7d89a00a-cb84-4cec-9cfa-ce13d9ee5079 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Veikos aplinkybės 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11.45 val. Juodajame kelyje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 35 K. R. vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,39 promilės etilo alkoholio. II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai Ikiteisminio tyrimo metu K. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. dienos metu būdama namuose, esančiuose Dilgynės g. 6, Vilniuje, ji išgėrė apie 3 litrus 7,5 procentų stiprumo alaus.

Ji nuėjo miegoti, o 2018 m. rugsėjo 26 d. ryte atsikėlusi ji iÅ¡gėrė dar alaus. Jai pasirodė mažai alaus, taigi ji nusprendė nuvažiuoti į Juodajame kelyje esančiÄ parduotuvę „Iki“. Pamačiusi, kad jos mama T. R. miega, ji paslapčia iÅ¡traukė iÅ¡ po pagalvės mamos automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir nuvažiavo į parduotuvę „Iki“, esančiÄ Juodajame kelyje 35, Vilniuje. Nuėjusi į parduotuvę ji nusipirko alkoholio ir bÅ«dama neblaivi vėl atsisėdo už automobilio „Renault“ vairo ir Juoduoju keliu važiavo namo.

Tik jai iÅ¡važiavus į JuodÄ jį keliÄ iÅ¡ parduotuvės „Iki“ aikÅ¡telės jÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie alkotesterio pagalba jai nustatė sunkų girtumÄ . Ji labai gailisi dėl savo poelgio. Nuo 2005 m. priklausomybės ligų centre ji gydosi pagal metadono programÄ , ji kasdien gauna metadono preparatus ir juos vartoja (b. l. 45-47). Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. 45 min. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodajame kelyje 35, Vilniuje, kÄ tik automobiliu „Renault“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo akivaizdžiai girta vairuotoja bei keleivis vyras, kurie nuėjo į parduotuvę. Atvykęs į įvykio vietÄ jis pastebėjo, kaip iÅ¡ parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiuoja praneÅ¡ime nurodytas automobilis. Sustabdžius automobilį „Renault“ vairuotojo vietoje sėdėjo K. R., nuo kurios bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad K. R. neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės. Alkoholio matuokliu K.

R. buvo nustatytas sunkus 2,23 promilių girtumo laipsnis (b. l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu T. R. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ji buvo namuose, esančiuose Dilgynės g. 7, Vilniuje, kur miegojo. Apie 08.30 val. atsikėlusi ji pastebėjo, kad dingo prie namų stovėjęs jos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Raktų nuo automobilio nebuvo, taip pat namuose nebuvo ir dukros K. R.. Pamaniusi, kad automobilį galėjo paimti K. R., pastarajai ji paskambino, tačiau K. R. neatsiliepė.

Ji nusprendė palaukti. Apie 12.00 val. paskambino K. R. ir pasakė, kad ji, bÅ«dama neblaivi, vairavo jos automobilį ir jÄ sustabdė prie parduotuvės „Iki“, esančios Juodajame kelyje. Nuėjusi link parduotuvės ji pamatė, kad K. R. sulaikė policijos pareigÅ«nai. K. R. paėmė automobilį neatsiklaususi jos, ji nežinojo apie tai, nes tuo metu buvo naktis, ji namuose miegojo. K. R. gyvena kartu su ja name, esančiame Dilgynės g. 6, Vilniuje (b. l. 31-33). Specialistas, iÅ¡tyręs K. R. kraujÄ , paimtÄ 2018 m. rugsėjo 26 d 12.35 val., pastarajame nustatė mažiausiÄ koncentracijÄ - 2,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 11.45 val. Juodajame kelyje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 35 K. R. vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,39 promilės etilo alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos: BK 281 straipsnio 7 dalis. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. K. R. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio), taigi K.

R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir K. R. skirti keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmę, kurios terminÄ , vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. R. galutinę trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę. Taip pat prokurorė siÅ«lo skirti K. R. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę- iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Renault Megane“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti. Teisę suraÅ¡yti baudžiamÄ jį įsakymÄ turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieÅ¡tarauja, kaltinamasis aktas neraÅ¡omas.

Å iuo atveju prokuroras suraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga iÅ¡siunčia teismui pagal teismingumÄ . K. R. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo bausmė. Å ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. K. R. neprieÅ¡tarauja, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 61-63).

Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamÄ jį procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 49 straipsnis.

1. AreÅ¡tÄ teismas skiria Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to, už baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ nuo deÅ¡imties iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to.

4. AreÅ¡to laikas už nusikalstamÄ veikÄ straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia Å¡iÄ areÅ¡to atlikimo tvarkÄ , jÄ teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine areÅ¡to atlikimo tvarka.

6. AreÅ¡tas neskiriamas nėščioms moterims ir gali bÅ«ti neskiriamas asmenims, auginantiems vaikÄ iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. BK 54 straipsnio 1-2 dalys. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 55 straipsnis. Asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra Å¡ios: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 641 straipsnis.

1. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Spręsdamas dėl K. R. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. R. vairavo transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jos kraujyje beveik Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones.

Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iÅ¡kreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimÄ bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laikÄ , taigi akivaizdu, kad K. R., transporto priemonę vairuodama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. K. R. tyčia padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), K.

R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. R. yra neteista, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, K. R. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Kita vertus K. R. nedirba, ji yra bausta administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jai skirtų baudų ji nemoka (b. l. 51-56), taigi galima pagrįstai teigti, kad K. R. skyrus Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę- baudÄ , K. R. Å¡ios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai K.

R. skirtina areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ K. R. skirtina keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmė. Å i baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, K. R. skirtinos keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir K.

R. skirtina galutinė trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmė. Atsižvelgiant į K. R. praÅ¡ymÄ leisti atlikti areÅ¡to bausmę poilsio dienomis, K. R. skirtinÄ areÅ¡to bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis. V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 67 straipsnio 1-3 dalys. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. BK 67 straipsnio 6 dalis. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumÄ ir galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį. BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir Å¡io draudimo terminÄ . BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimÄ , turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Minėta, kad K. R., transporto priemonę vairuodama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors K. R. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 Å¡i aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga K.

R. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones. Spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs K.

R. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija K. R. kraujyje (2,39 promilės) ženkliai virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), ir beveik Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi K. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dviem metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad K. R. nusikaltimÄ padarė naudodamasi kelių transporto priemone- automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio K. R. nebÅ«tų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. M. (S. M.), o minėto automobilio valdytoja yra T.

R. (b. l. 14), taigi automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iÅ¡ kurio konfiskuoti minėtÄ automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Renault Megane“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 587 eurų (b. l. 15), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. R. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 587 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš K.

R. iÅ¡ieÅ¡koti (konfiskuoti) automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainÄ (587 eurai) su PVM (123 eurai), kaip to praÅ¡o prokurorė. VI. Procesinės prievartos priemonės Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BPK 119 straipsnis. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. KardomÄ jÄ priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. skirta kardomoji priemonė- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. 14482814 paėmimas (b. 1. 48-49), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina ir asmens tapatybės kortelė Nr. 14482814, saugoma baudžiamojoje byloje, grÄ Å¾intina K.

R.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti K. R. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmę. K. R. skirtos keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmės terminÄ sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir K.

R. skirti galutinę trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę, nustatant Å¡iÄ bausmę atlikti poilsio dienomis. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo K. R. sulaikymo vykdant bausmę dienos. Skirti K. R. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei iÅ¡ieÅ¡koti (konfiskuoti) iÅ¡ K. R. 587 eurus. K. R. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti K.

R.. Išaiškinti K. R., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjas Mindaugas Ražanskas