7d8245ff-10be-40e5-aa0c-e8d8c36c58cd · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2614-825/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-13178-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.26.2; 2.3.6; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, dalyvaujant prokurorėms Rasai Kamantauskienei, Simonai Naskauskaitei, nukentėjusiajai I. Ž., kaltinamajai V. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, Darbo biržoje registruota, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. Teismas nustatė: V. G. 2018 m. kovo 20 d., apie 19.40 val., vieÅ¡oje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėjo automobilių aikÅ¡telės važiuojamojoje dalyje užstodama pravažiavimÄ bei trukdydama automobilių eismÄ , neleido pravažiuoti I.

Ž. vairuojamam automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girdint ir matant aplinkui buvusiems asmenims įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ I. Ž., o pastarajai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio Å¡iÄ apspjovė bei panaudodama fizinę jėgÄ Ä¯stÅ«mė I. Ž. į pastarosios automobilio salono vidų, ko pasėkoje nukentėjusioji deÅ¡ine koja atsitrenkė į automobilio vairÄ , nugara į rankinį stabdį bei nagais apdraskė I. Ž. kaklÄ , kaktÄ bei plaÅ¡takas, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inėje speninėje srityje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimais kaktoje, plaÅ¡takose, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ toliau vaikščiojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės važiuojamÄ ja dalimi ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiÄ I.

Ž. toliau plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais bei apspjovė, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . V. G. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad kovo 20 d. atvažiavo į prekybos centrÄ (duomenys neskelbtini). Vyras sustojo, kad ji iÅ¡liptų. Gal ji (G. ) per ilgai lipo, bet ji (G.) buvo iÅ¡provokuota, nes iÅ¡lipo ta moteris (Ž.) iÅ¡ maÅ¡inos ir pradėjo Å¡aukti: „kodėl tu čia taip ilgai lipi“.

Ä®vyko tarp jų susistumdymas. Pirmiausia buvo žodžiais, buvo necenzÅ«riniai žodžiai. Ji (G.) pirma pradėjo. Ji (Ž.) buvo iÅ¡lipus, įsėdo, ji (G.) priėjo prie jos maÅ¡inos. Ji (Ž.) važiavo link jos, tada ji (G.) iÅ¡sitraukė telefonÄ ir spėjo nufotografuoti maÅ¡inos priekį, o ji (Ž.) iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos trenkė per rankas, jai (G.) iÅ¡krito telefonas iÅ¡ rankų, jis sudužo. Tarp jų vyko susistumdymas, ji (G.) jai spjovė į veidÄ , ji (Ž.) trenkė per veidÄ , spjovė atgal ir vyko tas susistumdymas, apsipiktžodžiavimas.

IÅ¡ kažkur atsirado dar du žmonės, o po to R. G. jÄ iÅ¡sivedė. Visas incidentas vyko greitai. Buvo iÅ¡gėrusi pora Å¡ampano taurių, sirgo depresija ir gėrė vaistus, buvo apsvaigusi. Vartojo necenzÅ«rinius žodžius, apspjovė, bet nestÅ«mė atgal į automobilį, neapdraskė nukentėjusiosios. Nukentėjusoji I. Ž. paaiÅ¡kino, kad prie įvažiavimo į „(duomenys neskelbtini)“ ilgai iÅ¡lipinėjo moteris. Laukė, negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Ji (G.) iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio atsistojo tarp dviejų automobilių, prieÅ¡ais jos (Ž.) automobilio kapotÄ , užstojo keliÄ , pradėjo maivytis, rodyti grimasas.

Ji (Ž.) buvo už vairo, spaudė garsinį signalÄ , privažiavo prie pat jos kojų, galvojo susipras pasitraukti, bet tas tęsėsi. Ji (G.) iÅ¡sitraukė telefonÄ , pradėjo fotografuoti, pradėjo gÄ sdinti. Bandė važiuoti, ji (G.) vėl atsidÅ«rė prieÅ¡ maÅ¡inÄ , vėl negalima pravažiuot. IÅ¡lipo, ji (G.) pradėjo fotografuoti, tiesiai į veidÄ , prikiÅ¡us telefonÄ , ji (Ž.) besimuistydama gal ten užkliudė rankÄ , tas telefonas iÅ¡krito. Tada G. griebė už pečių, grÅ«do į automobilį.

Liudytojai jÄ atitraukė, ji (Ž.) iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, skambino į policijÄ , ji (G.) per tÄ laikÄ spjaudė ant jos, koliojo. Kai stÅ«mė į automobilį ji (Ž.) nepajautė fizinio skausmo, bet kitÄ dienÄ nuėjo į ekspertizę, nustatė smulkius įbrėžimus, kraujosruvas, įbrėžimai buvo odoje, plaÅ¡takos srityje, kakle. Civilinio ieÅ¡kinio praÅ¡o 1000 eurų, nes stresai nieko gero neduoda, jai sutrikdė sveikatÄ , laikÄ , darbÄ . Liudytojas R. G. paaiÅ¡kino, kad atvažiavo į “ (duomenys neskelbtini)“.

V. G. sėdėjo Å¡alia. Prie įėjimo stovėjo eilutė maÅ¡inų, sustojo, ji (G.) iÅ¡lipinėjo apie minutę, o jis nuvažiavo priparkuoti maÅ¡inos, atėjus jau veiksmas vyko. G. buvo iÅ¡gėrusi, kada ir kiek buvo iÅ¡gėrus nežino. Jį pasitiko G. ir pasakė, kad ant jos važiavo, kad norėjo nufotografuoti, iÅ¡lipo, trenkė per rankÄ ir sudaužė telefonÄ . Smurto žymių ant G. nesimatė, buvo tamsu, po to G. grįžo prie nukentėjusiosios, prasidėjo necenzÅ«riniai žodžiai, kokie tie žodžiai nepamena.

Nukentėjusi buvo iÅ¡lipusi, stovėjo Å¡alia savo maÅ¡inos. Abi konfliktavo, apsispjaudė, apsistumdė. Jis jas iÅ¡skyrė, G. nubėgo dar į parduotuvę. Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad ėjo į parduotuvę ir matė kaip viena moteris sėdėjo prie vairo (I. Ž.), kaltinamoji su ja stumdėsi, ji (G.) buvo lauke. Automobilis stovėjo neįprastai, ant važiuojamosios kelio dalies. Moterys rėkavo, negirdėjo keiksmažodžių, nematė, kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai. Kodėl jos konfliktavo nežino, matė tik tÄ stumdymasis, kitų veiksmų nematė.

KaltinamÄ jÄ patraukė už pečių, ji buvo iÅ¡gėrusi, sklido kvapas. Liudytojas E. P. paaiÅ¡kino, kad pagal praneÅ¡imÄ , kad buvo užpulta moteris vyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Rado Ž., kuri nurodė, kad jÄ užpuolė. Sužalojimų nematė, bet buvo stipriai susijaudinus. KaltinamÄ jÄ surado kitoj parduotuvėje, sulaikė, grįžo į įvykio vietÄ , bet neberado pranešėjos. Konfliktas kilo dėl to, nes jai (G.) „pasignalino“ einant per aikÅ¡telę, kaltinamoji labai sunkiai aiÅ¡kino, žymių ant kaltinamos nesimatė, ji buvo neblaivi.

Liudytoja L. Å . paaiÅ¡kino, kad atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Pastatė maÅ¡inÄ , ėjo prie centrinio įėjimo ir iÅ¡girdo barnį. Atsisuko ir pamatė, kad stovi maÅ¡ina prie pėsčiųjų perėjos, toje maÅ¡inoje sėdėjo moteris (Ž.) prieÅ¡ais automobilį stovėjo kita (G.), neprisimena kokie necenzÅ«riniai žodžiai, bet tikrai buvo, ta moteris, kuri stovėjo, grasino, fotografavo. Ji buvo neblaivi, vyriÅ¡kiui sakė, kad iÅ¡vestų tÄ moterį, tos moterys toliau barėsi.

Nuėjo į vidų, nusipirko cigarečių, išėjo vėl į laukÄ , bet viskas tęsėsi, ta moteris (G.) priėjo ir ėmė spjaudytis. Ji (Å .) priėjo prie nukentėjusios, pradėjo Å¡luostyti seiles, dar kažkÄ kalbėjosi. Kol Å¡nekėjo su nukentėjusia, G. nuėjo. Jai (Å .) tas įvykis sukėlė nemalonių pojūčių. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (b. l. 51-54) nustatyta, kad L. Å . atpažino V. G., kuri prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje spardė baltos spalvos visureigį, rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais bei apspjaudė visureigio vairuotojÄ .

Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu (b. l. 55-61, peržiÅ«rėtu teismo posėdžio metu) nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota kaip aikÅ¡telėje važiuoja automobiliai, V. G. vaikÅ¡to važiuojamÄ ja dalimi į juos nekeipdama dėmesio, pastaroji rėkdama prieina prie stovinčios I. Ž. labai arti ir kažkÄ rėkia. I. Ž. ranka Å¡iek tiek bando nuo savęs atsistumti V. G.. V. G. spjauna ant I. Ž.. I. Ž. eina link V. G., Å¡i žingsnį paeina atgal, tačiau matosi, kad toliau rėkia ant I.

Ž.. Å i ranka paliečia V. G. petį. Tarp moterų įsiterpia vyriÅ¡kis, kuris laiko V. G. už pečių ir savo kÅ«nu užstoja jai keliÄ link I. Ž.. Specialisto iÅ¡vada Nr. G958/2018(02) (b. l. 67-68) nustatyta, kad I. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje speninėje srityje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kakle, plaÅ¡takose, padaryti kietais bukais daiktais, aÅ¡tuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ Alkotesterio duomenimis (b. l.

65) nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d., 20.20 val. V. G. nustatytas 1,20 promilių girtumas. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį numatoma, tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, įžūlÅ«s veiksmai su gyvÅ«nais ar prieÅ¡ juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, tai gali bÅ«ti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimÄ fizinio smurto panaudojimÄ .

Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Apibrėžiant vieÅ¡osios vietos sÄ vokÄ , svarbu tai, kad 1) dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-895/2015);

2) vieÅ¡ojoje erdvėje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2014). Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016). Nors V. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jÄ iÅ¡provokavo, tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais.

IÅ¡ pačios V. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2018 m. kovo 20 d., apie 19.40 val., vieÅ¡oje vietoje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, sukonfliktavo su nukentėjusiÄ ja I. Ž.. Po apsižodžiavimo iÅ¡ V. G. parodymų matyti, kad ji apspjaudė I. Ž.. Nors V. G. neigė padariusi sužalojimus I. Ž., tai paneigta byloje apklaustų liudytojų nuosekliais parodymais. Liudytojas E. K. teigė, kad viena moteris (I.

Ž.) sėdėjo prie vairo, kaltinamoji su ja stumdėsi, ji (G.) buvo lauke. Matė stumdymÄ si. V. G. teigė, kad jÄ I. Ž. iÅ¡provokavo, bet tai nepatvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis, jos parodymai dėl provokavimo ir sužalojimų vertintini kritiÅ¡kai. Byloje nustatyti I. Ž. (Specialisto iÅ¡vada Nr. G958/2018(02), b. l. 67-68) sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje speninėje srityje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimais kaktoje, kakle, plaÅ¡takose.

I. Ž. sužalojimai patvirtina jos duotus parodymus, kad ji buvo sužalota. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais, kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, kad neteisėti V. G. veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Tai, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, patvirtina į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu (E. P.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamosios V.

G. veiksmai, padaryti vieÅ¡oje vietoje, nebuvo korektiÅ¡ki ir atitinkantys moralės normas, buvo įžūlÅ«s. Dėl kaltinamosios veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nukentėjo kaltininkei nepažįstamas asmuo, buvo sutrikdytas paÅ¡alinių asmenų poilsis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir panaÅ¡iai), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis. IÅ¡ visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdaus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Nukentėjusioji I. Ž. sėdėjo automobilyje, kai netikėtai buvo užpulta kaltinamosios V.

G.. Teismas vertina, kad V. G. versija apie bÅ«tinÄ jÄ gintį (provokacijÄ ) neatitinka apklaustų nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, faktinių aplinkybių, kaltinamosios parodymus vertina siekimu iÅ¡vengti atsakomybės. Bylos duomenimis, kaltinamoji nebuvo netikėtai užpulta, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji V. G. tyčia užpuolė nukentėjusiÄ jÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apie kaltinamosios tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: smurto pobÅ«dį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobÅ«dį, jų lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ . Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamoji V. G. veikė neapibrėžta tyčia, ateidama prie automobilio ir puldama I. Ž., ji numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, jai tiko bet kokios pasekmės. Kaltinamosios V. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. numatytus požymius.

Teismas pripažįsta, kad V. G. 2018 m. kovo 20 d., apie 19.40 val., vieÅ¡oje vietoje, prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stovėjo automobilių aikÅ¡telės važiuojamojoje dalyje užstodama pravažiavimÄ bei trukdydama automobilių eismÄ , neleido pravažiuoti I. Ž. vairuojamam automobiliui „Nissan Juke“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) girdint ir matant aplinkui buvusiems asmenims įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais nukentėjusiÄ jÄ I.

Ž., o pastarajai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio Å¡iÄ apspjovė bei panaudodama fizinę jėgÄ Ä¯stÅ«mė I. Ž. į pastarosios automobilio salono vidų, ko pasėkoje nukentėjusioji deÅ¡ine koja atsitrenkė į automobilio vairÄ , nugara į rankinį stabdį bei nagais apdraskė I. Ž. kaklÄ , kaktÄ bei plaÅ¡takas, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inėje speninėje srityje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimais kaktoje, plaÅ¡takose, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ toliau vaikščiojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės važiuojamÄ jÄ dalimi ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiÄ I.

Ž. toliau plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais bei apspjovė, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. tyčia įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal Å¡io kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Nukentėjusioji I. Ž. pareiÅ¡kė 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos (b. l. 22-26). Nustatant nukentėjusiajai I. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67-68), kaltinamoji elgėsi įžūliai, tyčia, be aiÅ¡kios priežasties netikėtai užpuolė nukentėjusiÄ jÄ , bei atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus, į kaltinamosios amžių, jos turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad I.

Ž. civilinis ieÅ¡kinys pripažintinas kaip pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas pilna apimtimi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis. Skirdamas bausmę kaltinamajai V.

G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji V. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamoji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ bÅ«tent todėl, kad atlikdama neteisėtus veiksmus, t. y. naudodama necenzÅ«rinius žodžius ir fizinį smurtÄ , neturėjo tam aiÅ¡kios motyvacijos. Kaltinamoji V. G. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, registruota vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydyta (b. l. 115-116, 122, 128, 134, 138).

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji padarė, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtinta Alkotesterio duomenimis (b. l. 65), tai nurodė liudytojai R. G., E. P., E. K., L. Å ., pati kaltinamoji. Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V.

G. už padarytÄ nusikaltimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. paskiriant sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Kaltinamajai V. G. paskirta kardomoji priemonė, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 100-102), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina. CD su įraÅ¡ais (b. l.

58) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų, per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotai darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Ä®. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas Bronius Varsackis