2019-07-03 Nr. AB-13665-3-64-3-00451-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-480-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00451-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 2.5 (NTP-2)-18-NT-3434-21065, 2) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties 2019 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. e2S-192-883/2019 apskundimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Pareiškėjo skundas buvo pateiktas su trūkumais (pareiškėjas nepateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio patvirtinančių rašytinių įrodymų, netinkamai suformulavo antrąjį skundo reikalavimą, taip pat neteisingai nurodė skundžiamo Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo datą), dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo negalimas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus iki 2018 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas per nutartyje nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti pareiškėjui terminą 2019 m. kovo 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti iki 2019 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas nurodė, jog nutartis, įpareigojanti pašalinti trūkumus, pareiškėjui nebuvo įteikta. Pareiškėjas yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta stacionari teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė ir pareiškėjas buvo įpareigotas atvykti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyrių. Pareiškėjui nuvykus į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyrių, buvo nurodyta, kad skyriuje negalima turėti kompiuterio, o telefonu galima naudotis tik ribotai – nuo 8 iki 14 val. Pareiškėjas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriuje buvo nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. Dėl šios priežasties 2019 m. kovo 29 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui nebuvo įteikta dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per teismo nurodytą terminą neturėjo galimybės gauti (įvykdyti) 2019 m. kovo 29 d. teismo nutartį ir sutikdamas su atskiruoju skundu pareiškėjui nustatė naują terminą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutartyje numatytiems trūkumams pašalinti (iki 2019 m. gegužės 10 d.).

Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmais 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, konstatavę, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, jog pareiškėjas paskutinį kartą prisijungė prie elektroninės sistemos 2019 m. gegužės 18 d. 11 val. 9 min., t. y. turėjo galimybę susipažinti su el. byla ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartyje numatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

II. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos nutartis pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjo teigimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendime yra įvertinta pareiškėjo turtinė padėtis ir konstatuota, kad pareiškėjas pagal turimą turtą ir pajamas atitinka sąlygas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Priežastis, dėl kurios pareiškėjui nuspręsta neteikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, yra tai, kad civiliniai santykiai, dėl kurių prašoma teikti teisinę pagalbą, kilo iš pareiškėjo vykdyto verslo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netinkamai suformuluotas antrasis skundo reikalavimas. Reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra išvestinis ir teismas pažeistų asmens teisių gynimo priemonę privalo parinkti savo iniciatyva. Be to, teisės aktai nenumato draudimo, kad teismas neturi teisės įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teismas pritaria, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų. ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl areštuoto turto ir gaunamų pajamų dydžio. Aplinkybė, jog pareiškėjo finansinė padėtis atitiko sąlygas teisei gauti antrinę teisinę pagalbą, savaime nesudaro pagrindo išvados, kad pareiškėjui nekyla pareiga pagal ABTĮ 37 straipsnį kartu su skundu pateikti skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo finansinės padėties patvirtinančius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Dėl antrojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma „įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl 2019 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-192-883/2019”, formuluotės pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartyje išsamiai paaiškino, kad teismui tiesiogiai negali būti keliamas tokio pobūdžio reikalavimas. Teismas taip pat pareiškėjui nurodė, kaip turėtų būti suformuluotas reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų patikslinti teismui suformuluotą antrąjį reikalavimą prašydamas įpareigoti atsakovą „spręsti klausimą (priimti sprendimą) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui dėl 2019 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-192-883/2019“. Tačiau pareiškėjas teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino ir laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius