2020-02-25 Nr. CB-2069-2-55-3-00928-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. vasario 11 d. gautu ieškovės T. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė T. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-25 Nr. CB-2069-2-55-3-00928-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. vasario 11 d. gautu ieškovės T. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė T. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Full text
Nr. DOK-709/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00928-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 11 d. gautu ieškovės T. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė T. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės T. M. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai taikė CK 6.246–6.249 straipsnius, 6.283, 6.284 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp gydytojo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių padarinių. Jos nuomone, šis priežastinis ryšys yra tiesioginis ir akivaizdus, nes kritinę sveikatos būklę sukėlė būtent netinkamai parinktas gydymo būdas; ekspertų išvadoje nurodyta, kad jai buvo galima taikyti kitą gydymo būdą ar naudoti kitą anestetiką arba galėjo būti atliktas bandomasis testas, tačiau to nebuvo padaryta; 2) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių paciento informavimą ir sutikimą intervencijai, t. y. netinkamai taikė ir aiškino CK 2.25 straipsnio 2 dalį, 6.727 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 2 ir 3 dalis. Ieškovės nuomone, formalus sutikimo formų pasirašymas neturėtų būti pagrindas gydytojams išvengti civilinės atsakomybės už pacientui padarytą žalą. Pacientas turi teisę būti informuotas tokia forma, kad galėtų teisingai nuspręsti dėl savo sveikatos ir net gyvybės bei duoti arba atsisakyti duoti sutikimą dėl savo sveikatos priežiūros. Ieškovė nebuvo informuota, kad gydymo padariniais gali būti kritinė sveikatos būklė ar net mirtis, o tai žinodama, būtų atsisakiusi gydymo. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kad ji nenurodė, kokios informacijos jai trūko ir kodėl ji jos negalėjo gauti, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą silpnesniajai ginčo šaliai – pacientei.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas