2022-01-26 Nr. AB-2372-3-61-3-01589-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-79-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01589-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-4091 (toliau – ir VDI Sprendimas); 2) įpareigoti VDI pateikti viešajai įstaigai „Europos humanitarinis universitetas“ (toliau – ir EHU) reikalavimus dėl privalomų konkursų organizavimo, dėl dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotomis, dėl draudimo įforminti darbo santykius civiliniais susitarimais, dėl apmokėjimo už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei už padidintą darbo krūvį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę ginčyti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SD-1–1055 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), suformuluojant reikalavimą dėl minėto sprendimo, taip pat pasiūlyti atsakovu byloje nurodyti VDI Vilniaus teritorinį skyrių, tačiau to nepadarė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. lapkričio 12 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą prašymą (skundą) (naują vientisą procesinį dokumentą), kuriame būtų patikslinti ar papildyti prašymo (skundo) reikalavimai (prašant panaikinti ir Skyriaus sprendimą, taip pat patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus); atsakovu būtų nurodytas VDI Vilniaus teritorinis skyrius, o VDI – trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pat trečiuoju suinteresuotu asmeniu turi būti įtrauktas EHU.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Skyriaus Sprendimą bei įpareigoti klausimą dėl įpareigojimo VDI pateikti EHU reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėl dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotais, dėl draudimo forminti darbo santykius civiliniais susitarimais, dėl reikalavimo apmokėti už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, bei padidintą darbo krūvį, nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakartotinai pareiškėjui buvo nustatytas terminas (iki 2021 m. gruodžio 15 d.) skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą prašymą (skundą) (naują vientisą procesinį dokumentą), kuriame būtų patikslinti ar papildyti prašymo (skundo) reikalavimai (skundžiant tiek VDI Sprendimą, tiek ir Skyriaus Sprendimą, taip pat patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus); atsakovu nurodant VDI Vilniaus teritorinį skyrių, o VDI – trečiuoju suinteresuotu asmeniu; taip pat trečiuoju suinteresuotu asmeniu turi būti įtrauktas EHU.

Pareiškėjas P. R. 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Skyriaus Sprendimą bei įpareigoti klausimą dėl įpareigojimo VDI pateikti EHU reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėl dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotais, dėl draudimo forminti darbo santykius civiliniais susitarimais, dėl reikalavimo apmokėti už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei padidintą darbo krūvį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą (patikslintą) (taip nurodyta nutartyje) paliko nenagrinėtu.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 6 punktą, nurodė, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai visų skundo trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui du kartus buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas abu kartus, be kita ko, aiškiai buvo nurodęs, kaip pareiškėjas turi formuluoti savo reikalavimą teismui dėl sprendimų panaikinimo, t. y. turi skųsti VDI Sprendimą ir Skyriaus Sprendimą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas abiejose savo patikslintuose skunduose neformuluoja reikalavimo dėl VDI Sprendimo, t. y. neprašo jo panaikinti. Pareiškėjas prašo panaikinti tik Skyriaus Sprendimą, tačiau toks reikalavimas nagrinėjamu atveju yra nepakankamas ginčui išspręsti. Kadangi pareiškėjas pasinaudojo neprivaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundą dėl Skyriaus Sprendimo pateikė Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, todėl teismui pateiktame skunde privalėjo ginčyti abu minėtus sprendimus. Teismas nurodė, kad priešingu atveju galėtų susidaryti teisiškai ydinga situacija, kai, teismui pripažinus Skyriaus Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, liktų galioti VDI Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl to paties Skyriaus Sprendimo buvo atmestas, t. y. iš esmės pripažinus, kad Skyriaus Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nurodė, kad liko neaiškus bei netikslus pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas tiek 2021 m. spalio 29 d. nutartyje, tiek ir 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje buvo aiškiai ir suprantamai nurodęs, kaip turėtų būti formuluojamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau pareiškėjas šių nurodymų nepaisė ir skundo trūkumų tinkamai nepašalino. Dėl to skundas (patikslintas) paliktas nenagrinėtas.

III. Pareiškėjas P. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2017-789/2021.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3505-815/2020 tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne Skyriaus Sprendimo, o VDI Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 40 ir 51 punktais, pažymi, kad skundo reikalavimas turėjo būti siejamas su Skyriaus Sprendimo panaikinimu.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VDI įtraukimas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikytinas klaidingu ir pertekliniu reikalavimu.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą, pakartodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, prašo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. R. skundas (patikslintas) paliktas nenagrinėtas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VDI Sprendimą ir įpareigoti VDI pateikti EHU reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotomis, draudimo įforminti darbo santykius civiliniais susitarimais, apmokėjimo už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei už padidintą darbo krūvį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepašalino visų skundo trūkumų (nesuformulavo reikalavimo panaikinti VDI Sprendimą, liko neaiškus bei netikslus pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), todėl pareiškėjo skundą (patikslintą) paliko jį nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu.

ABTĮ 105 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuri priimta ne skundo priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo metu, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjo skundo, kuris jau yra priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, palikimo nenagrinėtu, o ne dėl patikslinto skundo palikimo nenagrinėtu. Pagal bylos duomenis pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas nebuvo priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl be jokio teisėto pagrindo paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išspręstas patikslinto skundo priėmimo klausimas (ABTĮ 33 str.).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis pareiškėjui nustatytas terminas pradinio skundo trūkumams pašalinti, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui skųsti tiek Skyriaus Sprendimą, tiek VDI Sprendimą (nors jis jau buvo apskųstas), taip pat patikslinti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai nurodyti trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjo skundas galėjo būti paliktas nenagrinėtu dėl to, jog pareiškėjas patikslintame skunde atskirai nenurodė, jog prašo panaikinti VDI Sprendimą (nurodė, kad prašo panaikinti tik Skyriaus Sprendimą), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Skyriaus Sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę ginčyti VDI Sprendimą, suformuluojant reikalavimą dėl minėto sprendimo, taip pat pasiūlyti atsakovu byloje nurodyti Skyrių, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame ir suformulavo reikalavimą atsakovui Skyriui dėl jo priimto Sprendimo panaikinimo. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, jog keičia pradinio skundo reikalavimą ar jo atsisako.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vien dėl to, jog pareiškėjas patikslintame skunde atskirai nesuformulavo reikalavimo panaikinti VDI Sprendimą, skundą paliko nenagrinėtą, nes šios bylos ginčo dalykas – Skyriaus Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne VDI Sprendimo. Akivaizdu, jog pareiškėjas, perkeldamas ginčą į teismą, nesutinka ir su VDI Sprendimu, tačiau šis sprendimas nėra ginčo dalykas, todėl tai, kad dėl jo neformuluojamas atskiras reikalavimas, nereiškia, jog teisme negali būti nagrinėjamas reikalavimas dėl Skyriaus Sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad išnagrinėjus bylą susidaro teisiškai ydinga situacija, kai, pripažinus Skyriaus Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, lieka galioti VDI Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl to paties Skyriaus Sprendimo buvo atmestas, neužkirstas kelias išspręsti šią situaciją, papildomai nurodant, kad panaikinamas VDI Sprendimas.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neaiškus, teisėjų kolegija nurodo, kad šis reikalavimas iš esmės yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Skyriaus Sprendimą, todėl, nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Skyriaus Sprendimą nagrinėtinas teisme, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl išvestinio reikalavimo turėtų prarasti teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nurodymą pareiškėjui įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis VDI ir EHU, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, spręstina, kad teismas, manydamas, jog pareiškėjas nurodo netinkamus trečiuosius suinteresuotus asmenis arba jų nenurodo, turi teisines galimybes pats įtraukti į bylos nagrinėjimą tinkamus trečiuosius suinteresuotus asmenis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytus trūkumus, 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame VDI nurodė trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti patikslintą skundą netenkinamas, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia patikslinto skundo priėmimo klausimą, o ne apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė