2024-01-03 Nr. AB-192-3-65-3-00777-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-26-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00777-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21-IL-50-00857-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:

2.1. Panevėžio AVPK Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) ir įstatymų nustatyta tvarka realizuoti jam priklausančius šaunamuosius ginklus, neteisėtas, kadangi jame nenurodytas įstatyminis pagrindas, jame nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad šaunamojo ginklo – lygiavamzdžio šautuvo „SAUER SOHN“, 16x70, 16x70, Nr. (duomenys neskelbtini), 1932 m. gamybos (toliau – ir šautuvas SAUER) pareiškėjas neteko dėl vagystės, bei į tai, kad jis daugiau kaip 40 metų disponuoja šaunamaisiais ginklais ir nebuvo patrauktas atsakomybėn už jų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos taisyklių pažeidimą, į tai, kad jis yra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas ir medžioklė jam yra ypatingai reikšminga veikla. Panaikinus Leidimą yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai, o dar kartą pritaikyta sankcija iš esmės pakartoja Panevėžio AVPK 2021 m. lapkričio 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinio nusižengimo sudėties elementus.

2.2. Pareiškėjas gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba), tačiau tarp šių jam priklausančių statinių atstumas yra iki 100 m, pareiškėjas abiem šiais namais naudojasi. Pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini) (Sodyboje) buvęs seifas atviras ir jame nėra šautuvo SAUER, apie tai pranešė atsakovui; dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 254 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo metu jis pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau ikiteisminis tyrimas sustabdytas, išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokio asmens nenustačius.

2.3. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl turėto kontakto su galimai Covid-19 liga sirgusiu asmeniu nuo 2021 m. balandžio 14 d. dvi savaites izoliavosi ir gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savimi turėtą šautuvą SAUER padėjo į seifą, esantį šiame name po laiptais. 2021 m. gegužės mėnesį pastebėjo, jog išdaužus verandos langą ir iš vidaus raktu atrakinus duris, buvo įsibrauta į Sodybą, nieko nebuvo paimta, tik atlaužtos seifo, kuriame buvo laikomas šautuvas SAUER, kampas, kurį pareiškėjas sutvarkė, tačiau išdaužto lango netvarkė, o lauko duryse iš vidaus buvo paliktas raktas. Ruošdamasis birželio mėnesį Sodyboje apgyvendinti kitus asmenis, pareiškėjas ketino iš šiame name esančio seifo parsinešti jame saugotą šautuvą SAUER, tačiau pamatė, kad seifo durys yra praviros ir jame nėra ginklo. Neradus ginklo, apie šautuvo SAUER dingimą pranešė policijai. 2020 metais buvo atlikti geodeziniai matavimai, po kurių buvo sukeisti abiejų pareiškėjo naudojamų namų numeriai, tačiau po šių pasikeitimų deklaracijoje nurodyto šaunamųjų ginklų laikymo adreso pareiškėjas nepatikslino. Seifą, kuriame buvo laikomas šautuvas SAUER, pareiškėjas įsigijo kartu su šiuo ginklu, jame buvo įtaisyta gamyklinė spyna su vienu raktu, kurį pareiškėjas visada nešiojosi su savimi, bet seifui atrakinti tikriausiai buvo pritaikytas kitas raktas, kadangi seifą buvo galima atrakinti rūbų spintos raktu, kuris buvo paliktas kambaryje ant spintos viršaus. Ginklų laikymui tinkamas seifas, sveriantis virš 300 kg, yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

2.4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pavogtas šaunamasis ginklas yra 1938 metų gamybos, techniškai netvarkingas, jį reikia remontuoti, todėl tik atsakovas galėjo juo tinkamai naudotis. Panevėžio AVKP nedėjo pakankamų pastangų surasti pavogtą šautuvą SAUER ir nepaneigė aplinkybių, kad J. B. buvo apvogtas ir yra pripažintas nukentėjusiuoju.

3. Atsakovas Panevėžio AVPK pateiktame atsiliepime prašė J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. prašymą, reg. Nr. 19-G-50-03767-e, 2019 m. lapkričio 21 d. buvo pratęstas Leidimo galiojimas, išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. užpildė deklaraciją, kuria patvirtino, kad turi tinkamas sąlygas ginklui (-ams) laikyti (toliau – ir Deklaracija). Tiriant vagystės aplinkybes, buvo nustatyta, jog deklaruotas seifas su ginklais yra kitu adresu, nei nurodyta Deklaracijoje, t. y. pastoviai negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Seifas, iš kurio dingo šautuvas SAUER, neatitiko Deklaracijoje nurodytų reikalavimų ir jis nebuvo deklaruotas.

3.2. Administracinio nusižengimo byloje priimtu nutarimu Nr. 50-ANR_N-3985-2021 (toliau – ir Nutarimas) buvo pripažinta, jog J. B. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 35.1.1 ir 35.2 punktus, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pareiškėjas, žinodamas, kad į patalpą, kurioje yra ginklas, gali laisvai patekti asmenys, neužtikrino ir nesiėmė jokių veiksmų, kad turimu ginklu nepasinaudotų pašaliniai asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas nustatė, jog seifo spyna ir užraktas yra techniškai tvarkingi, pašalinių rakto ar kitokio įnagio požymių, rakinant spynos užraktą, neaptikta, todėl darė prielaidą, kad šautuvas SAUER buvo pavogtas atrakinus seifą jo raktu, paliktu matomoje vietoje.

3.3. Atsakovas kaip nepagrįstą vertino skundo argumentą, jog greta esančiomis sodybomis J. B. naudojasi jų neišskirdamas, nes tiek pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog (duomenys neskelbtini) esantis namas yra nuolat negyvenama sodyba, ir kad Deklaracijoje nurodė, jog ginklai laikomi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje name, o kad ginklai būtų laikomi kitoje vietoje, pareiškėjas nėra deklaravęs. Atsižvelgus į asmens amžių, turimą gyvenimo patirtį, ginklą laikant seife su paprastu užraktu ir patalpoje, kuri nėra nuolat gyvenama ir į kurią galima patekti pro išdaužtą pastato stiklą, atsirakinus duryse paliktu raktu, pareiškėjas turėjo suprasti, jog šautuvas SAUER buvo laisvai prieinamas pašaliniams asmenimis. J. B. elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Nagrinėjamu atveju įstatymo, reglamentuojančio ginklų ir šaudmenų kontrolės teisinius santykius, pavadinimo nenurodymas Sprendime yra formalus pažeidimas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjui, tenkinant jo 2019 m. lapkričio 21 d. prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, Panevėžio AVPK 2019 m. lapkričio 21 d. išdavė Neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjo vardu buvo registruoti šaunamieji ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 12x70; lygiavamzdis šautuvas VITTENER, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70; lygiavamzdis šautuvas SAUER SOHN, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70; graižtvinis šautuvas MANNLICHER (KITAS), Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 7.62 mm.

5.2. Gavus J. B. pareiškimą, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., pastebėjo, jog iš pastoviai negyvenamame name (duomenys neskelbtini)., po laiptais esančio užrakinto seifo neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas SAUER. 2021 m. birželio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19372-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas), 2021 m. birželio 16 d. veika perkvalifikuota į BK 254 straipsnio 1 dalį; Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro 2021 m. spalio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo sustabdytas, nustačius, jog, atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, toks asmuo nebuvo nustatytas.

5.3. Skundžiamu Sprendimu, kurį 2021 m. lapkričio 24 d. patvirtino Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas, nuspręsta J. B. išduotą Leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti (1 p.), pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka (2 p.). Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustačius, kad J. B., pažeisdamas ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šautuvą SAUER prarado, laikydamas jį ne Deklaracijoje nurodytame seife (metalinėje dėžėje), esančiame nuolat negyvename name, į kurį buvo pateikta pro anksčiau išdaužtą langą.

6. Teismas byloje vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, aktualia teismų praktika.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, konstatavo, kad policijos įstaiga, priimdama sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus, privalo nustatyti dvi sąlygas, t. y. kad fizinis asmuo pažeidė ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kad dėl šių reikalavimų pažeidimo asmuo prarado savo ginklą.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, Aprašo 98 punkto, Reikalavimų 35.1.1, 35.2, 36, 37 punktuose įtvirtintas teisės normas, numatančias griežtus reikalavimus ginklų apyvartai ir keliančias ginklų savininkams ir naudotojams specialius reikalavimus, padarė išvadą, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, užkirsti kelią šaunamųjų ginklų patekimui pas asmenis, neturinčius teisės jais naudotis, bei ginklų neteisėtam panaudojimui, o teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai nulemia šaunamųjų ginklų savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys būtų saugomi, ir nors ši nuostata yra bendro pobūdžio, tačiau ji ginklų, šaudmenų savininkus ir naudotojus įsakmiai įpareigoja pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kuris leistų jų žinioje esančius ginklus ir šaudmenis apsaugoti ir apginti nuo bet kokio sugadinimo ar praradimo.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas prarado šaunamąjį ginklą, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jis ginklą prarado dėl Reikalavimų nuostatų pažeidimo, .nes ginklas buvo prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos, t. y. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

10. Teismas išsamiai apžvelgė Ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, kuriais buvo grindžiamas Sprendimas, taip pat įvertino bylos aplinkybes, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. Deklaracijoje, patvirtinančioje, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (-ams) laikyti, nurodė, kad jam priklausantys šaunamieji ginklai bus laikomi seife (metalinėje spintoje), kurio svoris virš 300 kg., kuris yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, nors iš tiesų jis įrengtas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šis adresas nebuvo patikslintas.

11. Teismas padarė išvadą, kad J. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) esantis namas (Sodyba) buvo naudojamas apgyvendinimo paslaugoms teikti, šiame name pareiškėjas nuolat negyveno. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis kasdien lankėsi Sodyboje, joje meistraudavo, o kartais ir nakvodavo, nepatvirtina išvados, kad pareiškėjas šiame name nuolat gyveno ir galėjo kontroliuoti šautuvo SAUER, kurį jis po 2021 m. balandžio 14-15 d. vykusios bebrų medžioklės padėjo į šiame name esantį seifą ir jame laikė, saugumą.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiktus paaiškinimus dėl šautuvo SAUER laikymo nuolat negyvenamoje sodyboje, taip pat jo neveikimą po įsilaužimo į šią sodybą (nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti ir įstiklinti verandos langus, nepalikti duryse rakto, taip užkertant kelią pašaliniams asmenims pateikti į šio namo vidų; Sodyboje laikė raktą, kuriuo galima atrakinti seifą, nes nenustatyta, kad į jį būtų įsilaužta), šias aplinkybes vertino kaip patvirtinančias pareiškėjo aplaidų požiūrį į šaunamųjų ginklų laikymą.

13. Teismas, įvertinęs Aprašo 100.1 ir 100.3 punktų nuostatas dėl laikino ginklų laikymo kitoje vietoje, pažymėjo, kad pareiškėjas su policijos įstaiga nesuderino, kad vienas iš jam priklausančių šaunamųjų ginklų bus laikomas kitoje vietoje nei nurodyta Deklaracijoje, šio ginklo negrąžino į jo nuolatinę saugojimo vietą, ir toliau saugojo kitoje vietoje, kurioje šio šaunamojo ginklo saugumas nebuvo užtikrintas taip, kad ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai šaunamųjų ginklų savininkų ir naudotojų elgesiui kelia itin aukštus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus ir nustato aukštesnį atsakomybės standartą negu įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, įvertinęs pareiškėjo amžių, jo turimą gyvenimo patirtį, ilgalaikį dalyvavimą medžiotojus vienijančio būrelio veikloje ir naudojimąsi šaunamaisiais ginklais, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo suprasti, kad, laikydamas ginklą ne Deklaracijoje nurodytoje vietoje, o gyvenamame name, kuriame jis nuolat negyvena, į kurį buvo įsibrovę pašaliniai asmenys, palikus nesutvarkytą išdaužtą verandos stiklą ir raktą duryse, jis elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, ir toks pareiškėjo, turėjusio įstatymu nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių šaunamųjų ginklų saugumą, elgesys nebuvo tiek apdairus ir atidus, kad savo veiksmais sudarytų būtinas sąlygas išvengti šautuvo SAUER patekimo pas pašalinius asmenis, neturinčius leidimo juos naudoti. Pareiškėjas neįvykdė imperatyvaus Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimo užtikrinti jo žinioje esančio šaunamojo ginklo saugumą, todėl jo teiginiai, kad ginklas buvo prarastas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kad jis ikiteisminiame tyrimo metu 2021 m. birželio 15 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju, nepagrįsti.

15. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad vienkartinis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, įvertinus konkrečias aplinkybes, susijusias su sankcijos neproporcingumu pažeidimo pobūdžiui, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti pripažintas kaip nepakankamas pagrindas naikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, o pareiškėjas yra baudžiamas jau trečią kartą, nes prarado šautuvą SAUER, buvo nubaustas administracine bauda, ir prarado Leidimą, nors anksčiau tokių pažeidimų nebuvo padaręs, o pareiškėjui, kaip aktyviam medžiotojų būrelio nariui, medžioklė yra svarbi veikla, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sprendė, kad jame įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, t. y. nustačius, jog fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado savo ginklą, kompetentingą subjektą įpareigoja panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas vertino, kad šaunamojo ginklo praradimas apskritai negali būti vertinamas kaip mažareikšmė veika. Nagrinėjamu atveju dėl nerūpestingo ir neapdairaus J. B. elgesio šautuvas SAUER išėjo iš valstybės kontroliuojamos civilinės apyvartos ribų ir gali sukelti žalingų padarinių visuomenės saugumui, nežiūrint į tai, kad nurodytas šaunamasis ginklas, pareiškėjo bei jo atstovo teigimu, turi tam tikrų techninių ypatumų, kurių nežinant, jis negali būti panaudotas. Teismas nurodė, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta teisinė sankcija nėra vertinama kaip pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

16. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju asmens interesas naudotis ginklais nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis daugiau kaip 40 metų naudojosi šaunamaisiais ginklais, nebuvo baustas už ginklų laikymo reikalavimų pažeidimo, yra medžiotojų būrelių padalinio vadovas, nesudaro pagrindo netaikyti imperatyvaus pobūdžio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Panevėžio AVPK 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-3985-2021 J. B. buvo paskirta 30 Eur dydžio administracinė bauda pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip dvigubo baudimo principas, kadangi leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimas yra teisinė pasekmė, atsirandanti asmeniui, padariusiam teisės aktų pažeidimus, nepriklausomai nuo nuobaudų, bausmių, kurios yra skiriamos už šiuos pažeidimus.

18. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, kad Sprendime nėra nurodytas visas įstatymo, kuriuo remiantis buvo priimtas šis individualus administracinis aktas, pavadinimas, pažymėjo, kad Sprendimo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės pareiškėjui buvo gerai žinomos, nes jis dalyvavo Ikiteisminiame tyrime, be to, pareiškėjui, kaip asmeniui disponavusiam šaunamaisiais ginklais, turėjo būti žinoma, kad subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja specialusis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Todėl vien tik viso konkretaus įstatymo pavadinimo nenurodymas nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

19. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK pagrįstai Sprendimu nusprendė J. B., pažeidusio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šaunamuosius ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ėmėsi adekvačių bei proporcingų priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir priėmė Sprendimą, pagrįstą teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio bei Įstatymo reikalavimus, nepažeidžiantį specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl pagrindo naikinti Sprendimą nėra.

III. 20. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21-IL-50-00857-e.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis, papildomai pažymint:

21.1. Tiek teismo sprendime, tiek atsakovo Sprendime iš esmės konstatuojami keletas teiginių: minima, kad namas negyvenamas; seifą buvo galima atrakinti spintos raktu; į patalpą laisvai galėjo patekti pašaliniai asmenys; seifas atrakintas raktu, kuris galimai paliktas matomoje vietoje; šautuvas SAUER buvo laisvai prieinamas pašaliečiams; galima laisvai patekti į namą, nes duryse pastoviai paliktas raktas. Nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas nuolatos naudojasi abiem greta esančiomis sodybomis, jų neišskirdamas, jose abiejose gyvena, šiuo metu statinius naudoja ir komercinei veiklai, susijusiai su turizmu.

21.2. Pareiškėjas Sodyboje, kurioje ginčui reikšmingu laikotarpiu vykdė remontą, nakvodavo, nes saugojo įrankius; ši Sodyba ir anksčiau buvo apvogta, todėl pareiškėjas turėjo pistoletą savigynai, bei seife laikė šautuvą SAUER, Sodybos durys visada buvo rakinamos, o raktas verandos duryse laikomas, kad kad iš išorės tų durų nebūtų galima atrakinti; išdaužtas Sodybos langas po įsibrovimo nebuvo keičiamas, kadangi buvo suplanuota netrukus keisti visą to lango rėmą. Sodyboje esantis seifas anksčiau policijos pareigūnų buvo pripažintas tinkamu laikyti medžioklinį ginklą ir anksčiau ten buvo laikomas ginklas. Šis seifas vagystės metu nebuvo išlaužtas, taigi Reikalavimų 35.1.1 punkto pažeidimo konstatavimas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose yra perteklinis, nes šis konstatuotas pažeidimas nebuvo esminis pareiškėjo atsakomybės klausimui.

21.3. Pareiškėjas šautuvo SAUER neteko ne dėl savo kaltės – jis pats tapo iki šiol atsakovo institucijų nenustatyto asmens (ar nenustatytų asmenų) įvykdytos nusikalstamos veikos auka, todėl visiškai pakankama jau pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta sankcija – jo nubaudimas pinigine 30 Eur bauda administracine tvarka, tačiau netaikant ANK 229 straipsnyje numatytų ginklų ir šaudmenų konfiskavimo.

21.4. Atsakovo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo patvirtinti kaip pagrįsti pareiškėjo padaryti įstatymo (poįstatyminio akto) pažeidimai, nebuvo nulemiantys neišvengiamą baigtį – ginklo praradimą ir nurodomi pažeidimai nėra esminiai pareiškėjui tapus nusikaltimo, nukreipto į ginklo vagystę, auka. Įrodžius, kad pareiškėjas yra dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, tyrėjų pripažintas baudžiamajame procese nukentėjusiuoju, laikytina, jog individualizuojant atsakomybę dėl ginklo saugojimo būtina vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir netaikyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo instituto.

22. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. nenurodoma jokių bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama tai pagrindžiančių įrodymų ir teisinių argumentų. Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylą, visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus pareiškėjo argumentus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21-IL-50-00857-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad atsakovas pagrįstai Sprendimu nusprendė J. B., pažeidusio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šaunamuosius ginklus realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ėmėsi adekvačių bei proporcingų priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka VAĮ 10 straipsnio bei Įstatymo reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, ir nurodo, jog individualizuojant atsakomybę dėl ginklo saugojimo būtina vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir netaikyti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo instituto.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK 2019 m. lapkričio 21 d. išdavė pareiškėjui Neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjo vardu buvo registruoti šaunamieji ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 12x70; lygiavamzdis šautuvas VITTENER, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70; lygiavamzdis šautuvas SAUER SOHN, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 16x70; graižtvinis šautuvas MANNLICHER (KITAS), Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 7.62 mm. Šių ginklų laikymo vietą ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), seife (metalinėje spintoje), kuri nepritvirtinta, kadangi dėl dydžio neįmanoma išnešti iš patalpos ir svoris didesnis nei 300 kg, seifo (metalinės spintos) spynos tipas – vidinė plokštelinė spyna, nors bylos duomenys patvirtina, kad minimas seifas buvo įrengtas ir ginklai buvo laikomi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas apie pasikeitusį ginklų saugojimo vietos adresą atsakovo neinformavo.

29. Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariate, gavus J. B. pareiškimą, kad 2021 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., pastebėjo, jog iš pastoviai negyvenamame name (duomenys neskelbtini), po laiptais esančio užrakinto seifo neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas SAUER SOHN, 16x70, Nr. (duomenys neskelbtini), 1932 m. vokiečių gamybos, kurio vertė 500 Eur, 2021 m. birželio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19372-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2021 m. birželio 16 d. veika perkvalifikuota į BK 254 straipsnio 1 dalį.

30. J. B. 2021 m. birželio 14 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad šautuvas SAUER į (duomenys neskelbtini) name (Sodyboje) esantį seifą padėjo 2021 m. balandžio 13 d., paskutinį kartą šį šaunamąjį ginklą matė 2021 metų gegužės mėnesio pirmomis dienomis, kai pastebėjo, jog pastoviai negyvenamo namo verandoje išdaužtas lango stiklas ir per jį įsibrauta į namo vidų, tačiau dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Be to, J. B. nurodė, kad Sodybos teritorija dalinai yra užtverta, bet nuo miško pusės į ją galima netrukdomai patekti; vaizdo kameros ir signalizacija neįrengtos; namo verandos durys akinamos, bet patekus per langą į verandą, galima laisvai patekti į namo vidų, nes duryse pastoviai paliekamas raktas.

Apklausos metu J. B. nurodė, kad penktadienį (t. y. 2021 m. birželio 11 d.) jo žmona B. B. jam pasakė, kad tvarkydama Sodybą prieš dvi savaites, matė praviras seifo duris ir tuščią seifą; nuėjęs į namą, patikrino seifą ir jame šautuvo SAUER nerado; apie šio ginklo vagystę policijos įstaigai iškart nepranešė, dėl kokių priežasčių taip pasielgė, nepaaiškino. Pareiškėjo sutuoktinė B. B., apklausta 2021 m. birželio 17 d. kaip liudytoja, nurodė, kad greta savo gyvenamosios sodybos šeima turi įsigijusi kitą Sodybą, kurioje teikia apgyvendinimo paslaugas; ketindama po remonto darbų sutvarkyti šios Sodybos vidų, į ją buvo nuėjusi 2021 m. birželio pirmomis dienomis ir pastebėjo, kad seifo durys praviros, tačiau neįtarė, kad tame seife jos sutuoktinis laikė šaunamąjį ginklą, todėl jam apie tai nieko neužsiminė;

J. B. 2021 m. birželio 11 d. jai pasakė, kad eina į gretimą namą parsinešti šaunamąjį ginklą, kadangi šiame name ruošėsi apgyvendinti ralio varžybų dalyvius, todėl ji vyrui pasakė, kad jau prieš mėnesį pastebėjo, kad seifas yra atidarytas; grįžęs vyras pasakė, kad seife nebėra šaunamojo ginklo. Liudytojo papildomos apklausos, vykusios 2021 m. birželio 17 d., metu J. B. papildomai paaiškino, jog 2021 m. balandžio 13-14 dienomis buvo pasiėmęs šautuvą SAUER į medžioklę, kurį grįžęs padėjo į seifą nuolat negyvename name; kadangi po kontakto su galimai Covid-19 liga sirgusiu asmeniu turėjo izoliuotis, todėl šį šaunamąjį ginklą tuo metu laikė tame name; 2021 m. gegužės mėnesį pastebėjęs išdaužtą verandos langą, iš karto patikrinęs seifą, jį rado užrakintą, ginklas buvo seife, seifo durų kampas apie 2 cm buvo atlenktas į išorės pusę; 2021 m. birželio 11 d., apie 18 val., pasiėmęs seifo raktą nuėjo jo apžiūrėti; atitraukus staliuką, kuriuo buvo užstatytas seifas, jo durys atsidarė, nes seifas buvo neužrakintas, o jame nebebuvo šautuvo SAUER; apgadinimų ant seifo durų nepastebėjo; pavogtas šaunamasis ginklas buvo su defektu, kuris šaudyti netrukdė, tačiau iššauti iš jo buvo galima šautuvo saugiklį prilaikant nykščiu; policijai iš karto neskambino, pamanęs, kad šaunamąjį ginklą galėjo būti padėjęs kitoje vietoje.

Papildomai 2021 m. rugsėjo 8 d. apklausiant J. B. kaip liudytoją, jis nurodė, jog 2021 m. balandžio 14 d. buvo bebrų medžioklėje, iš kurios grįžęs, šautuvą SAUER padėjo į (duomenys neskelbtini) esančiame name laikinai įrengtą seifą ir jį užrakino, o pasibaigus saviizoliacijos laikui, pastoviai gyveno name (duomenys neskelbtini), kuriame yra pagrindinis ginklų seifas, jame dar buvo laikomi trys šautuvai; dėl kokių priežasčių, pasibaigus saviizoliacijai, šautuvo SAUER neperkėlė į pagrindinį seifą, J. B. nepaaiškino, jo manymu, nebuvo skirtumo, kur buvo laikomas ginklas, nes sodyboje lankosi kasdien, joje meistrauja, retkarčiais nakvoja; dingusio šaunamojo ginklo ieškojo savarankiškai namuose ir aplink sodybas, tačiau jo neradęs, 2021 m. birželio 14 d. apie ginklo dingimą pranešė policijos įstaigai.

31. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro 2021 m. spalio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19372-21 buvo sustabdytas, nustačius, jog, atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, toks asmuo nebuvo nustatytas.

32. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas turi įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų. Šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai fizinis asmuo dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą, o pagal 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, panaikinus leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą.

33. Aprašo 24.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, dėl kurio priimtas sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo pranešimo gavimo teritorinei policijos įstaigai <...> turi pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (- ams) laikyti (Aprašo priedas). Deklaraciją pareiškėjas užpildo per PEPS arba tiesiogiai atvykus pareiškėjui, pareigūnas pagal pareiškėjo pateiktą informaciją PLVIS užpildo deklaraciją apie ginklo (-ų) laikymo sąlygas, kurioje nurodo duomenis apie asmens deklaruotas ginklo (-ų) laikymo sąlygas, PLVIS ginklo (-ų) laikymo sąlygų tikrinimo lange nurodydamas patikrinimo atlikimo pagrindą – „Asmens deklaracija (pirmas ginklas)“, atspausdina deklaraciją ir asmens pasirašytos deklaracijos elektroninę kopiją PLVIS prisega prie ginklo (-ų) laikymo sąlygų patikrinimo. Pagal Aprašo 69 punktą, ginklo savininkas, pakeitęs ginklo (-ų) laikymo vietą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų apie tai per PEPS ar tiesiogiai informuoja naujoje ginklo (-ų) laikymo vietoje esančią teritorinę policijos įstaigą ir Aprašo 24.2 papunktyje nustatyta tvarka pateikia deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (-ams) laikyti. PLVIS ginklo (-ų) laikymo sąlygų tikrinimo lange nurodomas patikrinimo atlikimo pagrindas – „Asmens deklaracija (kiti atvejai). Deklaracijos originalą pareigūnas grąžina ginklo savininkui.

34. Pagal Aprašo 100 punktą, ginklo savininkas gali laikinai laikyti ginklus kitoje vietoje (ne daugiau kaip vienoje), kurioje laikinai gyvena ir (arba) naudoja ginklus. Ginklo savininkas, pageidaujantis laikinai laikyti ginklą (-us), teritorinei policijos įstaigai, kurios teritorijoje nori laikyti ginklą (-us), per PEPS arba tiesiogiai pateikia prašymą leisti laikinai laikyti ginklą (-us) ir Aprašo 24.2 papunktyje nustatyta tvarka deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui (-ams) laikyti <...>. Jei priežasčių, dėl kurių asmuo negali laikyti ginklo (-ų) šioje vietoje, nenustatoma, teritorinė policijos įstaiga informuoja pareiškėją per PEPS arba raštu (priklausomai nuo prašymo pateikimo būdo). Pranešime taip pat nurodoma, kad laikinai toje vietoje asmuo ginklą (-us) gali saugoti iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos. <...> (100.1 p.). Pagal Aprašo 100.3 punktą, draudžiama ginklą (-us) palikti laikinoje laikymo vietoje, ginklo savininkui persikėlus į nuolatinę gyvenamąją vietą.

35. Reikalavimų 35 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų laikomų ginklų ir jų šaudmenų, ginklų priedėlių laikymo vieta turi atitikti šiuos reikalavimus (35.1 p.): Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat B kategorijos ginklai ir jų šaudmenys turi būti laikomi: gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatui (toliau – teritorinė policijos įstaiga) suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 ar S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti) (35.1.1 p.); patalpoje, kurioje įrengta apsaugos sistema. <...> (35.1.2 p.); patalpoje, kurioje įrengta apsauginė įsilaužimo signalizacija, sudaryta bent iš vieno apsaugos ruožo. <...> (35.1.3 p.);

C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys (35.2 p.). Metalinės spintos (seifo) tvirtinti neprivaloma, jei dėl jos dydžio neįmanoma jos išnešti iš patalpos arba jei jos svoris didesnis nei 300 kg. Draudžiama metalinės spintos (seifo) ar durų nuo patalpos, kurioje saugomi ginklai, raktus laikyti matomose, lengvai prieinamose vietose ar perduoti juos kitiems asmenims, taip pat ir ginklų naudotojams, jei spintoje (seife) ar patalpoje yra saugomi ginklai, kurie nėra perleisti naudotojui.

Už metalinės spintos (seifo) pritvirtinimą ir spynos patikimumą atsako ginklo savininkas. Metalinės spintos (seifo) įrengti nereikia, jei ginklai, šaudmenys laikomi atskiroje patalpoje, kuri atitinka šiuos reikalavimus: lubos, sienos ir grindys atitinka šių Reikalavimų 9.1 ir 9.2 papunkčių nuostatas (37.1.1 p.); įrengtos šių Reikalavimų 1 ir 3 prieduose nurodytos II saugumo klasės durys (37.2 p.); ant langų įrengtos apsauginės grotos ir patalpoje, per kurią patenkama į ginklų laikymo patalpą, ir ginklų laikymo patalpoje yra įrengta apsauginė įsilaužimo signalizacija (37.3 p.).

36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 600 patvirtintų Ginklų registro nuostatų 17.18 punktą, be kitų Ginklų registre tvarkomų duomenų apie ginklą, yra nurodomi ir duomenys apie ginklo laikymo vietą (-as) (apskritis, savivaldybė, seniūnija, gyvenamoji vietovė (miestas, miestelis, kaimas ar viensėdis), gatvė, namo numeris, buto numeris).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas su policijos įstaiga nesuderino, kad vienas iš jam priklausančių šaunamųjų ginklų bus laikomas kitoje vietoje nei nurodyta Deklaracijoje. Be to, pasibaigus izoliacijai po kontakto su galimai Covid-19 sirgusiu asmeniu, pareiškėjas šautuvo SAUER nepadėjo į (duomenys neskelbtini). esančiame name įrengtą ir Reikalavimų nuostatas atitinkantį seifą, ginklą laikė kitoje vietoje, nei buvo deklaruota jo laikymo vieta, ir kurioje šio šaunamojo ginklo saugumas nebuvo užtikrintas taip, kad ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė imperatyvaus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimo užtikrinti jo žinioje esančio šaunamojo ginklo saugumą; J. B. galėjo ir privalėjo suprasti, kad, laikydamas ginklą ne Deklaracijoje nurodytoje vietoje, o gyvenamame name, kuriame jis nuolat negyvena, kurį buvo įsibrovę pašaliniai asmenys, palikus nesutvarkytą išdaužtą verandos stiklą ir raktą duryse, jis elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, ir toks pareiškėjo elgesys nebuvo tiek apdairus ir atidus, kad savo veiksmais sudarytų būtinas sąlygas išvengti šautuvo SAUER patekimo pas pašalinius asmenis, neturinčius leidimo juos naudotis.

39. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Įvertinusi anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atsakingai, turėjo pranešti apie ginklų laikymo vietos pasikeitimą ir inicijuoti naujos vietos patikrinimą. Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Įstatymo ir Reikalavimų patalpoms nuostatas darytina išvada, kad juose įtvirtinta bendra asmens, laikančio ir nešiojančio ginklą, pareiga imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad ginklas nebūtų prarastas, elgtis atidžiai ir rūpestingai.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. A-1075-492/2013 LVAT išaiškino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pažeidimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, nustačius, kad pareiškėjas neužtikrino šaunamojo ginklo apyvartos reikalavimų ir ginklas pateko pas asmenį, kuris neturi naudotojo leidimo laikyti (nešioti) ginklus, sankcija – leidimo laikyti (nešioti ginklus) panaikinimas – pareiškėjui pritaikyta pagrįstai. Atsižvelgiant į ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę bei siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, ši sankcija nėra pernelyg griežta ir neproporcinga.

41. Pareiškėjas nesutinka elgęsis neatsakingai ir nerūpestingai, akcentuoja, kad ginklas buvo ne prarastas, o pavogtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti tiek Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. Vadovaujantis Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytu reglamentavimu, pareiškėjui tenka pareiga pranešti teritorinei policijos įstaigai apie jam priklausančių ginklų laikymo vietos pasikeitimą ir inicijuoti šios vietos patikrinimą. Pareiškėjas šių pareigų nesilaikė ir šio faktinių aplinkybių iš esmės nepaneigė. Nors pareiškėjas teigia, kad Sodyboje esantis seifas atitiko saugumo reikalavimus, nes jame anksčiau buvo laikomas ginklas, tiriant ginklo vagystės aplinkybes atsakovas nustatė, kad seifas, iš kurio dingo šautuvas SAUER, neatitiko Deklaracijoje nurodytų reikalavimų ir jis nebuvo deklaruotas, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad šis seifas atitiko saugumo reikalavimus, todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

42. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad teisės aktų, reglamentuojančių tinkamą ginklų laikymą reikalavimai yra imperatyvūs, o tai reiškia, kad kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą (žr., pvz. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015).

43. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie pasikeitusią ginklų laikymo vietą nustatyta tvarka nepranešė ir jos patikrinimo neiniciavo, taigi nesilaikė Apraše įtvirtintų procedūrų, susijusių su ginklų laikymo vietos atitikties Reikalavimų patalpoms nuostatoms įvertinimu. Nors pareiškėjas teigia, kad Sodyboje esantis seifas, kuriame buvo laikomas šautuvas SAUTER anksčiau atsakovo buvo pripažintas tinkamu laikyti ginklus, ir jame buvo laikomi ginklai, tačiau nepateikė tą patvirtinančių įrodymų; be to, teigdamas, jog šis seifas vagystės metu nebuvo išlaužtas, taigi Reikalavimų 35.1.1. punkto pažeidimo konstatavimas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose yra perteklinis, nes šis konstatuotas pažeidimas nebuvo esminis pareiškėjo atsakomybės klausimui, minimo administracinio nusižengimo protokolo ir jame nustatytas aplinkybių, bei šio protokolo pagrindu priimto Nutarimo, kuriame konstatuotas Reikalavimų 35.1.1punkto pažeidimas, neginčijo, todėl nagrinėjamu atveju šautuvo SAUTER praradimas vagystės metu pagrįstai įvertintas kaip ginklo praradimas pažeidus ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles.

44. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, dėl šautuvo SAUTER praradimo. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi atsakovo Sprendime padarytas išvadas, taip pat Ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog įvertinus pareiškėjo teiktus paaiškinimus dėl šautuvo SAUER laikymo nuolat negyvenamoje sodyboje, taip pat jo neveikimą po įsilaužimo į šią Sodybą (nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti ir įstiklinti verandos langus, nepalikti duryse rakto, taip užkertant kelią pašaliniams asmenims pateikti į šio namo vidų; Sodyboje laikė raktą, kuriuo galima atrakinti seifą, nes nenustatyta, kad į jį būtų įsilaužta), šios aplinkybės vertintinos kaip patvirtinančios pareiškėjo aplaidų požiūrį į šaunamųjų ginklų laikymą; ir nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjo neatsakingas ir neatsargus elgesys nulėmė, kad šautuvas SAUTER buvo prarastas. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nepaneigia tai, kad pareiškėjas kitaip vertina bylai reikšmingas aplinkybes.

46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

47. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas vertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginklo savininko bei naudotojo teises, pareigas bei atsakomybę, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan