7d9aff58-b724-47a2-a7cd-eedd497254e1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-343-516/2011 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04680-2009-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės F. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė F. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi 7,1830 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ atsakovams I.

M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“.Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovams dalis pagal UAB „MJR group“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylÄ iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010 pagal ieÅ¡kovės F.

B. apeliacinį skundÄ dėl 2009-11-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies.Nurodė, kad pagal 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p., atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus bÅ«tina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau dėl ieÅ¡kovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Dėl ieÅ¡kovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismÄ , kuris iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , 2009-11-03 sprendimu jį iÅ¡ dalies patenkino ir nusprendė leisti be atsakovės F. B. sutikimo derinti Å¡alims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ . F. B. šį teismo sprendimÄ apskundė. Civilinės bylos pagal F. B. apeliacinį skundÄ nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme paskirtas 2010-11-11.

Atsakovai pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ patenkino. Teismas sustabdė civilinę bylÄ Nr.2-418-294/2010 pagal ieÅ¡kovės F. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo iki bus iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr.2A-983-516/2010.Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr.2A-983-516/2010 pagal F.

B. apeliacinį skundÄ nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. IÅ¡ Å¡alių parodymų teismas sprendė, kad tarp bylų yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas civilinę bylÄ Nr.2-418-294/2010 sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta byla Vilniaus apygardos teisme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu F. B. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovų praÅ¡ymo netenkinti.

Teigia, kad nustatant žemės sklypo naudojimo tvarkÄ kadastro nuostatai nėra privalomi. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismui atmetus skundÄ ir kai bus patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, apeliantės ieÅ¡kinys taps neaktualus, nes prioritetas suteikiamas žemės atidalijimui, o ieÅ¡kovė patirs finansinius nuostolius, susijusius su dokumentų paruoÅ¡imu. Be to, įsigaliojus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010, Å¡ios bylos nagrinėjimo procese atsiradus naujiems bendrasavininkams, bus vilkinamas ir pats procesas.

Bylos nagrinėjimas gali ilgai užsitęsti, žemės sklypas bus nepadalintas, iÅ¡liks nesutarimai, konfliktai tarp bendrasavininkų. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pagal 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p., atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus bÅ«tina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau dėl ieÅ¡kovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieÅ¡kovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismÄ , kuris iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , 2009-11-03 sprendimu jį iÅ¡ dalies patenkino ir nusprendė leisti be atsakovės F.

B. sutikimo derinti Å¡alims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ . F. B. šį teismo sprendimÄ apskundė. Taigi remiantis tuo, kad byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir priimtas prieÅ¡ieÅ¡kinys, nagrinėjimo ribos nustatomos pagal Å¡iuose procesiniuose dokumentuose pareikÅ¡tus reikalavimus, atmestinas F. B. argumentas, jog kadastrinių matavimų bylos suderinimas ir įregistravimas atitinkamose įstaigose nėra susijęs su jos pareikÅ¡tu reikalavimu dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Å is žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos derinimas ir įregistravimas yra susijęs su atsakovų reikalavimu ir yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutartį palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Autopilotas“ iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p., atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis žemės sklypo duomenys, nustatyti atliekant tikslius kadastrinius matavimus nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo duomenų. Pažymi, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti nustatoma tik po to, kai yra patikslinti duomenys Registrų centre pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Taigi civilinės bylos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sustabdymas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-983/2010 yra pagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo klausimÄ . Skundžiam nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro prielaidų jÄ panaikinti.Å ioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pagrįsta bei teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieÅ¡kovės F.

B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimas iki bus iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas kitoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieÅ¡kinį atsakovei F. B. dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodyme akte, nuostolių atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui bÅ«tina įvertinti byloje kilusio ginčo pobÅ«dį bei kvalifikuoti abiejų nurodytų bylų santykį ir susietumo laipsnį, kitas svarbias Å¡iam klausimui aplinkybes.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rÅ«pintųsi greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nesudarytų sÄ lygų bylos nagrinėjimÄ nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylÄ , neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų bÅ«ti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo iÅ¡sprendimÄ .

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymÄ neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios.

Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali bÅ«ti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , įstatymų taikymÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principÄ .Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme iÅ¡skiriamos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylÄ , kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Å iuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ CPK 163 str. 3 p. civilinė byla privalo bÅ«ti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryÅ¡ys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla.

Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009; 2009-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; ir kt.). Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė F.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti atsakovams I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ naudojimosi 7,1830 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Atsakovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti ieÅ¡kovei ir atsakovams dalis pagal UAB „MJR group“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-10 parengiamajame teismo posėdyje atsakovų pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė (b.l. 107) ir skyrė parengiamÄ jį teismo posėdį.

Remiantis 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktu, atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi žemės sklypo atidalijimas galimas tik atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus „VĮ „Registrų centras“. UAB „Autopilotas“ iniciatyva buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Tačiau dėl ieÅ¡kovės nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, Å¡ie matavimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieÅ¡kovės nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte atsakovai kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kovai I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ prašė pripažinti jiems teisę nustatytÄ ja tvarka derinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylÄ pagal pridedamÄ UAB „ŽIA valda real estate“ parengtÄ geodezinių matavimų bylÄ be atsakovės F.

B. ; pripažinti ieÅ¡kovams teisę nustatytÄ ja tvarka įregistruoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylÄ VÄ® Registrų centre be atsakovės F. B. . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino ieÅ¡kovams I.

M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ teisę nustatytÄ ja tvarka derinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenų bylÄ pagal UAB „ŽIA valda Real Estate“ parengtÄ geodezinių matavimų bylÄ , kur žemės sklypo kadastro duomenys įraÅ¡yti į žemės sklypo kadastro duomenų 2008 06 09 formÄ Nr. 08-116 be atsakovės F.

B. . Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui (civ.b. Nr. 2A-983-516/2010).Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-983-516/2010, turės tiesioginės įtakos šiai nagrinėjamai civilinei bylai bei teisingam jos išsprendimui, kadangi minėtos civilinės bylos išnagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su šia nagrinėjama civiline byla, nes žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimas ir įregistravimas yra susijęs su atsakovų reikalavimu, pareikštu priešieškinyje ir yra šios civilinės bylos nagrinėjimo ribose.

Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ sustabdyti civilinę bylÄ Nr. 2-418-394/2010 iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės F. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M. , M. Z. ir UAB „Autopilotas“ dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-706-432/2009 pagal ieÅ¡kovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieÅ¡kinį atsakovei F. B. , dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – padarymo akte, nuostolių atlyginimo.

Taigi atskirojo skundo argumentas, jog nustatant žemės sklypo naudojimo tvarkÄ kadastro nuostatai nėra privalomi, atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne tik naudojimosi tvarkos, bet ir atidalinimo klausimai ir bÅ«tent teismas, priimdamas sprendimÄ , turės nuspręsti, kuris iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dų- naudojimosi tvarkos nustatymas ar atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės- yra racionalesnis, labiau atitinkantis bendraturčių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, taip pat pastebi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-706/2009 pagal ieÅ¡kovų I. M. , M. Z. , UAB „Autopilotas“ ieÅ¡kinį atsakovei F. B. , dėl nepagrįsto nesutikimo suderinti žemės sklypo planÄ ir pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo – padarymo akte, nuostolių atlyginimo buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė atsakovės F.

B. atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo nutraukė. Taigi sprendimas įsiteisėjo 2010-11-29. Tačiau teisėjų kolegijos teigimu, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi ji buvo priimta dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-03 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-706/2009. Taigi, bylos iÅ¡nagrinėjimas apeliacine tvarka sudaro pagrindÄ atnaujinti sustabdytosios bylos nagrinėjimÄ , bet ne panaikinti apskųstÄ 2010-10-12 nutartį.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomÄ bylos sustabdymÄ , pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieÅ¡kovės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,55 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovės F. B. priteistina 15,55 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės F. B. 15 (penkiolika) litų ir 55 centus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                           Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                            Andžej Maciejevski