7d9a56ff-e75d-4afc-b825-fbddea31cb83 · Kauno apylinkės teismas

ATP byla Nr. A2.6.-5851-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04940-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. liepos 29 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jo atstovei E. G., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir n u s t a t ė : 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitÄ stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. kaltę dėl eismo įvykio pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val. grįžo su tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini). Automobilyje grojo muzika. AukÅ¡telėje pastebėjo laisvÄ vietÄ ir per kelis kartus bandė pastatyti automobilį.

Pastatęs automobilį, pamatė, kad sunkiai atsidaro durelės, todėl iÅ¡ tos vietos iÅ¡važiavo bei nuvažiavo į Å¡alia esančiÄ aikÅ¡telę. Pastatęs automobilį, nuėjo į darbÄ , kuriame buvo iki pat darbo pabaigos. Kai pirmoje vietoje parkavo automobilį, jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Po darbo sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ atėjus į darbÄ jam pasakė, kad jis apgadino bendradarbio M. Å . automobilį. E. J. iÅ¡ karto nuėjo pas M. Å ., jo atsiprašė bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

PasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčios neturėjo, nes (duomenys neskelbtini) dirba 5 m. ir gerai žino, kad visa automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra filmuojama.Liudytojas D. Å . parodė, kad 2015 m. birželio 3d. baigęs darbÄ bei atėjęs prie savo automobilio Lexus, pamatė, kad jis yra apgadintas, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . PeržiÅ«rėjus vaizdo kameromis užfiksuotÄ aikÅ¡telės vaizdÄ , pamatė, kad jo automobilį apgadino sidabrinės spalvos SAAB. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad tokį automobilį turi transporto skyrius.

ApžiÅ«rėjus minėtÄ automobilį, ant jo buvo rasti apgadinimai, kurie atitiko D. Å . automobilio apgadinimams. IÅ¡siaiÅ¡kinus buvo nustatyta, kad minėtÄ automobilį įvykio metu vairavo E. J.. SekančiÄ dienÄ pas D. Å . atėjo E. J. ir pripažino, jog jis padarė eismo įvykį, teigė, kad nejutęs kontakto, jo atsiprašė bei atlygino žalÄ .Liudytoja E. S. parodė, kad 2015 m. birželio 3d. ji buvo prie Kalniečių poliklinikos ir laukė mamos. Matė kaip (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje sidabrinės spalvos automobilis priekiu per kelis kartus bandė įsiparkuoti, tačiau nepavykus nuvažiavo į aikÅ¡telės gilumÄ .

Automobilis nuvažiavo nedideliu greičiu, Nematė, kad vairuotojas dairytųsi bei jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Ji negirdėjo automobilių kontakto garso bei nematė, kad suveiktų Å¡alia stovinčio automobilio signalizacija.           Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), E. J. paaiÅ¡kinimas (b. l. 5), D. Å . paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 17.30 val., atėjęs prie savo automobilio Lexus IS220 D, v. n. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintÄ deÅ¡inės pusės priekines keleivio dureles, priekinį sparnÄ , ratÄ , bamperį.

Filmuotos medžiagos pagalba nustatė, kad 15.38 val. sidabrinės spalvos SAAB automobilis atsitrenkė į D. Š. stovintį automobilį ir iš įvykio vietos nedelsiant pasitraukė. SAAB automobilį vairuotojas pastatė kitoje aikštelės vietoje (b. l. 6), D. Š. raštas, kuriame jis nurodė, kad E. J. dėl šio eismo įvykio pretenzijų neturi, nuostolį padengė, susitaikė (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 8-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės kampas, konstatuota, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu (b. l. 13), foto nuotraukos (b. l. 14-16), dokumentų kopijos (b. l. 17), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 20-21), diskas su vaizdo įrašu (b. l. 20).         Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l.

13) matyti, kad ant automobilio SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinio bamperio deÅ¡inės pusės kampas. IÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad minėto automobilio apgadinimų pobÅ«dis atitinka apgadinimų pobÅ«dį, esantį ant automobilio Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus visus surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei E. J. paaiÅ¡kinimus, liudytojų D. Å . ir E. S. parodymus, daroma iÅ¡vada, kad E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitÄ stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas pastarojo deÅ¡inės pusės priekines duris, deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ , deÅ¡inės pusės priekinį ratÄ , deÅ¡inės pusės priekinį bamperį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad E. J. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ (apgadinimÄ ), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.           Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. J. suraÅ¡ytas ir už tai, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė kitÄ stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Po to nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 219.1; 222 p. reikalavimus ir tokia E. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.          Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas kaltininkas tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), padeda atskleisti tyčios turinį, elgesio, pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neteisėtumÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012 ).

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitÄ objektÄ , tai gali rodyti, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 15.30 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 369, E. J., vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-5, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė kitÄ stovintį automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimo matyti, kad E. J. vairuojamame automobilyje grojo muzika. Nors įsiparkuoti tarp stovinčių automobilių buvo sudėtinga, tačiau E. J. teigė, kad kontakto su kitu automobiliu nejuto. VairuojamÄ automobilį pastatęs kito vietoje, jo neapžiÅ«rinėjo, o nuėjo į darbÄ , kuriame buvo iki darbo pabaigos. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinti tyčios neturėjo, nes jam gerai žinoma, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra filmuojama.

IÅ¡ liudytojos E. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji matė parkavimosi momentÄ , tačiau automobilių kontakto garso negirdėjo bei Å¡alia stovinčio tamsios spalvos automobilio signalizacija nesuveikė, kas matyti ir peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä . IÅ¡ liudytojo D. Å . paaiÅ¡kinimo matyti, kad jo automobilyje yra įrengta signalizacija ir nuo stipresnio kontakto ji suveikia. Ä®vertinus minėtas aplinkybes bei ant abiejų automobilių padarytus apgadinimus, konstatuojama, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus ir gerai juntamas.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. J. tarnybinį automobilį po eismo įvykio pastatė Å¡alia esančioje aikÅ¡telėje, kur jis stovėjo iki darbo pabaigos. Pats E. J. darbe buvo taip pat iki darbo pabaigos. SekančiÄ dienÄ sužinojęs, kad jis praeitÄ dienÄ kliudė ir apgadino D. J. automobilį, iÅ¡ karto pas jį nuėjo, jo atsiprašė bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ .             Įvertinus minėtas aplinkybes bei kitas įvykio aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad E. J. konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t.y. jo pasiÅ¡alinimas buvo tyčinis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju E. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Å¡io pažeidimo E. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).           Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , todėl yra baustinas.Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl pažeidimo bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p., 2p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a : E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudÄ - 30 Eur (trisdeÅ¡imties eurų 00 ct) baudÄ .Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                   Violeta Miceikienė Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Â