2026-02-18 Nr. BB-1043-1-01-1-48367-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-506/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48367-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: E. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir, vietoje dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, taikyti visišką bausmės vykdymo atidėjimą; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą, iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimus dėl motyvavimo ir įrodymų analizės išsamumo. Tai lėmė nuteistojo teisės į gynybą, įtvirtintos BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, pažeidimą, nes neatsižvelgė į nuteistojo ir gynybos argumentus dėl dviejų disponavimo draudžiamomis medžiagomis tikslų, o tai nulėmė netinkamą kvalifikavimą. Nurodyti pažeidimai sukliudė teismams priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Kasatoriaus nuomone, E. J. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jie turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Nors nuosprendyje teismas pripažino E. J. parodymus patikimais ir konstatavo, kad dalis narkotinių medžiagų buvo laikoma asmeniniam vartojimui, nepateikė išvados dėl šios aplinkybės reikšmės veikos kvalifikavimui, taip liko neatribotos nusikalstamos veikos pagal jų objektyviuosius požymius ir neįvertintas nusikalstamos veikos turinys visapusiškai bei sistemiškai, kaip to reikalaujama teismų praktikoje. Taip buvo paliktos neišspręstos abejonės dėl dalies laikytų medžiagų paskirties, kurios turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu. Apeliacinės instancijos teismas veikos kvalifikavimo klaidų neištaisė ir neatsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

Pasak kasatoriaus, aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. nebuvo užduoti esminiai klausimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimo tikslais, negali būti vertinama nuteistojo nenaudai ir sudaryti pagrindą veiksmus kvalifikuoti pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą. Tai rodo ne nuteistojo vengimą atskleisti reikšmingas aplinkybes, o tyrimą atlikusių pareigūnų pareigos visapusiškai ištirti bylai reikšmingas faktines aplinkybes pažeidimą.

Kasatorius teigia, kad E. J. turėjo būti visiškai atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo pavojingumą reikšmingai mažinančias aplinkybes, savo sprendimą grindė daugiausia formaliais nusikalstamos veikos sunkumo aspektais, neanalizuodamas ir nevertindamas nuteistojo teigiamų asmeninių, šeiminių ir socialinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti ne tik švelnesnės bausmės taikymo pagrindą, bet ir realias sąlygas pasiekti bausmės paskirtį be realaus laisvės atėmimo. Tokia teismų motyvacija nesuderinama su BK 54 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintais bausmės individualizavimo principais, kurie reikalauja užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp nusikaltimo pavojingumo ir nuteistojo asmenybės ypatybių bei neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. E. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nebuvo tinkamai individualizuota ir proporcinga nei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, nei nuteistojo asmenybės bruožams bei jo elgesiui po nusikaltimo padarymo. Nuteistojo asmenybę ir veikos padarymą apibūdinančios savybės ir aplinkybės yra išskirtinės (be kita ko, turi šeimą, 4 mažamečius vaikus, visus išlaiko), rodančios mažesnį veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kuris, išsigydžius nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, reikšmingai sumažėjo. Taigi specialiosios prevencijos tikslai laikytini pasiekti, o bendrosios prevencijos įgyvendinimui pakanka fakto, kad E. J. jau dalyvavo baudžiamajame procese ir susidūrė su teisinių pasekmių realumu, todėl nėra pagrindo taikyti griežčiausių baudžiamųjų priemonių, pakanka švelnesnių, tačiau kontrolę ir atsakomybę užtikrinančių alternatyvų.

Kasatorius teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutarime yra išaiškinęs, jog draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vien dėl to, kad asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą, prieštarauja Konstitucijai, nes paneigia teismo pareigos individualizuoti bausmę ir užtikrinti vaiko interesų pirmumą. Pagal BPK 338 straipsnio 1 ir 3 dalių (2024 m. balandžio 25 d. redakcija) nuostatas teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, turi diskreciją spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo, ir tais atvejais, kai nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų iki trejų metų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. J. gynėjo L. Žalnieriūno teiginiai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, pažeidimų grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai (konkrečiai nuteistojo parodymai), į kokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama ir kokios išvados turėtų būti daromos dėl E. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ginčijamus klausimus dėl atskirų įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė išsamius motyvus, kuriais paneigė apeliaciniame skunde keliamą versiją dėl paties nuteistojo suvartotino narkotinės medžiagos kiekio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu darydamas išvadas dėl E. J. kaltės padarius ginčijamą nusikalstamą veiką įrodytumo, būtų pažeidęs BPK normas ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo E. J. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo procesinės teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl E. J. paskirtos bausmės taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde nesutinkant su E. J. paskirta bausme konkrečios teisės taikymo klaidos nenurodytos, tik akcentuojamos jo asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės, taip iš esmės siekiant, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įvertintų nurodytas aplinkybes ir dėl nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumo padarytų kitokias išvadas nei padarė žemesnės instancijos teismai. Toks kasacinio skundo argumentavimas BPK 369 straipsnio prasme nelaikytinas tinkamu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė