2024-09-18 Nr. AB-13256-3-62-3-01400-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2110-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01400-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.8; 14.10; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Toksika“, uždaroji akcinė bendrovė „Žalvaris“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jukneda“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elme metalas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, KRAAD, atsakovas) Kauno agentūros 2018 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. 14 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 14) ir Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (ATS)-D2-1614 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Privalomuoju nurodymu Nr. 14 Bendrovei buvo nurodyta sutvarkyti jai priklausančias 40,237 t pavojingų atliekų (ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*)) (toliau – ir Atliekos). Privalomasis nurodymas Nr. 14 neatitinka pakartotiniam nurodymui keliamų reikalavimų, jo dalykas skiriasi, todėl atsakovo nuoroda į 2016 m. balandžio 20 d. Departamento Privalomąjį nurodymą Nr. 7 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 7) yra nepagrįsta. Privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo duotas dėl konkretaus 50,676 t kiekio tariamų druskos ėsdinimo rūgšties atliekų. Iš Privalomojo nurodymo Nr. 14 matyti, jog 146,296 t druskos rūgšties buvo sutvarkyta, todėl buvo sutvarkyta ir Privalomajame nurodyme Nr. 7 minimų 50,676 t tariamų druskos ėsdinimo rūgšties atliekų.

2.2 Atsakovas atsisakė pateikti atliekų cheminės sudėties įrodymus, pareiškėjas nebuvo informuotas apie planuojamą atliekų paėmimą iš UAB „Jukneda“ sandėlio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sandėlis), ir jų sutvarkymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad likęs Privalomajame nurodyme Nr. 14 minimas druskos rūgšties atliekų kiekis – 186,533 t, priklausė būtent pareiškėjui ir kad minima medžiaga iš tiesų yra druskos ėsdinimo rūgšties atliekos, nors pareiškėjas dėl to ne kartą kreipėsi į Departamentą. 186,533 t kiekis abejotinas, nes pagal pateiktus pavojingų atliekų važtaraščius visos druskos ėsdinimo rūgšties kiekis yra 217,741 t.

2.3 Atsakovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, tačiau neįrodė, kad Privalomajame nurodyme Nr. 14 nurodytos 40,237 t yra būtent Atliekos, todėl tai gali būti bet kurio kito asmens UAB „Jukneda“ perduotos atliekos, už kurių tvarkymą bei perdavimą tvarkyti UAB „Elme metalas“ nėra atsakingas. Jeigu 40,237 t atliekų buvo pristatyta pagal važtaraščius, kuriuose siuntėju nurodytas UAB „Vakarų cinkas“, tuomet UAB „Elme metalas“ neturi jokių sąsajų su tokiomis atliekomis. Pareiškėjas kartu su antstole N. B. buvo nuvykęs į UAB „Jukneda“ teritoriją (ginčo sandėlį), dar joje esant visoms atliekoms, dėl atliekų identifikavimo. 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/16/7 buvo konstatuota, kad konteinerių su atliekų talpomis, pažymėtų UAB „Elme metalas“ pavadinimu, ar kitokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atliekų priklausymą UAB „Elme metalas“, nerasta.

2.4 Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakovas ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartį Nr. 1137 (toliau – ir Sutartis), tačiau UAB „Žalvaris“ raštuose, adresuotuose Departamentui, nesutvarkytos druskos rūgšties kiekis įvardijamas skirtingai, iš jų neaišku, koks konkrečiai papildomas druskos rūgšties kiekis, palyginti su tuo, kuris buvo numatytas Sutartyje, buvo surinktas ir sutvarkytas. Privalomasis nurodymas Nr. 14 ir Sprendimas atsakovo grindžiami neaiškiomis, prieštaringomis, abejotinomis, neatskleistomis aplinkybėmis, juose neaiškus nei faktinis, nei teisinis pagrindas, todėl negali būti laikomi teisėtais.

2.5 Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą nėra Atliekų turėtojas, todėl jam nekyla minėtame įstatyme nustatyta atliekų turėtojo prievolė Atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti jas pačiam. Taigi Privalomajame nurodyme Nr. 14 yra nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punkto reikalavimus.

3. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1 Pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su metalų apdorojimu ir deginimu, karštu cinkavimu. Vykdant šias veiklas pagaminamos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 110105*). Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.1 punktą, šios atliekos yra priskiriamos prie pavojingų ir šalinimui skirtų atliekų. Pareiškėjas pagal AB „Vakarų laivų gamyklos“ pasirašytą sutartį perdavė 2014–2015 m. UAB „Jukneda“ ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas (atliekų kodas 110105*), tačiau UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų. Atliekos neteisėtai buvo sandėliuojamos ginčo sandėlyje ir privalėjo būti perduotos tinkamam atliekų tvarkytojui, tačiau nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, dėl to kilo grėsmė žmonių sveikatai ir padaryta žala aplinkai. Remiantis atliekų susidarymo apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų važtaraščių duomenimis, liko neperduota šalinimui (galutiniam sutvarkymui) 259,561 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*).

3.2 KRAAD 2016 m. balandžio 20 d. Privalomuoju nurodymu Nr. 7 pareiškėjas buvo įpareigotas neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus perduotas UAB „Jukneda“ 50,676 t druskos rūgščių atliekas (neturint leidimo), kurios buvo rastos 2015 m. gruodžio mėnesį, atliekant teritorijoje aplink pastatus lokalizavimo darbus, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Privalomasis nurodymas Nr. 7, kuris Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 (toliau – ir KAAT sprendimas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018 (toliau – ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartis) pripažintas pagrįstu ir teisėtu, pareiškėjo nebuvo įvykdytas.

3.3 2017 m. lapkričio 21 d. dėl atliekų UAB „Jukneda“ ginčo sandėlyje, sutvarkymo buvo sudaryta Sutartis, kurią pasirašė UAB „Žalvaris“, KRAAD ir Kauno rajono savivaldybės administracija.

3.4 Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kauno rajono savivaldybė 2017 m. sutvarkė neteisėtą UAB „Jukneda“ pavojingų atliekų sandėlį, kuriame buvo rasta 186,533 t UAB „Elme metalas“ priklausančių ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*); iš bendro kiekio liko nesutvarkyta 40,237 t UAB „Elme metalas“ priklausančių ėsdinimo (druskos) rūgščių (atliekų kodas 110105*), šiuo metu laikomų UAB „Toksika“ Šiaulių filiale adresu: (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 24 straipsnio nuostatomis, LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad iš UAB „Elme metalas“ bendro ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų kiekio – 186,533 t liko nesutvarkyta 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgščių (kodas 110105*), UAB „Elme metalas“ 2018 m. gegužės 2 d. buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo ir KRAAD 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (ATS)-D2-1614, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, panaikinimui nėra pagrindo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Elme metalas“ skundą atmetė.

5. Pareiškėjas UAB „Elme metalas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat esant poreikiui, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020 (toliau – ir LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7. LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog Privalomajame nurodyme Nr. 14 nurodytos atliekos yra tos pačios, dėl kurių pareiškėjui buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7, ir įvertinti Privalomojo nurodymo Nr. 14 teisėtumo neišreikalavus papildomų įrodymų, susijusių su pareiškėjui duotame Privalomajame nurodyme Nr. 14 nurodytomis atliekomis (konkrečiu kiekiu, cheminės sudėties, atliekų požymių ir kt.).

III. 8. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė:

8.1 Pareiškėjas pagal su AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašytą sutartį perdavė 2014–2015 m. UAB „Jukneda“ Atliekas, tačiau UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų. Atliekos neteisėtai buvo sandėliuojamos ginčo sandėlyje ir privalėjo būti perduotos tinkamam atliekų tvarkytojui. Kadangi jos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, kilo grėsmė žmonių sveikatai ir padaryta žala aplinkai. Remiantis atliekų susidarymo apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų važtaraščių duomenimis, liko neperduota šalinti (galutinai sutvarkyti) 259,561 t Atliekų.

8.2 Departamento Privalomuoju nurodymu Nr. 7 UAB „Elme metalas“ buvo įpareigotas neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus perduotas UAB „Jukneda“ 50,676 t druskos rūgščių atliekas perduoti tvarkančioms įmonėms. Privalomasis nurodymas Nr. 7 pareiškėjo nebuvo įvykdytas. Šis nurodymas KAAT sprendimu ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nustatyta, kad būtent pareiškėjas yra ėsdinimo rūgščių atliekų turėtojas. UAB „Elme metalas“, perduodamas tvarkyti pavojingas atliekas UAB „Jukneda“, neturinčiai teisės jų laikyti ir šalinti, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokie veiksmai negali būti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų pašalinimą aplinkai saugiu būdu, todėl UAB „Elme metalas“ išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą. Dėl atliekų UAB „Jukneda“ ginčo sandėlyje sutvarkymo buvo pasirašyta trišalė Sutartis.

8.3 UAB „Elme metalas“ 2015 m. birželio 23 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 m. vasario 4 d.–2015 m. sausio 8 d. laikotarpiu buvo perduota 353,101 t ėsdinimo rūgščių atliekų tik UAB „Jukneda“. Pagal paminėtus dokumentus nustatyta, kad UAB „Jukneda“ buvo perduota 81,166 t (iki 2014 m. vasario 12 d.) UAB „Vakarų cinkas“, 255,135 t UAB „Elme metalas“ ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų už 2014 metus (pavojingų atliekų važtaraščiai nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. ) ir 16,800 t už 2015 metus (2015 m. sausio 8 d. pavojingų atliekų važtaraštis). UAB „Jukneda“ perdavė 93,540 t Atliekų UAB „Bangos energetika“. Taigi liko neperduota šalinti (galutinai sutvarkyti) 259,561 t (353,101 t – 93,540 t) Atliekų. Kitų fizinių ar juridinių asmenų, perdavusių ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas UAB „Jukneda“, nenustatyta.

8.4 Atsakovas, organizuodamas taršos lokalizavimo darbus, ginčo sandėlyje inicijavo atliekų mėginių paėmimą. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. minėtame sandėlyje iš skirtingų medžiagų grupių buvo paimti mėginiai, kurių paėmimą atliko UAB „Žalvaris“, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Atsakovas sudarė sutartį su Vokietijos įmone „M&S Umweltprojekt GmbH“ dėl atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretavimo. Akreditacijos dokumentai patvirtina, kad įmonė akredituota atlikti atliekų fizikinius, fizikinius-cheminius tyrimus.

Tyrimams į akredituotą „M&S Umweltprojekt GmbH“ laboratoriją Bad Muskau (Vokietija) mėginiai pristatyti 2016 m. balandžio 29 d. Įmonės „M&S Umweltprojekt GmbH“ 2016 m. liepos 22 d. Atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo bei jų interpretavimo akte nurodyta, kad iš 59 atsitiktine tvarka paimtų mėginių 30 buvo rastos ėsdinimo rūgštys, šių atliekų mėginių konsistencija / agregatinė būsena skysta. Taip pat buvo atlikti ir visų mėginių cheminės sudėties laboratoriniai tyrimai, parengti tyrimų protokolai.

Akto 3 dalyje „Atliekų sudėties laboratorinių tyrimų rezultatai ir jų įvertinimas vadovaujantis atliekų šalinimą sąvartyne reglamentuojančiais teisės aktais“ nurodyta, kad ėsdinimo rūgštys (mėginys 1 –mėginys 30) kiekviename mėginyje bent kartą viršija Lietuvos Respublikos atliekų priėmimo į pavojingų atliekų sąvartyną ribines vertes. Mėginyje, kurio eil. Nr. 27, rastas mažiausias chlorido kiekis yra apie 34,310 mg/kg (3,43 proc.), kai kuriuose mėginiuose geležis sudaro 24 proc., chlorido kiekis – iki 66 proc.

Akto lentelėje 3/1a nurodytas gautų cheminės sudėties laboratorinių tyrimų įvertinimas pagal Lietuvos Respublikos norminius reikalavimus bei šalinimo galimybių įvertinimas, atsižvelgiant ir į mėginių medžiagos konsistenciją: skystų atliekų mėginiuose rasta sunkiųjų metalų (pvz.: chloro, cinko, nikelio, mangano, nikelio), kai kurie (cinkas, chloras) viršija ribines vertes. Šie duomenys atitinka UAB „Elme metalas“ vykdomą metalų apdorojimo ir dengimo cinku procesą, nurodytą ir TIPK leidime: ėsdinimui naudojama praskiesta druskos rūgštis HCl.

Druskos rūgšties ir vandens tirpalas, kurį sudaro 50 proc. druskos rūgštis ir 50 proc. vanduo, pakaitinamas iki 200 laipsnių Celsijaus temperatūros ir merkiamos konstrukcijos. Ėsdinimo tirpalui paruošti naudojamas vanduo arba atidirbtas nuriebalinimo tirpalas, arba atidirbtas praplovimo vanduo. Atidirbtas ėsdinimo tirpalas priduodamas atliekų tvarkytojui.

8.5 UAB „Elme metalas“ po LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutarties nesiėmė jokių veiksmų ir ėsdinimo rūgščių atliekų netvarkė. Kadangi LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo pripažintas teisėtu, vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio dalies 4 punktu, Privalomasis nurodymas Nr. 14 buvo teikiamas kaip pakartotinis privalomasis nurodymas dėl 2016 m. balandžio 20 d. atsakovo priimto ir pareiškėjo neįvykdyto Privalomojo nurodymo Nr. 7.

8.6 Skirtingas atliekų kiekis Privalomuosiuose nurodymuose Nr. 7 ir Nr. 14 nepakeičia ginčo objekto. 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytos trišalės Sutarties pagrindu atliekos, dėl kurių ir vyksta ginčas, išvežtos iš UAB „Jukneda“ sandėlio į UAB „Toksika“ sandėlį. Dalis jų sutvarkyta, o kita dalis liko nesutvarkyta dėl lėšų trūkumo. Privalomasis nurodymas Nr. 14 yra pakartotinis privalomasis nurodymas, duotas dėl tų pačių Atliekų, neteisėtai perduotų UAB „Jukneda“ ir neteisėtai laikytų ginčo sandėlyje. UAB „Žalvaris“ pagal Sutarties sąlygas įsipareigojo atlikti ir atliko preliminarų atliekų identifikavimą, tam pasitelkdamas akredituotos laboratorijos specialistus. Sutarties pagrindu ginčo atliekos buvo preliminariai identifikuotos ir užfiksuotos pavojingų atliekų lydraščiuose, Atliekų preliminaraus identifikavimo, svėrimo ir mėginių paėmimo aktuose: nurodyti identifikuotų atliekų kodai, kiekiai, pavojingų atliekų vežimo važtaraščių numeriai. Taip buvo užtikrintas UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų atliekų (taip pat ir ėsdinimo rūgščių (atliekų kodas 110105*)) identifikavimas, jų judėjimo iki galutinio tvarkytojo atsekamumas.

9. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinumus, kuriuose nurodė, kad pagal LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį, faktinės aplinkybės, susijusios su Privalomuoju nurodymu Nr. 7 ir jo vykdymu, iš esmės pasikeitė (pervežant atliekas, pasikeitė jų laikymo vieta, būdas (laikomi kitose talpose)) bei savaime negali būti laikomos įrodymais sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo Nr. 14 teisėtumo (neegzistuoja būtinoji sąlyga duoti pakartotinį nurodymą). Nebuvo nustatytos visos bylai svarbios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, jos nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė, jog konkrečios atliekos, kurias sutvarkyti reikalaujama pagal Privalomąjį nurodymą Nr. 14, yra druskos rūgštis (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė konkrečių atliekų, kurias sutvarkyti reikalaujama pagal Privalomąjį nurodymą Nr. 14, priklausomybės pareiškėjui (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad Privalomajame nurodyme Nr. 14 pareiškėjui nurodytos sutvarkyti konkrečios atliekos (40,237 t) yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7.

10. Pareiškėjas pastebėjo, kad Privalomasis nurodymas Nr. 14 neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų. Nors atsakovas daro nuorodą į Privalomąjį nurodymą Nr. 7, jis negali būti įvykdytas, kadangi buvo duotas dėl konkretaus 50,676 t kiekio tariamos druskos rūgšties atliekų sutvarkymo. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant iš Privalomojo nurodymo Nr. 14, Privalomajame nurodyme Nr. 7 minėto kiekio atliekų nebėra. Be to, nėra aišku, kokios atliekos minimos Privalomajame nurodyme Nr. 14. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog atliekos tikrai yra druskos rūgštis, jog pareiškėjas buvo informuotas apie planuojamą atliekų paėmimą iš UAB „Jukneda“ neteisėto ginčo sandėlio. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nėra ir niekada nebuvo jokių atliekų, kurios buvo perduotos UAB „Jukneda“, gamintoju, savininku ar turėtoju ir kad aptariamos atliekos, kurios buvo perduotos UAB „Jukneda“ pagal sutartis su AB „Vakarų laivų gamykla“, buvo pagamintos UAB „Vakarų cinkas“ vykdomos gamybos metu nuo 2009 iki 2013 metų. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Privalomuoju nurodymu Nr. 14 įpareigoti pareiškėją perduoti atliekų tvarkytojams UAB „Jukneda“ sandėlyje laikytas 40,237 t atliekų, kurios niekada nepriklausė UAB „Eime metalas“, ir taip neteisėtai įpareigoti patirti dėl kitų asmenų veiklos susidariusių atliekų šalinimo išlaidas. Taigi Privalomasis nurodymas Nr. 14 yra neteisėtas ir už jo nevykdymą negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

IV. 11. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

12.1 Privalomuoju nurodymu Nr. 14 pareiškėjui buvo nurodyta 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgščių (atliekų kodas 110105*), neteisėtai perduotų UAB „Jukneda“ ir laikytų ginčo sandėlyje (šiuo metu sandėliuojamų UAB „Toksika“ (duomenys neskelbtini)), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 110105*); atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai. Šiuos reikalavimus įvykdyti iki 2018 m. gegužės 14 d. Šis Privalomasis nurodymas buvo patikslintas priėmus 2018 m. gegužės 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. 14/1, kuris laikytinas Privalomojo nurodymo Nr. 14 sudedamąja dalimi.

12.2 Privalomasis nurodymas Nr. 14 buvo teikiamas kaip pakartotinis privalomasis nurodymas dėl 2016 m. balandžio 20 d. atsakovo priimto ir pareiškėjo neįvykdyto privalomojo nurodymo Nr. 7, kuris LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažintas teisėtu.

12.3 Privalomuoju nurodymu Nr. 7 pareiškėjas buvo įpareigotas neteisėtai UAB „Jukneda“ perduotas 50,676 t druskos rūgščių atliekas, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. ginčo sandėlyje, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų; atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai. Privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB „Jukneda“ Atliekų tvarkymo valstybės registre buvo įregistravusi atliekų naudojimo būdą R13 (R1–R12 veikloms skirtų atliekų laikymas) ir neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų. Taigi atliekos (druskos rūgštis) nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimai, nurodantys, kad atliekų turėtojas turi perduoti atliekas įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, atliekų tvarkymo būdai R12 ir R13 nurodyti kaip tarpinio naudojimo, o D13 ir D15 – kaip tarpinio šalinimo operacijos. Atliekų tvarkytojai, tvarkantys atliekas šiais būdais, neturėtų būti laikomi galutiniais tvarkytojais, o atliekų tvarkytojas, nežinodamas, kaip jo atliekos bus sutvarkytos, neturėtų perduoti atliekų tokiam tvarkytojui.

12.4 Pareiškėjas su Privalomojo nurodymo Nr. 7 įpareigojimu nesutiko, teigdamas, kad Atliekas jis teisėtai perdavė atliekų tvarkytojui UAB „Jukneda“, kuriu po atlikto apmokėjimo gavimo ir tapo ėsdinimo rūgščių atliekų turėtojau. Taigi būtent šiai įmonei, bet ne atliekų darytojui (pareiškėjui), tenka atsakomybė už tolesnį atliekų likimą (šalinimą). Pasinaudojant ikiteismine tvarka, Privalomasis nurodymas Nr. 7 buvo apskųstas Departamento direktoriui, po to – teismui. KAAT sprendimu pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo Nr. 7 ir Departamento 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-43 panaikinimo buvo atmestas. LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi KAAT sprendimas paliktas nepakeistas.

13. Teismas aptarė LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties turinį ir pareiškėjo skundo motyvus; taip pat AAVKĮ 18, 24 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, aptarė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodytą praktiką.

15. Teismas konstatavo, kad KAAT sprendime ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis patvirtintas Privalomojo nurodymo Nr. 7 teisėtumas, yra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą jų vertinimą ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą.

16. Teismas, aptaręs įsiteisėjusiu KAAT sprendimu nustatytas bylos aplinkybes, pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčijamais administraciniais sprendimais buvo pagrįstai įpareigotas nesutvarkytas atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikydamasis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pagal teisės aktus nėra atsakingas už Atliekų sutvarkymą, neginčijamai yra paneigtos pirmiau nurodytais teismo sprendimais ir nebegali būti kvestionuojamos iš naujo.

17. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pavojingos atliekos neteisėtai buvo laikomos UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad jos nebuvo perduotos galutiniam atliekų tvarkytojui, tačiau pareiškėjas nesutiko su Privalomajame nurodyme Nr. 14 nurodytų atliekų chemine sudėtimi ir kiekiu, išreiškė abejones dėl jų priklausomybės.

18. Teismas iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020 pateiktų duomenų nustatė, kad UAB „Eime metalas“ gamybinę veiklą nuomojamose patalpose, Granito g. 10, Vilniuje, pradėjo 2014 m. vasario mėn., nurodytose nuomojamose patalpose 2014 m. vasario mėn. nutraukus gamybinę veiklą UAB „Vakarų cinkas“. Bendrovė, pradėjusi metalo apdorojimo veiklą, neatliko poveikio aplinkai vertinimo, tačiau perėmė UAB „Vakarų cinkas“ TIPK leidimą. Vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pagrindu, 2009 m. vasario 18 d. išduotas TIPK leidimas Nr. VR.-4.7-V-01-256 buvo pakoreguotas, t. y. 2013 m. gruodžio 12 d. veiklos vykdytojas iš UAB „Vakarų cinkas“ koreguotas į UAB „Elme metalas“, kuris toliau vykdė gamybinę veiklą, susijusią su metalų apdorojimu ir deginimu, karštu cinkavimu. Tiek UAB „Vakarų cinkas“ TIPK leidime, tiek jau koreguotame UAB „Elme metalas“ TIPK leidime nurodyta, kad vykdoma ūkinė veikla – metalo padengimas cinku karštuoju būdu (karšto cinkavimo gamykla, veiklos rūšis – metalų apdorojimas ir dengimas). Karšto cinkavimo proceso metu ėsdinimo voniose vykdomas metalo ėsdinimas naudojant druskos rūgštį (HCl). Vykdant šias veiklas pagaminamos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 110105*).

19. Teismas pažymėjo, kad KAAT sprendimu ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent UAB „Elme metalas“ yra ėsdinimo rūgščių atliekų turėtoju, kuris, perduodamas tvarkyti pavojingas atliekas UAB „Jukneda“, neturinčiai teisės jų laikyti ir šalinti, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir tokie veiksmai negali būti laikomi tinkamais tvarkant atliekas ir užtikrinant jų pašalinimą aplinkai saugiu būdu, todėl UAB „Elme metalas“ išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą.

20. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko sąžiningumo ir geros verslo praktikos principų bei atliekų tvarkymo srityje būdingų ir būtinų elementariausių, atsargumo principu grindžiamų, elgesio reikalavimų.

21. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu KAAT sprendimu buvo nustatyta, jog 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. spalio 7 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ sudarė 5 sutartis su UAB „Jukneda“ dėl pavojingų atliekų – ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*), susidariusių dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų cinkas“ (pakeistas pavadinimas į UAB „Elme metalas“), tvarkymo. Pagal šias sutartis ir pavojingų atliekų lydraščius, UAB „Jukneda“ buvo perduota 353,101 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų. AB „Vakarų laivų gamykla“, pagal atliekų perdavimą ir priėmimą patvirtinančius dokumentus (aktus), sumokėjo už šių atliekų sutvarkymą.

22. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-245/2021 nustatyta, kad UAB „Jukneda“ visiškai nevedė pavojingų ir nepavojingų atliekų apskaitos, visiškai nevedė kiekinės atliekų apskaitos pagal atliekų rūšis, o surašė tik pirminius dokumentus, nenustatė atliekų likučių ir vertės. Įmonė pagal PVM sąskaitas faktūras įformino 367,73 t ėsdinimo rūgščių, kodu 110105*, gavimą iš UAB „Vakarų cinkas“ ir UAB „Elme metalas“, pagal pavojingų atliekų lydraščius – 353,10 t gavimą, pagal atliekų priėmimo–perdavimo aktus – 267,72 t gavimą, o pagal krovinio važtaraščius – 118,79 t gavimą, t. y. pagal visų rūšių dokumentus nurodė skirtingus kiekius, todėl dokumentais negalima nustatyti pagrįsto, realaus atliekų kiekio. Teismas pažymėjo, kad KRAAD pateiktame UAB „Elme metalas“ 2015 m. birželio 23 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 m. vasario 4 d. – 2015 m. sausio 8 d. laikotarpiu buvo perduota 353,101 t ėsdinimo rūgščių atliekų tik UAB „Jukneda“.

23. Teismas nustatė, kad UAB „Jukneda“ buvo perduota 81,166 t (iki 2014 m. vasario 12 d.) UAB „Vakarų cinkas“, 255,135 t UAB „Elme metalas“ ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų už 2014 metus (pavojingų atliekų važtaraščiai nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.) ir 16,800 t už 2015 metus (2015 m. sausio 8 d .pavojingų atliekų važtaraštis). UAB „Jukneda“ perdavė 93,540 t Atliekų UAB „Bangos energetika“. Taigi, pagal atliekų susidarymo apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų važtaraščių duomenis, liko neperduota šalinti (galutinai sutvarkyti) 259,561 t (353,101t - 93,540 t) Atliekų. Kitų fizinių ar juridinių asmenų, perdavusių ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas UAB „Jukneda“, nenustatyta.

24. Teismas aptarė atsakovo nurodytas aplinkybes dėl taršos lokalizavimo darbų UAB „Jukneda“ ginčo sandėlyje organizavimo, bei įmonės „M&S Umweltprojekt GmbH“ 2016 m. liepos 22 d. Atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo bei jų interpretavimo akte nurodytus duomenis, ir pažymėjo, kad visų rastų ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų cheminė sudėtis buvo nustatyta atsitiktine tvarka dar iki išvežimo iš sandėlio, todėl pakartotinai tirti cheminę sudėtį likusių nesutvarkytų 40,23 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų, kurios buvo išvežtos iš (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio teisinio pagrindo, tuo labiau kad šie tyrimai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo institucijoms pavedus, jais vadovaujamasi ir minėtoje baudžiamojoje byloje. Šie tyrimai byloje nėra paneigti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Teismas nustatė, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.1 papunktį, šios atliekos yra priskiriamos prie pavojingų ir šalinimui skirtų atliekų. Galimas šių atliekų tvarkymo būdas yra D9: fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami (o ne naudojami) vykdant bet kurią iš Dl– D12 veiklų.

25. Teismas nustatė, kad būtent UAB „Elme metalas“ pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ pasirašytą sutartį 2014–2015 m. perdavė UAB „Jukneda“ 353,101 t Atliekų. UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų atliekų (atliekų perdavimas specialiosios teisės tvarkyti atliekų neturinčiam subjektui – UAB „Jukneda“), jas neteisėtai sandėliavo ginčo sandėlyje. Šios atliekos privalėjo būti perduotos teisėtam atliekų tvarkytojui.

26. Teismas nurodė, kad Privalomuoju nurodymu Nr. 7 UAB „Elme metalas“ buvo įpareigota neteisėtai UAB „Jukneda“ perduotas 50,676 t druskos rūgščių atliekas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai. Kadangi po LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutarties pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ir ėsdinimo rūgščių atliekų netvarkė vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio dalies 4 punktu, Privalomasis nurodymas Nr. 14 buvo teikiamas kaip pakartotinis privalomasis nurodymas dėl 2016 m. balandžio 20 d. Departamento priimto ir pareiškėjo neįvykdyto Privalomojo nurodymo Nr. 7.

27. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 14 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Departamentas pasirašė jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį Nr. S-723/2017 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), kurios pagrindinis tikslas – siekti gauti finansavimą pagal paraiškas BUAB „Jukneda“ vykdytos veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), atliekoms identifikuoti, jas sutvarkyti ir teritorijai atstatyti, organizuojant viešojo pirkimo procedūras ir jų rezultatų pagrindu išrenkant šių paslaugų teikėjus. KAAD ir UAB „Žalvaris“ sudaryta Sutartimi užsakovas (bendrai Savivaldybė ir Departamentas, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu) įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas – pavojingų ir nepavojingų atliekų, iš jų ir ėsdinimo rūgščių, sutvarkymą. Sutartimi UAB „Žalvaris“ pagal suteiktą finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, veikdama ir pagal 2017 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su UAB „Toksika“, įsipareigojo sutvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas, nelegaliai sukauptas ginčo sandėlyje sovietinių laikų fermos pastate, priklausančiame UAB „Jukneda“. Pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį buvo numatyta, kad bus apmokėta už 477,735 t atliekų sutvarkymą.

28. Teismas nustatė, kad UAB „Žalvaris“ atliekas iš sandėlio pradėjo vežti 2017 m. lapkričio 23 d., baigė – 2017 m. gruodžio 15 d. Atliekant Sutarties vykdymo kontrolę konstatuota, kad iš BUAB „Jukneda“ sandėlio buvo surinkta, išvežta ir perduota sutvarkyti / šalinti 114,675 t buvusių preliminariai identifikuotų atliekų, 89,637 t užteršto grunto, 31,208 t užteršto skysčio, 282,452 t nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų, iš viso 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų. UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo faktiškai surasta ir išvežta 40,237 t atliekų daugiau, nei buvo Sutartyje numatyta sutvarkyti pagal Jungtinės veiklos sutartį, nes UAB „Jukneda“ visiškai nevedė pavojingų ir nepavojingų atliekų apskaitos ir pagal visų rūšių dokumentus nurodė skirtingus kiekius, todėl dokumentais negalima buvo nustatyti pagrįsto, realaus atliekų kiekio (ėsdinimo rūgščių, kodu 110105*, gavimo iš UAB „Vakarų cinkas“ ir UAB „Elme metalas“). Teismas konstatavo, jog tai, kad buvo faktiškai surasta ir išvežta 40,237 t atliekų daugiau, pripažintina nepaneigtu faktu.

29. Teismas nustatė, kad iš ginčo sandėlio į UAB „Toksika“ (galutinis atliekų tvarkytojas) Šiaulių filialą buvo išvežta 217,741 t Atliekų, o iš bendro 517,972 t kiekio sutvarkytų atliekų 217,741 t sudarė ėsdinimo rūgštys (atliekų kodas 110105*), ir pažymėjo, kad šios aplinkybės visiškai nepaneigia ir ankstesniuose teismų sprendimuose nustatytų faktų, kad tik vienintelis pareiškėjas iš viso UAB „Jukneda“ perdavė šalinti (galutinai sutvarkyti) 259,561 t (353,101 t – 93,540 t, kurios perduotos UAB „Bangos energetika“) Atliekų.

30. Teismas konstatavo, kad sutarties sąlygų dėl ginčo pavojingų atliekų identifikavimo, mėginių paėmimo, dokumentų įforminimo tvarkos buvo laikomasi; atliekų mėginiai buvo paimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl metodų, naudojamų atliekų bandymams ir tyrimams, taikymo“ nurodytais atliekų mėginių ėmimo metodais ir standartais LST CEN/TR 15310-1:2007, paimant mėginius dalyvavo Vokietijoje akredituotos laboratorijos atstovai.

31. Teismas nustatė, kad Sutarties vykdymo metu į UAB „Toksika“ buvo išvežta 217,743 t Atliekų, taip pat 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio), kurios išsiurbtos iš lauke esančios duobės. Kadangi 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio) buvo surasta lauke esančioje duobėje, o, pagal baudžiamosios bylos medžiagą, užterštas skystis susidarė dėl neteisėto išpylimo į aplinką (dėl BUAB „Jukneda“ darbuotojų neteisėtų veiksmų), Departamentas pareiškėjui nereiškė reikalavimo sutvarkyti 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio). Dėl likusių 186,533 t (217,743 t - 31,208 t) Atliekų, kurios Sutarties pagrindu buvo išvežtos iš UAB „Jukneda“ nelegalaus sandėlio ir pervežtos į UAB „Toksika“ sandėlį (duomenys neskelbtini) galutinai sutvarkyti, reiškiamos pretenzijos būtent UAB „Elme metalas“.

32. Teismas atmetė skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu Privalomajame nurodyme Nr. 14 buvo padaryta išvada, kad visas 186,533 t skysčio kiekis buvo būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis, o ne kokia kita medžiaga. Teismas pažymėjo, kad tvarkant atliekas atsakovo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ ir subtiekėja laboratorija „M&S Umweltprojekt GmbH“ atliko preliminarų atliekų indentifikavimą ir nustatė, kad rastos atliekos yra ėsdinimo (druskos) rūgštis. Atliekų preliminaraus identifikavimo duomenys buvo įrašyti į kiekvieną pavojingų atliekų vežimo lydraštį, nurodant identifikuotos atliekos kodą pagal atliekų nomenklatūrą. UAB „Elme metalas“ buvo vienintelė įmonė, kuri UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas, tą patvirtina 2014 m. UAB „Jukneda“ atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, atliekų priėmimo perdavimo aktai, ši aplinkybė konstatuota ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Vakarų cinkas“ ir (ar) UAB „Elme metalas“ veikloje susidariusios atliekos, kurios pagal lydraščius buvo perduotos UAB „Jukneda“, buvo būtent ėsdinimo (druskos) rūgštys, ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Jukneda“ iš UAB „Elme metalas“ perimtas atliekas būtų perdavusi galutiniam atliekų tvarkytojui ar kitam subjektui. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kad 186,533 t skysčio (rūgštis pristatyta 1 m3 talpos konteineriuose, talpų būklė nepakitusi) kiekis buvo atliekos – ėsdinimo (druskos) rūgštys, už kurių tinkamą sutvarkymą yra atsakinga Bendrovė.

33. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu KAAT sprendimu ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra konstatuotos prejudicinės faktinės aplinkybės, kad UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame ginčo sandėlyje rastos pavojingos atliekos (ėsdinimo rūgštys) priklauso UAB „Elme metalas“, kaip atliekų turėtojai, todėl jai išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą, ir nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad rastos atliekos nėra niekaip susijusios su pareiškėju.

34. Teismas pažymėjo, kad toks juridinių asmenų pasikeitimas, koks nustatytas šiuo atveju, negali panaikinti Bendrovės atsakomybės už tinkamą atliekų sutvarkymą, nes tai būtų nesuderinama su minėtu Europos Sąjungos teisės principu „teršėjas moka“. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytos trišalės Sutarties pagrindu atliekos, dėl kurių vyksta ginčas, buvo išvežtos iš UAB „Jukneda“ sandėlio į UAB „Toksika“ sandėlį ir dalis jų sutvarkyta, o kita dalis liko nesutvarkyta dėl lėšų trūkumo, todėl sprendė, kad skirtingas atliekų kiekis Privalomuosiuose nurodymuose Nr. 7 ir Nr. 14 nepakeičia ginčo objekto, ir nėra pagrindo teigti, kad pasikeitė ginčo dalykas ir kad atsakovas neturėjo pagrindo surašyti pakartotinio nurodymo.

35. Teismas vertinio, kad, pareiškėjui neįvykdžius Privalomojo nurodymo Nr. 7, atsakovas, vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 4 punktu, 24 straipsnyje nurodytais pagrindais, turėjo teisę pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, tad pareiškėjo argumentai dėl pakartotinio nurodymo negalimumo nepagrįsti, o aplinkybė, kad jame nebuvo nurodytas pakartotinio nurodymo teisinis pagrindas, įtvirtintas AAVKĮ 24 straipsnyje, yra neesminis pažeidimas ir nesudaro pagrindo jo panaikinti.

36. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir nebuvo laikomasi reikalavimų, nustatytų įrodinėjimo procesui, pažymėjo, jog įrodinėjimas administraciniame procese priklauso nuo konkretaus teisinio santykio ir jo reglamentavimo. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai vykdė savo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą objektyviais duomenimis (faktais), privalo tai įrodyti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, patvirtinančių, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai vykdė savo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą objektyviais duomenimis (faktais). Teismo vertinimu, Privalomasis nurodymas Nr. 14 atitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius privalomojo nurodymo turinio reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

37. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. 14 dėl 40,237 t Atliekų sutvarkymo buvo duotas pagrįstai ir teisėtai, nes AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, be kita ko, privalo pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. T

38. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 7, todėl buvo pagrindas pakartotinai duoti Privalomąjį nurodymą Nr. 14, ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. 14 bei Departamento Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

V. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2024 m. gegužės 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo inter alia (be kita ko) naikinami: privalomasis nurodymas Nr. 14, duotas 2018 m. gegužės 2 d., bei 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros sprendimas Nr. (ATS)-d2-1614 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2018-05-02 privalomojo nurodymo Nr. 14“. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

40.1 Atsižvelgiant į LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytus motyvus, atsakovas neįrodė konkrečių atliekų, kurias sutvarkyti reikalaujama pagal Privalomąjį nurodymą Nr. 14, priklausomybės pareiškėjui (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomojo nurodymo davimui), taip pat neįrodė, kad šiame nurodyme pareiškėjui nurodytos sutvarkyti konkrečios atliekos (40,237 t) yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7.

40.2 Atsižvelgiant į LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvadas, bet kokios nuorodos į teismų sprendimus, susijusius su Privalomuoju nurodymu Nr. 7, pačios savaime nėra teisiškai reikšmingos, t. y. visos aplinkybės, kurios laikytinos įrodytomis KAAT sprendime ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, savaime nėra įrodytos nagrinėjamoje byloje ir privalo būti įrodytos šiame teismo procese.

40.3 Įrodinėjant atliekų, kurios buvo nurodytos Privalomajame nurodyme Nr. 14, cheminę sudėtį bei sąsajumą su byla, turėjo būti išnagrinėtos tokios aplinkybės: 1) mėginių ryšys su konkrečiomis talpomis, rastomis UAB „Jukneda“ atliekų sandėlyje; 2) mėginių ryšys su konkrečiomis atliekomis (tiksliai 40,237 t), nurodytomis Privalomajame nurodyme Nr. 14; 3) tiksli užduotis laboratorijai ir tikslios bei aiškios išvados; 4) talpų, iš kurių buvo imami mėginiai, sąsajos su pareiškėju.

40.4 Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų Vokietijos laboratorijos tirtų mėginių ryšį su konkrečiomis atliekomis, rastomis ginčo sandėlyje, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Vokietijos laboratorijos tirtų mėginių ryšį su konkrečiu 40,237 t tariamos druskos rūgšties kiekiu. Atsakovo pateikti įrodymai apsiriboja 30 mėginių pavyzdžiu, nors vien pagal Privalomąjį nurodymą Nr. 14 susijusių atskirų talpų skaičius yra 41. Neaišku, ar šie 30 mėginių yra susiję su Privalomuoju nurodymu Nr. 7, su kuriuo buvo susijusios 50 atskirų talpų, taip pat nėra aišku, ar šie 30 mėginių nesusiję su atsakovo sutvarkytomis 146,296 tonomis ėsdinimo rūgšties (iš viso 147 atskiros talpos), už ką pareiškėjas yra pilnai atsiskaitęs. Nėra duomenų, iš kokių talpų konkrečiai ir kada tiksliai mėginiai buvo paimti.

40.5 Atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, jog Vokietijos laboratorijai buvo suformuluota užduotis nustatyti konkrečią cheminę medžiagą, o tik nustatyti medžiagos pavojingumą / nepavojingumą bei suteikti jai kodą atliekų tvarkymo tikslais. Kodo suteikimas tvarkymo tikslais nėra tikslus ir konkretus medžiagos identifikavimas. Atsakovo pateiktuose įrodymuose aptariamos atliekos niekur nėra tiksliai identifikuojamos kaip druskos rūgštis, o tik priskiriamos prie medžiagų grupės „Ėsdinimo rūgštis“. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų Vokietijos laboratorijos tirtų mėginių ryšį su talpomis, kurias UAB „Jukneda“ paėmė konkrečiai iš pareiškėjo.

40.6 Atsakovas šiame procese nesilaikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kaip tai yra numatyta taikomose procesinėse teisės normose ir kaip tai yra nurodęs LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje, pažymėdamas, kad esami byloje įrodymai yra nepakankami įrodinėjant ginčijamas aplinkybes. Privalomajame nurodyme Nr. 7 nurodytos atliekos savaime nėra tos pačios atliekos, kurios nurodytos Privalomajame nurodyme Nr. 14, nes vien rūšinis daikto apibūdinimas nereiškia ir neįrodo, kad tai tas pats daiktas.

40.7 Atsakovas nepaaiškino (neįrodė), kodėl jo pateikti įrodymai dėl 30 talpų (nors iš viso buvo rasta 218 talpų) turėtų būti siejami būtent su tomis talpomis (41 talpa), dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 14, nepaaiškino, kokie konkrečiai įrodymai įrodo atliekų, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 14, sąsajumą su pareiškėju, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris tiksliai įvardintų (įrodytų) atliekų, dėl kurių buvo duotas šis nurodymas, pavadinimą.

40.8 Atsakovas nepaaiškino (neįrodė), kodėl skiriasi atliekų, paimtų iš skirtingų talpų cheminė sudėtis, jei atliekos buvo paimtos iš tų pačių vonių. Atsakovo pateiktais duomenimis nėra nei vieno mėginio, kurio cheminė sudėtis sutaptų su kitu mėginiu. Vonios, iš kurių buvo paimtos druskos ėsdinimo rūgšties atliekos, buvo tik penkios, o atliekų cheminė sudėtis skiriasi visuose 30 mėginių. Taigi atliekos turėjo būti paimtos iš 30 skirtinų vonių (ar laikymo talpų) arba turėjo būti sumaišytos su kitomis atliekomis, tačiau tai jau negali būti pareiškėjo atsakomybės klausimas.

40.9 Atsakovas nepaaiškino (neįrodė), kokie konkrečiai įrodymai įrodo sąsajumą tarp 50,676 tonų atliekų (dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7) ir 40,237 tonų (dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 14), nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu remiantis galima duoti pakartotinį nurodymą dėl skirtingų nurodymo objektų (ne tų pačių, bet skirtingų atliekų sutvarkymo).

40.10 Atsakovas bei teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai remiasi civiliniu procesu (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2018-6), kuris apsiribojo aplinkybėmis, susijusiomis su Privalomuoju nurodymu Nr. 7. Naujai pateikti įrodymai neturi sąsajumo su Privalomuoju nurodymu Nr. 14, todėl įrodymų nepakankamumo faktas ir toliau išlieka.

40.11 Baudžiamoji byla neturi ir negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie bylos eigą ir aplinkybes, nebuvo įtrauktas į procesą ir nedalyvavo procese. Be to, baudžiamosios bylos nuosprendyje ir nutartyje taip pat nėra jokių duomenų, kurie įrodytų aplinkybes, reikšmingas ir būtinas Privalomojo nurodymo Nr. 14 teisėtumui.

40.12 Teismo proceso metu nebuvo pašalinti trūkumai, nurodyti LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje, o visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

40.13 Įvertinus LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir nesivadovavo teisės normomis, kurių pagrindu buvo priimta LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis; bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas nei vienas naujas įrodymas tų aplinkybių, kurias atsakovas privalėjo įrodyti vadovaujantis minėta nutartimi; atsakovas neįrodė aplinkybės, jog Privalomajame nurodyme Nr. 14 pareiškėjui nurodytos sutvarkyti atliekos (40,237 t) yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7, atsakovas nenurodė Atliekų priklausomybės pareiškėjui ir kad šios Atliekos yra būtent druskos rūgštis, o ne kita cheminė medžiaga ar jų junginys.

41. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

42.1 Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose proceso šalimis buvo UAB „Elme metalas“ ir Departamentas, ir pripažino, kad KAAT sprendimu ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis patvirtintas Privalomojo nurodymo Nr. 7 teisėtumas, ėsdinimo rūgščių atliekų susidarymo, perdavimo UAB „Jukneda“ aplinkybės, yra reikšmingos ir šiai nagrinėjamai bylai.

42.2 Departamentas į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: patikrinimų aktus su fotonuotraukomis, susirašinėjimą su ikiteisminio tyrimo institucija, rašytinius paaiškinimus, kurie pagrindė aplinkybę, jog vykdant ikiteisminį tyrimą, teismuose nagrinėjant baudžiamąją bylą, organizuojant atliekų identifikavimo, sutvarkymo darbus, nebuvo nustatyti jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie UAB „Jukneda“ būtų perdavę ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas. Tokių įrodymų nepateikė ir UAB „Eime metalas“.

42.3 Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1020/2023 priimtą nuosprendį dėl UAB „Jukneda“ darbuotojų baudžiamosios atsakomybės, vadovavosi ir minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms, kad pareiškėjas buvo vienintelė bendrovė, kuri UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas .

42.4 Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent pareiškėjui, kaip ėsdinimo rūgšties atliekų turėtojui, tenka pareiga sutvarkyti ir(ar) padengti išlaidas už visą ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų (atliekų kodas 110105*) kiekį, neteisėtai perduotą UAB „Jukneda“, kuri neturėjo teisės tokių atliekų laikyti ir šalinti.

42.5 Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyta, kad UAB „Elme metalas“ gamybinę veiklą nuomojamose patalpose, Granito g. 10, Vilniuje, pradėjo 2014 m. vasario mėn. nurodytose nuomojamose patalpose 2014 m. vasario mėn. nutraukus gamybinę veiklą UAB „Vakarų cinkas“. UAB „Elme metalas“, pradėjusi metalo apdorojimo veiklą, neatliko poveikio aplinkai vertinimo, tačiau perėmė UAB „Vakarų cinkas“ TIPK leidimą, kuriame nurodyta, kad vykdoma ūkinė veikla – metalo padengimas cinku karštuoju būdu (karšto cinkavimo gamykla, veiklos rūšis - metalo apdorojimas ir dengimas). Karšto cinkavimo proceso metu ėsdinimo voniose vykdomas metalo ėsdinimas naudojant druskos rūgštį (HCI). Vykdant šias veiklas pagaminamos ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekos (atliekų kodas 110105*).

42.6 Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Elme metalas“, būdamas atliekų turėtoju, perdavė ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekas (atliekų kodas 110105*) UAB „Jukneda“. Pagal atliekų susidarymo apskaitos ataskaitų, pavojingų atliekų važtaraščių duomenis, liko neperduota šalinimui (galutiniam sutvarkymui) 259,561 t (353,101t - 93,540 t) ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi jau įrodyta faktine aplinkybe, kad UAB „Jukneda“ visiškai nevedė pavojingų ir nepavojingų atliekų apskaitos, visiškai nevedė kiekinės atliekų apskaitos pagal atliekų rūšis, o surašė tik pirminius dokumentus, nenustatė atliekų likučių.

42.7 Ginčo sandėlyje Departamentui organizuojant taršos lokalizavimo ir atliekų sutvarkymo darbus, buvo nustatytas faktinis ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų kiekis. Byloje esaantys duomenys patvirtina, kad Sutarties vykdymo metu į UAB „Toksika“ buvo išvežta 217,743 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*), taip pat 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio), kurios išsiurbtos iš lauke esančios duobės. Kadangi 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio) buvo surasta lauke esančioje duobėje, o, pagal baudžiamosios bylos medžiagą, užterštas skystis susidarė dėl neteisėto išpylimo į aplinką, Departamentas pareiškėjui nereiškė reikalavimo sutvarkyti 31,208 t ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio). Dėl likusių 186,533 t (217,743 t - 31,208 t) Atliekų, kurios Sutarties pagrindu buvo išvežtos iš UAB „Jukneda“ nelegalaus sandėlio ir pervežtos į UAB „Toksika“ sandėlį, Šiaulių r., galutinai sutvarkyti, atsakomybė tenka atliekų turėtojai UAB „Elme metalas“.

42.8 Pagal Sutartį iš ginčo sandėlio buvo surinkta, išvežta ir perduota sutvarkyti 146,296 t Atliekų, dėl kurių pareiškėjui buvo siūloma geranoriškai atlyginti nuostolius, patirtus dė1 šio kiekio pavojingą atliekų sutvarkymo., todėl dėl šio kiekio pavojingų atliekų sutvarkymo nebuvo pagrindo pareiškėjui duoti privalomąjį nurodymą, nes pagal Sutartį buvo skirtos valstybės lėšos UAB „Jukneda“ sandėliui sutvarkyti ir 146,296 t Atliekoms utilizuoti. Dėl likusio kiekio (40,237 t) pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 14.

42.9 Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Departamentas reikalauja tvarkyti ne UAB „Elme metalas“ pavojingas atliekas. Skirtingas atliekų kiekis Privalomuosiuose nurodymuose Nr. 7 ir Nr. 14 nepakeičia ginčo objekto – ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio) atliekų – sutvarkymo prievolės jų turėtojui UAB „Eime metalas“. Byloje pateikti Pavojingų atliekų lydraščiai bei kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad iš ginčo sandėlio buvo išvežta į UAB „Toksika“ (galutinis atliekų tvarkytojas) Šiaulių filialą 217,741 t ėsdinimo rūgšties atliekų (atliekų kodas 110105*).

42.10 Pareiškėjas nevykdė pirminio Privalomojo nurodymo Nr. 7, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įsiteisėjusiu KAAT sprendimu ir LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra konstatuotos prejudicinės faktinės aplinkybės, kad UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame sandėlyje, esančiame ginčo sandėlyje rastos pavojingos atliekos (ėsdinimo rūgštys) priklauso UAB „Elme metalas“, kaip atliekų turėtojui, ir jam išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą.

42.11 Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas visą bylinėjimosi laikotarpį neatliko jokių tyrimų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dokumentų, kurie paneigtų Departamento pateiktus atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų protokolus, specializuotų įmonių (UAB „Žalvaris“ ir UAB „Toksika“) atliekų identifikavimo dokumentus, pavojingų atliekų vežimo dokumentaciją ir kt. Ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų identifikavimas buvo atliktas pagal sutartį su Vokietijos įmone M&S Umweltprojekt GmbH dėl atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo ir rezultatų interpretavimo. Atlikus cheminius laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad iš 59 atsitiktine tvarka paimtų mėginių trisdešimtyje buvo rastos ėsdinimo rūgštys, šių atliekų mėginių konsistencija/agregatinė būsena – skysta. Taip pat buvo atlikti ir visų mėginių cheminės sudėties laboratoriniai tyrimai, parengti tyrimų protokolai, nurodytas gautų cheminės sudėties laboratorinių tyrimų įvertinimas pagal Lietuvos Respublikos norminius reikalavimus bei šalinimo galimybių įvertinimas, atsižvelgiant ir į mėginių medžiagos konsistenciją: skystų atliekų mėginiuose rasta sunkiųjų metalų (pvz.: chloro, cinko, nikelio, mangano, nikelio) ir ribinių verčių viršijimai (cinkas, chloras) ir kt. Šie duomenys atitinka UAB „Elme metalas“ vykdomam metalų apdorojimo ir dengimo cinku procesui, nurodytam TIPK leidime: ėsdinimui naudojama praskiesta druskos rūgštis HCl. Druskos rūgšties ir vandens tirpalas, kurį sudaro 50 % druskos rūgštis ir 50 % vanduo, pakaitinamas iki 200C temperatūros ir merkiamos konstrukcijos; ėsdinimo tirpalui paruošti naudojamas vanduo arba atidirbtas nuriebalinimo tirpalas arba atidirbtas praplovimo vanduo; atidirbtas ėsdinimo tirpalas priduodamas atliekų tvarkytojui. Taigi laboratoriniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ėsdinimo rūgščių atliekų (mėginys 1 – mėginys 30) koncentracijos skyrėsi dėl objektyvių priežasčių, t.y. gamybos proceso.

42.12 Byloje buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, kad 40,237 tonos ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekos yra tos pačios atliekos, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 7, ir šioje byloje skundžiamas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. 14: po ikiteisminio tyrimo UAB „Jukneda“ atžvilgiu pradėjimo, jokie kiti asmenys negalėjo pateikti į sandėlį ir atvežti kitiems subjektams priklausančių ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų, nes patekimas į UAB „Jukneda“ veiklos teritoriją buvo galimas tik dalyvaujant ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Taigi UAB „Jukneda“ užplombuotame sandėlyje buvo tik pareiškėjui priklausančios tos pačios atliekos, dėl kurių ir buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. 14.

42.13 UAB „Žalvaris“, veikdamas kartu su UAB „Toksika“, įsipareigojo sutvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas, nelegaliai sukauptas UAB „Jukneda“ ginčo sandėlyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo laikomasi Sutarties sąlygų dėl ginčo pavojingą atliekų identifikavimo, mėginių paėmimo, dokumentų įforminimo tvarkos. Mėginiai buvo paimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl metodų, naudojama atliekų bandymams ir tyrimams, taikymo“ nurodytais atliekų mėginių ėmimo metodais ir standartais LST CEN/TR 15310-1:2007, paimant mėginius dalyvavo Vokietijoje akredituotos laboratorijos atstovai.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

43.1 Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinę bylą, iš atsakovo išreikalavo papildomus įrodymus, susijusius su pareiškėjui duotame Privalomajame nurodyme Nr. 14 nurodytomis atliekomis, taip pat atsižvelgė ir vertino kitose bylose nustatytas aplinkybes, kurios neginčijamai patvirtino, jog būtent pareiškėjas buvo vienintelis subjektas, kuris UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas, ir pareiškėjas tą paneigiančių duomenų nepateikė.

43.2 Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šioje byloje bet kokios nuorodos į ankstesnius teismų priimtus sprendimus, susijusius su Privalomuoju nurodymu Nr. 7, pačios savaime nėra teisiškai reikšmingos ir šiame procese privalo būti nagrinėjamos iš naujo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pagal teisės aktus neva nėra atsakingas už Atliekų sutvarkymą, neginčijamai yra paneigtos ankstesniais teismo sprendimais ir nebegali būti kvestionuojamos iš naujo.

43.3 Byloje neginčijamai nustatyta, jog atliekant taršos lokalizavimo darbus UAB „Jukneda“ teritorijoje atsakovas inicijavo atliekų mėginių paėmimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atliekų mėginiai buvo paimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl metodų, naudojamų atliekų bandymams ir tyrimams, taikymo“ nurodytais atliekų mėginių ėmimo metodais ir standartais LST CEN/TR 15310-1:2007, paimant mėginius dalyvavo Vokietijoje akredituotos laboratorijos atstovai, ką patvirtina ir byloje esantys įrašai Atliekų preliminaraus identifikavimo, svėrimo ir mėginių paėmimo aktuose, ir visos šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas laboratorinių mėginių tyrimų objektyvus, nešališkumas ir skaidrumas, buvo laikomasi mėginių paėmimo, dokumentų įforminimo tvarkos.

43.4 Byloje esantys rašytiniai įrodymai – „M&S Umweltprojekt GmbH“ 2016 m. liepos 22 d. Atliekų mėginių cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo bei jų interpretavimo aktai – patvirtina, jog UAB „Jukneda“ veiklos teritorijoje surinkti mėginiai atitinka pareiškėjo vykdomo metalų apdorojimo ir dengimo cinku procesą, nurodytą ir TIPK leidime: ėsdinimui naudojama praskiesta druskos rūgštis HC1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei laboratoriniai tyrimai pareiškėjo nebuvo paneigti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2018 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo Nr. 14 ir Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (ATS)-D2-1614 teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Bylos duomenimis, ginčijamu Privalomuoju nurodymu Nr. 14 pareiškėjui UAB „Elme metalas“ nurodyta 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgščių (atliekų kodas 110105*), neteisėtai perduotų UAB „Jukneda“ ir laikytų pastarosios sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu sandėliuojamų UAB „Toksika“ (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 110105*); atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Kauno agentūrai; šiuos reikalavimus įvykdyti iki 2018 m. gegužės 14 d. Šis terminas 2018 m. gegužės 14 d. privalomuoju nurodymas Nr. 14/1 pratęstas iki 2018 m. gegužės 21 d. Departamento direktorius, išnagrinėjęs UAB „Elme metalas“ skundą, 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (ATS)-D2-1614 Privalomąjį nurodymą Nr. 14 paliko nepakeistą.

46. Pareiškėjui apskundus Privalomąjį nurodymą Nr. 14, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu jo skundą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Elme metalas“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo nustatytos visos bylai svarbios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, jos nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos.

47. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog byloje įrodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. 14 dėl 40,237 t atliekų sutvarkymo buvo duotas pagrįstai ir teisėtai, nes AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, be kita ko, privalo pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 7, todėl buvo pagrindas pakartotinai duoti Privalomąjį nurodymą Nr. 14, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. 14 bei Departamento Sprendimą.

48. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamą reikalavimą iš esmės grindžia argumentu, kad iš naujo nagrinėjant bylą, trūkumai, nustatyti apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi, nebuvo pašalinti, dėl ko, įvertinus visas abejones ir nenuoseklumą esančiuose įrodymuose bei naujų įrodymų nebuvimą, bet kokios abejonės turi būti aiškinamos ir vertinamos pareiškėjo naujai.

49. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties privalomumo bylą nagrinėjant iš esmės, visų pirma, primena, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų (ABTĮ 7 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Būtent pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas ir yra nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 148 str. 2 d.).

50. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvadomis dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, savaime niekaip nepatvirtina Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo išvadų nepagrįstumo.

51. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kurias Regionų administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamu 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu laikė esant nustatytomis, iš jų – kad visos aplinkybės, kurios laikytinos įrodytomis Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, savaime nėra įrodytos nagrinėjamoje byloje ir privalo būti įrodytos šiame teismo procese, kad byloje nėra pateiktas nei vienas naujas įrodymas, patvirtinantis atsakovo nurodytas aplinkybes ir pan., teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.).

52. Taigi, faktai, nustatyti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, t. y. aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas šioje administracinėje byloje ir kurios šiais procesiniais sprendimais laikomos nustatytomis, iš naujo neturėjo būti įrodinėjamos nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.), dėl ko pareiškėjo argumentai, kad tokios aplinkybės privalo būti įrodytos ir šiame teismo procese, yra nepagrįsti.

53. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvada („<...> iš byloje esančių įrodymų, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog Nurodyme Nr. 14 nurodytos atliekos yra tos pačios, dėl kurių pareiškėjui buvo duotas Nurodymas Nr. 7, atitinkamai vertinti Nurodymo Nr. 14 teisėtumą <...>“), kaip jau minėta (nutarties 49-50 p.), savaime nėra įpareigojanti ir / ar ribojanti iš naujo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo: visų pirma, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismui, priėmusiam 2021 m. sausio 13 d. nutartį, kilo tik abejonių dėl įrodymų, patvirtinančių ginčui reikšmingas aplinkybes, pakankamumo, dėl ko buvo priimtas procesinis sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo skundo tenkinimo; bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, iš jų – ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-245/2021, kurioje D.

J., 2014-2015 m. dirbęs UAB „Jukneda“ direktoriumi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurių dalis yra susijusi su neteisėtu atliekų paėmimu iš UAB „Vakarų cinkas“ ir UAB „Elme metalas“, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. 14 dėl 40,237 t Atliekų sutvarkymo buvo duotas pagrįstai ir teisėtai: šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, administracinę bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018, kuriame ginčo šalys – tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 9 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020), dėl ko šie procesiniai sprendimai civilinėje byloje nevertinti tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams priimant 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimat 2021 m. sausio 13 d. priimat nutartį, nors dalis šioje civilinėje byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, iš jų – susijusios su atliekų identifikavimu, asmeniu, atsakingu už šių atliekų sutvarkymą bei atliekų kiekiu, kurios buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje, yra reikšmingos ir laikytinos prejudiciniais faktais (ABTĮ 57 str. 2 d.) nagrinėjamoje byloje.

54. Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020 (toliau – ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis), be kita ko, konstatuota:

54.1 įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi yra konstatuotos prejudicinės faktinės aplinkybės, kad UAB „Jukneda“ priklausančiame nelegaliame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos pavojingos atliekos (ėsdinimo rūgštys) priklauso UAB „Elme metalas“, kaip atliekų turėtojai, todėl jai išlieka atsakomybė už netinkamai perduotų pavojingų atliekų sutvarkymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties 73 p.);

54.2 tai, kad atsakovė UAB „Elme metalas“ nebuvo sutartinių santykių su atliekų tvarkytoja UAB „Jukneda“ šalimi ar tai, kad sutartis neva buvo sudaryta siekiant sutvarkyti UAB „Vakarų cinkas“, o ne UAB „Elme metalas“ atliekas, nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Kaip minėta, Europos Sąjungos teisėje atliekų turėtojo sąvoka suprantama plačiai. Pagal Direktyvos 2008/98/EB 14 straipsnio 1 dalį, atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Tai reiškia, kad taikant minėtą nuostatą nėra reikšminga, ar atliekų sutvarkymo išlaidos atsirado dėl anksčiau tame objekte veikusio ūkio subjekto veiklos, kadangi tokia pareiga kyla tiek ankstesniam, tiek dabartiniam atliekų turėtojui (šios nutarties 45–50 punktai). Pažymėtina, kad nors UAB „Elme metalas“ ir UAB „Vakarų cinkas“ yra skirtingi juridiniai asmenys, tačiau pagal byloje esančius duomenis ir viešai prieinamus registrus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šios įmonės per akcininkę AB „Vakarų laivų gamykla“ yra glaudžiai susijusios, t. y. buvo / yra šios bendrovės dukterinės įmonės, tam tikru laikotarpiu turėjo / turi tą patį vadovą, naudojo / naudoja analogišką logotipą, veikė / veikia tose pačiose patalpose – gamykloje. Be to, kaip iš esmės pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas atsakovė UAB „Elme metalas“ ne tik perėmė UAB „Vakarų cinkas“ patalpose vykdytą metalo padengimo cinku karštuoju būdu veiklą, kurios metu susidaro ėsdinimo rūgšties atliekos, bet ir perėmė šiai buvusiai įmonei 2009 m. vasario 18 d. išduotą TIPK leidimą, pagal pavojingų atliekų lydraščius perdavė pavojingas atliekas UAB „Jukneda“. Iš bylos duomenų matyti, kad pati UAB „Elme metalas“ savo raštuose ieškovui yra nurodžiusi, kad buvo pakeistas tik įmonės pavadinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties 74 p.);

54.3 teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad visas 186,533 t skysčio kiekis buvo būtent ėsdinimo (druskos) rūgštis, o ne kokia kita medžiaga. Pažymėtina, kad tvarkant atliekas, ieškovo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Žalvaris“ ir subtiekėja laboratorija M&S Umweltprojekt GmbH atliko preliminarų atliekų indentifikavimą ir nustatė, kad rastos atliekos yra ėsdinimo (druskos) rūgštis. Atliekų preliminaraus identifikavimo duomenys buvo įrašyti į kiekvieną pavojingų atliekų vežimo lydraštį, nurodant identifikuotos atliekos kodą pagal atliekų nomenklatūrą. Atsakovė UAB „Eime metalas“ buvo vienintelė įmonė, kuri UAB „Jukneda“ perdavė tvarkyti ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekas. Tai patvirtina 2014 m. UAB „Jukneda“ atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita, atliekų priėmimo perdavimo aktai. Be to, ši aplinkybė konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vakarų cinkas“ ir / ar UAB „Elme metalas“ veikloje susidariusios atliekos, kurios pagal lydraščius buvo perduotos UAB „Jukneda“, buvo būtent ėsdinimo (druskos) rūgštys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Jukneda“ iš atsakovės UAB „Elme metalas“ perimtas atliekas būtų perdavusi galutiniam atliekų tvarkytojui ar kitam subjektui. Taigi byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, kad 186,533 t skysčio kiekis buvo atliekos – ėsdinimo (druskos) rūgštys, už kurių tinkama sutvarkymą yra atsakinga atsakovė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties 76 p.);

54.4 iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovas su UAB „Žalvaris“ sudarė pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį iš minėtu adresu esančio sandėlio UAB „Žalvaris“ išvežė ir perdavė šalinimui: 114,675 t preliminariai identifikuotų atliekų, 89,637 t užteršto grunto, 31,208 t užteršto skysčio, 282,452 t nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų, iš viso 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų. Pagal pirkimo dokumentus (sutartį) ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkymo kaina yra 940 Eur be PVM / t (1 137,40 Eur su PVM / t). Ieškovas už BUAB „Jukneda“ sandėlyje laikytų 146,296 t ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkymą sumokėjo 166 398,50 Eur su PVM, likęs 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgšties kiekis nebuvo sutvarkytas, kadangi nepakako lėšų, už jį ieškovė priteisti neprašo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties 78 p.).

55. Šiame kontekste (nutarties 54.4 p.) pažymėtina, kad būtent dėl 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgšties, UAB „Žalvaris“ surinktų sandėlio iš (duomenys neskelbtini), vykdant 2017 m. lapkričio 21 d. paslaugų teikimo sutartį, kuri nebuvo sutvarkyta dėl lėšų stokos, ir duotas byloje ginčijamas Privalomasis nurodymas Nr. 14, dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jam reiškiamo nurodyto sutvarkyti 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgšties pagrįstumą, apeliuojant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties motyvaciją, nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapsiribodamas administracinėje ir civilinėje bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, savo ruožtu įvertino, ar byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, ir padarė išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti: byloje pateikti įrodymai, iš jų – ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktas UAB „Elme metalas“ 2015 m. birželio 23 d. aiškinamasis raštas, patvirtina, kad pagal AB „Vakarų laivų gamykla“ su UAB „Jukneda“ sudarytas sutartis buvo perduota bent 353,101 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų; duomenų, kad UAB „Jukneda“ tokias atliekas perdavė kiti asmenys, nėra; įvertinus, kad UAB „Jukneda“ 93,540 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų perdavė UAB „Bangos energetika“, 50,676 t druskos rūgšties atliekų UAB „Elme metalas“ įpareigota perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms Privalomuoju nurodymu Nr. 7, 146,296 t ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkytos vykdant 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo su UAB „Žalvaris“ sudarytą pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį, dalies ėsdinimo rūgščių (užteršto skysčio), kurios dėl neteisėto išpylimo į aplinką (dėl BUAB „Jukneda“ darbuotojų neteisėtų veiksmų) buvo surasta lauke esančioje duobėje, atsakovas pareiškėjui reikalavimų nereiškė, pagrindo manyti, kad atliekų, kurias ginčijamu privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms – 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgšties – kiekis nustatytas nepagrįstai, nėra.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs arba nesisiję su skundžiamu Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu, dėl ko niekaip nepatvirtina apelianto teiginių dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

57. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo nėra pagrindo, dėl ko jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

58. Netenkinus apeliacinio skundo, patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nėra priteisimos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė