, remdamasis ambulatorinės ekspertizės akte pateikta rekomendacija. Tačiau ambulatorinės ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad tiriamasis yra kurčnebylis iÅ¡ vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas, tiriamajam joks psichikos sutrikimas, medicininis kriterijus nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. V. bÅ«tų kada nors lankęsis pas psichiatrus ar psichologus, vartojo ar vartoja psichikÄ veikiančius vaistus, ar kad priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ligų priklausomybės, grupei, taip pat nėra jokių duomenų, kad jo elgesys yra agresyvus ir tai keliÄ grėsmę sau ar aplinkiniams.

Ambulatorinės ekspertizės akte V. V. nėra konstatuotas joks psichikos sutrikimas, ekspertai akte nenurodė, kad nepakako duomenų psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadai duoti, dėl ko bÅ«tų pagrindas skirti stacionarinę ekspertizę (CPK 467 straipsnio 4 dalis ). Ambulatorinę ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė nenurodė, kokiais duomenimis grindė rekomendacijÄ Â tiriamajam V. V. skirti stacionarinį iÅ¡tyrimÄ . Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje spręsdamas stacionarios ekspertizės paskyrimo klausimÄ , jokių naujų su tiriamojo psichikos sveiktos bÅ«kle susijusių duomenų ar aplinkybių, kurios bÅ«tų naujai paaiÅ¡kėjusios ar ambulatorinę ekspertizę atlikusiam ekspertui buvusios nežinomos, taip pat nenustatė; teismo posėdyje ekspertizę atlikusi ekspertė nedalyvavo ir nebuvo apklausta, kokiais duomenimis remiantis iÅ¡vadoje pateikta rekomendacija siųsti tiriamÄ jį stacionariam iÅ¡tyrimui (2017 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Teismo psichiatrė ekspertė ambulatorinio ekspertinio tyrimo metu nenustatė jokių specifinių V. V. psichikos bÅ«senos ypatybių, kurių tiksliam įvertinimui yra bÅ«tinas ilgesnis stebėjimas. IÅ¡vadoje nėra nustatytas joks psichikos sutrikimas, t. y., ekspertui nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinojo asmens pripažinimui neveiksniu kriterijaus – medicininio kriterijaus, nėra detalesnio iÅ¡tyrimo objekto. IÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, jog V. V. yra kurčnebylys iÅ¡ vaikystės, dėl ko jam nustatytas invalidumas, kad gyvena vienas, tvarkosi buityje savarankiÅ¡kai; kad yra konfliktinė situacija tarp tiriamojo giminaičių, kurie kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , bei jį prižiÅ«rinčios O.

S. dėl tiriamojo veiksnumo įvertinimo, kviečiama televizija, nesudaro objektyvaus pagrindo V. V. skirti stacionarinę ekspertizę ir jį siųsti į ligoninę taip nepagrįstai suvaržant asmens teises ir laisves. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis Å¡iuo metu nėra bÅ«tinybės V. V. skirti stacionariÄ teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl, tenkindamas V. V. atskirÄ jį skundÄ , pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės – atmeta pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ skirti stacionariÄ teismo psichiatrinę ekspertizę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu             n u t a r i a :        Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.        Atmesti pareiÅ¡kėjos prokurorės praÅ¡ymÄ skirti V. V. stacionariÄ teismo psichiatrinę ekspertizę.        Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                      RÅ«ta Palubinskaitė