2019-11-14 Nr. AB-21703-3-61-3-04361-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2797-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04361-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą atsakovui Kultūros departamentui prie Kultūros ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. RG-51 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) normas, viršijo įgaliojimus ir surašė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei antkapiniai paminklai, nei išklotos keraminės plytelės nėra praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės. Tai yra 2017 m. gegužės mėnesį įrengti objektai, neturintys jokios kultūrinės vertės, jų vertė yra tik istorinė, visuomeninė ir jie negali būti laikomi kultūrine vertybe. Pareiškėjas aiškino, kad antkapiniai paminklai ir kapavietės apipavidalinimas neatitinka ir nekilnojamojo daikto sąvokos, nes šiuos objektus galima lengvai demontuoti, perdaryti nemažinant jų vertės ir nekeičiant paskirties, jų nereikia registruoti valstybiniuose registruose.

3. Pareiškėjas teigė, kad kapavietėse atlikti darbai neatitinka ir Įstatymo 2 straipsnio 34 punkte nustatytos tvarkybos sąvokos. Įstatymų leidėjas nustatė baigtinį tvarkybos darbų sąrašą, į kurį neįeina antkapinių paminklų įrengimas ir kapavietės apipavidalinimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kapavietės Antakalnio kapinėse įrengtos teisėtai, gavus Vilniaus miesto savivaldybės leidimus, Asociacija neprivalėjo gauti atskirų leidimų kapavietėms tvarkyti ir apie tai iš anksto kam nors pranešti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad negalima visiškai įtikinamai ir neginčijamai teigti, jog kapavietėse palaidoti asmenys yra Rusijos ar kitoms užsienio šalims priklausantys asmenys, yra tikimybė, kad rasti ir perlaidoti palaikai galėjo būti ir Lietuvos gyventojų, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 patvirtintų Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės). Pareiškėjas nurodė, kad vienoje iš kapaviečių palaidoti 4 nenustatytų asmenų palaikai. Tai, kad šie palaikai yra carinės Rusijos armijos karių, nustatyta tik pagal menkus antraeilius požymius – amunicijos, drabužių ir asmens daiktų likučius, ir nėra besąlygiškai nustatyta bei įrodyta, kad tai ne išeivių iš Lietuvos palaikai, juolab, kad carinės Rusijos armijoje tarnavo ir lietuvių padaliniai. Antroje kapavietėje palaidoti 6 asmenų palaikai, kuriuos galima pavadinti nustatytais, nes tai padaryta vadovaujantis tik Sovietų armijos medicinos-sanitarinio bataliono, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo dislokuotas palaikų radimo regione, mirusiųjų registracijos knygos įrašais. Dar vieno asmens palaikai neidentifikuoti.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Departamento Vilniaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašė nutarimą Asociacijos atžvilgiu, kuriame vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ginčijamame Nutarime, o 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas sprendimas bylą nutraukti nesant padaryto Įstatymo pažeidimo.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Departamento Kontrolės skyrius, pagal Departamento direktoriaus pavedimą, 2017 m. spalio 4 d. patikrinęs Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, kompleksą, užfiksavo, kad vakarinėje kapinių dalyje įrengtos dvi kapavietės: pastatyti du antkapiniai paminklai, kapavietės apipavidalintos. Antkapiniuose paminkluose nurodyta, kad šiose kapavietėse palaidoti 4 Rusijos Imperijos kariuomenės neidentifikuoti karių palaikai (vienas kapas), ant paminklo pavaizduotas provoslaviškas kryžius, simbolizuojantis palaidotųjų religinę ir konfesinę priklausomybę, ir 6 identifikuotų Sovietų Sąjungos karių bei vieno neidentifikuoto kario, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais, palaikai (kitas kapas), ant paminklo pavaizduota penkiakampė žvaigždė, nurodanti palaidotųjų priklausomybę Sovietų Sąjungos karinėms pajėgoms. Atsakovas pažymėjo, kad Antakalnio kapinių dalis, kurioje atsirado kapavietės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 30-1943 „Dėl ploto skyrimo Antakalnio kapinėse“ priskirta tik Antrojo pasaulinio karo dalyviams laidoti, o paminėtos dvi kapavietės įrengtos savavališkai, pažeidžiant Taisyklių ir Įstatymo nuostatas.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad kapavietės negali būti laikomos nekilnojamojo kultūros paveldo dalimi ir teigė, kad kultūros paveldu laikoma karta iš kartos paveldimos, perimamos kultūros vertybės, svarbios savo etniniu, istoriniu ar moksliniu požiūriu, todėl pagal Įstatymą senovės laikų žmonių palaikai ar jų liekanos laikomos archeologiniais radiniais, t. y. kultūros paveldo dalimi.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti vienkartiniai kapaviečių tvarkymo darbai, t. y. įrengtos antkapinės plokštės bei antkapių paminklai, o tokius darbus gali atlikti tik Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kapų valdytoja, o ji pareiškėjui nėra išdavusi jokio leidimo ar įgaliojimo. Atsakovas manė, jog nėra svarbu, kokie darbai buvo atlikti, nes juos visus galėjo atlikti tik objekto valdytojas ar jo įgalioti asmenys. Teisės aktų nuostatos nustato privalomą išankstinę Kultūros ministerijos informavimo tvarką dėl kultūros paveldo objektų tvarkymo, t. y. Administracija, kaip Antakalnio kapinių žemės sklypo valdytoja, kapaviečių sutvarkymo projektus turėjo teikti Kultūros ministerijai. Be to, pareiškėjas šias procedūras yra pradėjęs, kapaviečių sutvarkymo projektus pateikė Administracijai, o ši juos pateikė Departamentui derinti.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl palaikų identifikavimo ir priskyrimo bei pažymėjo, jog Asociacija yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, tačiau jai vadovauja Rusijos Federacijos pilietis ir šios Asociacijos iniciatyva yra vykdomi karių perlaidojimai bei paieška. Antkapiniuose paminkluose nurodyta informacija, kad kapavietėse palaidoti 4 Rusijos Imperijos kariuomenės neidentifikuoti karių palaikai ir kitame kape 6 identifikuoti Sovietų Sąjungos karių bei vieno neidentifikuoto kario, žuvusio Antrojo pasaulinio karo metais, palaikai. Identifikaciją atliko pats pareiškėjas, jis nesikreipė į jokias įstaigas, tiriančias Lietuvos istoriją, ypač XX a. kilusius karinius konfliktus, rėmėsi prielaidomis, antkapiniuose paminkluose išviešino nepatvirtintus duomenis.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, priimant Nutarimą, pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo gailėjosi, todėl buvo skirta mažesnė nei vidutinė bauda. Kadangi dabar pareiškėjas skundžia Nutarimą ir neigia pažeidimą, atsakovas manė, kad administracinė teisena turėtų būti atnaujinta ir pareiškėjui skirta didesnė bauda.

12. Atsakovas nurodė, kad Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimas 2017 m. spalio 30 d. buvo pripažintas negaliojančiu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nutarimas buvo priimtas suėjus vieno mėnesio terminui, o Departamento Vilniaus skyriaus vedėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

14. Administracija pažymėjo, kad Antakalnio kapinių kompleksas nuo 2017 m. spalio 9 d. įregistruotas Kultūros vertybių registre (registro kodas 36243), o iki 2017 m. spalio 9 d. pateko į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini).

15. Administracija nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, vykdant Antakalnio kapinių priežiūros kontrolę, buvo nustatyta, kad Antakalnio kapinių kvartale, skirtame Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyviams, kovojusiems antihitlerinės koalicijos pusėje, laidoti pastatyti du paminklai, nesuderinus projekto su kapinių administracija. Nustačius šias aplinkybes, kai paminklai jau buvo įrengti, pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. Administracijai pateikė prašymą suderinti paminklų projektus Antakalnio kapinėse. Administracija 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. A655-523/17(2.3.3.3.14-MP4) nurodė, kad neprieštarauja projekto suderinimui ir kapaviečių sutvarkymui, ir toliau derinti projektą persiuntė Departamentui.

16. Administracija nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. pateikė Administracijai prašymą Nr. ST-073 išduoti įgaliojimą kreiptis į Kultūros ministeriją, tačiau, 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. A51-71114/17(2.9.3.19-UK2) paprašius patikslinti duomenis, papildomos informacijos Administracijai nepateikė. Administracija 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A63-112/18(3.2.1-EM4) ir 2018 m. balandžio 9 d. raštu Nr. A51-28157/18(2.9.3.19-UK2) pareiškėją informavo, kad yra priimtas sprendimas pratęsti paminklų nukėlimo terminą iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija (toliau – ir Organizacija) atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje Organizacijos atstovai palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti. Organizacija papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, todėl Nutarimas turi būti panaikintas. Organizacija pažymėjo, kad pažeidimas buvo nustatytas 2017 m. rugpjūčio 3 d., o Nutarimas priimtas 2017 m. lapkričio 29 d., taigi yra praleistas vieno mėnesio terminas nutarimui priimti.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą tenkino, panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. RG-51.

19. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 448 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2006 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 30-1943 „Dėl ploto skyrimo Antakalnio kapinėse“ Antrojo pasaulinio karo dalyviams laidoti Vilniaus senosiose kapinėse, vadinamose Antakalnio kapinėmis, paskyrė 5 500 kv. m plotą. 2013–2014 m. buvo perlaidoti Raudonosios armijos, Rusijos imperatoriškosios armijos kariai, o 2017 m. sutvarkytos kapavietės (pastatyti paminklai, sudėtos plytelės ir pan.). Antakalnio kapinių kompleksas Kultūros vertybių registre įregistruotas 2017 m. spalio 9 d. (Registro kodas 36243), o iki tol jis pateko į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nustatė, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius P. M. pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašė protokolą Nr. ATV-22 už Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 6 punkto pažeidimus, t. y. už tai, kad Antakalnio kapinėse pareiškėjas 2017 m. gegužės mėnesį pastatė du antkapinius paminklus, nepranešęs Kultūros ministerijai ir negavęs Departamento leidimo. Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. K., išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolą Nr. ATV-22 ir vadovaudamasis Įstatymo 314 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu bylą nutraukė, nustatęs, kad nebuvo padarytas Įstatymo pažeidimas. Šiame nutarime konstatavo, kad palaidojimai Antakalnio kapinėse buvo atlikti teisėtai, antkapinių paminklų statymo darbai buvo vykdomi ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar objekte. Taip pat padarė išvadą, kad atlikti darbai, antkapinių paminklų statymas nepriskiriamas tvarkybos darbams, kaip tai reglamentuoja Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

22. Teismas nustatė, kad Departamento pareigūnai pagal Departamento direktoriaus pavedimą 2017 m. spalio 4 d. patikrino Antakalnio kapinių kompleksą (duomenys neskelbtini), ir užfiksavo, kad vakarinėje kapinių dalyje (Antrojo pasaulinio karo dalyvių kvartale) atlikti tvarkybos darbai: įrengtos naujos kapavietės, takeliai, atitvarai, sutvarkytos trys kapavietės – pastatyti antkapiniai paminklai, kapavietės apipavidalintos. Dvi naujai sutvarkytos kapavietės (galimai 2017 m.) fiksuotos su panaudotais neleistinais komunistinių organizacijų simboliais ant antkapinių paminklų. Teritorijoje po atliktų darbų matyti paliktos nepanaudotos betoninės trinkelės, neišvežtos šiukšlės, sugadinta vartų spyna. Teismas nustatė, jog Departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė N. V. pagal 2017 m. spalio 4 d. atliktą patikrinimą ir užfiksuotus duomenis pareiškėjui 2017 m. lapkričio 20 d. surašė protokolą Nr. RG-50 už Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 6 punkto pažeidimus.

23. Teismas nustatė, kad Departamento Kontrolės skyriaus vedėja D. Š., išnagrinėjusi Įstatymo pažeidimo bylą pagal 2017 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. RG-50 ir vadovaudamasi Įstatymo 314 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Nutarimu konstatavo Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 6 punkto pažeidimus – kapavietės sutvarkytos nesilaikant reikalavimo apie planuojamus tvarkybos darbus neregistruotuose objektuose raštu informuoti Kultūros ministeriją, kuri persiunčia informaciją Departamentui. Nutarimu už nustatytą pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad Asociacija pažeidimą pripažino, su pateiktais kaltinimais sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, paskirta 1 448 Eur bauda.

24. Iš šių faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad dėl iš esmės tų pačių nustatytų pažeidimų 2017 m. gegužės mėnesį Antakalnio kapinėse Departamento skirtingi padaliniai surašė du protokolus ir du nutarimus.

25. Teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 17 d. (vertintinas kaip pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas, nes nutarimo priėmimo data – 2017 m. rugsėjo 14 d.) nutarimą, kuriuo Įstatymo pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, Departamentas 2017 m. spalio 30 d. pripažino neteisėtu, Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-471 sudarytai komisijai ištyrus ir nustačius, kad jį priimant buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nutarimas priimtas suėjus vieno mėnesio terminui jam priimti. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-471 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisija), 2017 m. spalio 30 d. išvadą „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo V. K. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatuota, kad Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V. K. atlikto tam tikrus neteisėtus veiksmus priimdamas minėtą 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, ir pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

26. Teismas nurodė, kad remiantis Įstatymo 311 straipsnio 1 dalimi, už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Pagal Įstatymo 314 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėja Departamento direktoriaus tam įgalioti pareigūnai. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (311 straipsnio 2 dalis). Nutarimų rūšys nustatytos Įstatymo 315 straipsnio 1 dalyje, t. y. šio įstatymo 314 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, išnagrinėję bylą, turi teisę priimti nutarimą: 1) skirti šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes; 2) bylą nutraukti, kai nėra padarytas šio įstatymo pažeidimas; 3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Pagal Įstatymo 317 straipsnį, juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai, nesutinkantys su šio įstatymo 315 straipsnyje nurodytais nutarimais, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

27. Teismas darė išvadą, kad Įstatyme įtvirtintas vieno mėnesio terminas baudai skirti dėl Įstatymo pažeidimo, termino pradžia siejama su pažeidimo nustatymo diena, o Departamento priimtą nutarimą gali panaikinti tik teismas.

28. Teismas pažymėjo, kad Departamento 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimas, kuriuo byla pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolą Nr. ATV-22 buvo nutraukta, nebuvo nagrinėjamas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Tai, kad Departamentas minėtoje 2017 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimą neteisėtai priimtu, savaime nedaro jo negaliojančio, nes, kaip minėta, tik teismas turi išimtinę teisę panaikinti Departamento priimtus nutarimus.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas (pastatyti du antkapiniai paminklai Antakalnio kapinėse, nepranešus Kultūros ministerijai ir negavus Departamento leidimo) 2015 m. gegužės mėnesį nustatytas 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokole Nr. ATV-22, o atlikus pakartotinį patikrinimą, nepasikeitus aplinkybėms, tas pats pažeidimas nustatytas 2017 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. RG-50.

30. Teismas vadovavosi ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad Įstatymo pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nustatytas 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašant protokolą Nr. ATV-22, o bauda už šį pažeidimą paskirta ginčijamu Nutarimu 2017 m. lapkričio 29 d., daugiau nei du mėnesius praleidus Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą baudai skirti bei galiojant 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimui, kuriuo Įstatymo pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, t. y. Departamento Nutarimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas Departamento Nutarimą panaikino, o pareiškėjo skundą tenkino.

III. 32. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Atsakovas nesutinka su teismo bylos aplinkybių aiškinimu, nes teismas nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais šių teiginių: kad Departamentas atliko „tų pačių aplinkybių pakartotinį patikrinimą“, kad per tą laiką aplinkybės (teisinės ir faktinės) nepasikeitė, kad buvo nustatytas „tas pats pažeidimas“, todėl klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

34. Atsakovas teigia, kad 2017 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. RG-50 surašė Departamento Kontrolės skyriaus valstybės tarnautojas, vykdydamas Departamento direktoriaus pavedimą atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašęs 2017 m. spalio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. LR-1565(11.13). Protokole Nr. RG-50, be kitų faktinių aplinkybių, nurodoma, kad Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, kompleksas registruotas Kultūros vertybių registre 2017 m. spalio 9 d. (unikalus kodas (duomenys neskelbtini), tačiau tvarkybos darbai atlikti objekte, kuris dar nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Atsakovas daro išvadą, kad, įtraukiant Antakalnio kapines į Kultūros vertybių registrą, joms buvo suteikta papildoma teisinė apsauga. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 pažymėjo, kad Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, kaip apsaugos dalį, sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas, todėl mano, kad teismo išvada, kad aplinkybės nuo nustatytų 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolu Nr. ATV-22 ir nustatytų 2017 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. RG-50 nepasikeitė yra klaidinga.

35. Atsakovas nurodo, kad Nutarimas priimtas pagal 2017 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. RG-50, todėl teismo sprendimas Nutarimo priėmimą sieti su 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolu Nr. ATV-22 yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsakovas pabrėžia, jog Departamentui jokiais teisės aktais neuždrausta tikrinti tą patį objektą kelis kartus per metus, o nustačius pažeidimus – privaloma juos fiksuoti, nustatyti faktines ir teisines aplinkybes, įvertinti nustatytą informaciją ir spręsti pradėti arba nepradėti administracinę teiseną. Atsakovas teigia, jog dėl Antakalnio kapinių buvo atliktas Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus patikrinimas ir faktinių duomenų nustatymas, ar tinkamai laikomasi Taisyklių, Departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-1030 „Dėl atliktų tvarkybos darbų Antakalnio kapinėse“ pareiškėjo vadovas kviestas atvykti į Departamento Vilniaus skyrių ir tik po to, t. y. 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas protokolas, dėl kurio nutarimas turėjo būti priimtas iki 2017 m. rugsėjo 3 d. (prejudicinis faktas nustatytas kitoje nagrinėtoje byloje Nr. I-1128-968/2018). Atsakovas teigia, jog 2017 m. spalio 4 d. atlikus jau Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės patikrinimą, buvo pasikeitusi šio objekto teisinė padėtis – Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. aktu Nr. KPD-KP-1806 Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinės, kompleksui suteikė apsaugą, įrašant šį objektą į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad antras patikrinimas buvo susijęs ne tik su Taisyklių laikymusi, bet ir su Lietuvai reikšmingu kultūros paveldu – Antakalnio kapinių kompleksu. Atsakovo vertinimu, teismas neįvertino šių bylai reikšmingų aplinkybių, lakoniškai nurodydamas, kad „per tą laiką aplinkybės nepasikeitė“, todėl teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas, lėmusias nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

36. Atsakovas dėl Įstatymo 317 straipsnio nuostatos, susijusios su Departamento priimtų nutarimų apskundimu, pažymi, jog Departamentui įstatymai nesuteikia teisės skųsti savo paties priimtų nutarimų, todėl teismo motyvas, kad Nutarimas neteisėtas dėl to, kad neva galiojo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra nepagrįstas, nes kitoje byloje priimtame 2018 m. gegužės 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1128-968/2018 (apskųstas) šis nutarimas traktuojamas kaip priimtas suėjus naikinamiesiems (1 mėn.) terminams, todėl yra niekinis, ir atmestinas kaip nepagrįstas jokiais teisės aktais arba įrodymais. Atsakovas primena, kad Departamento direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. P-471 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. TN-22 Komisija konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra niekinis, t. y. nesukuriantis jokių teisių ir pareigų, pažeistos pagrindinės procedūros ir procesinio nagrinėjimo terminai (tai buvo įvertinta administracinėje byloje Nr. I-1128-968/2018 ir jau tapo prejudiciniu faktu).

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas visai nevertino Nutarimo priėmimo aplinkybių, nesiaiškino, ar pareiškėjas pažeidė Įstatymo, Taisyklių nuostatas, t. y. netyrė visų įrodymų, nenustatė visų svarbių aplinkybių, todėl sprendimas priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai, neištyrus ir neįvertinus visų bylai svarbių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės. Atsakovo vertinimu, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Įstatymo bei Taisyklių aiškinimu ir taikymu, nei dėl Departamento atsiliepime nurodytų argumentų. Atsakovas teigia, jog tokiu būdu iš esmės teismas savo sprendimu pažeidžia Departamento teisę ginti įstatymų saugomas vertybes pagal jam įstatymais suteiktą kompetenciją.

38. Atsakovas pažymi, kad 2017 m. lapkričio 20 d. protokolo Nr. RG-50 surašymo metu, bylos nagrinėjimo metu ir priimant skundžiamą Nutarimą, pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą ir Nutarimu jam skirta mažesnė nei vidutinė bauda, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes pagal Įstatymo 31 straipsnio 4 dalį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas jau neigė tai, ką buvo pripažinęs administracinės bylos nagrinėjimo metu, prašė Nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Atsakovas pabrėžia, kad teismas nevertino ir šios aplinkybės, o apsiribojo formaliu administracinės bylos nagrinėjimu.

39. Pareiškėjas Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“ atsiliepime į atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris vykdydamas savo funkcijas neturi diskrecijos teisės veikti savo nuožiūra bei įstatymų ar kitų teisės normų traktuoti sau palankia linkme. Pareiškėjas dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo ir protokolo surašymo metu ir 2017 m. lapkričio 20 d. patikrinimo ir protokolo surašymo metu aplinkybės skyrėsi, nurodo, kad tos aplinkybės, jog Antakalnio kapinių kompleksas įregistruotas Kultūros vertybių registre jau po to, kai buvo sutvarkytos ginčo kapavietės, naikina bet kokią galimą atsakomybę už neva padarytą pažeidimą, nes teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja). Pareiškėjas nurodo, kad tai norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Pareiškėjas nurodo, kad ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. patikrinimų metu buvo nustatytos analogiškos aplinkybės, kurių negali pakeisti Antakalnio kapinių komplekso įregistravimo faktas. Pareiškėjas nurodo, jog teismo išvada, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokole nustatytas faktas, kad Asociacija Antakalnio kapinėse pastatė du antkapinius paminklus, vėliau, nepasikeitus aplinkybėms, pakartotas 2017 m. lapkričio 20 d. protokole, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

41. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurių neminėjo nei savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teismo posėdžio metu, o būtent, kad 2017 m. lapkričio 20 d. patikrinimas siejamas su tuo, kad Antakalnio kapinės 2017 m. spalio 9 d. įregistruotos Kultūros paveldo registre ir buvo būtinas atliekant kultūros paveldo apskaitą, kaip apsaugos dalį, kurią sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų vertybių atskleidimas ir registravimas. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

42. Pareiškėjas dėl atsakovo argumento, jog įstatymai nesuteikia Departamentui teisės apskųsti teismui savo teritorinių padalinių nutarimus, nurodo, kad Departamentas, manydamas, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pažeistas įstatymų saugomas interesas, tam, kad jį panaikinti, privalėjo ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo. Pareiškėjo vertinimu, Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija gali spręsti klausimą tik dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tačiau jokie teisės aktai jai nesuteikia galių naikinti administracinio akto. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Departamento Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinė byla pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolą, nebuvo nagrinėjama ABTĮ nustatyta tvarka, o Departamento Komisijos išvada savaime nedaro 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo negaliojančiu, o gali būti tik pagrindas kreiptis į teismą dėl šio nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Departamento 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas buvo pasirašytinai įteiktas pareiškėjo vadovui susipažinti ir įteiktas jo nuorašas, todėl šis teisės aktas turėjo teisines pasekmes pareiškėjui. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog Departamento direktoriaus įsakymu paskirtai Komisijai šį nutarimą pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, šis sprendimas nebuvo pateiktas susipažinti pareiškėjui, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę apskųsti šią Komisijos išvadą.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas vadovaujasi neįsiteisėjusio teismo sprendimo išvadomis administracinėje byloje Nr. eI-1128-968/2018, neprideda jo prie šios bylos medžiagos, todėl kiti šios bylos dalyviai negali susipažinti su šiuo dokumentu, nes jis neskelbiamas viešai, kiti šios bylos dalyviai nėra minėtos bylos dalyviai ir neturi prieigos prie medžiagos.

44. Pareiškėjas dėl atsakovo argumentų, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą, nurodo, kad nei 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolo, nei 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo skiltyse „Asmens atstovo paaiškinimas“ jokių įrašų nedaryta, taip pat nėra jokių atžymų, kad buvo gautas paaiškinimas žodžiu bei nėra jokių įrašų skiltyse „Asmens atstovų paaiškinimų įvertinimas“. Pareiškėjas nurodo, kad prie 2017 m. lapkričio 20 d. protokolo pridedami du lapai su paaiškinimais, tačiau nei viename iš paaiškinimų nėra dėstoma ar pripažįstama, kad pareiškėjas supažindintas su jam teikiamais kaltinimais padarius konkretų pažeidimą, jam aiški įvykdytų pažeidimų esmė ir teikiamų kaltinimų pagrindai, kad pareiškėjas sutinka, jog padarė pažeidimą ir pan. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo skiltyje „Asmens atstovo paaiškinimas“ įrašyta atžyma, kad naujų paaiškinimų nepateikta. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu į klausimą atsakovui, kuo grindžiami teiginiai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą, jis paaiškino, kad jam tai aišku iš to, kad pareiškėjo vadovas Nutarime pasirašė, kad su Nutarimu susipažino ir jo nuorašą gavo. Pareiškėjas teigia, jog tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės ir visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas traktavo parašą apie susipažinimą ir nuorašo gavimą kaip visišką sutikimą su neva padarytu pažeidimu, kai toks sutikimas nebuvo reiškiamas jokia forma ir kaip to patvirtinimas, teismui pateiktas skundas dėl Nutarimo.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija atsiliepime į atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

46. Organizacija, susipažinusi su atsakovo apeliacinio skundo argumentais teigia, jog atsakovui yra nežinomas principas lex retro non agit. Organizacija nurodo, jog tai, kad praėjus keliems metams nuo tvarkybos darbų atlikimo (apie kuriuos buvo skelbiama viešai visuomenės informavimo priemonėse) Antakalnio kapinės buvo įtrauktos į Kultūros vertybių registrą savaime nedaro neteisėtais tvarkybos darbus, kurie buvo atlikti pagal jų atlikimo metu galiojusius teisės aktus. Organizacija nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl iš esmės tų pačių nustatytų pažeidimų atsakovo skirtingi padaliniai surašė du protokolus ir du nutarimus.

47. Organizacija niekiniais laiko ir atsakovo teiginius dėl Komisijos, kuri konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas yra niekinis, tai yra nesukuriantis jokių teisių ir pareigų, juo pažeistos pagrindinės procedūros ir procesinio nagrinėjimo terminai. Organizacijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog tai buvo įvertinta administracinėje byloje Nr. I-1128-968/2018 ir jau tapo prejudiciniu faktu.

48. Organizacija teigia, jog teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimas nebuvo nagrinėjamas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Organizacija pabrėžia, jog tai, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą neteisėtai priimtu, savaime nedaro jo negaliojančiu, nes tik teismas turi išimtinę teisę panaikinti atsakovo priimtus nutarimus.

49. Organizacija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie „prejudicinį faktą“ (įsiteisėjusio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1128-968/2018) ir pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsakovo skirtingų padalinių skirtingu metu buvo surašyti du protokolai ir du, vienas kitam prieštaraujantys, nutarimai, iš kurių ankstesnis, surašytas 2017 m. rugsėjo 14 d. panaikintas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. RG-51 teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos karo istorijos asociacijos „Užmiršti kareiviai“ skundą patenkino ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. RG-51 panaikino. Teismas sprendime konstatavo, jog Įstatymo pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu nustatytas 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašant protokolą Nr. ATV-22, o bauda už šį pažeidimą paskirta ginčijamu Nutarimu 2017 m. lapkričio 29 d., daugiau nei du mėnesius praleidus Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą baudai skirti bei galiojant 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimui, kuriuo Įstatymo pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, t. y. Departamento Nutarimas neteisėtas ...>.

52. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, netinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas.

53. Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATV-22 už 2017 m. gegužės mėnesį Antakalnio kapinėse pastatytus du antkapinius paminklus, nepranešus Kultūros ministerijai ir negavus Departamento leidimo, tuo pažeidžiant Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 6 punktą. Išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Įstatymo 314 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu bylą nutraukė, nustatęs, kad nebuvo padarytas Įstatymo pažeidimas. Šiame nutarime konstatavo, kad palaidojimai Antakalnio kapinėse buvo atlikti teisėtai, antkapinių paminklų statymo darbai buvo vykdomi ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar objekte. Taip pat padarė išvadą, kad atlikti darbai, antkapinių paminklų statymas nepriskiriamas tvarkybos darbams, kaip tai reglamentuoja Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

54. Departamento pareigūnai pagal Departamento direktoriaus pavedimą 2017 m. spalio 4 d. naujai patikrino Antakalnio kapinių kompleksą (duomenys neskelbtini) ir užfiksavo, kad vakarinėje kapinių dalyje (Antrojo pasaulinio karo dalyvių kvartale) atlikti tvarkybos darbai: įrengtos naujos kapavietės, takeliai, atitvarai, sutvarkytos trys kapavietės – pastatyti antkapiniai paminklai, kapavietės apipavidalintos. Dvi naujai sutvarkytos kapavietės (galimai 2017 m.) fiksuotos su panaudotais neleistinais komunistinių organizacijų simboliais ant antkapinių paminklų. Teritorijoje po atliktų darbų matyti paliktos nepanaudotos betoninės trinkelės, neišvežtos šiukšlės, sugadinta vartų spyna. Atsižvelgiant į atlikto patikrinimo duomenis pareiškėjui 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas protokolas Nr. RG-50 už Įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 6 punkto pažeidimus.

55. Įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Pagal Įstatymo 314 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėja Departamento direktoriaus tam įgalioti pareigūnai. To paties įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (311 straipsnio 2 dalis).

56. Pagal Įstatymo 315 straipsnio 1 dalį, išnagrinėję Įstatymo pažeidimo bylą, šio įstatymo 314 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti nutarimą: 1) skirti šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes; 2) bylą nutraukti, kai nėra padarytas šio įstatymo pažeidimas; 3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.

57. Kaip matyti iš bylos medžiagos (2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolo Nr. ATV-22 ir 2017 m. lapkričio 20 d. protokolo Nr. RG-50, nuotraukų, pareiškėjo paaiškinimų), 2017 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. RG-50 iš esmės fiksuotos tos pačios aplinkybės kaip ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokole Nr. ATV-22, jas šiek tiek papildant. Anksčiau buvo minėta, jog išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. protokolą Nr. ATV-22, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Įstatymo pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Šis nutarimas nėra panaikintas, t. y. galiojantis (pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tai, kad Departamentas minėtoje 2017 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino Departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą neteisėtai priimtu, savaime nedaro jo negaliojančiu). Nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenustato, tačiau atsižvelgiant į panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) 591 straipsnis), jeigu dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra nepanaikintas nutarimas bylą nutraukti, tokia aplinkybė vertintina kaip naują Įstatymo pažeidimo bylos teiseną daranti negalima.

58. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Įstatymo pažeidimas padarytas 2017 m. gegužės mėn. Vadovaujantis bylos duomenimis Antakalnio kapinių kompleksas Kultūros vertybių registre įregistruotas 2017 m. spalio 9 d. Taigi nagrinėjamu atveju sprendimas dėl įrašymo į Kultūros vertybių registrą buvo priimtas jau po ginčo kapaviečių sutvarkymo atlikimo, todėl iki įtraukimo į registrą atlikti darbai negali būti vertinami kaip Įstatymo nuostatų pažeidimas. Reiškia, kad nors praėjus tam tikram laiko tarpui nuo tvarkymo darbų atlikimo Antakalnio kapinių kompleksas ir buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau pasikeitusi objekto teisinė padėtis savaime nedaro neteisėtais kapaviečių tvarkymo darbus, kurie buvo atlikti sutinkamai su jų atlikimo metu galiojusiais teisės aktais.

59. Ginčo išsprendimui visiškai nereikšmingi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2017 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TN-22, todėl plačiau dėl jų nėra tikslinga pasisakyti. Esant nustatytoms aplinkybėms taip pat nevertintini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Taisyklių nuostatų aiškinimu ir taikymu.

60. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, tačiau iš esmės teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė