7d97bd83-8434-4e29-8dd2-88735eeb93b8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1585-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04981-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2805-652/2017 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ skundÄ dėl antstolio G.

S. procesinių veiksmų. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė 2016 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėja UAB „Pietų terminalas“ pateikė skundÄ dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų, kuriuo prašė: taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones antstoliams G. S. ir A. K. iki bus iÅ¡nagrinėtas skundas dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų; antstoliams G. S. ir A. K. skirti baudÄ ir uždėti areÅ¡tÄ antstolių piniginėms lėšoms: antstoliui G. S. – 2 979,75 Eur, antstolei A.

K. – 21 569,42 Eur.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos UAB „Pietų terminalas“ skundÄ dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų ir jį su priedais grÄ Å¾ino jį pateikusiam asmeniui.Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalį dėl antstolio G.

S. veiksmų ir klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ nutarties dalį paliko nepakeistÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai UAB „Pietų terminalas“ 7 dienų terminÄ , nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Å¡ioje nutartyje nurodytiems skundo dėl antstolio veiksmų trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja nenurodė skundžiamų antstolio procesinių veiksmų, skundžiamo patvarkymo, jo priėmimo datos, numerio, bei teisinių argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių skundo dalykÄ .

PareiÅ¡kėja abstrakčiai ir dviprasmiÅ¡kai nurodė skundžiamÄ patvarkymÄ ir skundžiamus antstolio veiksmus, todėl nėra galimybės identifikuoti, su kuriuo antstolio konkrečiai patvarkymu pareiÅ¡kėja nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas bei nėra galimybės nustatyti, ar nepraleisti CPK 512 straipsnyje numatyti skundo padavimo terminai.PareiÅ¡kėja skundu prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones antstoliui G. S. kol bus iÅ¡nagrinėtas skundas, prašė antstoliui G. S. skirti baudÄ ir uždėti areÅ¡tÄ antstolio piniginėms lėšoms: antstolio G.

S. – 2 979,75 Eur sumai, tačiau neprašė panaikinti skundžiamo patvarkymo ar įpareigoti antstolį atlikti veiksmÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nėra aiÅ¡kiai suformulavusi reikalavimo dėl antstolio G. S. veiksmų (neveikimo). Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato, jog teismas nagrinėdamas skundÄ dėl antstolio veiksmų gali skirti baudÄ antstoliui už procesinių veiksmų ar atsisakymÄ procesinius veiksmus atlikti. Jeigu pareiÅ¡kėja mano, kad antstolio veiksmais buvo padaryta jai žala, ji turi teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjimo metu tik nagrinėjamas konkretus antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo juos atlikti teisėtumas, tačiau nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja UAB „Pietų terminalas“ praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalies dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų, priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nurodyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikinama nutartis priimta jam dalyvaujant.

Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-463-324/2017 panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos A. S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5744-652/2016. Tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi bÅ«ti užtikrintas teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principo įgyvendinimas, t. y. byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris bÅ«tų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus.

Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikÅ¡tų jo pakartotinį dalyvavimÄ joje. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S. iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje dėl bylos esmės.LR Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti skundÄ . Nesant pagrindo atsisakyti priimti skundÄ , teismas patikrina, ar nėra skundo formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka keliamus reikalavimus. Žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, tačiau teismas neatsižvelgė į aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečioje byloje.

TrÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturi bÅ«ti taikomas formaliai tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ignoruojant ir nepaisant aukÅ¡tesniojo teismo nurodymų. Antstolio veiksmus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog iki kreipimosi į teismÄ 2016 m. lapkričio 25 d. skundas įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui G. S.. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiÅ¡kėjai UAB „Pietų terminalas“ nustatė terminÄ skundo dėl antstolio veiksmų trÅ«kumams paÅ¡alinti teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teisėjos pakartotinio dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylÄ Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ , Å¡iÄ nutartį panaikinus apeliacinės instancijos teismui ir grÄ Å¾inus spręsti skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo, neturėjo teisės pakartotinai nagrinėti skundo. Tokiu bÅ«du byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant CPK 71 straipsnio nuostatas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo teisėja A.

S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi Å¡ioje byloje nutarė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų atsisakyti priimti ir jį su priedais grÄ Å¾inti jį pateikusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalį dėl antstolio G. S. veiksmų panaikino ir klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantės teigimu, bylÄ nagrinėjo ir skundžiamÄ nutartį priėmė teisėja, kuri pakartotinai dalyvavo nagrinėjant bylÄ .CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normÄ .

Minėta norma taikytina tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukÅ¡tesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimÄ jis pakartotinai nagrinėja tÄ pačia bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylÄ Ä¯statymo yra siejamas su konkretaus ginčo iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime iÅ¡reiÅ¡kęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iÅ¡ naujo, nes tai reikÅ¡tų jo ankstesnės nuomonės peržiÅ«rėjimÄ ir prieÅ¡tarautų principui, kad niekas negali bÅ«ti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijaus.

Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima nutartį bylÄ nutraukti, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ apeliacine ir kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar teisėjas galės iÅ¡likti visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme. Jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį nutraukti civilinę bylÄ , tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumÄ tam teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnio 1 dalis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).Nagrinėjamoje byloje teisėja A. S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakydama priimti skundÄ dėl antstolio veiksmų, nenagrinėjo bylos iÅ¡ esmės, o nagrinėjo tik skundo priėmimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjos skundas nebuvo priimtas, todėl panaikinta nutartimi nebuvo sprendžiamas jo pagrįstumas, vertinami įrodymai, pasisakoma dėl ginčo esmės. Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi skundo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui ir bylÄ paskyrus nagrinėti tai pačiai teisėjai A.

S., CPK 71 straipsnio 1 dalies norma nebuvo pažeista.Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 71 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, jog nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas bÅ«tų aiÅ¡kus, kad ginčo Å¡alys žinotų prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti.

Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ .Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kimas dėl bylos iÅ¡kėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. YpatingÄ ja teisena nagrinėjami pareiÅ¡kimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, jog iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ir pareikalavo iÅ¡taisyti Å¡iuos ieÅ¡kinio trÅ«kumus: nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (konkrečiai nurodyti skundžiamus antstolio veiksmus ar atsisakymÄ juos atlikti, patvarkymo numerį, datÄ bei aplinkybes, patvirtinančias skundo dalykÄ ), suformuoti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimÄ , t. y. nurodyti, ko teismo praÅ¡o.Apeliantė su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, jos nuomone, teismas neatsižvelgė į aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečioje byloje.

Teigia, kad trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturi bÅ«ti taikomas formaliai, ignoruojant ir nepaisant aukÅ¡tesniojo teismo nurodymų. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog iki kreipimosi į teismÄ 2016 m. lapkričio 25 d. skundas įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui G. S.. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-463-324/2017 nustatė, kad pareiÅ¡kėja UAB „Pietų terminalas“ pateikė antstoliui 2016 m. spalio 12 d. skundÄ dėl antstolio G.

S. procesinių veiksmų, kuriame skolininkė prašė iÅ¡taisyti vykdomojoje byloje padarytus pažeidimus ir Å¡iÄ bylÄ nutraukti, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Antstolis 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu skolininkės skundÄ atsisakė priimti ir patenkinti, jį grÄ Å¾ino. Å ios nustatytos faktinės aplinkybės saisto bylÄ nagrinėjantį teismÄ .Kauno apygardos teismas įvertinęs byloje esančius pareiÅ¡kėjo pateiktus procesinius dokumentus (skundÄ ir pateiktus priedus), 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatavo, kad pagal Å¡iuos dokumentus reikalavimo dalyko esmė, faktinis pagrindas ir ribos yra suprantami, t. y. 2016 m. lapkričio 25 d. teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėja nurodė teikianti skundÄ dėl antstolio G.

S. neveikimo, kurio esmė – neteisėtas vykdomosios bylos neužbaigimas, 2016 m. spalio 12 d. skundo grÄ Å¾inimas. Kadangi antstolis nepersiuntė teismui 2016 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kėjos skundo, pareiÅ¡kėja skundÄ dėl antstolio veiksmų galėjo pateikti tiesiogiai apylinkės teismui. Tokį skundÄ dėl antstolio G. S. veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėja padavė 2016 m. lapkričio 25 d., praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei konstatuota aukščiau paminėta įsiteisėjusia nutartimi, neturi pagrindo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjos skundas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

PareikÅ¡tame skunde yra aiÅ¡kus pareiÅ¡kėjos reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, t. y. nurodyta kokie antstolio veiksmai, jos nuomone, yra neteisėti, su kuriuo konkrečiai antstolio patvarkymu pareiÅ¡kėja nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).

Taigi, ieÅ¡kinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iÅ¡ esmės (nesprendžia ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo).Pirmos instancijos teismas spręsdamas pareiÅ¡kėjos skundo priėmimo klausimÄ nurodė, kad įstatymas nenumato, jog teismas nagrinėdamas skundÄ dėl antstolio veiksmų gali skirti baudÄ antstoliui už procesinius veiksmus ar atsisakymÄ procesinius veiksmus atlikti. Jeigu pareiÅ¡kėja mano, kad antstolio veiksmais buvo padaryta jai žala, ji turi teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjimo metu tik nagrinėjamas konkretus antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo juos atlikti teisėtumas, tačiau nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , nepagrįstai, kaip skundo trÅ«kumus, nurodė pareiÅ¡kėjos suformuluotÄ materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ , dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiama iÅ¡nagrinėjus skundÄ dėl antstolio veiksmų iÅ¡ esmės.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduotinas spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes tokio skundo priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ skundo dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                              Dalė Burdulienė