2023-02-20 Nr. BB-1247-1-07-1-00510-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-538/2023

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00510-2014-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Arvydo Pociaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas A. Pocius prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, J. G. išteisinti ir bylą nutraukti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 184 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies) taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo J. G. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismų išvados, kad J. G. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, grįstos prielaidomis, nevertinant bylos įrodymų visumos, vertinant įrodymus selektyviai, prioritetą suteikiant kaltinimo versiją patvirtinantiems įrodymams, nepašalinus pagrįstų abejonių dėl jo kaltumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Bylos faktiniai duomenys nepatvirtina teismų nustatytos aplinkybės, kad J. G. buvo žinomas A. R. siekis neteisėtai finansuoti partiją sudarant viešinimo paslaugų sutartį su UAB „PR“ ir šią sutartį vykdant vėliau, taip pat, kad J. G. buvo žinomos nuosprendyje nurodytų asmenų paskatos ir susitarimai dėl kyšio partijos naudai davimo. J. G. su tuo nebuvo niekaip susijęs. Nepaneigta, kad J. G., kaip pelno siekiančio juridinio asmens vadovas, viešinimo paslaugų sutartį sudarė, siekdamas juridiniam asmeniui naudos, tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp J. G. ir A. R. egzistavo susitarimas, kad partijai suteiktos viešinimo paslaugos bus apmokamos kitų bendrovių sąskaita pagal reklamos sutartis, taip pat, kad J. G. buvo žinoma apie P. K., G. R. ir V. B. sumanymą partijos naudai, pasinaudojant reklamos sutarčių sudarymu, pervesti lėšas į J. G. vadovaujamų bendrovių sąskaitas, kad tokiu būdu būtų apmokėta už partijai suteiktas viešinimo paslaugas. 2013 m. liepos 25 d. tarp P. K. ir G. R. vykęs susirašinėjimas nepagrįstai laikomas J. G. kaltės įrodymu.

Teismų nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad reklama bendrovėms buvo suteikta, o teismų nurodyti reklamos sutarčių vykdymo trūkumai ar neatitikimai pradinėms sutarčių sąlygoms, sudaro civilinių teisinių santykių dalyką tarp reklamos sandorį sudariusių šalių ir savaime nepadaro suteiktų reklamos paslaugų menkavertėmis ir nėra pagrindo teigti, kad paslaugų teikimas buvo tik imituojamas, o pati sudaryta reklamos sutartis – apsimestinė. Kad reklamos paslaugų teikimas nebuvo imituojamas ir suteiktos reklamos paslaugos nebuvo menkavertės, patvirtina apeliacinės instancijos teismui gynybos pateikta reklamos specialisto konsultacinė išvada, kurios apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, tačiau dėl reklamos sutartimis suteiktų reklamos paslaugų vertės ir kokybės nustatymo nepavedė tam pačiam specialistui atlikti papildomą tyrimą pagal teismo pateiktus papildomus klausimus, arba paskirti ekspertizę kitam ekspertui.

Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad už reklamos paslaugas gautomis piniginėmis lėšomis iš UAB „NTS“, UAB „NSC“ ir UAB „NTG“ buvo apmokėtos bendrovei „PR“ už partijai suteiktas viešinimo paslaugas. To nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Netirta ir nepasisakyta dėl byloje esančio įrodymo – UAB „PR“ 2015 m. spalio 28 d. partijai pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl 102 795,33 Eur apmokėjimo už suteiktas viešinimo paslaugas partijai per 2014 metų laikotarpį pagal viešinimo sutartį. Kad UAB „PR“ pateikė minėtą PVM sąskaitą partijai, tikėdamasi gauti atsiskaitymą už suteiktas viešinimo paslaugas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių reikšmės apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino.

Teismai vadovavosi neegzistuojančiu viešinimo sutarties variantu, todėl padarė klaidingą išvadą, kad viešinimo sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų laikotarpiui. Viešinimo sutartis buvo sudaryta trejų metų terminui, joje buvo nustatyta partijos prievolė atsiskaityti su UAB „PR“ iki 2016 m. gegužės 3 d. Tai patvirtinantys įrodymai taip pat nebuvo tiriami ir vertinami. Tarp sutarties šalių susiklostę santykiai vertintini kaip civiliniai teisiniai santykiai. Be to, nebuvo vertinta ir objektyviais bylos duomenimis nustatyta, ar dėl J. G. inkriminuotų veiksmų bendrovės patyrė realios žalos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. G. ir jo gynėjas A. Pocius kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad J. G. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, deklaratyviai nurodant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato Arvydo Pociaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė