7d9ccbca-cb23-4351-9f4d-6eeb8bfc0073 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4945-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02836-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1                                                                                                                                                            (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,n u s t a t ė             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr. 2S-5020 (b. l. 1-14).

Skunde paaiÅ¡kino, jog 2017-07-24 su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų perkeltas tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui bÅ«tų perkeltas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , kurio Kriminalinės žvalgybos skyriaus virÅ¡ininkas 2017-08-03 sprendimu Nr. 2S-5020 minėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius.

Tačiau ginčijamÄ sprendimÄ pasirašė ne Kalėjimų departamento direktorius, o Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus virÅ¡ininkas S. K.. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nėra galimybės perkelti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K, kadangi LukiÅ¡kių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, bÅ«tų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose atliekančių nuteistųjų laikymo sÄ lygos bei taikomi pataisos namams bÅ«dingi rėžimo reikalavimai.

Tačiau šis atsakovo teiginys patvirtina, kad Lukiškių TI-K neužtikrina žmogaus teisių, negali įvykdyti įstatymuose įtvirtintų normų. Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamento sprendime nurodyta priežastis negali ignoruoti jo prašymo. Savo prašyme pateikė pakankami argumentų dėl būtinybės perkelti į Lukiškių TI-K, tačiau S. Kiela ginčijamame sprendime nepagrįstai teigia, kad jokie argumentai prašyme pateikti nebuvo. Prašyme nurodė priežastį, kuri laikytina išimtine – nusikalstamų veikų pobūdis.

Nusikalstamos veikos prieÅ¡ mažamečių seksualinio apsisprendimo laisvę iÅ¡Å¡aukia negatyvų kitų nuteistųjų požiÅ«rį, su asmenimis, nuteistais už panaÅ¡ius nusikaltimus siekiama susidoroti, jie nuolat patiria psichologinį spaudimÄ . Perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų iÅ¡vengta pavojaus, jis nebÅ«tų diskriminuojamas. LukiÅ¡kių TI-K gali laikyti kalinius atskirose kamerose, apgyvendinant po du asmenis, atsižvelgiama ar jie gali kartu sugyventi, nuteistieji turi pasirinkimo teisę, jauni kaliniai paprastai laikomi atskirai nuo vyresnių.

Vilniaus pataisos namuose šios galimybės nėra. Prašymas buvo grindžiamas siekiu atsiriboti nuo kalinių, kurių gyvenimo būdas, elgesys, įpročiai, planai, kultūra ir pan. yra visiškai susiję su nusikaltimais, nusikaltėlių subkultūra, o su tokiais asmenimis bendrauti kančia, taip pat tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose neįmanoma parengti peticijų tarptautinėms institucijoms, skundų Lietuvos institucijoms, kadangi administracija atsisako suteikti galimybę naudotis kompiuteriu 8 val., be to šali esantys asmenys triukšmauja, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti informacijos, kadangi esanti biblioteka neturi naujos literatūros, o kai kuriuos literatūros apskritai nėra, tuo, kad Vilniaus pataisos namuose nevyksta jokio socialinio darbo su nuteistaisiais, o socialiniai darbuotojai apsiriboja skundų priėmimu ir nunešimu administracijai, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose yra draudžiama susitikti su žiniasklaidos atstovais, o jo rašomi laiškai žiniasklaidos atstovams adresatų nepasiekia, tuo, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti darbo, tačiau į šias nurodytas aplinkybes Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime neatsižvelgė.

Be to prašė atsižvelgti į BVK 70 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , leidžiantį laikyti nuteistuosius izoliuotai, bei į 2 bei 3 punktus, kurie suponuoja nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ir saugumÄ , tačiau jo praÅ¡ymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad teisės aktai nenustato nuteistųjų teisės teikti praÅ¡ymus panaÅ¡iais klausimais. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 30–32). Nurodė, kad BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu pagrindo, kuriam esant leidžiama perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , nenustatyta, iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių pareiÅ¡kėjÄ laikyti Vilniaus pataisos namuose, nebuvo, todėl perkelti pareiÅ¡kėjÄ tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į LukiÅ¡kių TI-K nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2017-08-01 gautas S. V. 2017-07-24 praÅ¡ymas dėl perkėlimo likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 34-36).Kalėjimų departamentas 2017-08-03 raÅ¡tu Nr. 2S-5020 „Dėl pareigÅ«nų veiksmų, bausmės atlikimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose ir perkėlimo į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ nurodė, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimÄ Ä¯ kalėjimÄ , tačiau ji neprivalo perkelti nuteistÄ jį į kalėjimÄ atsižvelgiant į jo praÅ¡ymus ar pageidavimus.

Ginčijamame raÅ¡te pažymėta, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi LukiÅ¡kių TI-K negali užtikrinti nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, teisės aktuose nustatytų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sÄ lygų bei taikyti pataisos namams bÅ«dingus režimo reikalavimus.Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento 2017-08-03 sprendimo Nr. S2-5020 „Dėl pareigÅ«nų veiksmų, bausmės atlikimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose ir perkėlimo į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d.

įsakymu Nr. V-321 (toliau – ir ApraÅ¡as).Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklė.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. ApraÅ¡as nustato nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ .

ApraÅ¡o 3.2 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama perkelti dėl kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje Å¡ia tvarka: kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kuri turi bÅ«ti suderinta su priimančiÄ ja įstaiga (ApraÅ¡o 3.2.1. punktas); iÅ¡vadÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas (3.2.2 punktas).

ApraÅ¡o 3.2.5 punkte nustatyta, jog nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no patvirtinta iÅ¡vada, o ApraÅ¡o 3.3.1 punkte nustatyta, kad nuteistajam sutikus tęsti bausmės atlikimÄ kalėjime, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo ir raÅ¡ytinį nuteistojo sutikimÄ . Taigi, ApraÅ¡as imperatyviai nustato nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ .

Nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos iÅ¡vada arba Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no iÅ¡vada. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentÄ dėl perkėlimo į LukiÅ¡kių TI-K, savo praÅ¡yme nurodė, jog pageidauja likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti LukiÅ¡kių TI-K kalėjimo sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į LukiÅ¡kių TI-K grindė tuo, kad Å¡iuo metu Vilniaus pataisos namuose organizuojamas kalinių perkėlimas iÅ¡ antrojo gyvenamojo korpuso į pirmÄ jį, ir todėl, kad yra nuteistas už nusikaltimus mažamečius, neabejotina, kad iÅ¡kils konfliktai su kitais nuteistaisiais, tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma iÅ¡spręsti paprasčiausio klausimo, kadangi praÅ¡ymai nėra registruojami, o praÅ¡ymų ir skundų niekas nesprendžia, tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose nuolatos tenka bendrauti su kaliniais, kurių gyvenimo bÅ«das, elgesys, įpročiai, kultÅ«ra ir pan. susiję su nusikaltimais, nusikaltėlių subkultÅ«rÄ , tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose tenka kalėti sekcijoje, kurioje gyvena po 10 nuteistųjų, kas savaime atima teisę į privatų gyvenimÄ , tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma parengti peticijų tarptautinėms institucijoms, skundų Lietuvos institucijoms, kadangi administracija atsisako suteikti galimybę naudotis kompiuteriu 8 val., tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti informacijos, kadangi čia esanti biblioteka neturi naujos literatÅ«ros, o kai kurios literatÅ«ros apskritai nėra, tuo, kad Vilniaus pataisos namuose nevyksta jokio socialinio darbo su nuteistaisiais, o socialiniai darbuotojai apsiriboja skundų (praÅ¡ymu) priėmimu ir nuneÅ¡imu administracijai, tuo, kad bÅ«nat Vilniaus pataisos namuose draudžiama susitikti su žiniasklaidos atstovais, o jo raÅ¡omi laiÅ¡kai žiniasklaidos atstovams adresatų nepasiekia, tuo, kad bÅ«nant Vilniaus pataisos namuose neįmanoma gauti darbo bei kitomis aplinkybėmis.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė užtikrinti jo saugumÄ nuo nuteistųjų bei nuo Vilniaus pataisos namų administracijos, kad už šį praÅ¡ymÄ nebÅ«tų baudžiamas, persekiojamas, kad nebÅ«tų perkeliamas į kitas patalpas. IÅ¡ ginčijamo 2017-08-03 sprendimo Nr. 2S-5020 turinio matyti, kad Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo skundo dalį, kuria jis skundėsi bausmės atlikimo sÄ lygomis Vilniaus pataisos namuose, reiÅ¡kė nuogastavimus dėl savo saugumo, skundėsi įstaigos administracijos veiksmais persiuntė nagrinėti pagal kompetencijÄ Vilniaus pataisos namams.

Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimÄ Ä¯ kalėjimÄ , tačiau ji neprivalo perkelti nuteistÄ jį į kalėjimÄ , atsižvelgdama į jo praÅ¡ymus ar pageidavimus. Kalėjimų departamentas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Å¡iuo metu perkelti jį iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi LukiÅ¡kių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, bÅ«tų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sÄ lygos bei taikomi pataisos namams bÅ«dingi režimo reikalavimai.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl Å¡iuo metu svarstyti klausimÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ nėra teisinio pagrindo. Minėta, kad ApraÅ¡as imperatyviai nustato nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ . Nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ pagrindas yra perkeliančiosios organizacijos iÅ¡vada arba Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no iÅ¡vada.

Taigi, Kalėjimų departamentas, gavęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti į LukiÅ¡kių TI-K privalėjo šį praÅ¡ymÄ persiųsti nagrinėti pagal kompetencijÄ Vilniaus pataisos namams iÅ¡vadai priimti arba Kalėjimų departamento direktorius ar jį pavaduojantis pareigÅ«nas privalėjo savo iniciatyva priimti iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo. Nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamentas nagrinėjo pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K galimybę ir nurodė, jog Å¡iuo metu perkelti jį iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę nėra galimybės, kadangi LukiÅ¡kių TI-K negali užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį sutinka atlikti bausmę kalėjime, bÅ«tų sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sÄ lygos bei taikomi pataisos namams bÅ«dingi režimo reikalavimai.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl Å¡iuo metu svarstyti klausimÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ nėra teisinio pagrindo. Teismas nesutinka su Kalėjimo departamento ginčijamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog jis negali bÅ«ti perkeltas į Vilniaus pataisos namus dėl tos priežasties, kad jam nebus sudarytos teisės aktuose nustatytos pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sÄ lygos bei taikomi pataisos namams bÅ«dingi režimo reikalavimai, kadangi BVK 69 straipsnio 2 dalyje tokia perkėlimo galimybė yra numatyta.

Teismas taip pat nesutinka su Kalėjimų departamento iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, todėl Å¡iuo metu svarstyti klausimÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ nėra teisinio pagrindo, kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, jog jis praÅ¡yme nurodė ir kitas aplinkybes dėl kurių jo manymu jis negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose, tačiau Kalėjimų departamentas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kalėjimų departamento 2017-08-03 sprendimo dalis Nr. 2S-5020, kuria buvo atsisakyta jį perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į LukiÅ¡kių TI-K, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, o Kalėjimų departamentas įpareigojamas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vadovaudamasis ApraÅ¡o nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-08-03 sprendimÄ Nr. 2S-5020 ir įpareigoti iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo S. V. 2017-07-24 praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             TeisėjaiVioleta Balčytienė JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė