7d914df7-cd2b-4c08-9a2a-648e1de7fd7f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr            Baudžiamoji byla Nr. 1A-96/2012            Proceso Nr. 1-69-1-00106-2008-4            Procesinio sprendimo kategorija            1.2.4.2.8.; 1.2.4.6.8.; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų:

Kęstučio Jucio, SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, Dariui Alinskui,gynėjams Zigmantui Benečiui, Mariui Griciui,nukentėjusiesiems L. S., A. S., R. L., V. S.teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistojo M. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. - Å¡eÅ¡eriems metams laisvės atėmimo;- pagal BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m.    balandžio 2 d. laikas.IÅ¡ M.

R. priteista nukentėjusiesiems L. S. 17999,89 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti; V. S. 6028 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. L. 114,73 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. L. 500 Lt, A. S. 500 Lt, L. S. 4500 Lt, V. S. 500 Lt advokato paslaugoms ir valstybei 51,20 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 16 d., apie 0 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, neleistinu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ elgesiu, įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties, pro nuleistÄ automobilio ,,Rover 620“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių langÄ , kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį minėto automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai L. S. į veidÄ , padarydamas jai veido sumuÅ¡imÄ ir muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos kairėje, virÅ¡utinio 22, apatinio 31 dantų iÅ¡muÅ¡imÄ , apatinių 41 ir 32 dantų panarinimÄ , virÅ¡utinių 11 ir 21 dantų vainikų dalinį nuskėlimÄ , dėl to L. S. apatinėje lÅ«poje liko ryÅ¡kiai pastebimas randas, bjaurojantis veidÄ , kurio paÅ¡alinimui reikalingas operacinis gydymas, t.y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 8 p.Taip pat jis nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ â€“ padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent : 2008 m. kovo 16 d., apie 0 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties užšoko ant V.S. priklausančio automobilio ,,Rover 620“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, 1 kartÄ spyrė koja į automobilio ,,Rover 620“ priekinį stiklÄ ir taip apgadino automobilio variklio dangtį bei priekinį stiklÄ , po to, nuÅ¡okęs ant žemės, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai L. S. į veidÄ , tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, spiriant ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ automobilio ,,Rover 620“ deÅ¡inės pusės galines dureles ir taip jas apgadinant, po to jas atidarius ir pagriebus nukentėjusiajai A.

S. už Å¡varkelio bei iÅ¡traukus jÄ iÅ¡ automobilio, laikant nukentėjusiÄ jÄ už pečių, trenkus jÄ ne mažiau kaip 5 kartus į automobilį, pagriebus ranka jÄ už plaukų ir trenkus jos galvÄ Ä¯ asfaltÄ , tuo padarius nukentėjusiajai A. S. galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių paburkimu, poodinę kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ ant kairio antakio, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiajame delne ir kairiojo kelio pavirÅ¡iuje, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ranka sugriebdamas Å¡alia stovėjusios nukentėjusiosios R.

L. kaklÄ ir pargriaudamas jÄ ant asfalto, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , nenustatytiems asmenims lazdomis ir kojomis suduodant nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias automobilio ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietas ir jį apgadinant, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .M. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė R. L. ir A. S. sveikatÄ , o bÅ«tent:2008 m. kovo 16 d., apie 0 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties užšoko ant V.

S. priklausančio automobilio ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, 1 kartÄ spyrė koja į automobilio ,,Rover 620“ priekinį stiklÄ ir tokiu bÅ«du apgadino automobilio variklio dangtį bei priekinį stiklÄ , po to, nuÅ¡okęs ant žemės, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai L. S. į veidÄ , tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, spiriant ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ automobilio ,,Rover 620“ deÅ¡inės pusės galines dureles ir taip jas apgadinant, po to jas atidarius ir pagriebus nukentėjusiajai A.

S. už Å¡varkelio bei iÅ¡traukus jÄ iÅ¡ automobilio, laikant nukentėjusiÄ jÄ už pečių, trenkus jÄ ne mažiau kaip 5 kartus į automobilį, pagriebus ranka jÄ už plaukų ir trenkus jos galvÄ Ä¯ asfaltÄ , tuo padarius nukentėjusiajai A. S. galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių paburkimu, poodinę kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ ant kairio antakio, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiajame delne ir kairiojo kelio pavirÅ¡iuje, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ranka sugriebdamas Å¡alia stovėjusios nukentėjusiosios R.

L. kaklÄ ir pargriaudamas jÄ ant asfalto, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , nenustatytiems asmenims lazdomis ir kojomis suduodant nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias automobilio ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietas ir jį apgadinant, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms R. L. ir A. S. iÅ¡sivystė potrauminis streso sutrikimas, kas sukėlė R. L. ir A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p.Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nėra nurodytas joks sprendimas dėl M.

R. pareikÅ¡to kaltinimo padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti apygardos teismo nuosprendį dalyje bei nuteistÄ jį M. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 d. (dėl nukentėjusiųjų A. S. ir R. L. sveikatos sutrikdymo) trejų metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir nuteistajam M.

R. paskirti galutinę subendrintÄ Å¡eÅ¡eriems metams laisvės atėmimo bausmę.Taip pat praÅ¡o nukentėjusiųjų A. S. ir R. L. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. R. priteisti po 10000 Lt Å¡ioms nukentėjusiosioms. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neskundžia. Skundžiamu nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiųjų L. S., A. S., R. L. ir V.S., sėdėjusių automobilyje „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpuolimo veikiant bendrininkų grupe.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrininkų suplanuoto užpuolimo metu sveikata buvo sutrikdyta ne vienai, o trims nukentėjusiosioms, todėl teismas dėl nukentėjusiųjų A.S. ir R. L. sveikatos sutrikdymo nepagrįstai nepripažino M. R. kaltu. Nuosprendyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. veika nepagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., nes smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias R. L. ir A. S. vartojo ne M. R., bet kitas asmuo. Prokuroro nuomone, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl Å¡io asmens, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, veiksmų kilo potrauminis streso sindromas Å¡ioms nukentėjusiosioms.

Be to, teismas nepagrįstai sumažino šių nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos. Teismas nevertino priežastinio ryšio tarp M. R. atliktų veiksmų ir nukentėjusiųjų A. S. ir R.L. sveikatai sukeltų neigiamų padarinių bei neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamus veiksmus M. R. atliko ne vienas, o veikdamas bendrininkų grupe. Byloje liko neįvertintas bendrininkų susitarimo laipsnis, kuris šioje byloje turi esminę reikšmę vertinant bendrininkų ir būtent M.

R., tyčios turinį. Todėl teismo iÅ¡vada, kad už paminėtos veikos pasekmes turi atsakyti kitas asmuo, yra nepagrįsta.Prokuroras, aptardamas įvykio aplinkybes, liudytojų K. L., E. Z., R. B. bei nukentėjusiųjų L.S., A. S. ir R. L. parodymus, teigia, kad dėl įvykio metu kilusio pavojaus jų sveikatai ir gyvybei ir dėl to patirto iÅ¡gÄ sčio bei smurto nukentėjusiosios buvo apimtos panikos ir klykė iÅ¡ baimės. Dėl pavartoto fizinio smurto A. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o R.

L. - sukeltas fizinis skausmas. Be to, Å¡ioms nukentėjusiosioms iÅ¡sivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris nesunkiai sutrikdė jų sveikatÄ . Å ie duomenys nustatyti teismo psichiatrijos ekspertizės metu. Teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų susargdinimÄ - potrauminį stresÄ , tiesiogiai susiejo tik su fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias. Prokuroras nurodo, kad potrauminis stresas nėra kÅ«no sužalojimas, kuris lieka nukentėjusiojo kÅ«ne jį paveikus fiziniu poveikiu (sudavus smÅ«gį, atsitrenkus, suspaudus, įdÅ«rus, nudeginus ar pan.).

Potrauminis stresas - tai asmens psichikos sutrikimas dėl negatyvaus poveikio asmens psichikai, emocinio streso. Skunde prokuroras aptardamas eksperto teismo psichiatro parodymus, nurodo, kad nukentėjusiosios A. S. ir R. L. emocinį stresÄ patyrė nuo prieÅ¡ingų teisei veiksmų visumos: paties užpuolimo, kuriame dalyvavo apie 10 asmenų, automobilio, kuriame įvykio metu sėdėjo nukentėjusiosios, daužymo, fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jas ir Å¡alia buvusiÄ L. S.. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad dalį Å¡ių veiksmų tiesiogiai atliko nuteistasis M.

R.: užpuolė, užšoko ant automobilio ir jį daužė, smÅ«giavo L. S. į veidÄ ir tempė jÄ iÅ¡ automobilio. Byloje nustatyta, kad M. R. nukentėjusiuosius užpuolė dėl degalinėje įvykusio konflikto su V. S. ir Å¡iam užpuolimui buvo „iÅ¡kviestas pastiprinimas“ - keli automobiliai, kuriuose buvo apie 10 M. R. pažįstamų žmonių. Prokuroras mano, kad liudytojo R. B. parodymai apie A. Gr. pasakytus žodžius „<...s. pamatys ko nematę...>“, „<...reikia s. pamokyti...>“ ir nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičius (apie 10 vaikinų), patvirtina, jog bendrininkų susitarimas apėmė ne tik turto žalojimÄ - automobilio daužymÄ , žmonių įbauginimÄ , bet ir sveikatos sutrikdymÄ .

Skundo autorius teigia, kad nuteistasis M. R., susitaręs su kitais asmenimis, užpuolęs automobilyje sėdėjusius nukentėjusiuosius, užšokęs ant automobilio ir jį daužydamas, sudavęs smÅ«gį automobilyje vienai iÅ¡ sėdėjusių nukentėjusiųjų ir tempdamas jÄ iÅ¡ automobilio, kai tuo pat metu įgyvendindami susitarimÄ kiti bendrininkai daužė automobilį ir mušė kitus nukentėjusiuosius, suprato, jog bendrais tyčiniais veiksmais sukelia nukentėjusiesiems labai stiprų baimės jausmÄ ir sukelia emocinį stresÄ , numatė, kad dėl to gali bÅ«ti sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir to norėjo.

Todėl prokuroras mano, kad Å¡iuo atveju už nukentėjusiųjų A. S. ir R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ turi atsakyti ne tik tas asmuo, kuris prieÅ¡ Å¡ias nukentėjusiÄ sias vartojo fizinį smurtÄ , bet ir M. R., kurio veiksmai, kartu su bendrininkų veiksmais, buvo nukentėjusiųjų psichikos sutrikdymo priežastis ir kurio kaltė dėl Å¡ių pasekmių pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Å iuos nusikalstamus veiksmus M. R. atliko be jokios priežasties, jo elgesį lėmė chuliganiÅ¡kos paskatos, todėl jo veika turi bÅ«ti kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.Nuteistasis M.

R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , dėl kurio tiek nukentėjusiosios, tiek jų artimieji patyrė didžiulę psichologinę traumÄ . Prokuroras, apibÅ«dindamas nuteistojo elgesį, nurodydamas jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , teigia, kad M. R. turi bÅ«ti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei bausmės vidurkis. Å i bausmė, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimo bÅ«du turi bÅ«ti subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

Taip pat, skundo autorius teigia, kad nukentėjusiųjų A. S. ir R. L. pareikšti civiliniai ieškiniai (po 10000 Lt) neturtinei žalai atlyginti turi būti patenkinti visiškai.Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netesingai įvertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, o nuosprendis neatitinka BPK 20 ir 301 str. reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad jis viso proceso metu nepripažino savo kaltės, todėl, vadovaudamasis BPK 1 str., teigia, jog yra nuteistas nepagrįstai.

Be to, teismas nesilaikė 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1. 1 p. nuostatų. PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas nurodė teismui dėl kokių priežasčių nukentėjusieji gali jį apkalbėti - tai siekimas gauti turtinės naudos. Be to, jie galėjo suklysti, nurodydami apeliantÄ kaip įvykio kaltininkÄ .

Apeliantas plačiai apraÅ¡ydamas nukentėjusiųjų parodymus, teigia, kad jo kaltė yra grindžiama tik Å¡iais, apelianto nuomone, subjektyviais parodymais, kurie dar yra ir nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi tarpusavyje. Be to, įvykio metu nukentėjusiosios buvo Å¡oko bÅ«senoje, o V. S. – neblaivus. Todėl Å¡ių asmenų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai ir atmesti.Nurodydamas kasacinės nutarties Nr. 2K-548/2010 motyvus bei aptardamas liudytojo R. B. parodymus, teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas pažinojo į įvykio vietÄ iÅ¡kviestus vaikinus.

Be to, liudytojo R. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Å is liudytojas iki įvykio konfliktavo su apeliantu bei pastarÄ jį apkalba, siekdamas pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Apeliantas aptardamas įvykio paros laikÄ , vietos apÅ¡vietimÄ , nukentėjusiųjų ir liudytojų R.B., E. Z., M. V., E. P. nurodytas aplinkybes apie apÅ¡vietimÄ , jo intensyvumÄ ir sklidimo kryptį, teigia, kad byloje nepatikrintas veido bruožų atpažinimo galimybės realumas. Todėl apeliantas mano, kad teismas bylos duomenis vertino atsietai vienas nuo kito, nevertindamas jų visumos, bei pažeidė BPK 287 str. reikalavimus nepagrįstai atmesdamas praÅ¡ymus atlikti eksperimentÄ dėl įvykio vietos apÅ¡vietimo intensyvumo bei veido bruožų atpažinimo galimybių nustatymo.

Dėl Å¡ios priežasties nukentėjusiųjų parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais duomenimis, leidžiančiais priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Nukentėjusieji apeliantÄ galėjo įsidėmėti iÅ¡ konflikto, kuris įvyko 30 min. prieÅ¡ įvykį degalinėje (duomenys neskelbtini), ir po to jį nurodė dar ir kaip asmenį, padariusį skundžiamame nuosprendyje nurodytas veikas. TokiÄ galimybę patvirtina ir asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti ir nukentėjusiųjų nurodyti duomenys.

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių abejonių nepagrįstai nepaÅ¡alino. Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojo V. Č. parodymų apie tai, kad jam nukentėjusieji nurodė, jog juos užpuolusių asmenų jie negalėtų atpažinti dėl įvykio metu buvusios tamsos. Tokie duomenys užfiksuoti ir nukentėjusiojo V. S. protokole-pareiÅ¡kime, kurie skundžiamame nuosprendyje neįvertinti. Apelianto nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina jo parodymus, kad nukentėjusieji nematė, jog jis butų aktyviai dalyvavęs įvykyje, o pažino tik tÄ patį automobilį „Toyota Corolla“.Apeliantas pažymi ir laiko tarpÄ , praėjusį nuo įvykio iki procesinio veiksmo - asmens parodymo atpažinti, atlikimo ir laikÄ kada jis buvo sulaikytas.

Todėl nukentėjusieji, jei jie iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų įsidėmėję apeliantÄ , jį bÅ«tų galėję atpažinti tuoj po įvykio ir apelianto sulaikymo. Be to, liudytoja G. B. patvirtino, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo pradžioje neturėjo jokių pretenzijų apeliantui. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti automobiliu „Toyota Corolla“ įvykio metu važiavę asmenys, nepatvirtina, kad bÅ«tent apeliantas atliko nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus. Byloje nenustatyti apelianto rankų jokie sužalojimai, nors pagal skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ytas įvykio aplinkybes tokie sužalojimai turėjo bÅ«ti likę.

Taip pat nesurasti nusikaltimo padarymo įrankiai, ant apelianto drabužių nerasti jokie kraujo pėdsakai, ant automobilio kapoto - apelianto avalynės pėdsakai.Plačiai analizuodamas asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotus duomenis, skundo autoriaus teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas ir teisingo (sÄ Å¾iningo) proceso principÄ , nes visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ar byloje surinkti paminėti duomenys – asmens parodymo atpažinimai – atitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo reikalavimus.

Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad paminėti procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai bei pažeidžiant jų atlikimo BPK nurodytÄ tvarkÄ . Skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti Å¡ie asmens parodymo atpažinti protokolai, juose užfiksuota informacija, Å¡ių procesinių veiksmų atlikimo tvarka. Be to, teismas neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojo A. N. parodymus Todėl apeliantas tvirtina, kad veiksmus, dėl kurių padarymo jis yra nuteistas, atliko ne jis, bet kitas asmuo, o nukentėjusieji, prieÅ¡ tai žodinio konflikto metu susidÅ«rę su juo degalinėje (duomenys neskelbtini) bei matę, jog jis važiavo automobilyje „Toyota Corolla“, apsipažino arba bendru sutarimu, kurį laikÄ nenustačius tikrųjų kaltininkų, sÄ moningai pasirinko jį, kaip atsakingÄ dėl įvykio asmenį, važiavusį paminėtame automobilyje.

Apeliantas, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 1 p., teigia, kad dėl jo turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios L. S. sužalojimo sunkumo laipsnį. Nuosprendyje nenurodyta dėl kokių priežasčių šios nukentėjusiosios veide esantis randas yra bjaurojantis. Tai, kad šis sužalojimas nėra bjaurojantis, pratvirtina ir tai, jog nuo įvykio praėjus daugiau nei trejiems metams nebuvo atliktas joks gydymas, kuris specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip būtinas bei kurio pagrindu buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas.

Be to, Å¡ios specialisto iÅ¡vados yra neiÅ¡samios, neteisingos, jose netinkamai įvertintos Klaipėdos apskrities ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. J. rekomendacijos bei iÅ¡vados. Kartu apeliantas pažymi, kad Å¡is gydytojas nukentėjusiajai rekomendavo atlikti operacijÄ po 1- 1,5 metų nuo įvykio, tačiau iki Å¡iol joks gydymas nėra atliktas ir neatliekamas. Todėl apeliantas tvirtina, kad Å¡ios nukentėjusiosios veide esantis randas nėra bjaurojantis veidÄ ir kad sužalojimo laipsnis negali bÅ«ti laikomas sunkiu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ skirti naujÄ ekspertizę sužalojimo laipsniui nustatyti.Be to, teismas pažeidė BPK 308 str. nuostatas, nes paskelbus nuosprendį apeliantui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta ne tik kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimo pakeitimo į suėmimÄ - pakeitimo ir vykdymo tvarka, bet ir bausmės - bausmę atlikti skirti pataisos namuose - vykdymo ypatumai. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos nuteistojo teisės bei teisėti interesai, kas pagal suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-74/2002) laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai iÅ¡skyrė bylÄ dėl kito bylos kaltinamojo A. Gr., nes tai pakenkė iÅ¡samiam bylos nagrinėjimui bei apsunkino apeliantui įrodyti savo nekaltumÄ . Å iuo atveju, siekiant bylos iÅ¡nagrinėjimo operatyvumo, ji buvo neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta. Be to, nors teismas Å¡io asmens parodymų iÅ¡ viso nevertino, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad A. Gr. nusikalstamai veikė kartu su apeliantu ir sužalojo asmenis. Skundo autorius teigia, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ iÅ¡ anksto pasisakydamas dėl asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, kaltės. Be to, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė gynybos praÅ¡ymus skirti naujÄ teismo medicininę ekspertizę nukentėjusiosios L.

S. sužalojimo laipsniui nustatyti, papildomÄ ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir eksperimentÄ tikslu nustatyti, ar nukentėjusieji galėjo (jei galėjo - iÅ¡ kokio atstumo) atpažinti asmenį iÅ¡ veido bruožų įvykio vietoje ir įvykio paros laiku. Skundo autorius pažymi, kad teismas Å¡ioje byloje laisvės atėmimo bausmę paskyrė ne apeliantui, o asmeniui „A. G.“. Apelianto nuomone, Å¡i aplinkybė dar kartÄ patvirtinÄ , jog byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai, jam paskirta neindividualizuota bausmė, o skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro - atmesti. Prokurorai ir nukentėjusieji prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo – atmesti.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o nuteistojo M. R. - atmestinas.Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Prokuroras ginčija nuosprendžio dalį, kurioje teismas nepriėmė sprendimo dėl M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo. Taip pat jis nesutinka su nukentėjusiosioms R. L. ir A. S. priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžiais. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodžius teismo išvadų dėl M. R. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kaltės bei bendrininkavimo požymių nenustatymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Todėl apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl M. R. yra keistinas jau nurodytu pagrindu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1, 3 p.). Dėl civilinių ieÅ¡kinių dydžių klausimo kolegija Å¡iame nuosprendyje pasisakys vėliau.AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ jog, Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad M. R. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p., padarė tokiomis aplinkybėmis:2008 m. kovo 16 d., apie 0 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties užšoko ant V.

S. priklausančio automobilio ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, vienÄ kartÄ spyrė koja į automobilio ,,Rover 620“ priekinį stiklÄ ir tokiu bÅ«du apgadino automobilio variklio dangtį bei priekinį stiklÄ , po to, nuÅ¡okęs ant žemės, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį vairuotojo sėdynėje sėdėjusiai L. S. į veidÄ , tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, spiriant ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ automobilio ,,Rover 620“ deÅ¡inės pusės galines dureles ir taip jas apgadinant, po to jas atidarant ir pagriebiant nukentėjusiajai A.

S. už Å¡varkelio bei iÅ¡traukiant jÄ iÅ¡ automobilio, laikant nukentėjusiÄ jÄ už pečių, trenkiant jÄ ne mažiau kaip penkis kartus į automobilį, pagriebiant ranka jÄ už plaukų ir trenkiant jos galvÄ Ä¯ asfaltÄ , tuo padarius nukentėjusiajai A. S. galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių paburkimu, poodinę kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ ant kairio antakio, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiajame delne ir kairiojo kelio pavirÅ¡iuje, kas sukėlė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ranka sugriebiant Å¡alia stovėjusios nukentėjusiosios R.

L. kaklÄ ir pargriaunant jÄ ant asfalto, tuo sukeliant jai fizinį skausmÄ , nenustatytiems asmenims lazdomis ir kojomis suduodant nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias automobilio ,,Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietas ir jį apgadinant, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms R. L. ir A.S. iÅ¡sivystė potrauminis streso sutrikimas, kas sukėlė R. L. ir A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. už tai, kad padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p.IÅ¡ teismo psichiatrijos ekspertizių aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abejoms nukentėjusiosioms R.

L. ir A. S. po byloje nagrinėjamo įvykio (2008 m. kovo 16 d.) išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris yra priskiriamas prie nesunkių sveikatos sutrikdymų (4 t. 173-174, 175-176 b. l.).Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas patvirtino minėtų ekspertizių išvadas ir atsakė į jam užduotus klausimus (6 t. 20-21 b. l.). Šių ekspertizių išvados yra išsamios ir kolegijai jokių abejonių nekeliančios. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L.

S. parodė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis M. R. kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bei kitais vaikinais užpuolė jÄ ir jos brolį V. S. bei drauges R. L. ir A. S., sėdinčius automobilyje. Jai (L. S.) į veidÄ bÅ«tent M. R. sudavė smÅ«gį, nuo kurio jai buvo iÅ¡muÅ¡ti dantys bei padaryta apatinės lÅ«pos muÅ¡tinė žaizda. Dėl Å¡io sumuÅ¡imo jai padarytas iki Å¡iol ryÅ¡kiai pastebimas randas, bjaurojantis veidÄ , kurio paÅ¡alinimui reikalingas operacinis gydymas.

Be to, M. R. kartu su juo buvusiais asmenimis sudaužė V. S. automobilį ir Å¡io įvykio metu buvo sumuÅ¡tas jos brolis bei abi draugės (1 t. 57-59, 60, 61-63, 64 b. l.; 5 t. 36-38 b. l.).Å iuos parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t. 67-71 b. l.) ir akistatos su M. R. (2 t. 129-130 b. l.) metu. AnalogiÅ¡kas aplinkybes ji nurodė ir apeliacinės instancijos teisme (6 t. 146-147 b. l.). Nukentėjusioji A. S. iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusiosios L. S. parodymus, papildomai nurodydama, kad užpuolimo metu jÄ iÅ¡ automobilio už plaukų iÅ¡tempė ir sumušė kartu su M.

R. ir kitais vaikiniais buvęs asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta. Dėl nuteistojo M. R. ir kartu su juo buvusių asmenų atliktų ir kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų ji labai iÅ¡sigando ir patyrė didelį stresÄ , dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata (1 t. 78-80, 81, 82, 83-84 b. l.).Å iuos parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t. 86-91 b. l.) ir akistatos su M. R. (2 t. 140-142 b. l.) metu bei pirmosios (5 t. 38-40 b. l.) ir apeliacinės instancijos (6 t. 147-148 b. l.) teisme.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. aptariamo įvykio metu padaryti sužalojimai, dėl kurių buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata (1 t. 72 b. l.). IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji R. L.. Ji parodė, kad užpuolimo metu jÄ sumušė kartu su M. R. ir kitais vaikinais buvęs asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta. Dėl įvykio metu kartu su M. R. buvusių visų vaikinų atliktų ir kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų ji labai iÅ¡sigando.

Dėl patirto labai didelio šoko jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (1 t. 93-94, 95, 96-97 b. l.). Parodymų patikrinimo (1 t. 99-103 b. l.) ir akistatos su M. R. metu (2 t. 134-136 b. l.), pirmosios (5 t. 42-43 b. l.) ir apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja patvirtino minėtus savo parodymus. Nukentėjusysis V. S. taip pat nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis M. R. su kitais vaikinais ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, užpuolė jį, sudaužė jo automobilį ir sumušė jo seserį bei jos drauges (1 t. 104-106, 107, 108-109, 110-111 b. l.).

Tiek parodymų patikrinimo (1 t. 113-118 b. l.) ir akistatos su M. R. (2 t. 137-139 b. l.) metu, tiek pirmosios (5 t. 40-42 b. l.) ir apeliacinės instancijos teisme (6 t. 149-150 b. l.) šis nukentėjusysis patvirtino nurodytas įvykio aplinkybes.Priešingai nei teigia nuteistasis, visų paminėtų nukentėjusiųjų parodymai yra išsamūs, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir juose nėra jokių esminių prieštaravimų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu. Kolegija neturi pagrindo netikėti šiuose parodymuose nurodytomis smurtavimo aplinkybėmis.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde akcentuojami prieštaravimai (dėl asmenų, užšokusių ant automobilio variklio dangčio, skaičiaus ir galimybės matyti šių asmenų veidus), neva esantys minėtuose nukentėjusiųjų parodymuose, jokiu būdu nepaneigia nuteistojo M. R. ir kartu su juo buvusių asmenų atliktų smurtinių veiksmų vartojimo fakto. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, kad įvykio metu M. R., asmuo, kuriam byla išskirta, ir kiti vaikinai (kurių buvo apie 8-10) daužė V.

S. automobilį ir tuo metu jis (R.B.) girdėjo kaip Å¡iame automobilyje „<...cypė merginos...>“ (1 t. 138-139 b. l.). Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. B. taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo V. S. automobilį daužė daug vaikinų, pakviestų asmens, kuriam byla iÅ¡skirta, tam, kad „<... pamokyti s....>“. Liudytojas R. B. kartu su nuteistuoju M. R., liudytoju E. Z. ir asmeniu, kuriam byla iÅ¡skirta, į įvykio vietÄ atvažiavo, nes „<...mes tik pagÄ sdinti norėjom ar kažkÄ panaÅ¡aus...>“.

Å is liudytojas patvirtino, kad minėto automobilio daužymo metu iÅ¡ jo „<...girdėjosi panelių riksmai...>“, „<...kai daužė, merginos cypė...>“ (5 t. 46-48 b. l.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Å¡io liudytojo parodymų vertinimu ir plačiau jo neanalizuoja. Liudytojas E. Z. taip pat matė, kad įvykio vietoje daug vaikinų daužė nukentėjusiojo automobilį, iÅ¡ kurio jis girdėjo „<...klykiančius moteriÅ¡kus balsus...>“, „<...klyksmÄ , stiklo dūžius...>“ (2 t. 90-93 b. l.; 5 t. 89-90 b. l.).

Kolegija pažymi, kad, Å¡iuo atveju, procesinis sprendimas (2 t. 66-69 b. l.), priimtas ikiteisminio tyrimo metu dėl liudytojo E. Z. veiksmų, nors ir keliantis kolegijai labai didelių abejonių, neturi įtakos M. R. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai. Be to, Å¡ioje proceso stadijoje kolegija neturi teisės revizuoti paminėto nepanaikinto (2 t. 89 b. l.) sprendimo.Liudytoja K. L. įvykio metu girdėjo daužomo automobilio ir dūžtančio stiklo garsus, klykiančias merginas, vėliau pamatė sudaužytÄ V.

S. automobilį, labai iÅ¡sigandusias, sukrėstas ir sumuÅ¡tas merginas (R. L. ir A. S.) (1 t. 152-153 b. l.; 5 t. 49 b. l.).Be to, ir pats nuteistasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje neneigė paties muÅ¡tynių ir smurto vartojimo fakto, tačiau teigė, kad automobilį daužė ir smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius vartojo ne jis, o kiti, jam nepažįstami vaikinai, kurių buvo apie 10. MuÅ¡tynių metu jis girdėjo Å¡aukiančias merginas bei matė, kaip V. S. nusivijo du vaikinai (2 t. 103-104 b. l.).

Vėlesnėje apklausoje jis taip pat paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo automobilį sudaužė jam nepažįstami vaikinai (2 t. 109-110 b. l.).Pirmosios instancijos teisme M. R., neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paaiÅ¡kino, kad važiuodamas į įvykio vietÄ kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta, ir liudytojais R. B. bei E. Z., „<...įtariau, kad kažkas (duomenys neskelbtini) bus...>“, „<...žinojau maždaug kas bus...>“. Tvirtindamas, jog jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L.

S. nevartojo ir automobilio nedaužė, jis teigė, kad stovėdamas prieÅ¡ais nukentėjusiojo automobilį, tik pasyviai stebėjo kaip įvykio metu jam nepažįstami vaikinai, kurių buvo apie 10, daužė V. S. automobilį ir vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias merginas. IÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alino kartu su kitais vaikinais „<...suÅ¡okome į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavome į (duomenys neskelbtini)...>“ (6 t. 22-23 b. l.). IÅ¡ aptartų nuteistojo M. R. parodymų seka, kad juose nurodytos įvykio ir smurto vartojimo aplinkybes tik iÅ¡ dalies (dėl konkrečių asmenų, padariusių skundžiamame ir Å¡iame nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas bei įvykio vietos apÅ¡vietimo) prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (nukentėjusiųjų V.

S., L. S., A. S., R. L., betarpiÅ¡kai įvykyje dalyvavusio liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems bei liudytojų V. D. (5 t. 50 b. l.), E. P. (5 t. 52 b. l.) parodymams, teismo medicinos specialistų ir ekspertizių aktų iÅ¡vadoms bei specialistų paaiÅ¡kinimams). Todėl tokius M. R. parodymus (apie savo pasyvų elgesį nusikalstamų veikų padarymo metu) kolegija vertina tik kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti ir juos, kaip neatitinkančius tikrovės ir prieÅ¡taraujančius byloje surinktų duomenų visetui, atmeta.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. IÅ¡ anksčiau aptartų nukentėjusiųjų A. S. ir R. L. parodymų seka, kad jos emocinį stresÄ ir Å¡okÄ patyrė nuo įvykio metu atliktų nusikalstamų veiksmų visumos: paties užpuolimo, kuriame kartu su nuteistuoju M.

R., asmeniu, kuriam byla iÅ¡skirta, dar dalyvavo apie 10 asmenų, automobilio, kuriame įvykio metu sėdėjo nukentėjusiosios, daužymo, fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jas ir Å¡alia buvusiÄ L. S., nukentėjusiojo V. S. nusivijimo. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad dalį Å¡ių veiksmų tiesiogiai atliko nuteistasis M. R. (jis kartu su kitais asmenimis užpuolė nukentėjusiuosius, užšoko ant automobilio variklio dangčio ir jį kartu su kitais asmenimis daužė, smÅ«giavo L. S. į veidÄ ir tempė jÄ iÅ¡ automobilio).

Å ios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusioms potrauminis stresas buvo padarytas dėl negatyvaus poveikio (nusikalstamų veiksmų) jų psichikai ir emocinio streso. Tokie duomenys konstatuoti ir anksčiau minėtose teismo psichiatrijos ekspertizių aktų iÅ¡vadose. Taigi, potrauminis stresas nėra kÅ«no sužalojimas, kuris lieka nukentėjusiojo kÅ«ne jį paveikus fiziniu poveikiu (sudavus smÅ«gį, atsitrenkus, suspaudus, įdÅ«rus, nudeginus ar pan.). Todėl kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad, Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas minėtų nukentėjusiųjų susargdinimÄ - potrauminį stresÄ , nepagrįstai susiejo tik su fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ jas.

BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Paminėtas susitarimo požymis bendrininkaujant reiÅ¡kia tiek iÅ¡ankstinį, tiek ir spontaniÅ¡kÄ , staiga kilusį susitarimÄ .

Susitariama gali bÅ«ti įvairiomis formomis - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tÄ patį BK straipsnį nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobÅ«džio ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina, jog kiekvienas iÅ¡ jų padarytų nukentėjusiojo sveikatÄ sutrikdančius sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir suduodant smÅ«gius ar atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-229/2008, 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2010 ir kt.).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos.

Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 21, kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, 2K-349/2011).Byloje nustatyta, kad M. R. nukentėjusiuosius užpuolė dėl menkavertės dingsties - degalinėje įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. S..Iš liudytojo R. B. parodymų seka, kad tokiam užpuolimui buvo iš anksto ruoštasi, t.y. asmuo, kuriam byla išskirta, pakvietė savo draugus, kurių atvažiavo apie 10 asmenų keliais automobiliais, sakydamas jiems, kad „<...reikia s. pamokyti...>“.

Be to, ir pats nuteistasis suprato ir žinojo „<...maždaug kas bus...>“. Tai reiÅ¡kia, kad M. R. ir kitų bendrininkų susitarimas apėmė ne tik turto žalojimÄ - automobilio daužymÄ , V. S. ir su juo buvusių merginų įbauginimÄ , bet ir nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymÄ . Å ioje byloje nagrinėjamo įvykio seka rodo, kad nuteistasis M.R., susitaręs su kitais asmenimis, užpuolė automobilyje sėdėjusius nukentėjusiuosius, užšoko ant automobilio ir jį daužė, sudavė smÅ«gį automobilyje vienai iÅ¡ sėdėjusių nukentėjusiųjų (L.

S.) ir tempė jÄ iÅ¡ automobilio. Tuo pačiu metu įgyvendindami susitarimÄ kiti bendrininkai taip pat daužė automobilį ir mušė kitus nukentėjusiuosius (A. S., R. L.) bei vijosi bėgantį Å¡auktis pagalbos V. S.. Tai reiÅ¡kia, kad M. R. veikė sutartinai kaip bendrininkas ir suprato, jog bendrais tyčiniais veiksmais sukelia nukentėjusiesiems labai stiprų baimės jausmÄ ir sukelia emocinį stresÄ , numatė, kad dėl to gali bÅ«ti sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, Å¡iuo atveju, už nukentėjusiųjų R. L. ir A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ turi atsakyti ne tik tas asmuo, kuris prieÅ¡ Å¡ias nukentėjusiÄ sias tiesiogiai vartojo fizinį smurtÄ , bet ir M. R., kurio veiksmai, kartu su bendrininkų veiksmais, buvo nukentėjusiųjų psichikos sutrikdymo priežastis. Be to, anksčiau aptartus nusikalstamus veiksmus M. R. atliko be jokios priežasties, jo elgesį lėmė chuliganiÅ¡kos paskatos, t. y. jo veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. Nuteistasis M.

R., visiÅ¡kai nepripažinimas kaltės, apeliuoja į ikiteisminio tyrimo metu atlikto procesinio veiksmo (asmens parodymo atpažinti), jo nuomone, padarytus BPK pažeidimus, ginčija visų nukentėjusiųjų parodymų vertinimÄ ir teismo iÅ¡vadas dėl nukentėjusiosios L. S. sveikatos sutrikdymo masto. Su Å¡iais nuteistojo M. R. teiginiais sutikti negalima, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamoji atsakomybė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjusiajam buvo sukeltas bent vienas iÅ¡ 12 padarinių, nurodytų BK 135 str. 1 d.

Tarp paminėtų aplinkybių yra ir nepataisomas asmens kūno subjaurojimas. Pastarasis padarinys yra estetinis sužalojimas, operacijos, amputacijos dėl sužalojimo, nudegimo, ligos padarinys. Veido subjaurojimas yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas ar deformacija, žymus veido randas, asimetrija ir pan. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu.

Jeigu tokiems padariniams paÅ¡alinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomai. KÅ«no subjaurojimo faktÄ konstatuoja teisėsaugos institucijos, o ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendžia teismo medicinos ekspertai. Nesutikdamas su nukentėjusiajai L. S. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu (apelianto nuomone, jos veidas nėra subjaurotas nepataisomai), skunde daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo metu atliktoms teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoms Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 29-30 b. l.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 39-40 b. l.).

Nuteistojo M. R. nuomone, pastarosios išvados prieštarauja specialisto konsultacinei išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t. 104-113 b. l.). Siekiant pašalinti prieštaravimus, esančius tarp nuteistojo ginčijamų specialisto išvadų, specialisto R.P. P. paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, ir nuteistojo pateiktos teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados (6 t. 104-113 b. l.), apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu buvo paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.

IÅ¡ Å¡ios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu L. S. padarytos traumos (muÅ¡tinės žaizdos apatinės lÅ«pos kairėje) buvo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, nes Å¡ios nukentėjusiosios kÅ«no subjaurinimo faktas yra teismo medicininiu požiÅ«riu - nepataisomų (sužalojimų) atitiktyje (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.12 p. nuostatos). Nukentėjusiosios L. S. veide susidariusį ženklų randÄ medicininiu požiÅ«riu galima bandyti mažinti-menkinti-Å¡alinti tik taikant specializuotas medicinines priemones (kas yra patirto sužalojimo padarinių nepataisomumo požymis) – operacijas, specialias lazerines priemones (6 t. 164-167 b. l.).

Minėtos ekspertizės akto iÅ¡vados yra iÅ¡samios, motyvuotos ir kolegijai jokių abejonių nekeliančios. Tai, kad jos yra nepalankios nuteistajam, neduoda jokio pagrindo teigti apie jų neteisingumÄ ir (ar) netinkamumÄ . Be to, ir pats nuteistasis nenurodo kaip kitaip galėtų bÅ«ti vertinamos aptartos komisijinės ekspertizės iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos gydytojas P. Pt., pateikęs anksčiau minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jis nėra įtrauktas į teismo medicinos ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, suraÅ¡ytas dokumentas, nėra objektų tyrimas BPK 205 str. prasme, o toks dokumentas pagal BPK 88 ir 90 str. nuostatas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto iÅ¡vada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 27). Tai reiÅ¡kia, kad ir Å¡iuo atveju aptariamas P. Pt. pateiktas dokumentas yra tik konsultacinio pobÅ«džio iÅ¡vada.

Šioje konsultacinėje išvadoje ir specialisto paaiškinimuose apeliacinės instancijos teisme nėra nurodyti jokie įtikinami argumentai, kurie leistų specialisto R.P. P. ir komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto išvadas vertinti kaip neišsamias ar nepatikimas. Paminėtoje konsultacinėje išvadoje nurodyti tik atskiri procedūriniai pažeidimai, kurie neduoda pagrindo konstatuoti, jog šie įrodymai gauti pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus. Taigi, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios L.

S. veide padarytam randui paÅ¡alinti bÅ«tinas operacinis gydymas. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas M. R. nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ prieÅ¡ L. S., teisingai kvalifikavo pagal sunkaus sveikatos sutrikdymo požymius. Kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡dėstytais argumentais dėl tokios veikos kvalifikacijos ir plačiau jų neanalizuoja.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi tik tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir visų nukentėjusiųjų ir liudytojo R. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui, tiek teisiamajame posėdyje vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Be to, nuteistasis savo skunde nenurodo, kad jo kaltė pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais bÅ«tų pripažinęs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas, pripažindamas M. R. kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.Taip pat nuteistasis M. R. ginčija ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ procesinį veiksmÄ - asmens parodymÄ atpažinti, tuo aspektu, kad Å¡is veiksmas, esÄ , buvo atliktas pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarkÄ .

Tačiau iÅ¡ aptariamo procesinio veiksmo protokolų matyti, kad nei vienas tokio veiksmo atlikime dalyvavęs asmuo nepateikė jokių praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimų ar pastabų dėl tariamai padarytų BPK pažeidimų (2 t. 118-119, 120-121, 122-123, 124-127 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme apklausta minėtÄ asmens atpažinimÄ atlikusi liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ atpažinimÄ nukentėjusieji sėdėjo kitame kabinete, nematė nei M. R., nei statistų, ir į kabinetÄ , kuriame vyko atpažinimas, buvo atvedami po vienÄ .

Ji taip pat paneigė galimybę, kad prieÅ¡ šį procesinį veiksmÄ visi asmenys laukė koridoriuje ar kad Å¡iame koridoriuje M. R. galėjo susitikti su nukentėjusiaisiais (6 t. 150-151 b. l.). Å ias aplinkybes patvirtino ir atpažinime dalyvavę nukentėjusieji. Todėl konstatuoti kokius nors BPK 191 ir (ar) 192 str. reikalavimų pažeidimus, kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad aptariamo veiksmo atlikimo eigos BPK III skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka neginčijo nei nuteistasis, nei jo gynėjas.Å iuo nuosprendžiu M.

R. pripažinus kaltu ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., nebėra prasmės analizuoti Å¡io nuteistojo apeliacinio skundo teiginių dėl teisme neapklausto asmens, kuriam byla iÅ¡skirta, ir jo parodymų vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. R. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra pripažinta tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymu buvo kaltinamas ir asmuo, kuriam, pasislėpus nuo teismo ir paskelbus paieÅ¡kÄ (5 t. 130 b. l.), baudžiamoji byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ (5 t. 132-133 b. l.).

Apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad tokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus bylas) buvo pažeistos jo teisės įrodinėti savo nekaltumÄ . Kolegija pažymi, kad kaip tik prieÅ¡ingu atveju, t. y. neiÅ¡skyrus bylų, bÅ«tų pažeista tiek nuteistojo teisė į greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , tiek ir BPK 2 str. reikalavimai. Taigi, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BPK 254 str. 2 d. numatytų aplinkybių, pagrįstai vadovavosi BPK 234 str. 4 d. nuostatomis ir iÅ¡skyrė baudžiamÄ sias bylas dėl atskirų kaltinamųjų.

Į nuteistojo M. R. skundo teiginius apie BPK 308 str. 4 d. nuostatų pažeidimus jau yra atsakyta pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje (6 t. 55 b. l.), kuria atmestos pastabos dėl apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo (6 t. 50 b. l.).  Kartu apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal BPK 255 str. 1 d. nuostatas, teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Todėl net ir pripažinus, kad nagrinėjamo įvykio metu M. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dvejoms nukentėjusiosioms - R. L. ir A. S., nuteistojo nusikalstamų veikų papildomas kvalifikavimas pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkaus sveikatos sutrikdymÄ dvejiems ar daugiau asmenų, negalimas, nes ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl tokios veikos padarymo byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (5 t. 3 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme prokuroras nepateikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Todėl Å¡ioje proceso stadijoje kolegija neturi teisės nuteistojo M. R. nusikalstamus veiksmus papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., nes tai neiÅ¡vengiamai pažeistų jo teisę į gynybÄ .Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiosioms R. L. ir A. S. priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per maži.

Pirmosios instancijos teismas šių abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkino tik iš dalies, motyvuodamas tuo, kad šioms nukentėjusiosioms ir nukentėjusiajam V. S. didesnė neturtinė žala padaryta ne nuteistojo M. R., bet kitų asmenų veiksmais. Kolegijos nuomone, toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).Tačiau nesant apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nukentėjusiesiems V.

S. ir L. S. priteistų civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti dydžio bei Å¡io klausimo neginčijant ir prokuroro apeliaciniame skunde, kolegija Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat nerevizuoja (BPK 320 str. 4 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kartu kolegija pažymi, kad pagal BPK 112 str. 1 d. nuostatas, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui raštu bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.

Toks civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo terminas nustatytas dėl to, kad Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas turi bÅ«ti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalÄ , jo turtinė ir (ar) Å¡eimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį.

Tačiau, tuo pačiu turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo padėties, teisėtÄ prioritetÄ suteikiant pirmiesiems. Teismų praktikoje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, į kurias, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju, atsižvelgė nepakankamai.Nagrinėjamoje byloje dėl apysunkio nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms R.

L. ir A. S. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo M. R. veiksmais, kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta minėtų nukentėjusiųjų sveikata. Nukentėjusioji R. L. nurodė, kad dėl įvykio metu patirto smurto ir stipraus iÅ¡gÄ sčio bei Å¡oko ji ilgai gydėsi namuose, dažnai lankėsi pas psichologę ir psichikos centre, jai atsirado žmonių baimė, bijojo kur nors iÅ¡eiti, taip pat buvo labai sunku mokytis vidurinėje mokykloje (5 t. 42-43 b. l.). Nukentėjusioji A. S. taip pat parodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio metu patirto smurto ir didelio streso, ji gydėsi anksčiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sumuÅ¡imus, gėrė įvairius vaistus, dėl naktimis sapnuojamų koÅ¡marų neiÅ¡simiegodavo, dėl ko buvo sunku mokytis ir ruoÅ¡tis vidurinės mokyklos baigimo egzaminams (5 t. 38-39 b. l.). Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtos nukentėjusiosios turėjo kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas apribojo jų bendravimo galimybes.

Jos abi patyrė nemaÅ¾Ä Å¾alÄ psichinei sveikatai, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jų gyvenimo kokybei. Å ie padariniai atsirado dėl M. R., veikusio bendrininku grupe su kitais, skundžiamame nuosprendyje nurodytais asmenimis, nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji A. S. pareiÅ¡kė 10000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (4 t. 135, 180 b. l.), o nukentėjusioji R. L. – 8000 Lt civilinį ieÅ¡kinį analogiÅ¡kos rÅ«Å¡ies žalai atlyginti (4 t. 127 b. l.). Nutarime pripažinti R.

L. civiline ieÅ¡kove yra nurodyta, kad Å¡iai nukentėjusiajai yra padaryta 8114,73 Lt turtinė ir neturtinė žala (4 t.178 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį (turi legalų pragyvenimo Å¡altinį), po nukentėjusiųjų sužalojimo nuteistasis nei vienam iÅ¡ jų nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė ženkliai sumažinti padarytÄ Å¾alÄ , nuo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau kaip ketveriems metams jokios žalos neatlygino nei vienam nukentėjusiajam, bei kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingas), mano, kad proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant A.

S. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Å iÄ bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir įrodymų tyrimo metu apklausiant vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų - R. L., pastaroji paaiÅ¡kino, kad ji nori padidinti civilinio ieÅ¡kinio neturinei žalai atlyginti dydį iki 10000 Lt (5 t. 42-43 b. l.). Tačiau byloje nėra Å¡ios nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio bÅ«tent tokiai sumai (10000 Lt), kuris bÅ«tų pateiktas teismui raÅ¡tu bei iki įrodymų tyrimo pradžios, t. y. iki teisiamojo posėdžio, įvykusio 2010 m. vasario 3 d. (5 t. 34 b. l.).

Tai reiÅ¡kia, kad minėtas nukentėjusiosios R.L. paaiÅ¡kinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, atitinkantis BPK 112 str. 1 d. reikalavimus. Tokiu bÅ«du prokuroro apeliacinio skundo vienas iÅ¡ praÅ¡ymų priteisti nukentėjusiajai R. L. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, negali bÅ«ti tenkinamas, nesant pačios nukentėjusiosios raÅ¡tiÅ¡ko pareiÅ¡kimo priteisti bÅ«tent tokiÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir pateikto įstatymo nustatytu proceso metu. Taigi, kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai R.

L. priteistina 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks (ar panaÅ¡us) civilinio ieÅ¡kinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje daugumoje analogiÅ¡kų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-331/2012, 2K-148/2012, 2K-497/2011, 2K-360/2011, 2K-463/2009 ir kt.). Å iuo nuosprendžiu pripažinus kaltu M. R. padarius nukentėjusiųjų R. L. ir A. S. sveikatos nesunkų sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas vadovaujantis BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimais.

Taigi, kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas), kaltininko asmenybę (yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas už vieno iÅ¡ analogiÅ¡kų nusikaltimų – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo - padarymÄ , po nusikaltimų padarymo dirbo), jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Todėl nuteistajam M. R. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymÄ skirtina bausmė, kurios dydis nežymiai didesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, Å¡i bausmė nėra per griežta ar per Å¡velni bei neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Toks bausmės dydis yra artimas suformuotai teismų praktikai daugumoje analogiÅ¡kų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr.2K-182/2011, 2K-148/2012 ir kt.). Paskirtoji bausmė, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimo bÅ«du subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.Tačiau apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M.

R. bausmę, teisingai nustatydamas Å¡ios bausmės rūšį, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė raÅ¡ybos klaidÄ , nurodydamas, kad „<...bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. G. bausmę...>“. Å is raÅ¡ybos netikslumas taisytinas, t. y. patikslinant apygardos teismo nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį dėl nuteistojo M. R. pavardės. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3, 4 p., n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti.M.

R. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir bausmę, paskirtÄ skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo bÅ«du bei galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems metams.  IÅ¡ nuteistojo M. R. priteisti nukentėjusiajai A. S. 10000 Lt ir nukentėjusiajai R. L. 8000 Lt neturinei žalai atlyginti.IÅ¡taisyti skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytÄ raÅ¡ybos netikslumÄ , nustatant, kad „<...bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus M.

R. bausmę,,,>“, o ne „<...A.G....>“.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                         Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                    Kęstutis Jucys                                                                      SvajÅ«nas Knizleris       Â