P-602-115-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-115/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02723-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-235/2012 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ skundą atsakovui Valstybinei kelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transinesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“ (toliau – ir UAB „Kautra“, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) sprendimą skelbti konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė–Palanga, Marijampolė–Zarasai, Vilnius–Visaginas.

Pareiškėjas UAB „Kautra“ nurodė, kad skundžiamu sprendimu Inspekcija 2010 m. liepos 8 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Vilnius–Švenčionys–Visaginas, Marijampolė–Tauragė–Palanga ir Marijampolė–Vilnius–Zarasai (toliau – ir Konkursas). UAB „Kautra“ nuomone, Inspekcija negalėjo Konkursui pateikti maršrutų, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 punkto, nustatančio, kad maršrutas laikomas nauju, kai trasos ilgis nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau nei 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai.

Maršrutas Marijampolė–Tauragė–Palanga, kurio trasos ilgis 262 km, 55,3 procentais sutampa su maršrutu M-797(A) Tauragė–Palanga, kurio trasos ilgis yra 145 km; maršrutas Vilnius–Švenčionys–Visaginas, kurio trasos ilgis 167 km, 95,8 procentais sutampa su maršrutais M-973, M-974 ir M-975 Visaginas–Vilnius, kurių trasos ilgis 160 km; maršrutas Marijampolė–Vilnius–Zarasai, kurio trasos ilgis 346 km, 51,2 procentais sutampa su maršrutu Zarasai–Vilnius, kurio trasos ilgis 177 km. Esami maršrutai patenkina keleivių paklausą.

Maršrutas Marijampolė–Tauragė–Palanga planuojamas per Jurbarką ir Klaipėdą. Tarp šių traukos centrų tarpmiestiniai autobusai važiuoja kasdien 10 kartų į vieną pusę. Iš Jurbarko numatytas išvykimas 15.39 val., kai šiuo metu artimiausi autobusai iš Jurbarko į Klaipėdą išvyksta 15.30 val. ir 16.15 val. Iš Klaipėdos planuojamas išvykimas 12.45 val., kai artimiausi autobusai išvyksta 11.50 val. ir 13.20 val. Analogiškas autobusų dažnis ir situacija ir tarp kitų maršruto miestų, maršrutas Vilnius–Švenčionys–Visaginas planuojamas per Švenčionis ir Ignaliną.

Tarp Vilniaus ir Visagino tarpmiestiniai autobusai važiuoja kasdien 13 kartų į vieną pusę. Iš Vilniaus numatytas išvykimas 8.20 val., kai artimiausi autobusai iš Vilniaus į Visaginą ir pakeliui į tarpines stotis išvyksta 7.50 val. ir 9.00 val. Iš Visagino planuojamas išvykimas 13.40 val. (10 min. prieš dabar važiuojantį autobusą). Artimiausi autobusai išvyksta 13.00 val. ir 13.50 val. Dar didesnis autobusų dažnis tarp Vilniaus ir tarpinių miestų Švenčionių ir Ignalinos. Maršrutas Marijampolė–Vilnius–Zarasai planuojamas per Prienus, Trakus, Vilnių ir Molėtus.

Tarp tarpinių numatyto maršruto stočių Marijampolės ir Vilniaus tarpmiestiniai autobusai važiuoja kasdien 14 kartų viena kryptimi. Iš Marijampolės numatytas išvykimas 14.15 val. (5 min. prieš dabar važiuojantį autobusą), kai artimiausi autobusai į Vilnių išvyksta 13.35 val. ir 14.20 val. Iš Vilniaus į Marijampolę numatytas išvykimas 14.50 val., kai artimiausi išvykimai yra 14.10 val. ir 15.45 val. Iš Vilniaus į Prienus numatytas išvykimas 14.50 val., kai artimiausias išvykimas yra 14.40 val. Iš Zarasų numatytas išvykimas 11.10 val., kai artimiausias tarpmiestinis autobusas iš Zarasų į Vilnių išvyksta 11.25 val.

Iš Molėtų planuojamas išvykimas 13.40 val., kai artimiausi autobusai išvyksta 12.40 val. ir 14.15 val. Tarpmiestiniai autobusai tarp Molėtų ir Vilniaus kasdien važiuoja 19 kartų viena kryptimi. Skelbdamas Konkursą atsakovas nesikonsultavo nei su vežėjais, nei su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – ir Asociacija „Linava“). Todėl atsakovo sprendimas skelbti konkursą pažeidžia Taisyklių 12 punktą.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės autobusų parkas“ (toliau – ir UAB „Marijampolės autobusų parkas“), uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“), uždaroji akcinė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (toliau – ir UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“), uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“ (toliau – ir UAB „Busturas“), uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės autobusų parkas“ nurodė, kad veža keleivius tais pačiais tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, dėl kurių konkurso paskelbimo kilo ginčas. Sutiko su pareiškėjo UAB „Kautra“ skunde pateiktomis aplinkybėmis ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareikštais reikalavimais.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 1999 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintais Konkurso aptarnauti reguliaraus tolimojo susisiekimo kelių transporto maršrutus nuostatais, Konkursą vykdo Keleivinio kelių transporto ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) pagal Inspekcijos viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 2B-186 patvirtintus Keleivinio kelių transporto ekspertų komisijos nuostatus (toliau – Komisijos nuostatai) jai suteiktus įgaliojimus. Inspekcijos specialistai gaudavo nusiskundimų iš keleivių, kad jie neturi patogių susisiekimo sąlygų tarp Marijampolės, Prienų, Aukštadvario ir Molėtų, Visagino, Zarasų, nes tarp šių vietovių galima susisiekti tik persėdant į kitus autobusus Vilniuje, Ukmergėje ar Utenoje, reikia ilgai laukti kito autobuso, persėdimo galimybės labai ribotos.

Komisija, išanalizavusi galimybes pakeisti esamus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus, kad būtų sudarytos tiesioginio susisiekimo tarp minėtų miestų sąlygos, nustatė, kad keisti esamų maršrutų trasas (pvz., Marijampolė–Ignalina per Kauną, Ukmergę) netikslinga, nes kai kuriose vietose keleiviai praras jau esamas susisiekimo galimybes. Komisija nusprendė, kad racionaliausia būtų nustatyti naują maršrutą Marijampolė–Zarasai per Prienus, Birštoną, Aukštadvarį, Trakus, Vilnių, Molėtus, Ignaliną, Visaginą ir, vadovaujantis Taisyklių 14.1 punktu, vežėją vežti keleivius šiuo maršrutu parinkti konkurso būdu.

Inspekcijos specialistai sulaukė keleivių skambučių dėl susisiekimo sąlygų gerinimo tarp Marijampolės ir Palangos. Popietinėmis valandomis nėra tiesioginio susisiekimo iš Marijampolės į Klaipėdą ir Palangą, esami reisai netenkina kai kurių keleivių poreikių. Šiuo metu susisiekimas iš Marijampolės į Palangą tiesiogiai galimas važiuojant per Šilutę, tačiau greitesnis susisiekimas būtų važiuojant per Tauragę, Šilalę. Taip pat iš Marijampolės šiuo metu nėra tiesioginio susisiekimo autobusais su Taurage ir Šilale.

Komisija, išanalizavusi galimybes keisti esamus maršrutus tarp Jurbarko ir Klaipėdos per Šilutę, nusprendė, kad tai netikslinga, nes keleiviai šiame ruože prarastų dalį esamo susisiekimo. Susisiekimas tarp Tauragės ir Klaipėdos organizuotas per Rietavą, todėl, pakeitus maršrutus tarp šių miestų, taip pat pablogėtų dalies keleivių susisiekimo galimybės. Komisija nusprendė, kad tikslinga nustatyti naują maršrutą Marijampolė–Palanga per Šakius, Jurbarką, Tauragę, Šilalę, Klaipėdą. 2007 m. likvidavus uždarąją akcinę bendrovę „Švenčionių autobusų parkas“ buvo nutrauktas eismas tolimojo susisiekimo maršrutu tarp Vilniaus ir Visagino per Nemenčinę, Pabradę, Švenčionis, Ignaliną ir daug kitų tarpinių stotelių, nes, remiantis likviduotos įmonės duomenimis, keleivių srautai buvo labai maži, kad būtų tikslinga tęsti eismą šiuo maršrutu.

Tačiau iš pačių keleivių ir Švenčionių autobusų stoties valdytojo buvo gaunama informacija, kad keleiviai nori, kad būtų atnaujinamas eismas šiuo maršrutu. Šiuo metu tolimojo susisiekimo autobusų maršrutais Visaginas–Vilnius autobusų eismas vyksta 13 kartų per dieną kiekviena kryptimi. Tačiau visi šie autobusai stoja tik Ignalinoje ir kai kurie – Švenčionyse, o kelio ruože tarp Vilniaus ir Visagino yra daug gyvenviečių ir kaimų, kurie neturi susisiekimo su Vilniumi ir kitais minėtais miestais. Atsakovas sutiko su pareiškėjų teiginiu, kad naujo maršruto Vilnius–Visaginas trasa sutampa su esamų maršrutų M-973, M-974, M-975 Visaginas–Vilnius trasomis.

Pagal Taisyklių 16 punkto reikalavimus individualiai įmonei „Seknija“ (toliau – IĮ „Seknija“) ir individualiai įmonei „Meteorit turas“ (toliau – IĮ „Meteorit turas“) buvo pateikti pasiūlymai dėl keleivių vežimo dviem papildomais maršruto Vilnius–Visaginas reisais su 49 tarpinėmis stotelėmis. Šie vežėjai atsisakė vežti keleivius papildomais reisais, todėl Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 14.3 punktu, nusprendė vežėją vežti keleivius papildomais reisais parinkti konkurso būdu. Nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad naujas maršrutas Marijampolė–Palanga 55,3 procentais dubliuoja maršrutą M-797(A) Tauragė–Palanga.

Autobusai maršrutu M-797(A) Tauragė–Palanga nuo Šilalės iki Klaipėdos važiuoja krašto keliais 164 ir 197 per Kvėdarną, Rietavą, Endriejavą, o nauju maršrutu Marijampolė–Palanga autobusai važiuotų nuo Šilalės iki Klaipėdos krašto keliu 162 ir magistraliniu keliu A1. Todėl tik 23 procentai naujo maršruto trasos sutampa su esamo maršruto M-797(A) Tauragė–Palanga trasa tarp Tauragės ir Šilalės ir tarp Klaipėdos ir Palangos. Nesutiko su teiginiu, kad naujas maršrutas Marijampolė–Zarasai 51,2 procentais dubliuoja maršrutą M-996 Zarasai–Vilnius, nes šiuo maršrutu autobusai nuo Zarasų iki Utenos važiuoja krašto keliais 117 ir 178, toliau magistraliniu keliu A6, nuo Utenos iki Vilniaus važiuoja be sustojimų.

Nauju maršrutu Marijampolė–Zarasai link Zarasų autobusai važiuotų nuo Molėtų pasukant link Ignalinos. Šių maršrutų trasos sutampa tik ruože tarp Vilniaus ir Molėtų, tačiau maršruto M-996 Zarasai–Vilnius autobusai Molėtuose nestoja, todėl naujas maršrutas jam įtakos jokios neturi. Kadangi maršrutai Marijampolė–Palanga ir Marijampolė–Zarasai yra nauji maršrutai, teigti, kad esami maršrutai tenkina susisiekimo paklausą, negalima, nes nauji maršrutai sukuria naujas susisiekimo galimybes, kurių neteikė esami maršrutai.

Tai, kad naujų maršrutų autobusai iš tam tikrų punktų išvyksta panašiu laiku į esamų maršrutų autobusų laiką, nereiškia, kad jie dubliuoja vieni kitus, nes autobusai važiuoja skirtingomis trasomis, todėl atvykimo į tą patį paskirties punktą laikai skiriasi. Ilgų maršrutų autobusų išvykimo į (iš) tarpinius (-ių) punktus (-ų) laikus sunku suderinti prie esamų trumpesnių maršrutų, kurių trasos kai kuriuose ruožuose sutampa, autobusų išvykimo laikus, todėl, parinkus vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais, esamų maršrutų tvarkaraščiai konfliktiniuose ruožuose bus pakoreguoti taip, kad intervalai tarp jų atitiktų keleivių srautus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transinesta“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Transinesta“) atsiliepimu palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, kad Inspekcija 2010 m. liepos 1 d. raštu Nr. (13)-15B-4089 prašė uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ paskelbti skelbimą: „Inspekcija skelbia konkursą parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Marijampolė–Palanga per Jurbarką, Marijampolė–Zarasai per Vilnių, Vilnius–Visaginas per Ignaliną“. Teismas įvertino šiuos maršrutus. Teismas vadovavosi Komisijos nuostatų 5.2, 5.3 punktais. Teismas taip pat įvertino Komisijos 2010 m. birželio 22 d. posėdžio protokolą Nr. 2KE-4.

Atsižvelgęs į Taisyklių 10, 12 punktus, teismas padarė išvadą, jog, norėdama nustatyti, pakeisti ar panaikinti reguliaraus susisiekimo maršrutą, Inspekcija turi surinkti duomenis, kad 1) netenkinama keleivių paklausa ir/arba 2) važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos. Prieš nustatant naują maršrutą, reikalinga išsiaiškinti, ar negalima pasiekti tikslų pakeičiant esamus maršrutus, atsižvelgti į vežėjų interesus bei priderinti prie esamų maršrutų. Atsižvelgęs į Taisyklių 14.1, 14.3 punktus, teismas pažymėjo, jog šių punktų pagrindu Komisija ir nusprendė skelbti Konkursą dėl šioje byloje nagrinėjamų maršrutų.

Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato, kokia forma turi būti fiksuojama Taisyklių 12 punkte nurodyta aplinkybė dėl keleivių paklausos netenkinimo ir važiavimo sąlygų netinkamumo. Iš Komisijos funkcijų nustatymo Komisijos nuostatų 5.2 punkte matyti, kad Komisija įpareigojama įvertinti būtinumą nustatyti naujus, pakeisti ar panaikinti maršrutus. Toks įvertinimas yra galimas tik faktinių duomenų pagrindu, kadangi tik faktų analizės būdu galima padaryti išvadas. Komisijos sprendimai priimami balsuojant (Komisijos nuostatų 13 p.), t. y. kiekvienas Komisijos narys balsu išreiškia savo nuomonę, kuri gali susiformuoti įvertinus reikšmingus faktus.

Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad buvo gauta tam tikrų nusiskundimų, nurodė, jog nusiskundimai buvo išsakomi telefonu, tačiau nebuvo dokumentuojami. Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokole Nr. 2KE-4 yra fiksuota, kad Inspekcijos specialistams skambina keleiviai, kurie skundžiasi, iš keleivių ir Švenčionių autobusų stoties valdytojo gauta informacija. Tačiau šios aplinkybės nėra paremtos įrodymais. Komisijos nuostatų 61 punkte numatyta, kad Komisija turi teisę gauti iš Inspekcijos struktūrinių padalinių ir vežėjų informaciją klausimais, susijusiais su Komisijos kompetencija.

Komisijos 2010 m. birželio 22 d. posėdžio protokolas Nr. 2KE-4 patvirtina, kad papildoma informacija nebuvo prašyta, duomenų, iš kur Komisija sužinojo apie nusiskundimus, nepateikta. Todėl lieka neaišku, iš kokių aplinkybių Komisijos nariai galėtų susidaryti nuomonę dėl keleivių nusiskundimų dėl paklausos netenkinimo ir vežimo sąlygų netinkamumo buvimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad Komisijos nuostatuose nėra nurodyta, kokiu būdu svarstytini klausimai, įtraukiami į Komisijos posėdžio darbotvarkę. Todėl nėra aišku, kodėl Komisija ėmėsi svarstyti klausimus dėl Konkurso skelbimo.

Keleivių nusiskundimų buvimas nėra vienintelė galimybė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl paklausos netenkinimo ir vežimo sąlygų netinkamumo. Galima atlikti tyrimą, ar esamos vežimo sąlygos yra parankios klientui. Maršruto Marijampolė–Zarasai reikalingumas Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokole Nr. 2KE-4 pagrįstas tuo, kad nėra tiesioginio susisiekimo tarp Marijampolės, Prienų, Aukštadvario ir Molėtų, Visagino, Zarasų, o persėsti į kitą autobusą yra sudėtinga; maršruto Marijampolė–Palanga reikalingumas pagrįstas tuo, kad po pietų nėra tiesioginio susisiekimo iš Marijampolės į Palangą ir autobusas važiuoja tolimesniu keliu per Šilutę, kai tikslas greičiau pasiekiamas per Šilalę; maršruto Vilnius–Visaginas reikalingumas grindžiamas tuo, kad autobusai nestoja pakeliui esančiose stotelėse.

Šių argumentų pareiškėjai nepaneigė, todėl aplinkybės laikomos nustatytomis, pareiškėjų procesiniuose dokumentuose apsiribota bendro pobūdžio pasakymais, kad maršrutai atitinka keleivių poreikius, bet nėra išdėstyta, kad kaip iš Marijampolės pasiekti Zarasus, po pietų nuvažiuoti į Palangą ar pasiekti miestelius tarp Vilniaus ir Visagino. Todėl Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokole Nr. 2KE-4 išdėstytos priežastys, dėl kurių reikalinga skelbti Konkursą dėl naujų maršrutų, pripažįstamos pakankamai reikšmingomis ir atitinkančiomis keleivių poreikius.

Tai, kad Komisijos nariams nebuvo pateikta informacija apie keleivių nusiskundimų buvimą, kad nėra pateikta detali priežasčių analizė, teismas pripažino procedūriniais pažeidimais. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad bylos metu pareiškėjai neįrodė priešingai, pripažino, jog šis pažeidimas nebuvo esminis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokole Nr. 2KE-4 nurodyta, jog esamų maršrutų koregavimas nėra galimas dėl to, kad maršrutuose iš Marijampolės būtų prarastos dabar esančios susisiekimo galimybės, o maršrute Vilnius–Visaginas dirbantys vežėjai nesutiko padidinti stotelių skaičiaus.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad maršrutas Marijampolė–Zarasai numatomas kitais keliais, nei šiuo metu esantys maršrutai, ir tik atskiromis dalimis persidengia su esamais maršrutais. Tas pats matyti ir iš maršruto Marijampolė–Palanga analizės. Maršrute Vilnius–Visaginas numatytos naujos stotelės. Atsakovui detaliai pagrindus numatomų maršrutų skirtingumą, Komisijos padarytą išvadą, kad esamų maršrutų pakeitimas keičiant vežimo sąlygas susiaurintų dabartines susisiekimo galimybes, teismas laikė pagrįsta.

Teismo nuomone, Taisyklių 12 punkto nuostata dėl atsižvelgimo į dabartinių vežėjų interesus negali būti aiškinama kaip įpareigojanti Inspekciją gauti vežėjų sutikimą dėl naujų maršrutų. Todėl pakankamu pagrindu Konkursui skelbti yra naujo maršruto reikalingumo pagrindimas. Iš Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokolo Nr. 2KE-4 matyti, kad Komisijos sudėtyje dalyvavo ir Asociacijos „Linava“ atstovas, kuris nepareiškė skirtingos nei priimti nutarimai nuomonės. Tai, kad Asociacija „Linava“ 2010 m. liepos 22 d. rašte Nr. 32-10-80 pakeitė savo nuomonę, negali turėti įtakos jau priimtų nutarimų teisėtumui ir kelti abejonių dėl tų nutarimų pagrįstumo.

Interesų derinimas turi būti atliekamas įvertinus atvykimo, išvykimo laikus, kad panašiu laiku ta pačia kryptimi neišvyktų keli autobusai. Pareiškėjai pateikė duomenis, kad kai kuriose stotelėse autobusai išvyksta labai artimu laiku tomis pačiomis kryptimis. Nustatyti atvykimo, išvykimo laikus yra Inspekcijos, o ne teismo kompetencija. Inspekcijos aiškinimas, kad tokios problemos sunku išvengti, kai maršrutas yra ilgas, yra suprantamas. Pareiškėjai nepateikė kokio nors kito grafiko, kad atvykimo, išvykimo laikai būtų labiau nutolę, todėl Inspekcijos argumentas nėra paneigtas.

Dėl maršrutų iš Marijampolės pripažinimo naujais teismas rėmėsi atsakovo pateiktais brėžiniais ir apskaičiavimais. Šiuose dokumentuose akivaizdžiai grafiškai parodyta ir apskaičiuota, kad nei su vienu atskiru maršrutu naujų maršrutų trasa nesutampa daugiau nei 50 procentų. Taisyklių 14.1 punkte kalbama apie maršruto trasą, todėl ši sąvoka gali būti aiškinama, kad maršruto trasa yra keliai, kuriais važiuoja transporto priemonės, o ne stotelės. Teismas atsižvelgė į Taisyklių 16 punktą. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2010 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 13(15B)-3141 IĮ „Seknija“, 2010 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 13(15B)-3140 IĮ „Meteorit turas“ siūlė nuo 2010 m. birželio 1 d. pradėti vežti keleivius papildomais tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršruto M-973 Visaginas–Vilnius reisais su papildymais naujomis stotelėmis pagal pridedamą tvarkaraščio projektą.

IĮ „Seknija“ 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 93 atsisakė priimti Inspekcijos pasiūlymą, nes be paramos šis maršrutas būtų nuostolingas. IĮ „Meteorit turas“ 2010 m. gegužės 26 d. raštu atsisakė priimti Inspekcijos pasiūlymą, motyvuodama tuo, kad pasiūla viršys paklausą ir toks maršrutas nebus rentabilus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Taisyklių 12 punkto sąlygos buvo įvykdytos tinkamai, nepadarant esminių procedūrinių ar materialinių pažeidimų. Inspekcija turėjo teisę nustatyti naujus maršrutus ir skelbti Konkursą jų vykdymui.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio pagrindu, nebuvo nustatyta, todėl teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas UAB „Kautra“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog buvo gauta keleivių nusiskundimų dėl autobusų maršrutų, tačiau teismas tai nepagrįstai laikė neesminiu procesiniu pažeidimu bei netinkamai įvertino. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjai yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno, todėl neatlikus analizės ir neįvertinus, jog šių maršrutų paklausa yra žymi, bei vienašališkai nustačius besidubliuojančius maršrutus, vežėjai patirs didelių finansinių nuostolių. Apie keleivių poreikius byloje absoliučiai nėra nei vieno įrodymo. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatas.

2. Teismas neteisingai ir nepagrįstai analizavo ir aiškino Taisyklių 12 punktą. Teismas nepagrįstai pabrėžė, jog naujo maršruto skelbimui pakako maršruto reikalingumo pagrindimo. Naujo maršruto reikalingumas atsakovo nebuvo pagrįstas, o teismas rėmėsi prielaidomis. Pareiškėjai dėl šių maršrutų kreipėsi į atsakovą su pastabomis ir nesutikimais, tačiau šis neatsakė. Buvo pažeista naujų maršrutų sukūrimo tvarka. Maršrutai turi būti priderinti prie esamų maršrutų reisų, jog laiko tarpai tarp skirtingų maršrutų ta pačia kryptimi atitiktų keleivių srautus.

3. Teismas netinkamai aiškino ir vertino maršruto trasų sutaptį (dubliavimąsi). Remdamasis išimtinai atsakovo skaičiavimais ir pateikta informacija, teismas netinkamai įvertino aplinkybes. Pareiškėjų pateikti skaičiavimai yra pagrįsti. Skelbiami maršrutai nelaikytini naujais pagal Taisyklių 14.1 punkto prasmę, todėl Konkursas organizuotas neteisėtai.

4. Visiškai nesuprantami teismo ir atsakovo pateikti argumentai dėl maršruto Vilnius–Visaginas. Nėra jokių duomenų apie galimus keleivių srautus šiuo maršrutu, neaišku, kiek besiskundžiančių keleivių kreipėsi, vien faktas, kad šis maršrutas buvo panaikintas dėl to, jog keleivių srautai buvo maži, leidžia daryti išvadą, kad besiskundžiančių keleivių, kurie prašo atnaujinti šį maršrutą, yra vienetai. Teismas rėmėsi tik atsakovo išdėstyta pozicija ir pateiktais argumentais ir neatsižvelgė į pateiktos informacijos visumą.

Pareiškėjas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ prašymu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidėjo prie apeliacinio skundo, nes jame išdėstyti argumentai ir motyvai sutapo su jo pozicija.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Informacijai ir bendravimui su paslaugų gavėjais jokie teisės aktai nenumato rašytinės formos. Specialistai gaudavo gyventojų nusiskundimų. Pareiškėjo teiginys dėl mažo ir nereikšmingo besiskundžiančiųjų skaičiaus, abejonės dėl paminėtos informacijos nepagrįstumo ar galimo nebuvimo yra be pagrindo ir lieka tik pareiškėjo abejonėmis, kadangi jokiais įrodymais nepagrįstos, o atsakovo pateikti duomenys nepaneigti. Nei teismas, nei atsakovas nepažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatų.

2. Pagal Taisyklių 12 punkto reikalavimus, nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.). Įrodė, kad, objektyviai vertindamas situaciją, kiek tai įmanoma, atsižvelgė į vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais, interesus, kiek galima tokio ilgio maršrutuose, reisus priderino prie esamų maršrutų reisų.

3. Įstatymų leidėjas (Kelių transporto kodekso 18 str.) aiškiai susieja maršruto sampratą su nustatytų gatvių ir kelių trasa, o ne su stotelėmis, per kurias eina maršrutas. Argumentai ir procentiniai apskaičiavimai dėl paminėtų maršrutų trasų nesidubliavimo, kuriuos pateikė, yra visiškai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, tikslūs ir objektyvūs.

4. Dėl maršruto Vilnius–Visaginas pareiškėjo pozicija visiškai nesuvokiama. Argumentas, kad jei 2007 m. panašus maršrutas buvo panaikintas, kadangi keleivių srautai buvo labai maži, tai ir 2011 m. situacija turi būti nepakitusi, nepagrįstas. Šiuose maršrutuose pareiškėjas nevykdo veiklos, neturi jokių faktinių duomenų, paneigiančių sprendimo pagrįstumą, bei jokios jo teisės, susijusios su šiuo maršrutu, negali būti pažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Nesutiko, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatas, kadangi nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nustatyti naujus maršrutus. Patys pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ar net paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog esami maršrutai tenkina keleivių poreikius, o esamos važiavimo sąlygos yra patenkinamos.

2. Paaiškino, kad Taisyklių 12 punkto reikalavimai dėl vežėjų interesų ir maršrutų laikų derinimo bus įgyvendinti parinkus vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais. Turi būti derinami ne tik naujų maršrutų reisai su esamais maršrutais, tačiau ir esamų maršrutų reisai prie naujų, nes tik tokiu būdu bus atsižvelgta į visų vežėjų teisėtus interesus ir bus tinkamai patenkintas viešasis interesas – nustatyti visuomenės poreikius tenkinantys nauji maršrutai. Taisyklės nenustato pareigos atsakovui, o šis ir neturi galimybių, įvertinti vežėjų dėl naujai nustatomų maršrutų galimų patirti finansinių nuostolių. Nustatydamas naujus maršrutus, atsakovas nepažeidė Taisyklių 12 punkto reikalavimų.

3. Pažymėjo, jog atsakovas, nuspręsdamas skelbti konkursą parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Vilnius–Visaginas, vadovavosi ne Taisyklių 14.1 punktu (nauji maršrutai), o Taisyklių 14.3 punktu (esamo maršruto vežėjas atsisako vežti keleivius papildomais reisais). Atsakovo nustatyti maršrutai Marijampolė–Palanga ir Marijampolė–Zarasai yra nauji maršrutai pagal Taisyklių 14.1 punkto prasmę. Privalo būti vertinama ne maršrutų pradžios, paskirties ar tarpiniai sustojimo punktai (tarpinės autobusų stotys), o būtent maršrutų trasos. Lyginant maršrutus yra svarbios ne tik miestų autobusų stotys, kaip pagrindiniai keleivių traukos centrai, bet ir pati maršruto trasa, kurioje taip pat gali būti nustatytos stotelės.

4. Pareiškėjo nurodyti duomenys dėl maršruto Vilnius–Visaginas yra seni (2007 m.), todėl faktinės aplinkybės ir šio maršruto keleivių poreikiai gali būti ženkliai pasikeitę. Tai, jog konkretūs vežėjai nėra suinteresuoti vežti keleivių tam tikru maršrutu (IĮ „Seknija“ ir IĮ „Meteorit turas“), nėra pagrindas pripažinti, jog ir kitiems vežėjams keleivių vežimas atitinkamu maršrutu bus netikslingas ar nenaudingas, ar kad nėra keleivių poreikio tokiam maršrutui.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeitė: Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Keleivinio kelių transporto ekspertų komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. 2KE-4 (toliau – ir Komisijos Sprendimas) dalį dėl tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų Marijampolė-Zarasai per Prienus, Birštoną, Aukštadvarį, Trakus, Vilnių, Molėtus, Ignaliną ir Visaginą; Marijampolė-Palanga per Šakius, Jurbarką, Tauragę, Šilalę ir Klaipėdą; Vilnius-Visaginas per Švenčionis ir Ignaliną nustatymo panaikino, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 88 straipsniu. Konstatavo, jog iš pareiškėjų, tarp jų ir apelianto, pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad savo teisių pažeidimą jie sieja su konkurso vežėjams parinkti vežti keleivius trimis naujai nustatytais tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (Marijampolė–Palanga, Marijampolė–Zarasai, Vilnius–Visaginas) ir tokio konkurso sąlygų paskelbimu. Pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio konkurso paskelbimo reglamentuojami Taisyklių. Tačiau iš Taisyklių matyti, kad atitinkamo konkurso (vežėjams parinkti) paskelbimas yra viena iš Taisyklių nustatytos procedūros išduoti vežėjams leidimus vežti keleivius atitinkamu maršrutu dalis, t. y. konkurso paskelbimas yra tik viena iš būtinų prielaidų išduoti vežėjui (pažymėtina, kad tik tuo atveju, kai jis laimėjo šį konkursą) leidimą aptarnauti konkurse paskelbtą reguliaraus susisiekimo maršrutą. Nurodė, jog ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad konkurso vežėjui parinkti paskelbimas savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių nei norintiems dalyvauti jame vežėjams, nei jau esamų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų vežėjams (vežėjams, turintiems leidimus vežti keleivius jau esamais maršrutais, kurių kategorijai šiuo atveju priklauso pareiškėjai). Todėl nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu paminėtas pareiškėjų skundžiamas konkurso paskelbimas nepažeidė jokių pareiškėjų teisių arba įstatymų ginamų jų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl paskelbto konkurso panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų skunde skundžiamo naujų paminėtų maršrutų nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ taikymo požiūriu naujo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršruto nustatymas yra kompetentingos tai padaryti institucijos (šiuo atveju atsakovo Komisijos) administracinis sprendimas, kuris, pirma, sukelia tam tikras procedūrines pasekmes (atitinkamo konkurso paskelbimas ir jo vykdymas, keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto sutarties su konkursą laimėjusiu asmeniu sudarymas, atitinkamo leidimo vežti keleivius išdavimas); antra, paliečia tam tikrus esamų maršrutų vežėjų interesus ta prasme, kad, nustatant naujus maršrutus, turėjo būti įvertintos keleivių vežimo sąlygos esančiuose maršrutuose ir apsvarstyta galimybė pakeisti keleivių vežimo esančiuose maršrutuose sąlygas, taip pat turėjo būti tarpusavyje suderinti esamų ir naujai sudaromų maršrutų reisai (Taisyklių 12, 14, 16 p.). Pridūrė, jog ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu kolegijos nurodytos sąlyginai antros grupės aplinkybių aiškinimas (nustatymas) yra pagrindinės administracinio sprendimo dėl naujo maršruto įsteigimo priėmimo procedūros įvykdymo dalis, kuri yra skirta užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir pagrįsto sprendimo dėl naujo maršruto nustatymo priėmimą. Akcentavo, jog iš bylos matyti, kad sprendimas dėl pareiškėjų skundžiamų naujų maršrutų nustatymo buvo priimtas atsakovo Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2KE-4, kuriuo taip pat buvo paskelbtas paminėtas konkursas. Iš šio sprendimo matyti, kad nurodytos paminėtos procedūros laikymosi prasme reikšmingos aplinkybės jame nėra aptartos (sprendime tik nurodyta, kad pakeisti esamus maršrutus nėra tikslinga). Todėl kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažįsta šį administracinį sprendimą neteisėtu. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paminėtų, pareiškėjų ginčijamų naujų maršrutų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, netinkamai pritaikė Taisyklių 12 ir 14 punktus. Todėl teismo priimtą sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino, o pareiškėjų skundo dalį dėl naujų reguliaraus susisiekimo maršrutų: Marijampolė–Palanga, Marijampolė–Zarasai ir Vilnius–Visaginas nustatymo tenkino, panaikinant atitinkamas Komisijos Sprendimo dalis.

V. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transinesta“ 2012 m. kovo 2 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 91 – 98), kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą ir 2) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį, priimtą 2012 m. sausio 25 d. administracinėje byloje Nr. A143-235/2012, bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2515-580/2011.

Prašyme nurodo, jog yra tinkamas subjektas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (remiasi LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P602- 71/2012, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P63-258/2011).

Apžvelgia, jog LVAT nutartyje konstatavo, kad remiantis Taisyklių 12, 14 ir 16 punktų pagrindu, nustatant naujus keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo kelių transportu maršrutus, privalo būti: įvertintos keleivių vežimo sąlygos esančiuose maršrutuose (toliau – ir Aplinkybė Nr. l); apsvarstyta galimybė pakeisti keleivių vežimo esančiuose maršrutuose sąlygas (toliau – ir Aplinkybė Nr. 2); tarpusavyje suderinti esamų ir naujai sudaromų maršrutų reisai (toliau – ir Aplinkybė Nr. 3) bei sprendė, kad Komisijai priimant ginčijamą sprendimą išnagrinėjus (nenustačius) minėtų aplinkybių, turėtų būti pripažinta, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant sprendimo priėmimo procedūrą.

Toliau savo prašymą grindė tokiais pagrindais:

1. Nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nurodo, jog nutartyje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Komisijos Sprendime nebuvo aptartos Aplinkybės Nr. 1-3, kurias Komisija turėjo aptarti laikydamasis Sprendimo priėmimo procedūros. Tačiau iš minėtos nutarties visiškai nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo tokios išvados, nes Sprendime yra aptartos Aplinkybės Nr. 1 ir 2, o Aplinkybės Nr. 3 aptarimą pagrindžia prie Inspekcijos patvirtintu 2010 m. liepos 8 d. konkursų parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai ir Vilnius – Visaginas sąlygų pridedami detalūs tvarkaraščiai. Pažymi, jog Komisija įvertino keleivių vežimo sąlygas esančiuose maršrutuose (Aplinkybė Nr.

1) ir Sprendime nurodė, kad „Inspekcijos specialistams skambina keleiviai, skųsdamiesi, kad neturi patogių susisiekimo sąlygų tarp Marijampolės, Prienų, Aukštadvario ir Molėtų, Visagino, Zarasų, nes tarp šių vietovių galima susisiekti tik persėdant į kitus autobusus Vilniuje, Ukmergėje ar Utenoje, kas yra nepatogu, reikia ilgai laukti kito autobuso, persėdimo galimybės labai ribotos“. Komisija taip pat nurodė, kad „Inspekcijos specialistai taip pat sulaukę keleivių skambučių dėl susisiekimo sąlygų gerinimo tarp Marijampolės ir Palangos.

Popietinėmis valandomis nėra tiesioginio susisiekimo iš Marijampolės į Klaipėdą ir Palangą ir atvirkščiai, esami reisai netenkina kai kurių keleivių poreikių. Šiuo metu susisiekimas iš Marijampolės į Palangą tiesiogiai galimas važiuojant per Šilutę, tačiau greitesnis susisiekimas būtų važiuojant per Tauragę, Šilalę. Taip pat iš Marijampolės šiuo metu nėra tiesioginio susisiekimo autobusais su Taurage ir Šilale. Pažymėjo, jog Komisija taip pat įvertino galimybę pakeisti keleivių vežimo esančiuose maršrutuose sąlygas (Aplinkybė Nr.

2) ir Sprendime nurodė, kad „Išanalizavus galimybes pakeisti esamus tolimojo susisiekimo autobusus taip, kad būtų sudarytos tiesioginio susisiekimo tarp minėtų miestų sąlygos, nustatyta, kad keisti esamų maršrutų trasas (pvz. Marijampolė-Ignalina per Kauną, Ukmergę) netikslinga, nes kai kuriose vietose keleiviai praras jau esamas susisiekimo galimybes <...> išanalizavus galimybes keisti esamus maršrutus, besidriekiančius tarp Jurbarko ir Klaipėdos per Šilutę nuspręsta, kad tai netikslinga, nes keleiviai šiame ruože prarastų dalį esamo susisiekimo.

Susisiekimas tarp Tauragės ir Klaipėdos organizuotas per Rietavą, todėl pakeitus maršrutus tarp šių miestų taip pat pablogėtų nemažos dalies keleivių susisiekimo galimybės“. Akcentuoja, jog LVAT nutarties visiškai nėra aišku, kodėl tokį Komisijos Sprendime pateiktą Aplinkybių Nr. 1 ir 2 aptarimą (įvertinimą) apeliacinės instancijos teismas laikė netinkamu ar nepakankamu, todėl, darytina išvada, kad ši LVAT nutartis yra be motyvų. Taip pat pažymi, kad Sprendimu Komisija nustatė naujus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus Marijampolė – Palanga ir Marijampolė – Zarasai, bei nustatė papildomus reisus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutu Vilnius – Visaginas (naujas maršrutas nenustatomas, esamas nekeičiamas).

Naujų maršrutų nustatymą reglamentuoja Taisyklių 12 ir 14.1 punktai, tuo tarpu papildomų reisų nustatymas yra reglamentuotas Taisyklių 14.3 ir 16 punktų, tačiau iš Nutarties visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas papildomų reisų maršrutu Vilnius – Visaginas nustatymą laiko esant nauju maršrutu, ir kokiu pagrindu papildomų maršruto reisu nustatymui taiko naujų maršrutų nustatymui taikytinas taisykles.

2. Priimdamas nutartį LVAT nukrypo nuo formuojamos vienodos administracinių teismų praktikos ir yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Pažymi, jog teismas nukrypo nuo formuojamos vienodos administracinių teismų praktikos taikant ir aiškinant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nurodo, jog ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Remiasi LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismo praktika Nr. 7, 131-138 p., LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1105/2011, Administracinė jurisprudencija, Nr. 21, 2011 m., ir LVAT 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-715/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008 m., pateiktais išaiškinimais. Akcentuoja, jog, kaip ir buvo minėta, LVAT, nenurodydamas jokių motyvų, nepripažino Komisijos Sprendime dėl naujų maršrutų nustatymo pateikto Aplinkybių Nr. 1 ir 2 aptarimo esant tinkamu ir sprendė, kad Komisijos Sprendime šios aplinkybės nebuvo aptartos. Tačiau, kaip matyti iš paties Sprendimo, Aplinkybes Nr. 1 ir 2 Komisija Sprendime nagrinėjo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas grubus sprendimo dėl naujų maršrutų nustatymo priėmimo procedūros pažeidimas. Priduria, jog kiek išsamiai ir nuodugniai šias aplinkybes Komisija turi aptarti Sprendime, nenumato nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai. Mano, jog Sprendime išdėstytas aptarimas yra visiškai pakankamas ir tinkamas. Be to, net ir tarus, kad Komisija pažeidė Sprendimo priėmimo procedūrą, šie hipotetiniai pažeidimai negali būti tiek reikšmingi, jog galima būtų daryti išvadą, kad jų nesant būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, kadangi taikytiname akte nurodytais esminiais aspektais Aplinkybės Nr. 1 ir 2 yra įvertintos ir aptartos.

Nurodo ir tai, jog teismas nukrypo nuo formuojamos vienodos administracinių teismų praktikos taikant ir aiškinant ABTĮ 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 88 straipsnio 1 punktą. Remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 7, 2005 m. bei pažymi, jog pagal formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pareiškėjo skundas (prašymas) gali būti tenkinamas tik konstatavus, kad yra išpildytos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus ir 2) pareiškėjo nurodytos teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pabrėžia, jog pareiškėjas ir apeliantas UAB „Kautra“ šioje administracinėje byloje neįrodinėjo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Komisijos Sprendimu būtų buvusios pažeistos kokios nors subjektinės UAB „Kautra“ teisės ar įstatymų saugomi interesai. Nei Komisijos Sprendimas, nei Inspekcijos paskelbti konkursai vežėjams parinkti nepažeidžia pareiškėjo ir apelianto UAB „Kautra“ subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl teismas vien šiuo pagrindu privalėjo atmesti UAB „Kautra“ prašymą remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, tačiau nukrypdamas nuo formuojamos vienodos administracinių teismų praktikos apeliacinės instancijos teismas Nutartimi pasisakė tik dėl minėtos antrosios sąlygos egzistavimo ir visiškai nenagrinėjo bei nepasisakė dėl pirmosios sąlygos – pareiškėjo ir apelianto UAB „Kautra“ subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso turėjimo.

3. Teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio buvo priimta neteisėta nutartis (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Dėl Taisyklių 12 ir 14 punkto pažeidimo nurodo, jog LVAT nutartimi sprendė, kad vertinant Komisijos Sprendimo teisėtumą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, būtina nustatyti, ar buvo tarpusavyje suderinti esamų ir naujai sudaromų maršrutų reisai (Aplinkybė Nr. 3). Teismas, konstatuodamas, kad pačiame Sprendime nėra aptarta Aplinkybė Nr. 3, padarė išvadą, jog priimdama Sprendimą Komisija nesilaikė Sprendimo priėmimo procedūros. Kitaip tariant, teismas sprendė, kad priimant sprendimą dėl naujo maršruto nustatymo privalo būti išnagrinėta Aplinkybė Nr. 3. Mano, jog tokios visiškai nepagrįstos išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo padaręs esminį materialinės teisės normų pažeidimą, netinkamai taikydamas ir aiškindamas Taisyklių nuostatas. Remiasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad nei Taisyklės, nei kiti taikytini teisės aktai nereikalauja, kad Komisijai priimant sprendimą dėl naujų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusu maršrutų nustatymo, tuo pat metu (tai yra tuo pačiu administraciniu aktu) būtų tarpusavyje suderinti ir esamų bei naujai sudaromų maršrutų reisai. Apžvelgia Taisyklių 12 punktą ir akcentuoja, jog Taisyklių 12 punktas nenumato, kad reikalavimo priderinti planuojamo naujo maršruto reisus prie esamų maršrutų reisų įvykdymas būtų viena iš privalomų naujo maršruto nustatymo sąlygų. Daro išvadą, jog šis reikalavimas gali būti išpildytas ir po sprendimo dėl naujo maršruto nustatymo priėmimo. Pažymi, jog naujo maršruto reisų tvarkaraščius rengia ir derina ne Komisija, bet kiti kompetentingi Inspekcijos tarnautojai ar darbuotojai, ką patvirtina konkursų parinkti vežėją vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais sąlygos ir prie jų pridėti maršrutų tvarkaraščiai. Todėl akivaizdu, jog priderinti naujo maršruto reisus prie esamų maršrutų reisų galima tik tuomet, kai yra žinomas naujas maršrutas ir pagrindinės jo sąlygos, t. y. po to, kai priimtas sprendimas dėl naujo maršruto nustatymo. Be to, tai, ar planuojamo maršruto reisai yra priderinti prie esamų maršrutų reisų, ar jie yra priderinti tinkamai ir laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, neturi įtakos Sprendimo dėl naujų maršrutų nustatymo pagrįstumui ir teisingumui bei nepaneigia naujų maršrutų reikalingumo.

Dėl Taisyklių 16 punkto pažeidimo nurodo, jog Sprendimu Komisija taip pat nusprendė skelbti konkursą parinkti vežėją vežti keleivius papildomais reisais tolimojo susisiekimo autobusų maršrutu Vilnius – Visaginas per Švenčionis, Ignaliną. Pažymi, jog priešingai nei Sprendimo dalimi dėl naujų maršrutų Marijampolė – Palanga ir Marijampolė – Zarasai, šia Sprendimo dalimi Komisija naujo maršruto nenustatė, taip pat esamo maršruto nepakeitė. Todėl mano, jog sprendžiant, ar Sprendimo dalis dėl minėto papildomų reisų nustatymo yra teisėta, Taisyklių 12 p. nuostatos netaikytinos (Komisija neturėjo pareigos nustatyti ir įvertinti Taisyklių 12 punkte numatytų naujų maršrutų nustatymo privalomų sąlygų – taikytinos Taisyklių 16 punkto nuostatos, ką Inspekcija ir atliko, t. y. Inspekcija pateikė vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius papildomais reisais nuo siūlomos datos; buvo gauti vežėjų atsisakymai vežti keleivius papildomais reisais. Tačiau spręsdamas dėl šios Sprendimo dalies teisėtumo teismas taikė ne Taisyklių 16 punktą, o šių Taisyklių 12 punkte nustatytus reikalavimus sprendimo priėmimo procedūrai, t. y. padarė esminį materialinės teisės pažeidimą.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog LVAT, priimdamas nutartį, pakankamai išsamiai ir aiškiai detalizavo visas bylos aplinkybes, todėl teismo nutarties rezoliucinėje dalyje visiškai aišku, kuo teismas rėmėsi ir kuo motyvavo priimant nutartį. Teigia, jog motyvuojamoje dalyje teismas aiškiai išdėstė savo priimamo sprendimo nagrinėjamoje byloje motyvus, vertindamas pateiktus pareiškėjų skundus, tarp jų apelianto ir kitų proceso šalių atsiliepimus, bei pirmosios instancijos teismui paduotą skundą (cituoja nutartį). Pastebi, kad UAB „Transinesta“, prašydama proceso atnaujinimo, neneigia fakto, kad teismo nutartis neturi motyvuojamosios dalies, t. y., laikytina, kad UAB „Transinesta“ nuomone nutarties turinys atitinka ABTĮ 106 straipsnio reikalavimus. Mano, jog atsižvelgus į tai, tik tos dalies motyvų, kurie yra nenaudingi UAB „Transinesta“ aptarimas, t. y. teiginys, jog apie minėtų Taisyklių 12, 14, 16 punktus teismas turėjęs pasisakyti daugiau, šiuo atveju yra laikytina tik subjektyviu vertinimo ir teksto suvokimo kriterijumi. Priduria, jog pats atsakovas neprašo atnaujinti proceso, kas taip pat suponuoja tik vieną galimą išvadą, t. y. tai, kad atsakovas, kaip institucija priėmusi ydingą sprendimą, sutinka su nutartyje išdėstytais motyvais ir nemato būtinybės apskųsti jos dėl proceso atnaujinimo.

Pažymi ir tai, jog UAB „Transinesta“ taip pat ydingai aiškina ir taiko administracinę praktiką nagrinėjamu atveju. Pastebi, jog aiškinant ir taikant teismų formuojamą praktiką būtina vadovautis ne vien tik konkrečia teisės normos taikymo aplinkybe, bet ir vadovautis konkrečia bylos aplinkybių visuma. Šiuo atveju iš LVAT nutarties aiškiai matyti, kad teismas motyvuojamoje dalyje aiškiai įvardino esmines aplinkybes, kurios turėjo įtaką atsakovo priimant neteisėtam sprendimui, todėl šioje situacijoje yra aiškiai suvokiama ir apeliacinės instancijos teismo nurodoma, kad formalus procedūrinis pažeidimas buvo esminis pagrindas pripažinti priimtą administracinio pobūdžio teisės aktą neteisėtu. Pažymi ir tai, jog UAB „Transinesta“, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tuo padarydamas esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, tokiu savo aiškinimu nukrypsta nuo bylos aplinkybių visumos. Mano, jog UAB „Transinesta“ bandymas įteigti, kad Aplinkybės Nr. 3 (tarpusavyje suderinti esamų ir naujai sudaromų maršrutų reisai) priderinimas prie esamų reisų, nėra laikytina sprendimo dėl naujo maršruto nustatymo priėmimo procedūros įvykdymo dalis. Teigia, jog toks aiškinimas yra ydingas, todėl, kad nustatant naujų maršrutų poreikį, būtina nustatyti, ar yra reikalingas ir racionalus sprendimas sudaryti naujus maršrutus, o tai galima atlikti tik nustačius srautus ir susisiekimo poreikį, darant analizę ar tyrimus. Pastebi, kad taisyklės nesiekia riboti konkurencijos tarp vežėjų, o siekia apsaugoti vežėjus ir keleivius, kad susisiekimą administruojantis subjektas nesukeltų tokios situacijos rinkoje, kuri reikštų neprognozuojamus nuostolius ir savo ruožtu saugo keleivių pervežimą vykdančias įmones nuo galimai nepasvertos ūkinės rizikos prisiėmimo. Apibendrina, jog iš prašymo atnaujinti procesą darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu ir siekia pakeisti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą, tačiau UAB „Transinesta“ argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo kolegijos atliktų bylos faktinių aplinkybių vertinimu, šiuo atveju negali sudaryti pagrindo procesui atnaujinti.

Pareiškėjas UAB „Kautra“ rašytiniais paaiškinimais prašo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transinesta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą LVAT administracinėje byloje Nr. A143-235/2012 bei palikti galioti šioje byloje priimtą LVAT 2012 m. sausio 25 d. nutartį.

Rašytiniuose paaiškinimuose išdėsto šiuos kertinius motyvus:

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Mano, jog jokios trečiojo suinteresuoto asmens teisės ar teisėti interesai pažeidžiami nėra. Pažymi, jog ABTĮ taikymo požiūriu Komisijos Sprendimo, kuriuo paskelbtas konkursas, panaikinimas jo teisių neįtakos, nes konkurso paskelbimas ar nepaskelbimas, jokių teisinių pasekmių paraiškas dalyvauti konkurse pateikusiems subjektams nesukelia. Akcentuoja, jog atsižvelgus į tai, kad konkursas išvis neįvyko, joks vežėjas vežimo paslaugų šiais maršrutais neteikia, o neįvykus konkursui nebuvo ir nėra sukurta jokia naujo maršruto trasa, todėl jokio varžymosi dėl naujų maršrutų nėra.

2. Nesutinka su tuo, kad nutartis yra be motyvų, o teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis priėjo prie išvados, kad yra pažeistos Taisyklių nuostatos (cituoja nutartį). Taip pat nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, jog Komisija neįvertino keleivių vežimo sąlygų esančiuose maršrutuose. Akcentuoja, jog, kaip matyti iš LVAT 2012 m. sausio 25 d. nutarties, teisėjų kolegija išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir jas įvertino, aptarti visi pareikšti pagrindiniai reikalavimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad paminėtas teismo procesinis dokumentas yra be motyvų. Be to, pareiškėjas savo prašyme nurodo įvairias Komisijos Sprendimo dalis, tačiau pateikiamoje argumentacijoje konkrečiai ir aiškiai neatskleidžiama, dėl kokių priežasčių yra laikoma, kad analogiškų Komisijos Sprendimo nuostatų nepaaiškinimas, turi įtakos nutarties motyvų nebuvimui.

3. Remiasi Konstitucinio Teismo ir LVAT išaiškinimu bei pažymi, jog pareiškėjas teikiamame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo LVAT praktiką, kuri iš esmės neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Pabrėžia, jog iš Komisijos Sprendimo teksto aiškiai matyti, kad šis sprendimas buvo panaikintas ne dėl formalių pažeidimų, bet dėl esminių Taisyklėse numatytų reikalavimų pažeidimų, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens pareiškime nurodyta teismų praktika negali pagrįsti teismo nukrypimo nuo vienodos praktikos formavimo. Teigia, jog nurodyta suformuota praktika, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, nagrinėjamu ginčo atvejamu netaikoma. Priešingai, LVAT formuojama praktika teigia, kad esant esminiam procedūriniam pažeidimui, teisės aktas yra naikintinas: (remiasi LVAT 2009 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-798-09, LVAT 2011 m. liepos 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-502-2301-11), LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-858-627/2011, LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010).

4. Nesutinka su trečiojo suinteresuotojo asmens teiginiu, jog Komisijos Sprendimas nepažeidė UAB „Kautra“ interesų, todėl UAB „Kautra“ negalėjo būti tinkamas pareiškėjas byloje (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis), bei todėl, UAB „Transinesta“ nuomone, UAB „Kautra“ prašymas turėjo būti atmestas remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Šiuo aspektu nurodo, jog teisėjų kolegija aiškiai pasakė, kad naujo maršruto paskelbimas, turi įtakos jau esamų vežėjų teisėms, todėl, kad naujam maršrutui dubliuojantis su jau esamų vežėjų aptarnaujamais maršrutais, sukeliamos neigiamos ekonominės pasekmės esamiems vežėjams (vežėjai netenka klientų, gaunamų pajamų).

5. Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašyme nepateikia jokių duomenų ar argumentų, kodėl, jo nuomone, teismas pažeidė Taisyklių 14 punktą, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto Taisyklių 12 punkto pažeidimo nurodo, jog mano, kad trečiojo suinteresuoto asmens pareiškimas dėl šio punkto pažeidimo yra visiškai nepagrįstas, nes jo pozicija nėra paremta jokiais galiojančiais teisės aktais ar teismų išaiškinimais bei objektyviomis aplinkybėmis. Be to, LVAT išaiškino, jog Komisija, priimdama Komisijos Sprendimą, padarė bent tris pažeidimus, todėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentas šiuo klausimu negali būti laikomas pakankamu atnaujinti procesą byloje, nes netgi pakeitus sprendimą šioje dalyje, tai neturėtų įtakos galutiniam teismo sprendimui.

6. Mano, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas toje dalyje, kurioje jis teigia, jog teismas pažeidė Taisyklių 16 punktą, nes Komisijos Sprendime nurodytas maršrutas Vilnius – Visaginas nėra nei naujas, nei pakeistas maršrutas, todėl, teismas, vertindamas, ar sprendimas skelbti konkursą parinkti vežėją vežti keleivius šiuo maršrutu yra teisėtas, turėjo vadovautis Taisyklių 16 punktu, o ne Taisyklių 12 punktu, yra nepagrįstas. Nurodo, jog nustatytas iš esmės pakeistas maršrutas (numatytos naujos 49 tarpinės stotelės), o tai, kad Komisijos protokole jis įvardintas kaip papildomas, nepakeičia fakto, kad tokiam maršrutui nustatyti turėjo būti išpildyti Taisyklių 12 punkto reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) naujų reguliaraus susisiekimo maršrutų (Marijampolė-Palanga, Marijampolė-Zarasai ir Vilnius-Visaginas) teisėtumo. Pažymėtina, jog šie nauji maršrutai buvo nustatyti atsakovo Komisijos 2010 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2KE-4 (toliau – ir Komisijos Sprendimas). Vėliau, 2010 m. liepos 8 d., laikraštyje „Lietuvos žinios“ Inspekcija paskelbė viešąjį konkursą (toliau – ir Konkursas) parinkti vežėjus vežti keleivius minėtaisiais reguliariais maršrutais.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Iš prašymo atnaujinti procesą motyvų matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo procesą atnaujinti prašo, remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl trečiojo suinteresuotojo asmens teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-235/2012 arba, kiek kitais žodžiais, dėl jo galėjimo būti tinkamu subjektu tokiam prašymui teikti (žr. pvz., administracinę bylą Nr. P602-71/2012).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat konstatuoja, jog konkrečiu atveju nebuvo pažeisti bendrieji prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai, t. y. trys mėnesiai nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (šiuo atveju – LVAT nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo 2012 m. sausio 25 d., o prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2012 m. kovo 2 d.) (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis), todėl jis yra nagrinėtinas, analizuojant kiekvieną konkretų trečiojo suinteresuotojo asmens, turinčio onus probandi pagrįsti savo prašymą atnaujinti procesą, nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procesas, vadovaujantis šiuo pagrindu, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. P525-194/2009, P444-180/2010, P525-100/2011 ir kt.). Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, kuriais prieinama atitinkama išvada, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (

ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain).

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teigia, jog iš LVAT 2012 m. sausio 25 d. nutarties visiškai nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados, jog Komisijos Sprendime nebuvo aptartos jo nurodytos aplinkybės, o būtent – tai, kad nustatant naujus maršrutus Inspekcijos turėjo būti įvertinta keleivių vežimo sąlygos esančiuose maršrutuose ir apsvarstyta galimybė pakeisti keleivių vežimo esančiuose maršrutuose sąlygas, taip pat turėjo būti tarpusavyje suderinti esamų ir naujai sudaromų maršrutų reisai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 12, 14 ir 16 punktai). Šiam teiginiui pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašyme atnaujinti procesą pateikia ištraukas iš Komisijos Sprendimo, kurios, jo nuomone, įrodo, jog visos paminėtos aplinkybės šiame sprendime aptartos buvo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi prašymo atnaujinti procesą motyvus ir teismo nutartį, tokią pareiškėjo poziciją vertina kritiškai ir nemano, jog ji sudaro pagrindą atnaujinti procesą jo prašomoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas išpildė bendrąją pareigą, kurios turinys buvo aptartas aukščiau, savo sprendimus motyvuoti, bei pagrindė savo išvadas. Iš teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog teismas nusprendė panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl minėtų autobusų maršrutų, tuo tarpu iš teismo motyvacinės dalies akivaizdu, kad tai buvo padaryta, todėl, kad, teismo nuomone, Inspekcija, priimdama Komisijos Sprendimą, nesilaikė jau minėtosios procedūros (Taisyklių 12, 14 ir 16 punktų), t. y. jame reikšmingos aplinkybės nėra aptartos, bet tik nurodyta, kad pakeisti esamus maršrutus nėra tikslinga. Taigi, teismas savo sprendimą motyvavo, o trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikdamas konkrečias ištraukas iš Komisijos Sprendimo, kurios, jo nuomone, įrodo, jog Komisija minėtąsias aplinkybes aptarė, t. y. laikėsi nustatytos procedūros, iš esmės kvestionuoja ne teismo pareigos motyvuoti sprendimą nesilaikymą (nors pats šiuos motyvus struktūriškai prašyme jis ir sieja su teismo nutarties buvimu be motyvų, kaip pagrindu atnaujinti procesą), bet nesutikimą su konkrečia teismo sprendime suformuluota išvada, t. y. jis bando įrodyti, jog ši teismo išvada yra nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso atnaujinimo prigimtį, inter alia – tai, jog jis neturi būti naudojamas, kaip galimybė dar kartą pasibylinėti, šios trečiojo suinteresuoto asmens nesutikimo su teismo pozicija vertinti, kas savo ruožtu suponuotų ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikiamų ištraukų iš Komisijos Sprendimo lyginimą su teismo sprendimo išvadų pagrįstumu, nesiima.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo sprendimas buvo priimtas be motyvų. Todėl pagrindo šioje byloje atnaujinti procesą pagal

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

Dėl proceso atnaujinimo

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atnaujinti procesą

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Akcentuotina, jog teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo savo prašymą atnaujinti procesą šioje dalyje iš esmės grindžia dviem argumentų blokais: 1) teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos taikant ir aiškinant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 2) teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos, taikant ir aiškinant ABTĮ 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalį ir 88 straipsnio 1 punktą.

Iš pirmojo trečiojo suinteresuotojo asmens argumentų bloko šioje dalyje suprastina, jog teismas nutartyje nepasisakė dėl naujų maršrutų nustatymo reikšmingumo ir įtakos, todėl iš esmės neliko įvertinta, ar administracinio sprendimo trūkumai yra esminiai, tokiu būdu nukrypstant nuo vienodos administracinių teismų praktikos. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija, pagrįsdamas kurią trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės vėl remiasi teismo nutarties motyvų stoka, nesutinka, nes iš teismo nutarties matyti, jog teismas expressis verbis konstatavo, jog, jo vertinimu „<...> aplinkybių nustatymas yra pagrindinės administracinio sprendimo dėl naujo maršruto įsisteigimo priėmimo procedūros įvykdymo dalis <...>“ bei minėtąjį aplinkybių nustatymą įvertino kaip reikšmingą (paminėtosios procedūros laikymosi prasme), todėl teigti, kad teismas procedūrinius pažeidimus pripažino esminiais, neįvertinęs jų reikšmingumo ir įtakos priimto Komisijos Sprendimo teisėtumui, tokiu būdu nukrypstant nuo teismų praktikos, yra nepagrįsta.

Iš likusių trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo atnaujinti procesą motyvų šioje dalyje suprastina, jog teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nuo susiformavusios praktikos nukrypo tuo, jog nenustatė, ar į teismą kreipęsi pareiškėjai turėjo jų nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus bei tai, ar pareiškėjų nurodomos teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. teismas iš esmės nenustatė, ar buvo pažeistos pareiškėjų subjektinės teisės, kaip kreipimosi teisminės gynybos sąlyga.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog, priešingai nei teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, teismas motyvavo, kodėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 dalies straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu skundžiamas konkurso paskelbimas nepažeidė pareiškėjų teisių arba įstatymų ginamų interesų, t. y. jis motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti pareiškėjų skundą šioje dalyje bei pagrindė, kodėl, priešingai nei konkurso paskelbimas, ABTĮ taikymo požiūriu naujų maršrutų nustatymas kaip Inspekcijos administracinis sprendimas vis-à-vis pareiškėjui procedūrines pasekmes sukelia ir tam tikrus jo interesus paliečia, todėl trečiojo suinteresuotojo asmens teiginys, jog teismas visiškai nenagrinėjo bei nepasisakė dėl pareiškėjo ir apelianto UAB „Kautra“ subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso turėjimo yra nepagrįstas.

Todėl konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, jog teismas nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl proceso atnaujinimo

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu nustatoma, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Kartu kolegija pažymi, kad šio punkto taikymas yra sietinas su tokio pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pridurtina, jog pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šios prašymo dalies struktūriniame pavadinime mini ir Taisyklių 14 punkto pažeidimą, iš jo motyvų seka, jog, jis mano, kad teismas padarė Taisyklių 12 ir 16 punktų esminius pažeidimus.

Taisyklių 12 punkto pažeidimą jis grindžia tuo, jog nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nereikalauja, kad Komisijai priimant sprendimą dėl naujų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų nustatymo, tuo pat metu (tuo pačiu administraciniu aktu) būtų tarpusavyje suderinti ir esamų bei naujai sudaromų reisai. Teisėjų kolegija nemano, jog toks trečiojo suinteresuotojo asmens teisės šios normos aiškinimas įrodo esminį jos pritaikymo konkrečiojo byloje netinkamumą. Nesutiktina su trečiojo suinteresuotojo asmens pozicija, jog toks reikalavimas gali būti išpildytas ir po sprendimo dėl naujo maršruto nustatymo priėmimo, nes iš Taisyklių 12 punkto loginės ir kalbinės („planuojamo arba keičiamo maršruto“) konstrukcijos akivaizdžiai matyti, jog ši teisės norma įtvirtina reikalavimus, kuriuos kompetentinga institucija turi įvykdyti nustatant ar keičiant esamus maršrutus. Be to, ši teisės norma, vertinant ją sistemiškai, yra Taisyklių IV skyriuje, kuris nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršruto išdavimo sąlygas. Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens alternatyvi šios teisės normos interpretacija, kad reikalavimą priderinti planuojamo naujo maršruto reisus prie esamų maršrutų reisų, galima įgyvendinti, kai jau yra priimtas sprendimas dėl naujo maršruto įstatymo, t. y. tai iš esmės nėra naujo maršruto nustatymo priėmimo procedūros įvykdymo dalis, nelaikytina įrodančia minėtą akivaizdų ir esminį materialinės teisės normos pažeidimą.

Taisyklių 16 punkto pažeidimą trečiasis suinteresuotas asmuo motyvuoja tuo, jog Taisyklių 12 punkto nuostatos netaikytinos papildomiems reisams (šiuo atveju – reisui Vilnius-Visaginas per Švenčionis ir Ignaliną), t. y. Komisija neturi pareigos nustatyti ir įvertinti Taisyklių 12 punkte numatytų naujų maršrutų privalomų sąlygų, nes papildomai nustatomiems reisams taikytinas Taisyklių 16 punktas. Tačiau pastebėtina, jog teismas, vertindamas administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, nutartyje rėmėsi tiek Taisyklių 12 punktu, tiek Taisyklių 16 punktu. Tuo tarpu, kodėl sprendžiant dėl reiso Vilnius-Visaginas per Švenčionis ir Ignaliną nustatymo teisėtumo, sprendimo procedūroje Taisyklių 12 punkto nuostatos neturėjo būti taikomos, t. y. kodėl papildomiems reisams neturi būti išpildyti Taisyklių 12 punkto kriterijai, kaip leidimo vežti keleivius išdavimo sąlyga, be abstraktaus pasakymo, kad Komisija Sprendimu naujo maršruto nenustatė, trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė ir nepagrindė.

Tokiu būdu trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, jog byloje, kurioje procesą siekiama atnaujinti, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas ir šį procesą reikėtų atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A143-235/2012 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transinesta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-235/2012 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės autobusų parkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ skundą atsakovui Valstybinei kelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transinesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan