7d98ec74-e274-4fb3-b9a6-8af16f55fd91 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-414-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00290-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam T.

K., jo gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 MGL dydžio, t. y. 2259,80 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų 80 ct) bauda.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 19 d. Å akių rajono apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, už žinomai melagingų parodymų davimÄ , turėdamas tikslÄ padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M.

K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė, nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestÄ , tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratÄ Ä¯nešė į duobę, dėl ko nepavyko iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti, kai įsiteisėjusia 2017 m. vasario 9 d. Å akių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d., apie 13 val. 40 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis T.

K. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Nesivadovauta in dubio pro reo principu, kuris reiÅ¡kia, jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Å ios bylos kontekste, žinant aplinkybes, kad nė vienas liudytojas nematė, kas valdydamas automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į griovį, bei kad nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, paneigiančio jo teiginius, kad bÅ«tent jis automobiliu įvažiavo į griovį, atsižvelgiant į tai, kiek grubių pažeidimų ikiteisminiame tyrime ir bylÄ nagrinėjant teisme buvo padaryta, kaip tendencingai ikiteisminiame tyrime buvo renkami įrodymai, yra akivaizdu, jog nebuvo įmanoma jo atžvilgiu priimti teisėtÄ ir teisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta (onus probandi) paneigti gynybos argumentus (Å¡iuo atveju paneigti jo parodymus, kad jis su automobiliu įvažiavimo į griovį) tenka valstybės institucijoms.

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais, teisėtais bÅ«dais gautais duomenimis, visos abejonės dėl bylos duomenų patikimumo bei teisėtumo turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įrodinėjimÄ baudžiamosiose bylose nustatančias baudžiamojo proceso įstatymo normas, įrodymų tyrimÄ atliko pavirÅ¡utiniÅ¡kai, selektyviai, vienpusiÅ¡kai, dėl to padarė nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujančios viena kitai iÅ¡vadas, kurios grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais bei prielaidomis.

TÄ patvirtina nuosprendžio teiginiai: „teismas nelaiko“, „leidžia manyti“, „leidžia jÄ laikyti mažai tikėtina“ ir t. t. Nuosprendis taip pat grindžiamas kitos teismo sudėties visai kitoje byloje (administracinio nusižengimo) priimtais procesiniais sprendimais, kurie niekaip jo neįpareigoja ir kuriems jis negalėjo daryti įtakos, t. y. ginčyti skųsdamas. Ä®vertinus visus liudytojų parodymus, privalu konstatuoti, kad nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad matė, kaip administracine tvarka nubaustas M.

K., vairuodamas automobilį, įvažiavo į griovį. PrieÅ¡ingai, vieninteliai liudytojai, matę už automobilio vairo sėdintį M. K. (policijos pareigÅ«nai to nematė ir į įvykio vietÄ atvyko kur kas vėliau, bei pažeidėjÄ M. K. jau rado namuose), P. ir A. K. paliudijo, kad matė griovyje esantį ir ant dugno pakibusį automobilį ir už jo vairo sėdintį M. K., kuris bando didinti variklio apsukas ir iÅ¡ griovio iÅ¡važiuoti. Å ie liudytojai neklausė M. K., kaip automobilis atsirado griovyje, tuo tarpu pats M.

K., iÅ¡ karto po įvykio policijos pareigÅ«nams nurodęs, kad tikriausiai automobilį vairavo jam namÄ remontavę darbininkai, neabejotinai galėjo klysti, nes buvo sunkaus girtumo bÅ«senoje (3,04 promilės). Be to, jis pas M. K. buvo atvykęs tam, kad padėtų remontuoti namÄ . Pažymima, kad M. K. parodymai ir vėlesnis jų patikslinimas, kad Å¡is iÅ¡siaiÅ¡kino, jog automobilį buvo paėmęs jo svainis (apeliantas), niekaip neįpareigoja apelianto keisti savo parodymus, juos modifikuoti, be to, Å¡ie parodymai visiÅ¡kai nesusiję su baudžiamosios bylos dalyku, t. y. ar apeliantas tÄ dienÄ vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį, ar ne.

Nors jis įvykio dienÄ buvo visiÅ¡kai blaivus, o M. K. sunkaus girtumo bÅ«senoje ir pats ne kartÄ nurodė, jog ne viskÄ iÅ¡ tos dienos atsimena, teismas vis tiek labiau rėmėsi M. K. parodymais, o jo versijÄ vadino „mažiau tikėtina“. BÅ«tent tai lemia, jog baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek pats kaltinimas, tiek ir skundžiamas nuosprendis grindžiamas bei motyvuojamas Å¡iais įrodymais: 2017 m. vasario 9 d. Å akių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017; 2017 m. balandžio 14 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-270-348/2017, tai yra, teismų procesiniais sprendimais administracine tvarka nubausto M. K. byloje, kurioje liudijimÄ pateikė ir apeliantas. Teismas rėmėsi ir kaip įrodytomis baudžiamojoje byloje aplinkybėmis laikė minėtose administracinio nusižengimo bylose nustatytas aplinkybes, nurodinėjo, kad Å¡ie sprendimai yra įsiteisėję ir neva tai juose nustatyti faktai negali bÅ«ti paneigti. Tačiau apeliantas pažymi, kad minėtose bylose jis buvo apklausiamas liudytoju ir jo procesinis statusas niekaip neleido skųsti, ginčyti ir nesutikti su minėtais sprendimais arba praÅ¡yti, kad iÅ¡ jų motyvuojamųjų dalių bÅ«tų paÅ¡alintos aplinkybės, susijusios su jo teisėmis ir pareigomis.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas neturėjo jokių teisinių galimybių remtis minėtais teismų sprendimais ir juos tarsi legalizuodamas, priimti analogiÅ¡kÄ sprendimÄ , t. y. apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å iais savo veiksmais teismas ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikos, tačiau ir akivaizdžiai parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes teismas gynė savo paties (tik kitos sudėties) priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017.

IÅ¡ esmės buvo sudaryta tokia situacija, kai valstybinio kaltintojo ir arbitro vaidmenį Å¡iame ginče atliko tas pats Å akių rajono apylinkės teismas. Apelianto įsitikinimu, tokia situacija grubiai pažeidžia pamatinius teisės principus, įtvirtintus ne tik BPK, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Skunde nurodoma, kad nei prokurorė, nei teismas nesuprato apelianto parodymų esmės ir prasmės, t. y. apeliantas niekada neteigė, kad, kai P. K. atvažiavęs pas senelį į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini), pastebėjo į griovį įvažiavusį automobilį, kurį bandoma iÅ¡vairuoti iÅ¡ griovio, bÅ«tent apeliantas tÄ momentÄ buvo automobilyje ir jį vairavo.

Apeliantas tik tokiais savo parodymais galėjo padėti svainiui M. K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, tačiau to nedarė, prieÅ¡ingai, jis administracinio nusižengimo byloje liudijo tai, kas vyko iÅ¡ tiesų. Nesuprantama teismo iÅ¡vada, kad apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia liudytojų G. B., R. S., P. K. ir A. K. parodymai. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų įvykio vietoje nebuvo ir nematė, kaip automobilis buvo įvairuotas į griovį, todėl savaime suprantama, nematė ir kas minėtÄ automobilį į griovį įvairavo.

Kitų objektyvių duomenų, pavyzdžiui, apelianto mobiliojo telefono prisijungimo prie mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus tinklų (bokÅ¡tų) duomenų, ikiteisminis tyrimas netyrė, nors jie lengvai galėjo įrodyti, kad apeliantas tÄ dienÄ buvo įvykio vietoje. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas 2017 m. sausio 19 d. Å akių rajono apylinkės teismo posėdžio metu melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, tačiau tiek 2017 m. birželio 2 d. suvestinė Nr. 1, tiek 2017 m. sausio 19 d.

Å akių rajono apylinkės teismo posėdžio garso įraÅ¡as (3 minutė 15 sekundė) įrodo, kad apeliantas tokio teiginio neiÅ¡dėstė, o tik atsakė į teisėjos klausimÄ , kurį ji suformulavo po apelianto klausimo teisėjai: „kuriuo metu?“. Apeliantas atsakė žodžiu „vairavau“, į teisėjos klausimÄ â€žspalio 15 dienÄ , apie 15 valandÄ â€œ, iÅ¡ karto po žodžių junginio „spalio 15 dienÄ â€œ ir nesulaukęs, kada teisėja užbaigs savo klausimo patikslinimÄ , nors 2017 m. birželio 2 d. suvestinėje Nr. 1, tikėtina, tyčia Å¡aliÅ¡kai ir klaidingai nurodyta, kad apelianto atsakymas pateiktas po viso teisėjos patikslinimo.

Tai leidžia spręsti, kad apeliantas liudijo tai, kad 2016 m. spalio 15 d. jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“. 15.00 valanda yra administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusios teisėjos klaida, kuri buvo įtvirtinta visoje eilėje teismų sprendimų ir prokuratÅ«ros dokumentų, tačiau ji neatitinka tikrovės, o tÄ neginčijamai patvirtina 2017 m. sausio 19 d. Å akių rajono apylinkės teismo posėdžio garso įraÅ¡as (3 minutė 15 sekundė). Taigi, jis negalėjo bÅ«ti nuteistas už savo liudijimÄ teismui, kad jis automobilį vairavo.

Teismo motyvas, jog apeliantas apie tai, kad jis vairavo automobilį ir juo įvažiavo į pakelės griovį, nepapasakojo policijos pareigÅ«nams, niekaip negali bÅ«ti suprantamas kaip melagingų parodymų davimas, kadangi policijos pareigÅ«nai tokių klausimų neklausė, be to, net neprašė apelianto pateikti paaiÅ¡kinimo dėl galimo M. K. pažeidimo. TÄ policijos pareigÅ«nai patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡omas ne dėl to, kad automobiliu buvo įvažiuota į griovį, o dėl to, kad M.

K. buvo įtariamas automobilio vairavimu, siekiant išvažiuoti iš griovio, todėl šie du veiksmai, kuriuos skyrė nemažas laiko tarpas, teismo sugretinti visiškai nepagrįstai. Apelianto nurodymas policijos pareigūnams, kad jis įvažiavo į griovį, niekaip nebūtų padėjęs administracine tvarka nubaustam M. K. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi neginčijamai buvo aišku, jog būtent jį prie automobilio vairo, bandantį išvažiuoti iš griovio, matė liudytojai Povilas ir A.

K.. Apeliantas suprato, už kÄ M. K. suraÅ¡omas protokolas, ir suvokė, kad ne už automobilio pastatymÄ neleistinoje vietoje ar už eismo įvykį, ar pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, o bÅ«tent už vairavimÄ iÅ¡gėrus, todėl nematė prasmės reikalauti, kad jo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas bÅ«tų prijungtas prie administracinio nusižengimo bylos. Pažymima ir tai, kad teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas A. K., kurio teisme nurodytos aplinkybės neatitiko ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus, tačiau pats teismas laikė, kad A.

K. duoti parodymai nelaikytini visiÅ¡kai neteisingais - teismas nurodė, kad yra tikėtina, jog jam ne kartÄ teko padėti sÅ«nui ir jį pavežti, tad asmuo tiesiog galėjo sumaiÅ¡yti įvykius bei suklysti dėl nurodomų aplinkybių. Tačiau teismas Å¡iais liudytojo A. K. duotais parodymais visiÅ¡kai nesivadovavo ir juos ignoravo. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino sÅ«nus T. K. ir pasakė, kad atvažiuotų jo paimti į (duomenys neskelbtini), prie kultÅ«ros namų, jokių aplinkybių neminėjo.

Liudytojas nurodė, kad jis nuvažiavo automobiliu ir palaukė, kol sÅ«nus atėjo, toliau jie abu važiavo, T. K. jam parodė keliÄ . T. K. iÅ¡lipo, o jis liko automobilyje, kadangi ten buvo užstrigęs kažkoks automobilis. Liudytojas nurodė, kad paskui iÅ¡traukė tÄ automobilį, sėdo atgal pas jį, parvežė sÅ«nų namo ir pats parvažiavo namo. Patikslindamas įvykio aplinkybes, liudytojas nurodė, kad jam sÅ«nus pasakė, kur važiuoti, sakė, kad su automobiliu kažkas yra, kad „užbuksavusi“.

Liudytojas teigė, kad T. K. norėjo tÄ automobilį iÅ¡traukti, nors ir nesakė, kaip tas automobilis atsirado griovyje. Galiausiai, Å¡is liudytojas nurodė, jog neatsimena, ar sÅ«nus, įsėdęs į automobilį, skambino kam nors. Net ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. K. duoti parodymai yra panaÅ¡Å«s, tai yra, jis nurodė, kad maždaug prieÅ¡ metus laiko, lyg rudenį, dienos metu, nes dar nebuvo sutemę, jam paskambino sÅ«nus T. K., kuris paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , jį pavėžėti.

Liudytojas paaiÅ¡kino, jog jis atsimena, kad T. K. jo laukė ant pagrindinio kelio Å . – K., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Taigi, byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad įvykio dienÄ ir įvykio metu apeliantas skambino savo tėvui A. K. ir prašė atvažiuoti į įvykio vietÄ (t. y. (duomenys neskelbtini) kaimÄ , (duomenys neskelbtini) rajone), todėl apelianto pozicija, prieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir racionali. Apeliantas, įvairavęs automobilį į griovį, bandė ieÅ¡kotis pagalbos ir jÄ surado.

Dėl to į įvykio vietÄ atvažiavo jo tėvas A. K., kuris su savo automobiliu turėjo padėti apeliantui iÅ¡traukti ant griovio kraÅ¡to pakibusį automobilį. To neprireikė, nes automobilį padėjo iÅ¡traukti policijos pareigÅ«nai su tarnybiniu automobiliu. Tačiau A. K. atvykimas į įvykio vietÄ liudija, kad apeliantas, bÅ«damas blaivus, nevairavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, nes bÅ«tent su ja galėjo iÅ¡traukti automobilį „Audi A4“.

Jis vairavo įstrigusį automobilį ir nebeturėjo Å¡alia kitos transporto priemonės, kuriÄ galėtų panaudoti automobilio iÅ¡traukimui. Tam jam reikėjo kito asmens pagalbos. Apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad, bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«senoje, M. K. tiksliai ir detaliai nenurodė, kas vairavo jo automobilį, o galbÅ«t to net nežinojo, kaip ir negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad nepasidarė kokių nors įrodymų, kad bÅ«tent jis tÄ dienÄ vairavo automobilį „Audi A4“.

Nors teismas nurodė, kad apelianto parodymai nelaikytini teisingais ir patikimais ir yra prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams - neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi P. ir A. K. bei policijos pareigÅ«nų parodymams, tačiau konkrečiai Å¡io prieÅ¡taravimo (-ų) nenurodė. Todėl apeliantui yra visiÅ¡kai nesuprantami teismo motyvai dėl melagingų parodymų davimo ir jo pripažinimo kaltu padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo T.

K. apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju T. K. ginčija savo kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį įrodytumÄ , teigia, jog melagingų parodymų administracinio nusižengimo byloje nedavė, tiesiog buvo ne taip suprastas, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, po to iÅ¡dėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, nenustatė, kad bÅ«tų pažeistos įrodinėjimÄ baudžiamosiose bylose nustatančios baudžiamojo proceso įstatymo normos.

Nėra pagrindo sutikti, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, selektyviai ar vienpusiÅ¡kai, kadangi apylinkės teismas analizavo visų liudytojų parodymus, taip pat paties nuteistojo parodymus, juos gretino tarpusavyje, nustatė esamus prieÅ¡taravimus, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais parodymais tikima, o kiti atmetami kaip nepagrįsti, ir padarė logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl T. K. kaltės. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nesirėmė prielaidomis ar spėjimais, skundžiamas nuosprendis grindžiamas nuoseklia įrodymų grandine, kurios pateikto skundo argumentai nepaneigia.Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo.

Å iuo atveju apeliantui yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, jį apklausiant kaip liudytojÄ administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, jog melagingų parodymų davimas teisme trukdo nustatyti tiesÄ byloje. Tokie parodymai gali pakreipti bylos nagrinėjimÄ neteisinga kryptimi ir bÅ«ti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ baigiamÄ jį teismo sprendimÄ . Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali teismo veikla. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013).

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokiÄ Ä¯takÄ tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia.

Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Å iuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T.

K., turėdamas tikslÄ padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K., kuris yra jo žmonos brolis, 2017 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio Å akių rajono apylinkės teisme metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“. Å is nuteistojo liudijimas yra paneigtas Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimu (1 t., b. l. 9-11) ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi (1 t., b. l. 34-35).

Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi teismų procesiniais sprendimais administracine tvarka nubausto M. K. byloje, nes jo turėtas liudytojo statusas neleido jam skųsti, ginčyti ir nesutikti su minėtais Šakių rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimais. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Sutiktina, kad liudytojas negali apskųsti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 583 straipsnio 2 ir 3 punktai numato liudytojo teisę susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus ir pataisas, taip pat teisę pačiam surašyti savo parodymus.

Å iuo atveju T. K. Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusi teisėja informavo proceso dalyvius, kad yra daromas garso įraÅ¡as, kuris yra sudėtinė bylos dalis, ir proceso dalyviams jis gali bÅ«ti pateikiamas susipažinimui (1 t., b. l. 31), tačiau apeliantas susipažinti su bylos nagrinėjimo garso įraÅ¡u taip pat nepageidavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad T. K. nepatenka į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie negali bÅ«ti apklausiami kaip liudytojai (ANK 582 straipsnis), todėl jis privalėjo duoti teisingus parodymus, praneÅ¡ti visa, kas jam žinoma byloje, ir aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai atsakyti į jam užduodamus klausimus.

Už melagingų parodymų davimÄ teisme liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimÄ administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu liudytojas atsako pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį (ANK 581 straipsnio 4 dalis). Taigi, T. K. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir, įrodinėjant jo kaltę, pagrįstai vadovautasi administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017 priimtais sprendimais bei kita surinkta medžiaga.

Nėra jokio pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neva gynė savo paties (tik kitos sudėties) priimtÄ nutarimÄ minėtoje administracinio nusižengimo byloje. Ä®siteisėjęs 2017 m. vasario 9 d. Å akių rajono apylinkės teismo nutarimas buvo vada ikiteisminiam tyrimui pagal BK 235 straipsnio 1 dalį pradėti, o visos melagingų parodymų davimo aplinkybės buvo tiriamos iÅ¡ naujo bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tai, kad priimtas galutinis sprendimas (apkaltinamasis nuosprendis) apelianto netenkina, nepatvirtina teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku.

Å iuo aspektu nėra pažeistos nei BPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.IÅ¡ esmės pagrindinis argumentas, kuriuo T. K. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumÄ , yra tai, kad teismas neatskyrė dviejų svarbių momentų, t. y. kas su automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir kas vėliau bandė iÅ¡ griovio iÅ¡važiuoti. Apelianto teigimu, 2017 m. sausio 19 d. teisiamojo posėdžio metu jis liko nesuprastas, nes teigdamas, kad vairavo M.

K. priklausantį automobilį, jis turėjo omenyje tik tai, kad automobiliu įvažiavo į griovį. Paskui jis automobilį paliko, nes ieÅ¡kojo pagalbos, kas galėtų padėti iÅ¡traukti transporto priemonę. Atvykęs su pagalba, t. y. su savo tėvu, įvykio vietoje jis rado atvykusius policijos pareigÅ«nus ir neblaivų M. K.. Apeliantas suprato, kad M. K. bus baudžiamas dėl to, kad, bÅ«damas neblaivus, bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, todėl apie savo veiksmus – įvažiavimÄ Ä¯ griovį, niekam neprasitarė, nemanė, jog tai tikslinga.

Tokiai įvykių eigai aukÅ¡tesnės instancijos teismas nepritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatinėjant T. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įvertinus galimus apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo motyvus, vadovautis vien tik jo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, jis neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Tokiu bÅ«du, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje bei įvertinti T. K. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pagrįstumÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų analizuojamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti nuteistojo keliamÄ versijÄ dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. K. iÅ¡keltÄ versijÄ apie 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., vairuotÄ transporto priemonę „Audi A4“ paneigia liudytojų P. K., A.

K., A. K., administracine tvarka nubausto M. K. parodymų analizė. P. K. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad 2016 m. spalio 15 d., apie pietus, važiavo pas senelį ir pamatė deÅ¡inėje kelio pusėje, griovyje, stovintį sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilį. Matė sėdintį vairuotojÄ , tačiau nesustojo, nuvažiavo pas tėvukÄ , tuomet pagalvojo, kad tam žmogui gali reikėti pagalbos, todėl abu sugrįžo. IÅ¡ karto pamatė, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – M.

K., yra neblaivus, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Kol atvyko policija, daugiau jokių žmonių prie automobilio nematė, tik buvo dar jo tėvukas. Davęs paaiÅ¡kinimus, jis iÅ¡važiavo namo (1 t., b. l. 121-122). Liudytojas A. K. patvirtino P. K. parodymus, kad įvykio dienÄ matė neblaivų M. K., bandantį iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio (1 t., b. l. 122). Nei P. K., nei A. K. nematė, kas įvažiavo į griovį, tačiau jų nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, kad automobilis „Audi A4“ į griovį įvažiavo gerokai anksčiau nei 15.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. teigė, kad maÅ¡inÄ griovyje pastebėjo apie 12.00 val., teisiamojo posėdžio metu, nenorėdamas klaidinti teismo, nurodė, jog tai buvo apie pietus, o įvykio dienÄ savo raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (1 t., b. l.

8) nurodė, jog nuo kelio nuvažiavusiÄ transporto priemonę pastebėjo 13.40 val. Å i valanda buvo nurodyta ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ teisme, todėl teisėjų kolegija laiko, kad pastarasis laikas yra teisingas, nes tuo metu dar nebuvo praėję daug laiko nuo įvykio, todėl liudytojas tiksliau nurodė, kada konkrečiai važiavo į tėvų namus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. spalio 15 d., 13.54 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas neblaivus, bando Å¡alintis, pranešėjas įvykio vietoje (1 t., b. l. 16). 14.50 val. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl M. K. nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo (1 t., b. l. 18). Taigi, pažeidimo padarymo bei užfiksavimo eiga paneigia T. K. 2017 m. sausio 19 d. duotus parodymus, kad jis įvykio dienÄ , apie 15.00 val., vairavo minėtÄ transporto priemonę ir su ja įvažiavo į griovį. Nuo policijos iÅ¡kvietimo iki pareigÅ«nų atvykimo jokių asmenų įvykio vietoje nebuvo.

Apeliantas į įvykio vietÄ atvyko čia jau esant policijos pareigÅ«nams, kurie aiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes. Tačiau Å¡iems jis nepapasakojo apie įvažiavimÄ Ä¯ griovį ir neva iÅ¡vykimÄ ieÅ¡koti pagalbos, t. y. kas galėtų iÅ¡traukti griovyje užstrigusiÄ transporto priemonę.Apelianto teigimu, jis 2017 m. sausio 19 d. posėdžio metu nesakė, kad vairavo bÅ«tent 15.00 val. Å i valanda nurodyta klaidingai, kÄ patvirtina garso įraÅ¡o 3:15 minutė. Teisėjų kolegija, perklausiusi garso įraÅ¡Ä , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esanti suvestinė Nr. 1 (1 t., b. l. 37-38) yra tiksli.

Pirmiausia administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusi teisėja paklausė T. K., ar jis vairavo M. K. priklausiančiÄ transporto priemonę spalio 15 dienÄ . Apeliantas atsakė teigiamai, todėl teisėja paprašė detaliau papasakoti įvykio aplinkybes. T. K. pasitikslino, kÄ jam pasakoti, viskÄ , ar tai, kas reikalinga. Tuomet teisėja uždavė klausimÄ , ar jis vairavo ar nevairavo transporto priemonę? Atsakymo nuteistasis nepateikė ir perklausė teisėjos, kuriuo metu? Jam buvo pakartotinai užduotas sukonkretintas klausimas: spalio 15 dienÄ , 15.00 valandÄ ? Ä® šį klausimÄ T.

K. aiÅ¡kiai nurodė: „vairavau“, teisėjai dar nebaigus sakyti klausimo, tačiau užbaigus formuluoti klausimÄ , jis dar kartÄ pakartojo: „važiavau“. Taigi, nuteistasis pilnai iÅ¡klausė klausimÄ , kurį teisėja iÅ¡sakė itin raiÅ¡kiai, garsiai bei aiÅ¡kiai, ir tuomet paliudijo, kad vairavo automobilį, t. y. bÅ«tent 2016 m. spalio 15 d., 15.00 val., kas prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims, nes Å¡iuo metu M. K. jau buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės vairavimÄ , esant neblaiviam.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto aiÅ¡kinimÄ , kad bÅ«tent jis 2016 m. spalio 15 d. įvažiavo į griovį, ne tik dėl automobilio vairavimo laiko neatitikimo nustatytoms aplinkybėms, tačiau ir dėl kitų byloje esančių prieÅ¡taravimų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu T. K. paliudijo ir tai, kad darė pasisukimÄ keliuku ir galinis ratas įvažiavo, jis bandė važiuoti ir įnešė dar toliau. Tokie parodymai tik patvirtina, kad nuteistasis į griovį neįvažiavo, nes jis tiksliai nesugebėjo papasakoti, kaip atsidÅ«rė griovyje.

Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į griovį automobilis „Audi A4“ buvo nuvažiavęs dešine puse, t. y. automobilio dešinės pusės vienas priekinis ir vienas galinis ratai buvo griovyje, kitas priekinis ir galinis ratai buvo ant žvyruotos kelio dangos (1 t., b. l. 44-45). Kad į griovį buvo įvažiuota abiem dešinės pusės ratais, o ne tik vienu galiniu ratu, patvirtino ir A. K. (1 t., b. l. 49-50). Šie liudytojai savo parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, T.

K. klydo ne tik dėl įvažiavimo į griovį laiko, tačiau ir dėl pačio įvažiavimo bÅ«do.AukÅ¡tesnės instancijos teismas nepagrįstais laiko apelianto teiginius dėl pagalbos į tėvÄ kreipimosi, kad Å¡is padėtų iÅ¡traukti nuo kelio nuvažiavusiÄ transporto priemonę. Nuteistojo tėvas A. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017 nebuvo apklaustas, o ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad maždaug prieÅ¡ metus laiko, lyg rudenį, dienos metu, jam paskambino sÅ«nus T.

K. ir paprašė šį pavėžėti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Jokios pagalbos neprašė, prašė tik atvažiuoti ir parvežti jį namo. Atsimena, kad sÅ«nus jo laukė ant pagrindinio kelio Å . – K., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Apie tai, kad sÅ«nus bÅ«tų su automobiliu nuslydęs nuo kelio, jam nieko nesakė (1 t., b. l. 54-55). Pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė, kad prisimena, kaip sÅ«nus jam paskambino, sakė atvažiuoti jo parvežti, sakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), prie kultÅ«ros namų.

Jis nuvažiavo su maÅ¡ina ir palaukė, kol sÅ«nus atėjo. Tuomet jie abu važiavo, sÅ«nus rodė keliÄ . Atvažiavo į vietÄ , kur buvo kažkokia užbuksavusi maÅ¡ina. SÅ«nus norėjo jÄ iÅ¡traukti, tačiau tikrai nesakė, kaip maÅ¡ina atsidÅ«rė griovyje (1 t., b. l. 122-123). Å ie A. K. parodymai nepatvirtina, kad apeliantas, vairuodamas M. K. priklausantį automobilį, nuslydo nuo kelio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino neva ieÅ¡kodamas pagalbos automobilio iÅ¡traukimui iÅ¡ griovio. Visų pirma, A.

K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme neigė, kad sÅ«nus į jį kreipėsi bÅ«tent dėl užbuksavusio automobilio iÅ¡traukimo. Nuteistojo tėvas nurodė tik tai, kad sÅ«nus prašėsi bÅ«ti parvežamas namo, be to, senolis nesugebėjo tiksliai prisiminti, ar T. K. paėmė nuo kultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), ar nuo pagrindinio kelio Å . – K.. Sutiktina, jog A. K. galėjo į įvykio vietÄ atvežti T. K. tuo metu, kai M. K. į jį kreipėsi pagalbos dėl transporto priemonės paėmimo iÅ¡ įvykio vietos, kadangi pats M.

K. buvo stipriai apsvaigęs, todėl nuo vairavimo nuÅ¡alintas, tačiau tai niekaip neįrodo, jog apeliantas nemelavo aiÅ¡kindamas, kad jis vairavo transporto priemonę 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad ji atliko A. K. apklausÄ . Parodymus užrašė taip, kaip žmogus pasakojo, t. y. A. K. parodė, kad apie analizuojamÄ Ä¯vykį nieko nežino, neprisiminė, kad sÅ«nus bÅ«tų prašęs pagalbos iÅ¡traukiant automobilį, nuvažiavusį nuo kelio.

Liudytoja nurodė, kad T. K. prašė ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos. Å i visos tyrimo medžiagos kopija jam buvo padaryta, jis jÄ vartė, skaitė, komentavo. Pasakė, kad gerai apklaustas tėtis ir kad Å¡is pakeis savo parodymus byloje teismo metu (1 t., b. l. 135-136). Å ios nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymai patvirtina, kad nuteistasis bandė derinti savo ir tėvo parodymus, kad Å¡ie jam bÅ«tų palankesni ir padėtų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .Atkreiptinas dėmesys, kad M.

K. administracine tvarka nubaustas ne dėl to, kad bÅ«damas neblaivus bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, o dėl to, kad bÅ«damas neblaivus, nesuvaldęs vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taigi, nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jo parodymai apie įvažiavimÄ Ä¯ griovį nebÅ«tų reikÅ¡mingi, vertinamas kritiÅ¡kai. Liudytojas G. B. (į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas) dar administracinio nusižengimo byloje buvo nurodęs, kad automobilis buvo iÅ¡trauktas ir perduotas blaiviam vairuotojui T.

K., kurį iÅ¡kvietė automobilio savininkas. T. K. į įvykio vietÄ atvažiavo už kokios valandos, Å¡is jiems nieko nesakė apie tai, kad galimai jis vairavo automobilį, nors, suraÅ¡ant protokolÄ , automobilio savininkas nesutiko, kad jis vairavo. Sakė, kad vairavo kažkas kitas, tačiau tiksliai nurodyti, kas vairavo, negalėjo. Å ie policijos pareigÅ«no parodymai nepakito ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 57-58, 120-121). G. B. kolegė R. S., kuri taip pat buvo atvykusi į įvykio vietÄ , davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir G.

B., t. y. parodė, kad M. K. neprisipažino vairavęs transporto priemonės, teigė nežinantis, kas vairavo jo automobilį, T. K. visa tai girdėjo, tačiau nuvažiavimo į griovį aplinkybių nepaaiÅ¡kino (1 t., b. l. 60, 119-120), kas patvirtina, jog siekis padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. kilo jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo, apsvarsčius visus galimus variantus kaltei paneigti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad objektyvių duomenų, pavyzdžiui, nuteistojo mobiliojo telefono prisijungimo prie mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus tinklų (bokÅ¡tų) duomenų, ikiteisminis tyrimas netyrė, nors jie lengvai galėjo įrodyti, kad jis tÄ dienÄ buvo įvykio vietoje.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo, jog T. K. buvo atvykęs į įvykio vietÄ , byloje nėra, kadangi apeliantas atvykęs perėmė iÅ¡ griovio iÅ¡traukto automobilio vairavimÄ . Be to, tyrimas negali bÅ«ti beribis, o byloje esančių įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį sprendimÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T.

K. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Jūratė Jakubonienė                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas