7da791eb-c8db-4e7c-8a52-575ea99f8ac8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1768-259/2010(Proceso Nr. 2-05-3-11025-2010-2)Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė (S) Procesinio dokumento kategorija 110.1, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Helvetika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16540-638/2010, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės J.

K. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Helvetika“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiai susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos priteisimo irn u s t a t ė :Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-23 nutartimi (b.l.71-72) iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės J. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo UAB „Helvetika“ 15 000 Lt vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, uždrausdamas Å¡iuo turtu disponuoti, o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai - trÅ«kstamai sumai nutarė areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas atsakovui iÅ¡ Å¡ių piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio suma (33 817,73 Lt) yra didelė, atsakovas atsiskaityti vengia.

Atsižvelgdamas į tai, kad įmonė kaltinama neatsiskaičiusi su atleidžiamu darbuotoju, o Darbo kodeksas už tokį neatsiskaitymÄ numato kur kas griežtesnes finansines sankcijas negu kitų civilinių prievolių neįvykdymo atvejais, teismas sprendė, jog įmonės turtinė padėtis nėra gera. Tačiau vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais bei atsižvelgdamas ir į atsakovo interesus, teismas pripažino, jog areÅ¡tavus ieÅ¡kinio sumos dydžio atsakovo turtÄ ir lėšas, bÅ«tų sutrikdyta normali bendrovės Å«kinė-finansinė veikla, atsiskaitant su valstybės biudžetu ir įmonės dirbančiaisiais, todėl teismas nutarė areÅ¡tuotinÄ sumÄ sumažinti iki 15 000 Lt.Atskiruoju skundu (b.l.76-78) atsakovas UAB „Helvetika“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, dėl Å¡ių motyvų:1) LAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , preliminariai atsižvelgtina į praÅ¡omų užtikrinti reikalavimų pobÅ«dį, nurodomÄ jų faktinį pagrindÄ .

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neanalizuoja ir nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo – teismas vertina tik aplinkybes, susijusias su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Tačiau teismas, nurodydamas, kad įmonė kaltinama neatsiskaičiusi su atleidžiamu darbuotoju, o Darbo kodeksas už tokį neatsiskaitymÄ numato kur kas griežtesnes finansines sankcijas negu kitų civilinių prievolių neįvykdymo atvejais, ir tokiu bÅ«du nuspręsdamas, jog įmonės padėtis nėra gera, visiÅ¡kai nepagrįstai pasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, vadovavosi prielaidomis dėl įmonės turtinės padėties, kas reiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės arba teismo procesinio sprendimo neteisėtumÄ , dėl ko skundžiama nutartis naikintina;2) taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nutartis yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi.

LAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik jei teismui yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys grėsmę, kuri nurodoma praÅ¡ymu areÅ¡tuoti turtÄ (2003-04-22 konsultacija A3-82, „Teismų praktika“ Nr. 19, psl. 251);3) didelė skolos suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi esminę reikÅ¡mę Å¡is kriterijus turi tuo atveju, kai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas yra žymiai mažesnis už ieÅ¡kinio sumÄ .

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes įvykdyti reikalaujamÄ prievolę, į tai, ar reikalavimo suma jam yra didelė, ar ne. Å ioje byloje atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (IÄ® įstatymo 2 str. 1 d.) ir už savo prisiimtas prievoles atsako visu savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad skolos suma atsakovui bÅ«tų didelė ir jis su ieÅ¡kove neatsiskaitys, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo suma gali padidinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Atsakovo balansas (b.l.80) patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis yra stabili, įmonė eilę metų dirba pelningai (b.l.81), todėl grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui nėra;4) skundžiama nutartis pažeidžia atsakovo teises, kadangi teismo nutartimi buvo areÅ¡tuotos atsakovo sÄ skaitos, kuriose yra laikomos įmonės apyvartinės lėšos. Ä®monė Å¡iomis sÄ skaitomis naudojasi, vykdydama sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, mokėdama atlyginimus darbuotojams, pirkdama žaliavas, atnaujindama nusidėvėjusius įrengimus, pervesdama lėšas kreditoriams.

Todėl areÅ¡tavus sÄ skaitas, įmonės normali darbinė bei Å«kinė veikla yra visiÅ¡kai paralyžiuota, o toks teisių suvaržymas yra žalingas ir nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais. AreÅ¡tavus atsakovo sÄ skaitas, įmonė neturi galimybių tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bus skaičiuojami delspinigiai, dėl ko įmonė gali patirti nuostolių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat preliminariai įvertinus ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamus reikalavimus bei jų faktinį pagrindimÄ , akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių pasekmės atsakovui yra ypač žalingos.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju bÅ«tent dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymÄ . Interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo, ekonomiÅ¡kumo principai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų komercinės-Å«kinės veiklos, t. y. komercinė-Å«kinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų.

Todėl teismai, ypač pradiniame teisminio proceso etape ir nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, tik esant ypatingoms aplinkybėms gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis gali bÅ«ti sutrikdyta normali komercinė-Å«kinė veikla. Tokios praktikos laikosi LAT. Tačiau teismas net ir nesant faktinio pagrindo, laikinÄ sias apsaugos priemones taikė. Darytina iÅ¡vada, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 12 str., 178 str. ir 185 str.;5) LAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (LAT 2002-01-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-146/2002).

Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovas neturi galimybės laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis. Reikalavimo užtikrinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas vienai Å¡aliai sudarant iÅ¡skirtines sÄ lygas. Tačiau Å¡io ginčo atveju teismas gynė tik ieÅ¡kovės teises, nepaisydamas Å¡alių interesų pusiausvyros, prioritetiÅ¡kai apsaugodamas tik vienos iÅ¡ teisinio santykio Å¡alių interesus ir tuo pačiu pažeisdamas LR CPK 6 str.

įtvirtintÄ asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ bei LR Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l.84-88) ieÅ¡kovė J. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ , dėl Å¡ių motyvų:1) atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, vadovavosi prielaidomis dėl įmonės turtinės padėties, kas reiÅ¡kia bylos iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės arba teismo procesinio sprendimo neteisėtumÄ , dėl ko teismo nutartis naikintina.

Prielaida, kad įmonės padėtis nėra gera, neatspindi ieÅ¡kinio pagrįstumo ir negali reikÅ¡ti bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė panaikinti keturias atsakovo skirtas drausmines nuobaudas, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, priteisti iÅ¡mokÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Teismas skundžiama nutartimi nė vieno ieÅ¡kovės praÅ¡ymo neaptarė ir sprendimo nei dėl vieno praÅ¡ymo nepriėmė, taigi, bylos iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė;2) atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nutartis yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi. Ä®rodymai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, byloje pateikti.

Kadangi atsakovas neteisėtai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, jis, vadovaujantis LR DK, privalėjo visiÅ¡kai su ieÅ¡kove atsiskaityti. Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikti ieÅ¡kovės praÅ¡ymai atsakovui visiÅ¡kai atsiskaityti (b.l.51, 54), kuriuos atsakovas gavo. Tačiau atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, su ja neatsiskaitė. Todėl yra didelė tikimybė, kad ieÅ¡kovei priklausančios sumos dėl atsakovo veiksmų nebus sumokėtos ir pagal bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo nenorÄ sumokėti ieÅ¡kovei priklausančių sumų taip pat įrodo bylinėjimasis su ieÅ¡kove dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais.

Be to, atsakovas skunde konkrečiai neįvardina, kokius šiuo atveju duomenis ir įrodymus ieškovė turėtų pateikti;3) atsakovas nepagrįstai nurodo, jog jis yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (IĮ įstatymo 2 str. 1 d.) ir už savo prisiimtas prievoles atsako visu savo turtu. Iš tikrųjų atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija (LR CK 2.50 str. 4 d.).

Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad skolos suma atsakovui bÅ«tų didelė ir jis su ieÅ¡kove neatsiskaitys. PrieÅ¡ingai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (ilgalaikio turto įsigijimo sutarčių, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, kasos knygos kopijos, sÄ skaitų iÅ¡rašų ir kt.), jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma atsakovui Å¡iuo metu nėra ir ateityje nebus didelė. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodo, jog bendrovės balansas patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra stabili, įmonė eilę metų dirba pelningai, todėl grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, nėra.

Atsakovo pateiktas balansas sudarytas 2009 m., todėl iš jo visiškai neaiški bendrovės finansinė padėtis 2010 m., kuomet vyksta teisminis ginčas. Be to, teisminis ginčas gali užsitęsti ir vykti kitais - 2011 m., todėl balansas už 2009 m. yra netinkamas įrodymas, kad įmonė bus finansiškai pajėgi atsiskaityti su ieškove, įsiteisėjus teismo sprendimui;4) atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jo teises ir teisėtus interesus, kadangi jis neturi galimybės laisvai disponuoti įmonei priklausančiomis lėšomis.

IÅ¡ tikrųjų atsakovo sÄ skaitos nėra areÅ¡tuotos, kÄ patvirtina antstolio 2010-07-26 pažyma „Apie atliktus vykdymo veiksmus“ (b.l.90). IÅ¡ pažymos matyti, jog yra areÅ¡tuota tik atsakovui priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas laiku neinformavo teismo, kad apribojimai jo sÄ skaitoms yra panaikinti.

5) skundo teiginiai, jog skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga (neadekvati) teisės pažeidimui, varžo atsakovÄ labiau negu reikia, nepagrįsti. AreÅ¡tuota atsakovui priklausanti transporto priemonė yra pas atsakovÄ , jis transporto priemone naudojasi be jokių apribojimų, todėl turto areÅ¡tas atsakovo nevaržo. Atskirasis skundas atmestinas.Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ bei esminį apribojimÄ : laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .Teisėjų kolegija laiko, jog byloje yra faktinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ jau vien didelė reikalavimų suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovui reikalavimÄ priteisti sumÄ , kuri yra 33817, 73 litai (b.l. 2-1).

Atsakovas jau ilgÄ laikÄ vengia atsiskaityti su ieÅ¡kove, todėl spręstina, kad byloje pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl realios grėsmės ir pakankamo pagrindo laikinosioms priemonėms taikyti nebuvimo yra nepagrįsti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinÄ sias apsaugos priemones, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieÅ¡kovės bei atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrÄ , kadangi atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areÅ¡tas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iÅ¡ atsakovo teisės minėtais daiktais naudotis, o nutartyje nurodytas piniginių lėšų areÅ¡tas taikytinas tik tuo atveju, kai atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebus ar bus nepakankamai areÅ¡to sumai.

Net ir areÅ¡tavus atsakovo pinigines lėšas 15000 Lt sumai, atsakovo veikla nebÅ«tų suvaržyta, nes jam palikta teisė iÅ¡ Å¡ių piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo suvaržytos atsakovo teisės daugiau nei bÅ«tina ieÅ¡kinio užtikrinimui.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga (neadekvati) teisės pažeidimui, varžo atsakovÄ labiau negu reikia, nepagrįsti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ lemia ne menamas teisių pažeidimas byloje, teismas nevertina Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateiktų įrodymų dėl ieÅ¡kinio aplinkybių ir jų pagrįstumo. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,           n u t a r i a :           atskirÄ jį skundÄ atmesti.           Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Arvydas Žibas Kolegijos teisėjai                                                                                                              Raimondas Buzelis                                                                                                                                Algimantas Kukalis