2022-09-14 Nr. AB-22688-3-62-3-02368-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-299-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02368-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių, kuriame dėl neaiškių priežasčių buvo nutrauktas pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas. Negalėdamas valgyti bendrai tiekiamo maisto, ginčo laikotarpį gėrė tik vandenį ir maitinosi tik tuo, ką gaudavo iš kitų nuteistųjų, įsigijusių maistą pataisos įstaigos parduotuvėje.

2.2. Dėl nutraukto dietinio maitinimo žodžiu pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ir informavo, kad dėl sveikatos sutrikimų negali valgyti pagal bendrą valgiaraštį tiekiamo maisto. Be to, tuo pačiu klausimu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją raštu. Kadangi į jo prašymus ir skundus pataisos įstaigos administracija nekreipė dėmesio, jis pradėjo badauti, badavimą tęsė iki grąžinimo į Antrąjį sektorių, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.

2.3. Pravieniškių PN-AK atsakymuose į skundus teikė ne tą informaciją, dėl kurios jis kreipėsi, pateikta informacija buvo nesuprantama. Pravieniškių PN-AK administracija nepaaiškino, kodėl perkėlus į Pirmąjį sektorių buvo nutrauktas dietinis maitinimas. Pareiškėjas patyrė skrandžio skausmus, didžiulį alkio jausmą, paūmėjo turimos virškinimo ligos, teko gerti vaistus nuo skrandžio skausmo. Nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų žalingo poveikio sveikatai patyrė moralinę žalą, t. y. jautė ne tik fizinį skausmą, bet patyrė ir dvasinį sukrėtimą, kančią, emocinį nestabilumą, orumo pažeminimą, pablogėjo savijauta.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pataisos įstaigai buvo žinoma, kad pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, todėl toks maitinimas ir turėjo būti organizuojamas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Tačiau duomenys apie tai, koks konkrečiai maitinimas buvo tiekiamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu, nebuvo fiksuojami.

3.2. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl dietinio maitinimo skyrimo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, teiktų skundų, prašymų registracijos numerių, datų, nenurodė.

3.3. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) pateikė pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašytą prašymą dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymo kopijos išdavimo, kitų pareiškėjo prašymų (skundų) Vilniaus PN nepateikė. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp pataisos įstaigos veiksmų ir (ar) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, be to, nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos. Vertino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadą, o 2020 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, t. y. į Antrąjį sektorių. Byloje pateiktame Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 17 d. parengtame atsakyme į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. skundą nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. vakare pareiškėjas buvo patalpintas Pirmojo sektoriaus karantino patalpose, todėl teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpio pradžia yra 2020 m. rugpjūčio 12 d.

5.2. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. asmens bylos pažymoje, parengtoje pareiškėjui vykstant į Vilniaus PN, yra gydytojo įrašas apie jam paskirtą dietą. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. vasario 9 d. raštu pateikė duomenis, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2020 m. rugsėjo 8 d. iš Pravieniškių PN-AK; pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kad jam neterminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. skirtas dietinis maitinimas; pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytoja įvertino pareiškėjui sveikatos būklę ir dietinio maitinimo nebepaskyrė. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtas dietinis maitinimas.

6. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį ir pareiškėjo statusą, atsižvelgęs į įrodinėjimo naštos aspektą, pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK turėjo pareigą paneigti pareiškėjo skundo teiginius apie nesuteiktą dietinį maitinimą. Teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti informaciją apie pareiškėjo paskelbto badavimo priežastis, jo teiktus skundus dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo, o 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Vilniaus PN pateikti papildomus įrodymus apie pareiškėjo paskelbtos bado akcijos priežastis ginčo laikotarpiu. Pravieniškių PN-AK aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 2020 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas nepaneigė, pripažino, kad apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą jam buvo žinoma.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK, žinodami apie pareiškėjui paskirtą dietinį maitinimą, privalėjo imtis veiksmų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų maitinimas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Taigi, pareiškėjo aprūpinimas dietiniu maitinimu, perkėlus jį į kitą pataisos įstaigos sektorių, turėjo būti užtikrintas. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neaprūpino pareiškėjo dietiniu maitinimu, perkėlus pareiškėją į kitą pataisos įstaigos sektorių.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK, atsakydami į jo skundus, teikė ne tą informaciją, dėl kurios jis kreipėsi, o gauta informacija buvo nesuprantama, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pažymėjo, jog pats pareiškėjas neneigė, kad į jo prašymus ir skundus buvo atsakyta, o ir konkrečiai nenurodė, į kokį jo kreipimąsi Pravieniškių PN-AK pateikta informacija buvo nesuprantama ar neaiški, pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, kad Pravieniškių PN-AK pateikė nesuprantamą informaciją.

9. Teismas pažymėjo, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad: ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjui maitinimą pagal bendrą valgiaraštį, tačiau pareiškėjas jo atsisakydavo; dietinis maitinimas buvo neužtikrintas 9 dienas; ginčo laikotarpiu pareiškėjui ūmių sveikatos sutrikimų nepasireiškė, į gydytoją pareiškėjas dėl skrandžio skausmo ir odos niežėjimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 15 d.; pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 8 d. nuvykus į Vilniaus PN, šeimos gydytoja, įvertinusi jo sveikatos būklę, dietinį maitinimą nutraukė, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 50 eurų.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir nekompensavo pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų.

11.2. Pirmosios instancijos teismas privalo iš naujo nagrinėti bylą dėl neteisingai priteistos neturtinės žalos dydžio.

12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime pažymi:

12.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktais, nei teise. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.2. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

14. Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino nustatytus pažeidimus kaip galinčius sukelti fizinius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

14.2. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neigiamų pasekmių dėl pataisos įstaigos veiksmų nepatyrė. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita, o ne apginti savo, esą, pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmų, kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteiktas dietinis maitinimas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, kurio ginčo laikotarpiu (9 paras) pataisos įstaiga nesuteikė, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas ir Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis pinigais nekompensavo patirtų neigiamų išgyvenimų, o atsakovo atstovas tikina, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jam dėl nustatyto pažeidimo neturtinė žala turi būti kompensuota pinigais.

18. Taigi, nagrinėjamoje byloje, iš esmės, nėra ginčo dėl nustatyto pažeidimo – pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesuteikto maitinimo, tačiau tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas nesutinka su teismo pareiškėjui priteista kompensacija už patirtus neigiamus išgyvenimus.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjo atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).

24. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (nesuteiktas dietinis maitinimas), mastą (pareiškėjui nepasireiškė ūmių sveikatos sutrikimų, vėliau (rugsėjo 8 d.) pareiškėjui buvo nutrauktas dietinis maitinimas), ir trukmę (9 dienos), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepaneigta, jog pirmosios instancijos teismo priteista 50 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė