2016-04-26 Nr. AB-9081-3-63-3-00282-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-812-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00282-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m.balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 3–12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. LP1-39), kuriuo pripažinta, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir JAA agentūra) vyriausiasis specialistas V. T. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. LP1-39 tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas jam buvo paskirta už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų „Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių“ (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1–2.3, 9.3–9.5 punktų reikalavimų pažeidimus.

Nesutikdamas su tarnybine nuobauda pareiškėjas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 ir 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo paskirta remiantis nemotyvuota 2014 m. kovo 17 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LP1-20 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (2)-LV9-20 „Dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialisto V.

T. tarnybinio nusižengimo, savavališkai nevykdant direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio automobilio perdavimo“ (toliau – ir TP išvada). Pareiškėjo nuomone, Komisija buvo sudaryta lojalumo vadovybei principu (nebuvo patenkintas pareiškėjo 2014 m. vasario 26 d. pareiškimas dėl komisijos pirmininko ir jos nario A. Š. nušalinimo). Pagal Taisyklių 5 punktą komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaroma esat pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Pagal šios teisės normos reikalavimus, Klaipėdos RAAD direktorius, sudarydamas Komisiją, turėjo įtraukti į Komisijos sudėtį pareiškėjo tiesiogini vadovą (JAA agentūros vedėją). Pagal Taisyklių 13 punktą jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

TP išvadoje buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Pareiškėjo teigimu, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto jis nepažeidė. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nepiktnaudžiavo tarnyba, t.y. tarnybinės padėties jis nenaudojo ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais, tarnybinį automobilį naudojo teisėtai, neatliko veiksmų, viršijančių įgaliojimus.

TP išvadoje išvardyti Etikos taisyklių 2.1–2.3, 6.3, 9.3–9.5 punktų reikalavimai yra deklaratyvaus pobūdžio. Komisija netyrė ir nustatė, kad kokių konkrečių tarnybinių pareigų jis neatliko ar atliko netinkamai pareiškėjo teigimu, priešingai nė teigiama TP išvadoje, Etikos taisyklių jis laikėsi. Komisija nenurodė jokio teisės akto, patvirtinančio TP išvados teiginį esą pareiškėjas savo veiksmais išreiškė šiurkštų nelojalumą vadovybei, nepagarbą kitų valstybės tarnautojų tarnybinei reputacijai. TP išvadoje nenurodytos konkrečios tarnybos funkcijos, kurių pareiškėjas vienašališkai nusprendė nevykdyti.

TP išvados teiginys esą V. T. neteisėtai užvaldė Klaipėdos RAAD turtą (automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaratyvūs. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LV1-17 jis buvo įpareigotas perduoti tarnybinį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga Agentūros vyriausiajam specialistui G. V.. Pareiškėjas nesutiko su TP išvados argumentais, kad kiti pareigūnai negalėjo naudotis tarnybiniu automobiliu dėl pareiškėjo kaltės, teigdamas, kad kiti pareigūnai negalėjo naudotis tarnybiniu automobiliu, nes įstaigos vadovo sprendimais minėtam automobiliui nebuvo skirtas kilometrų limitas.

Pasak pareiškėjo, nebuvo teisinio pagrindo perduoti ir priskirti tarnybinį automobilį kitam darbuotojui. TP išvadoje nurodytas pareiškėjo neveikimas – 2014 m. vasario 10 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymo Nr. LV1-16 nevykdymas, kvalifikuotas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, tačiau nenurodyta, kuris konkretus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies punktas buvo pažeistas bei nenurodyti konkretūs įsakymo Nr. LV1-16 punktai, kurių pareiškėjas nevykdė. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, nėra jo kaltės, nekilo jokie padariniai.

Todėl nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. LP1-39 paskirti jam tarnybinę nuobaudą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, nes jame nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 67–71) paaiškino, kad tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas gavus Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 sudarytos komisijos 2014 m. vasario 13 d. išvadą Nr. (2)-LV9-5, esant pareiškėjo savivaliavimo požymių dėl Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 pareiškėjas iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. turėjo perduoti tarnybinį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga JAA agentūros vyr. specialistui G. V. Pareiškėjas 2014 m. vasario 12 d. susipažino su minėtu įsakymu, nurodydamas, kad su įsakymu nesutinka ir išdėstydamas priežastis. RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. LP1-14 buvo sudaryta komisija tikslu užtikrinti materialinių vertybių perdavimą tarnybinių funkcijų vykdymui. A. T. atsisakius perduoti tarnybinį automobilį, komisija užfiksavo automobilio spidometro parodymus. Automobilis, kurio dokumentus pasiliko pareiškėjas, liko stovėti tarnybiniame garaže (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. LV1-19 patvirtintų „Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių“ (toliau – ir Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės) 5 ir 6 punktų reikalavimų, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjo vienašališkas apsisprendimas nevykdyti savo tarnybos funkcijų buvo įvertintas kaip šiukštus tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjas neteisėtai užvaldė Klaipėdos RAAD priklausantį turtą, dėl to tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga, negalėjo naudotis kiti JAA agentūros pareigūnai. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimų. Tarnybinį nusižengimą ištyrė teisėtos sudėties Komisija, į kurios sudėtį nebuvo įtrauktas pareiškėjo tiesioginis vadovas, kadangi buvo siekiama objektyvaus, nešališko, visapusiško aplinkybių ištyrimo. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, pareiškėjo kaltė, sukeltos pasekmės. Pareiškėjas tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai, nesilaikydamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis Etikos taisyklėse įtvirtintų pavyzdingumo, pagarbos žmogui ir nešališkumo principų. Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. LP1-39 atitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas įsakymo apskundimo tvarką žinojo, todėl šios tvarkos negali būti vertinamas kaip VAĮ nuostatų pažeidimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo V. T. skundą tenkino – Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ pakeitė. Pareiškėjui V. T. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeitė į kitą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas – karjeros valstybės tarnautojas, užimantis Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigas, pagal VTĮ 2 straipsnio 5 dalį bei 6 straipsnio 1 punktą įgijęs valstybės tarnautojo statusą neterminuotam laikui. Tarnyboje jis privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje.

Valstybės tarnybos įstatymo (2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 14 d., t. y. Įsakymo Nr. LP1-39 priėmimo metu) 28 straipsnyje nustatyta, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 straipsnio 12 dalis). To paties įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis. Pagal šio straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62– 200/2011). VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Nagrinėdamas administracinę bylą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje nurodyta, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–971/2013).

Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A552-260/2014).

Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LP1-20 sudaryta komisija 2014 m. kovo 17 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 14–17), kuri laikytina įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad teismas, tikrindamas tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu turi vadovautis pirmiau nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu turi patikrinti, ar minėtoje TP išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka tarnybinio nusižengimo sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LP1-20 pareiškėjui V. T. tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas buvo paskirta vadovaujantis 2014 m. kovo 17 d. TP išvada, kurioje pareiškėjui suformuluotas kaltinimas, kad jis vienašališkai apsisprendė nevykdyti savo tarnybos funkcijų, t. y. neveikė taip, kaip buvo nurodyta Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. LV1-16. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 5, 6 punktų reikalavimų, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ 1 punkto reikalavimų.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Klaipėdos RAAD direktorius 2014 m. vasario 10 d. priėmė įsakymą Nr. LV1-16 „Dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“, kurio 1 punktu minėtą transporto priemonę priskyrė JAA agentūros vyr. specialistui V. T. (b. l. 47–48). Pareiškėjas su įsakymu susipažino, tačiau iš įrašų matyti, kad nesutiko, teigdamas, kad minėtas įsakymas prieštarauja JAA agentūros nuostatams.

Pareiškėjas pateikė Klaipėdos RAAD direktoriui skundą dėl įsakymo neteisėtumo (b. l. 39), nurodydamas, kad nurodymas, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybinį automobilį perduoti JAA agentūros vyr. specialistui U. R. yra neteisėtas dėl minėto pareigūno neteisėto perkėlimo į minėtas pareigas. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė dar vieną skundą Klaipėdos RAAD direktoriui dėl JAA vedėjo R. Š. piktnaudžiavimo (b. l. 41). Pagal pateiktus į bylą įrodymus tą pačią dieną (2014 m. vasario 11 d.), JAA agentūros vedėjas R.

Š. Klaipėdos RAAD direktoriui pateikė informaciją, kad 2014 m. vasario 11 d. 08.20 val. pareiškėją informavo dėl tarnybinio automobilio perdavimo kitam pareigūnui U. R. tarnybinių pareigų atlikimui – vykimui į Šilalės rajono agentūrą nagrinėti bylą, tačiau pareiškėjas atsisakė perduoti tarnybinį automobilį, pareikšdamas, esą direktoriaus įsakymus vykdyti jam nepriklauso ir automobilio niekam neduos (b. l. 72). Reaguodamas į pateiktą informaciją, Klaipėdos RAAD direktorius atliko du veiksmus:

1) priėmė 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV17 „Dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“, kuriuo pareiškėjui pavedė iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. perduoti priėmimo – perdavimo aktu minėtą tarnybinį automobilį vyr. specialistui G. V. (b. l. 45–46);

2) priėmė 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LP1-14, kuriuo sudarė komisiją dalyvauti tarnybinio automobilio perdavimo procedūroje ir pavedė šiai komisijai minėtą procedūrą įvykdyti iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. (b. l. 23). 2014 m. vasario 13 d. sudarytos komisijos išvadoje Nr. (2)-LV9-5 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo procedūros“ (b. l. 21–22) nurodyta, kad susirinkimo metu pareiškėjas atsisakė perduoti G. V. tarnybinį automobilį. Komisija užfiksavo tarnybinio automobilio spidometro parodymus, transporto priemonė liko stovėti garaže (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Minėta komisija Klaipėdos RAAD direktoriui pasiūlė pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo. Pareiškėjas, gindamas savo tariamai pažeistas teises, ginčijo Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 84–88) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 102–107) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pirmiau minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotos aplinkybės, yra ypatingai svarbios nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismai Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 pripažino teisėtu, konstatuodami, kad Klaipėdos RAAD direktorius turi teisę priskirti tarnybinius lengvuosius automobilius departamento darbuotojams, atskirai neišskiriant tam tikrų jų pareigybių ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ABTĮ nustatyta tvarka apginti pareiškėjo nurodytą, esą atsakovo pažeistą, jo teisę naudotis minėtu automobiliu prioritetine tvarka. LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartis turi res judicata galią. Šioje byloje minėtos aplinkybės vertintinos tarnybinės nuobaudos skyrimo kontekste, t. y. būtina įvertinti, ar esant teisėtam ir pagrįstam Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymui perduoti tarnybinį automobilį, pareiškėjas galėjo jo nevykdyti, ar jis įsakymo neįvykdė ir ar nevykdymas gali būti įvertintas kaip padarytas tarnybinis nusižengimas.

Atsižvelgęs į tai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra susideda iš tam tikrų etapų: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai), priėmimas; tarnybinio patikrinimo atlikimas ir jo rezultatų įforminimas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudą subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimas, teismas pirmiausia vertino, ar buvo laikomasi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų ir tvarkos.

Teismas nustatė, kad Komisijos, sudarytos tarnybinio automobilio perdavimo procedūrai įvykdyti, 2014 m. vasario 13 d. išvadoje Nr. (2)-LV9-5 nurodyta, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgdamas į šią išvadą, Klaipėdos RAAD direktorius 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. LV1-20 sudarė komisiją, kuriai pavedė ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nevykdant 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 (b. l. 18). Komisija buvo sudaryta iš: komisijos pirmininko – A. Š. – departamento direktoriaus pavaduotojo, narių: I. J. – Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės ir L. V. – Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos. Teismas nustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepraleidus Taisyklių 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju įstaigos vadovas pasinaudojo diskrecijos teise sudaryti komisiją pareiškėjo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti. Į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas – Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas R. Š., ar jo įgaliotas asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo Klaipėdos RAAD direktoriui pateiktą 2014 m. vasario 11 d. skundą dėl JAA agentūros vedėjo R. Š. piktnaudžiavimo (b. l. 41) ir R. Š. 2014 m. vasario 11 d. Klaipėdos RAAD direktoriui pateiktą informaciją apie tarnybinio automobilio neperdavimą, priėjo prie išvadų, kad siekiant objektyviai, visapusiškai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, Taisyklių 5 punkto nesilaikymas dėl tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens įtraukimo į komisijos sudėtį nelaikytinas esminiu. Minėtas nukrypimas nuo procedūros nepažeidžia tikslų, kurių turi būti siekiama, atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą – atlikti objektyvų ir visapusišką tyrimą. Teismas taip pat nenustatė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko šališka komisija.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2014 m. vasario 21 d. pasirašytinai įteiktas 2014 m. vasario 21 d. pranešimas dėl paaiškinimo pateikimo Nr. (2)-LV9-10 (b. l. 19), kuriame suformuluotas kaltinimas – 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 savavališkas nevykdymas. Tokie veiksmai atlikti Taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas, laikydamasis Taisyklių 8 punkte nurodyto termino, Komisija pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, pažymėdamas, jog nesutinka vykdyti įsakymu įforminto reikalavimo ir minėtą įsakymą apskundė teismui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas baigtas ir komisijos išvada Nr. (2)-LV9-20 priimta 2014 m. kovo 17 d., t. y. nepraleidus Taisyklių 11 punkte nustatyto 20 darbo dienų termino.

Aptartų argumentų pagrindu teismas konstatavo, jog esminių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų ir taisyklių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą naikinti paskirtą nuobaudą, atsakovas nepadarė, o su tuo susijusius pareiškėjo prašymo argumentus pripažino nepagrįstais.

TP išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, darant nuorodą į VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktus. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibūdinimas yra pateiktas aptariamo straipsnio 5 dalyje – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

LVAT, aiškindamas VTĮ 29 straipsnio 5 dalį, atkreipia dėmesį, kad joje nurodyti valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatų ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimai (VTĮ 15 str. taikymo požiūriu, tai yra valstybės tarnautojui nustatytų pareigų nesilaikymas, kuris gali būti pakankamu pagrindu patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam kitokią, negu atleidimas iš pareigų, tarnybinę nuobaudą) savaime (išskyrus šiai bylai neaktualią situaciją, kai prieš padarius tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas) negali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais (žr.

LVAT 2014 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-825/2014). Tam, kad tokie VTĮ 15 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1354/2013). VTĮ 29 straipsnyje nėra pateiktas šiurkštaus tarnybinio pažeidimo sąvokos apibūdinimas, tačiau jo 6 dalyje yra pateiktas šiurkščių tarnybinių nusižengimų nebaigtinis sąrašas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju turi būti taikomas, sprendžiant, ar valstybės tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas gali būti priskirtas prie šiurkščių.

Šiurkštus tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (29 straipsnio 6 dalies 1 punktas), taip pat piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (29 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Teismas, įvertinęs TP išvados turinį, konstatavo, kad joje neaiškiai apibrėžta, kokie pareiškėjo padaryti pažeidimai laikomi šiurkščiais pagal įstatyme pateiktą šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą (VTĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Vertindamas faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Komisijos išvadoje nėra įvardyta jokie konkretūs bei akivaizdūs pareiškėjo veiksmai, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie pagrįstų išvadų, jog dėl Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymo (nurodymą išvadoje, kad dėl 2014 m. vasario 10 d.

įsakymo Nr. LV1-16 nevykdymo, teismas vertino kaip rašymo apsirikimą, nes kaltinime ir išvados tekste nurodyta, kad buvo nevykdytas įsakymas dėl tarnybinio automobilio perdavimo), tarnybinio automobilio neperdavimo, t. y. neveikimo, būtų pažeistos konstitucinės žmonių teisės, pažemintas žmogaus orumas ar diskredituota valstybės tarnyba. Veiksmai, diskredituojantys valstybės tarnybą, žeminantys žmogaus orumą, yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą valstybės įstaiga arba ją kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu negalima. Pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo valstybės įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. (pvz.: LVAT administracinė byla Nr. A11-129/2004, administracinė byla Nr. A8-489/2007, administracinė byla Nr. A438-1561/2008). Nagrinėjamoje situacijoje, teismas nustatė, kad pareiškėjas nevykdė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 17 d.

įsakymo Nr. LV1-17, t. y. iki 2014 m. vasario 13 d. neperdavė tarnybinio automobilio G. V., šį įsakymą apskųsdamas teismui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys žmogaus orumą, kuriais tiesiogiai pažeistos žmonių konstitucinės teisės, diskredituota valstybės tarnyba. Nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnybą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą valstybės įstaiga ar ją sukompromitavo.

Konstatavo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tik VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punktas nurodytas formaliai.

Iš TP išvadoje suformuluotų teiginių bei atsakovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų esą pareiškėjas neteisėtai užvaldė departamentui priklausantį turtą, t. y. savavališkai pasisavino tarnybinį automobilį, todėl Klaipėdos RAAD priklausančiu automobiliu negalėjo naudotis kiti JAA agentūros pareigūnai, teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Teismas vertino, kad pareiškėjo subjektyvus manymas esą jis turi prioritetinę teisę važinėti transporto priemone, negali būti laikomas piktnaudžiavimu tarnyba. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises, dėl 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 teisėtumo ir ginčydamas įpareigojimą jam perduoti transporto priemonę kitam valstybės tarnautojui, kreipėsi į teismą – atitinkamai argumentuodamas, jog darbo priemonė jam yra būtina darbo funkcijų atlikimui. Teismo posėdyje liudytojais apklausti L. V., R.

Š. ir G. V., A. K. (komisijos nariai, dalyvavę transporto priemonės perdavimo – priėmimo procedūroje ir kviestinis asmuo) parodė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 13 d. transporto priemonės neperdavė, transporto priemonė nebuvo naudojama tarnybos tikslais net ir paties pareiškėjo. Remiantis liudytojų parodymais ir 2014 m. liepos 1 d. Klaipėdos RAAD perdavimo–priėmimo aktu (b. l. 118–119) nustatyta, kad transporto priemonė 2014 m. liepos 1 d. buvo perduota G. V.. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pirmiau nurodyti asmenys parodė, kad nė vienas Klaipėdos RAAD darbuotojas neturi tik jam vienam priskirtos tarnybinės transporto priemonės. Dažniausiai skiriamos transporto priemonės dviem darbuotojams.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2014 m. vasario 6 d. buvo priskirtas tarnybinis automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad juo gali naudotis pareigūnai – G. V., V. T., U. R. 2014 m. vasario 12 d. Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu Nr. LV1-17 pareiškėjui buvo nurodyta iki 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. minėtą tarnybinį automobilį perduoti G. V.. Taip pat buvo nustatyta, kad esant tarnybiniam būtinumui transporto priemone gali naudotis pareigūnai V.

T., U. R. ir V. T. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo atimta galimybė naudotis transporto priemone ir byloje nenustatė faktų, jog pareiškėjui nebuvo leista naudotis tarnybiniu automobiliu „Kia Sportage“, ar kita tarnybine transporto priemone. Teismas priėjo prie išvadų, kad teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog minėtai transporto priemonei Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymais (2014 m. vasario 3 d. Nr. LF9-12, 2014 m. vasario 18 d. Nr. LF9-15, 2014 m. vasario 28 d. Nr. LF9-18, b. l. 28–36) nebuvo skirtas kilometrų limitas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pats pareiškėjas iki transporto priemonės perdavimo tarnybiniu automobiliu Kia Sportage nesinaudojo, jis stovėjo tarnybiniame garaže. Pareiškėjas 2014 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. LV1-17 įvykdė 2014 m. liepos 1 d.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgęs į TP išvados vertinimo bei pirmiau pateiktus VTĮ 29 straipsnio 5 ir 6 dalių ypatumų aiškinimo argumentus, priėjo prie išvadų, kad šio straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto taikymo požiūriu Komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjo elgesys – tarnybinio automobilio neperdavimas, negali būti pripažintas piktnaudžiavimu tarnyba, o tuo pačiu ir šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai naudojosi tarnybiniu automobiliu, priešingai, transporto priemonė buvo laikoma tarnybiniame garaže ir ja niekas nesinaudojo. Pareiškėjo veiksmai – Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 nevykdymas – negali būti vertinami kaip turintys savivaliavimo požymių, taip pat ir šiurkštumo požymių, t. y. teismas nenustatė, jog pareiškėjo veiksmuose yra įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo veiksmuose nesant piktnaudžiavimo tarnyba elementų, šiurkštumo požymių, parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už padarytą šiurkštų nusižengimą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatytas 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 teisėtumas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įsakymą privalėjo vykdyti. Teismas vertino, ar įsakymo nevykdymas gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu, taip pat sprendė dėl atsakovo pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, pagrįstumo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos taisyklių 2.1–2.3, 6.3, 9.3–9.5 punktų reikalavimus, nesilaikė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5, 6 punktų, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 „Dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ nuostatų.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pareiga valstybės tarnautojams laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Etikos taisyklių 2 punkte reglamentuotas pagarbos žmogui ir valstybei principas. Vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: 2.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; 2.3. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų. Taisyklių 6 punkte reglamentuotas nešališkumo principas, kuris nustato, jog valstybės tarnautojas privalo elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai priimdamas sprendimus (6.3 punktas). Etikos taisyklių 9 punktas reglamentuoja pavyzdingumo principą, kuris nustato, jog valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3 punktas); būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis (9.4 punktas); visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus (9.5 punktas).

Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių (b. l. 59–63) 5 punktas nustato, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai darbuotojams skiriami Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu, su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Automobilio perdavimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu. Minėtų taisyklių 6 punktas nustato, jog tarnybiniais lengvaisiais automobiliais, kurie Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu priskirti darbuotojams, Klaipėdos RAAD direktorius gali leisti pasinaudoti ir kitiems darbuotojams tarnybos reikmėms. Šiuo atveju automobilis perduodamas suderinus su Klaipėdos RAAD direktoriumi. Jei tarnybinis automobilis skiriamas struktūriniam padaliniui, tai direktoriaus įsakymu priskiriamas darbuotojas, atsakingas už jo saugojimą, priežiūrą ir naudojimosi kontrolę. Jei transporto priemonė paskirta keliems darbuotojams, tai už autotransporto priežiūrą atsakingas tą dieną automobilį eksploatuojantis darbuotojas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo neveikimą –Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 neįvykdymą laiku, t. y. atsisakymą 2014 m. vasario 13 d. 9.00 val. perduoti tarnybinį automobilį, nusprendė, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjo elgesys neatitiko pagarbaus, teisingo ir pavyzdingo elgesio standartams, nes jis savo veiksmais pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 6.3 punktų ir 9.3 punktų reikalavimus, Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5, 6 punktų reikalavimus, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 1 punkto reikalavimą. Teismas nenustatė Etikos taisyklių 2.2, 9.2, 9.3 punktų reikalavimų pažeidimo, todėl vertino, kad į Komisijos išvadą šios nuostatos įrašytos deklaratyviai.

Teismas konstatavo, kad TP išvadoje tiesiogiai nurodyti ne visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. įvardyta neteisėta veika (neveikimas – įsakymo nevykdymas), nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir neigiamų pasekmių, sukeltos neigiamos pasekmės – tarnybiniu automobiliu negalėjo naudotis kiti pareigūnai, tačiau nenurodyta pareigūno kaltės forma. Iš TP išvados motyvų „neteisėtai užvaldė Departamentui priklausantį turtą“ galima daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčine kaltės forma. Toks tarnybinio nusižengimo elemento nenurodymas nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui skiriamos nuobaudos, kurios yra: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LVAT praktiką, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2014 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-239/2014). Pažymėjo, jog teismas neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą (LVAT 2011-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2051/2011).

Atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad V. T. 2013 metų tarnybinė veikla tiesioginio vadovo įvertinta gerai (b. l. 112-114), kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, (2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, tačiau 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nuobauda pakeista į pastabą, LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 132-164)), į tai, kad tarnybiniu nusižengimu nebuvo sukeltos sunkios teisinės pasekmės – nenustatyta, kad dėl tarnybinio automobilio neperdavimo juo negalėję pasinaudoti pareigūnai neatliko savo darbo funkcijų, teismas nusprendė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. LP1-39 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti švelninama. Pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą teismas pakeitė į VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą švelnesnę nuobaudą – papeikimą. Pažymėjo, kad švelnesnė tarnybinė nuobauda – pastaba, negali būti skiriama todėl, kad pareiškėjas itin ilgai neįvykdė 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto reikalavimų (beveik 5 mėnesius, nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu jo skundą dėl minėto įsakymo teisėtumo atmetė kaip nepagrįstą) bei atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas jau turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas (2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. LP1-36 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu pakeista į pastabą, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 30 d. LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-498-146/2015, bei 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. LP1-41 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri 2014 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu pakeista į pastabą, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 18 d. LVAT priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015 (LITEKO duomenys)).

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus esą Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. LP1-39 prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms, teismas atsižvelgė į LVAT praktiką, kurioje išaiškinta, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. administracinėje byloje Nr. A261-242/2014 yra nurodęs, kad tuo atveju, jei apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

Įvertinęs Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. LP1-39, teismas priėjo prie išvadų, kad įsakyme buvo nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais vadovaujantis pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui V. T. ABTĮ nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl šio pažeidimo teismas nepripažino esminiu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. LP1-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. LP1-39 paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – teismas pakeitė kita nuobaudos rūšimi – papeikimu.

III. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 183–186) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto teigimu, priešingai nė konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis nepažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 6.3 ir 9.3 punktų reikalavimų.

2. Teismas neišaiškino ką būtent pažeidė pareiškėjas, o tik išvardijo Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5, 6 punktus. Apeliantas akcentavo, kad jis teismo posėdyje nurodė, jog tarnybinis automobilis jam nebuvo perduotas priėmimo – perdavimo aktu, y. pats atsakovas pažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles.

3. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. LV1-17 1 punkto reikalavimų pažeidimu. Nurodo, kad jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014 m. vasario 13 d., perduodant automobilį, informavo Klaipėdos RAAD direktorių A. K., kuris dalyvavo automobilio perdavime, kad jam yra suformuluotos užduotys 2014 metams, kurioms vykdyti reikalingas transportas. Pasak apelianto, jis informavo direktorių ir apie tai, kad perdavus automobilį kitam pareigūnui, jis negalės įvykdyti jam raštu suformuluotų užduočių 2014 metais, nes jo tiesioginis viršininkas R. Š. yra nesąžiningas ir jis trukdys vykdyti užduotis, kas vėliau ir atsitiko (žr. administracinę bylą Nr. 1-930-243/2015). Dėl minėtų priežasčių Klaipėdos RAAD direktorius A. K. priėmė sprendimą ir įpareigojo apeliantą skubos tvarka kreiptis į teismą, o tarnybinį automobilį pastatyti į garažą ir nurodė iki teisminių ginčių pabaigos automobiliu niekam nesinaudoti. Apeliantas minėtus nurodymus įvykdė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

4. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 81 ir 86 straipsniai) ir bylą išsprendė formaliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. LP1-39, kuriuo jam, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiajam specialistui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Konstatavęs, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat nenustatyta, kad jis pažeidė Etikos kodekso 2.3, 6.3, 9.3 punktus, teismas pareiškėjui paskirtą nuobaudą pakeitė į švelnesnę - papeikimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 81 ir 86 straipsniai), bylą išsprendė formaliai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikino byla, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.

Pagal EŽTT jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriuose pasisakyta dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių aspektų, todėl šiais klausimais iš naujo nepasisako.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymų leidėjas apibrėžė, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus nurodomos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (galioja 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) nuostatomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-037/2014 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą.

Iš Klaipėdos RAAD 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr.LV1-20 sudaryti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją matyti, kad tyrimas buvo pradėtas pagal faktą, jog Klaipėdos RAAD JAA agentūros vyriausiasis specialistas V. T. neįvykdė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkte suformuluoto nurodymo iki 2014 m. vasario 13 d.9.00 val. tarnybinį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga, perduoti priėmimo – perdavimo aktu JAA vyr. specialistui G. V. TP išvadoje ši V. T. veika buvo pripažinta šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu ir kvalifikuota kaip Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 ir 6 punktų ir Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto nevykdymas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių“ 2.1, 2.2, 2.3, 6.3, 9.3, 9.4, 9.5 punktų pažeidimas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dalis TP išvados teiginių nepagrįsti nustatytomis aplinkybėmis.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė bendrąją valstybės tarnautojo pareigą laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Minėtoje įstatymo normoje nustatyta eilė valstybės tarnautojo bendrųjų pareigų. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta kokiais konkrečiais nustatytais veiksmais (neveikimu) valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. IŠ TP išvados darytina išvada, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą atsakovas susiejo su valstybės tarnautojo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl TP išvados teiginių, kad pareiškėjas pažeidė Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 6.3, 9.3, 9.4, 9.5 punktus, sprendime nurodė, kad pareiškėjo elgesys, kad jis nevykdė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 perduoti tarnybinį automobilį , neatitiko pagarbaus, teisingo ir pavyzdingo elgesio standartų, todėl atsakovo pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 6.3 ir 9.3 punktų pažeidimas. Be to, teismo sprendime nurodyta, kad Etikos taisyklių 2.2, 9.2 ir 9.3 punktų pažeidimų teismas nenustatė ir šie pažeidimai į TP išvadą įrašyti deklaratyviai. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos taisyklių 9.3 punktas nurodytas du kartus, o Etikos taisyklių 9.4 ir 9.5 punktai nepaminėti ir kaip nepažeista norma nurodytas Etikos taisyklių 9.2 punktas, kuris TP išvadoje nenurodytas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodant Etikos taisyklių normas yra rašymo apsirikimų. Atsižvelgdama į TP išvadoje nurodytas Etikos taisyklių normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas išvadoms, jog TP išvadoje pagrįstai nustatyti Etikos kodekso 2.1,2.3, 9.3, 9.4 punktų pažeidimai, o 2.2, 6.3, 9.5 punktų pažeidimai nurodyti nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad prejudicinę reikšmę šioje byloje turi įsiteisėjusia LVAT 2015 m. kovo 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-282-143/2015) nustatytas faktas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), kad pareiškėjo V. T. skundžiamas Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. LV1-17 buvo pripažintas teisėtu, be kita ko, konstatuojant, kad Klaipėdos RAAD direktorius turi teisę priskirti tarnybinius lengvuosius automobilius departamento darbuotojams, atskirai neišskiriant tam tikrų jų pareigybių ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ABTĮ nustatyta tvarka apginti pareiškėjo nurodytą, esą atsakovo pažeistą, jo teisę naudotis minėtu automobiliu prioritetine tvarka.

Taigi minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymas Nr.LV1-17 yra teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, esą jis nepažeidė šio įsakymo 1 punkto paneigia minėtoje administracinėje byloje priimti įsiteisėję teismų procesiniai teismų sprendimai.

Pareiškėjas, nevykdydamas Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto, tuo pačiu pažeidė ir atitinkamas įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nustatytas dėl automobilių naudojimo tvarkos, t.y. Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 ir 6 punktus. Šios Taisyklės nustato tvarką, kad tarnybiniai automobiliai darbuotojams skiriami Departamento direktoriaus įsakymais (5 punktas), automobilis priskiriamas atitinkamam darbuotojui, tačiau Departamento direktorius gali leisti pasinaudoti ir kitiems darbuotojams tarnybos reikmėms. Jei tarnybinis automobilis skiriamas struktūriniam padaliniui, tai direktoriaus įsakymu priskiriamas darbuotojas, atsakingas už jo saugojimą, priežiūrą ir naudojimosi kontrolę. Jei transporto priemonė paskirta keliems darbuotojams, tai už autotransporto priežiūrą atsakingas tą dieną automobilį eksploatuojantis darbuotojas. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.LV1-16 tarnybinis automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario 6 d. buvo priskirtas JAA agentūros vyr. specialistui V. T. tarnybiniam naudojimui, nustatant, kad esant tarnybiniam būtinumui šiuo automobiliu su specialia įranga gali naudotis JAA agentūros pareigūnai G. V., V. T., U. R. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos RAAD direktorius 2014 m. vasario 11 d. gavo JAA agentūros vedėjo tarnybinį pranešimą, kad vyr. specialistas V. T. atsisakė duoti tarnybinį automobilį pareigūnui U. R., kuris turėjo vykti į Šilalės agentūrą nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylų. Nors TP išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui pažeidžiant RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punktą ir nesilaikant Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 ir 6 punktų reikalavimų, kiti JAA agentūros pareigūnai negalėjo naudotis tarnybiniu automobiliu, tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas tik vienas toks faktas, t.y. 2014 m. vasario 11 d. atvejis, kai pareiškėjas atsisakė duoti tarnybinį automobilį pareigūnui U. R.

Minėtas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas pareiškėjo veikas, kad jis nevykdė RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto ir nesilaikė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 ir 6 punktų reikalavimų, yra pagrindas kvalifikuoti kaip Etikos taisyklių 2.1 punkto (įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas), 2.3 punkto (nesilaikymas teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų), 9.3 punkto (neatlikimas pavedimo laiku), 9.4 punkto (nesielgimas pagarbiai su kitais valstybės tarnautojais) pažeidimą. Taigi su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais sutiktina tik ta apimtimi, kad jis nepažeidė Etikos taisyklių 2.1,2.3, 9.3, 9.4 punktų.

Apelianto argumentas esą tarnybinis automobilis jam nebuvo perduotas priėmimo – perdavimo aktu šio ginčo atveju neturi jokios reikšmės, nes byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto perduoti tarnybinį automobilį kitam pareigūnui. Pareiškėjo atsisakymas vykdyti šį Klaipėdos RAAD direktoriaus nurodymą aiškiai išreikštas pareiškėjo įrašuose ant šio administracinio akto, taip pat užfiksuotas komisijos, kuri buvo sudaryta šiam klausimui išspręsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtu įsakymu buvo atliktas automobilio perskirstymas vidaus administravimo tvarka, t.y. pakeistas už automobilį atsakingas asmuo, o pareiškėjas nurodytas tarp pareigūnų, kuris esant tarnybiniam būtinumui gali naudotis minėtu automobiliu.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-10 punktuose nurodyta kokie pažeidimai laikytini šiurkščiais. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes minėtos įstatymo normos 10 punkte nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomi „kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms“, t.y. pažeidimai, kurie neišvardyti 1-9 punktuose, tačiau atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje pateiktą šiurkštaus šiurkštus tarnybinio nusižengimo apibrėžimą. TP išvadoje nurodant, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą paminėti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą šiurkščiu pažeidimu laikoma valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; pagal 4 punktą - piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą šio įstatymo prasme piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal tarnybinio patikrinimo išvadą nustatytu galima pripažinti tik tą faktą, jog pareiškėjas nevykdė Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. įsakymo Nr.LV1-17 1 punkto reikalavimo ir neperdavė tarnybinio automobilio kitam pareigūnui per nustatytą terminą, tuo pačiu nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių tarnybinių automobilių paskirstymo ir naudojimo srityje (Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 5 ir 6 punktai) reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei Etikos taisyklių 2.1,2.3, 9.3 ir 9.4 punktus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tai nesuteikia pagrindo sutikti su TP išvadomis, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Nors atsakovas TP išvadoje cituoja Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje pateiktą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką ir remiasi 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktais, kuriuose nurodytos atitinkamos veikos, priskirtinos šiurkštiems tarnybiniams nusižengimams, tačiau TP išvadoje nėra motyvų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. TP išvados konstatuojamojoje dalyje šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu vertinamas „vienašališkas apsisprendimas nevykdyti savo tarnybos funkcijų“, be to, nurodoma, kad „V.

T. neteisėtai užvaldė Departamentui priklausantį turtą“. Dėl minėtų konstatuojamosios dalies teiginių pažymėtina, kad nevykdymas Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymo perduoti kitam pareigūnui tarnybinį automobilį, negali būti traktuojamas, kaip Departamentui priklausančio turto neteisėtas užvaldymas, nes pagal bylos duomenis nors pareiškėjas ir neįvykdė minėto nurodymo, tačiau tarnybinis automobilis visą laiką stovėjo tarnybiniame garaže, pareiškėjas jo iš Departamento žinioje esančių patalpų niekur nebuvo išgabenęs, paslėpęs, ar pan.

JAA agentūros vyriausiojo specialisto tarnybos funkcijos nurodytos šios Pareigybės aprašymo IV dalies 1-15 punktuose. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė kurios nors Pareigybės aprašymo IV dalyje nurodytos tarnybos funkcijos. TP išvados rezoliucinėje dalyje pateikta apibendrinanti išvada, kad JAA agentūros vyriausiasis specialistas V. T., pažeisdamas darbo drausmę, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Su šia išvada sutiktina, išskyrus tai, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus esą pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 ir 86 straipsnių reikalavimus, bylą išsprendė formaliai, vertina kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus konkrečios bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas ginčui išspręsti taikytinų teisės normų kontekste, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, kontekste pabrėžtina, kad bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str.2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atliko tinkamai. Teismas pareiškėjo skundžiamo Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino išsamiai išanalizavęs TP išvadą ir surinktą medžiagą įrodymų visumos kontekste. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti išsamūs argumentai, pagrįsti ištirtų pagal įrodymų taisykles (ABTĮ 57 str.6 d.) įrodymų visumos analize ir teisės normomis bei atsižvelgiant teismų praktiką.

Teismas pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjas nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, sprendė dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo ir ją pakeitė į švelnesnę. Taigi apelianto argumentai esą pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas procesinės teisės normas (ABTĮ 81 ir 86 straipsnius) yra nepagrįsti ir atmestini.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo V. T. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas paliekant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė