2020-10-21 Nr. AB-19792-3-62-3-01841-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-610-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01841-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, atstovaujamas pirmininko R. M., elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), pasirašytą direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas R. G., 2020 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 3-4475; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), pasirašytą Saugumo valdymo viršininko E. G. 2020 m. birželio 23 d. raštą Nr. 23-2318; 3) įpareigoti atsakovą Pravieniškių PN-AK iš naujo atsakyti į pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ 2020 m. balandžio 2 d. prašymą Nr. PPN20-3.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –ir BVK) 183 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento nepagrįstų atsakymų panaikinimo ir prašomų duomenų suteikimo, kaip į kitą įstatymų numatytą ikiteisminio ginčo instituciją, nepažeisdamas nustatytų terminų, todėl mano, kad BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvidešimties dienų apskundimo terminas, skaičiuotinas nuo Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 23 d. rašto Nr. 23-2318 gavimo, yra praleistas dėl svarbios priežasties.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su 2020 m. vasario 2 d. prašymu Nr. PPN20-3 dėl nuteistojo (atstovaujamojo nario V. G.) duomenų pateikimo. Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-4475 atsisakė pateikti prašomus duomenis, susijusius su nuteistojo V. G. bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, 2020 m. gegužės 22 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departametas 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-2318 atsisakė panaikinti Pravieniškių PN-AK raštą. Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 183 straipsnio 5 dalimi, su 2020 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento atsakymų panaikinimo ir prašomų duomenų pateikimo. 2020 m. liepos 8 d. gautas kontrolierės M. V. raštiškas atsakymas-pažyma Nr. 4D-2020/1-873/3D-1848, kuriuo atsisakyta tirti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad skundas gali būti tiriamas tik teismine tvarka. Pareiškėjas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2020 m. liepos 28 d.

Teismas vertino, kad pareiškėjui jau 2020 m. birželio 29 d. buvo žinomas skundžiamo Kalėjimų departamento akto turinys, nes šią dieną pareiškėjas teikė skundą Seimo kontrolieriui, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas praleido BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas pasirinkimo kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. kreipėsi į Seimo kontrolierių. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo apribotos galimybės laiku pasinaudoti tinkamu savo teisių gynimo įgyvendinimu. Alternatyvus savo teisių gynimo būdo pasirinkimas, teismo vertinimu, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo galimybės administracinių teisės aktų ginčyti teisme, kaip tai reglamentuota administracinių bylų teiseną reglamentuojančiose nuostatose.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą delsė paduoti dėl jo paties elgesio (pasirinkimo ginti savo teises kitu būdu), tai yra subjektyvios priežastys, todėl skundo padavimo termino neatnaujino ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Prašo išaiškinti žyminio mokesčio pasekmes.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipimasis į kitas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucjas įtakos termino skaičiavimui neturi, kai jokie įstatymai nenumato kitų apskundimo būdų. Tačiau šiuo atveju BVK 183 straipsnio 5 dalis numato teisę bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų veiksmus apskųsti Seimo skiriamiems kontrolieriams. Nors tokia teisė nėra įpareigojanti, tačiau, jei šia teise yra pasinaudota, tai yra pakankamai reikšminga, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybės, lėmusios termino skundui paduoti praleidimą, turi būti pripažintos reikšmingomis ir skundo padavimo terminas atnaujintas.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Pravieniškių PN, tiek Kalėjimų departamentas skundžiamuose raštuose nurodė netinkamą apskundimo tvarką, o tai taip pat turėtų būti reikšminga, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pravieniškių PN 2020 m. balandžio 27 d. rašte apskundimo tvarka nurodyta, pažeidžiant BVK 183 straipsnio 2 dalį, nes bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o ne administraciniam teismui, kaip tą nurodė atsakovas. Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, o ne per trisdešimt dienų, kaip tą nurodė Kalėjimų departamentas.

Pareiškėjas nurodo, kad, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 3-4475, kuris Kalėjimų departamento buvo nagrinėtas ikiteismine tvarka (2020 m. birželio 23 d. raštas Nr. 23-2318). Todėl aktualus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis, kuris nustato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Šiuo atveju skundžiamame Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 23 d. rašte Nr. 23-2318 nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą dvidešimties dienų Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 23 d. rašto Nr. 23-2318 apskundimo terminą, skaičiuojamą nuo šio rašto įteikimo, nes apie ginčijamą Kalėjimų departamento raštą pareiškėjas jau žinojo 2020 m. birželio 29 d., teikdamas skundą Seimo kontrolieriui, o į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 28 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytas priežastis (kreipimasis į Seimo kontrolierių), darė išvadą, kad šios priežastys yra subjektyvios, pareiškėjas skundą delsė paduoti dėl jo paties elgesio (pasirinkimo ginti savo teises kitu būdu), todėl prašymo netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad BVK 183 straipsnio 5 dalyje yra numatyta teisė kreiptis į kitas ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas, šia teise pareiškėjas pasinaudojo ir tai, pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, atnaujinant skundo padavimo terminą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, yra reikšmingos aplinkybės, jog tiek Pravieniškių PN, tiek Kalėjimų departamentas nurodė netinkamą apskundimo tvarką.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Šio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė aplinkybėmis, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių, taip pat skundžiamuose aktuose buvo netinkamai išaiškinta apskundimo tvarka, tačiau, kaip matyti iš Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 23 d. rašto Nr. 23-2318 turinio, jame aiškiai nurodyta, kad dėl šio rašto pareiškėjas skundą gali paduoti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo valia pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – 2020 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių, o ne į administracinį teismą. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad BVK 183 straipsnio 5 dalis numato teisę kreiptis į kitas ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo. BVK 183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės institucijoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Kalėjimų departamento, kuris ikiteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK rašto, sprendimą, o tokio sprendimo apskundimo tvarka yra įtvirtinta BVK 183 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taigi, BVK esant aiškiai įtvirtintai Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų apskundimo tvarkai (kuri buvo nurodyta ir skundžiamame Kalėjimų departamento rašte, pažymint, kad pareiškėjas gali paduoti skundą administraciniam teismui), pareiškėjas neturėjo pagrindo pirmiausiai kreiptis į Seimo kontrolierių.

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas priežastis, kurios lėmė termino skundui paduoti praleidimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šios priežastys yra subjektyvios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) <...> turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (2020 m. liepos 28 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 709). Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį – teismas nepagrįstai neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis grąžintinas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl žyminio mokesčio pareiškėjui grąžinimo, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis keistina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pakeisti – grąžinti pareiškėjui Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ 2020 m. liepos 28 d. sumokėtą 30 (trisdešimt) eurų žyminį mokestį už skundą administracinėje byloje Nr. eI2-7187-644/2020 (proceso Nr. 3-62-3-01841-2020-2).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius