7d80dfd3-b44e-4f57-8f8c-65723907f2fe · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1336-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00381-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.6.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ ieÅ¡kinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei OOO „Benefis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Ferteksos transportas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės OOO „Benefis“ 66 769,82 Eur nuostolių. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2003–2004 metais pagal atsakovės Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens OOO „Benefis“ paraiÅ¡kas teikė konteinerių su keraminėmis plytelėmis ekspedijavimo iÅ¡ Ispanijos į Rusijos FederacijÄ jÅ«rų ir geležinkelių transportu paslaugas. 2003 m. gruodžio mėnesį ir 2004 m. balandžio mėnesį iÅ¡ Ispanijos į Klaipėdos uostÄ buvo atgabenti atsakovės įsigyti 9 jÅ«riniai konteineriai, kuriuose buvo 144 paletės su keraminėmis plytelėmis.

Atsakovė tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, liko skolinga 182 217,34 Lt, todėl ieÅ¡kovė, pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.69 straipsnyje įtvirtinta sulaikymo teise, sulaikė visus 9 atsakovės jÅ«rinius konteinerius su 144 paletėmis keraminių plytelių. Nors informavo atsakovę apie krovinio sulaikymÄ ir atsakovė 2004 m. kovo 30 d. raÅ¡tu patvirtino skolÄ , prašė minimizuoti mokėjimo sumÄ už konteinerių prastovas Klaipėdos uoste, taigi, sutiko apmokėti krovinio saugojimo iÅ¡laidas ir dalį skolos sumokėjo, o ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei 3 jÅ«rinius konteinerius (48 paletes) su keraminėmis plytelėmis, kitų mokėjimų atsakovė nebeatliko, į raginimus nereagavo, pretenzijų dėl sulaikyto krovinio nereiÅ¡kė, todėl iki Å¡iol ieÅ¡kovė 6 jÅ«rinius konteinerius su 96 paletėmis keraminių plytelių yra sulaikiusi ir kiekvienÄ mėnesį patiria jų saugojimo iÅ¡laidų, kurios nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudarė 65 808,28 Eur, ir patyrė 961,54 Eur krovinio transportavimo iÅ¡ vieno muitinės sandėlio į kitÄ iÅ¡laidų.

Teigė, jog realizuoti krovinį neturi teisės, o jį iÅ¡siuntusi atsakovei greičiausiai netektų galimybės atgauti sumokėtas saugojimo iÅ¡laidas, todėl praÅ¡o taikyti atsakovės civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ ir priteisti patirtų nuostolių atlyginimÄ . Anot ieÅ¡kovės, žala atsirado ir patirta Lietuvoje, pagrindas, iÅ¡ kurio kildinamas žalos atlyginimas, nėra atsiradęs iÅ¡ sutarties, todėl pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – ir Tarptautinė sutartis) 40 straipsnio 3 punktÄ bÅ«tent Lietuvos teismas yra kompetentingas nagrinėti šį ieÅ¡kinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui.

3. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu, konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinio ekspedijavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė neįvykdė savo prievolės – neatsiskaitė už ieÅ¡kovės pagal sutartį suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas, todėl ieÅ¡kovė pasinaudojo CK 6.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovės ekspedijuojamo atsakovei priklausančio krovinio sulaikymo teise, iki atsakovė įvykdys savo prievolę – atsiskaitys už ekspedijavimo paslaugas. Pagal CK 4.233 straipsnio 1 dalį, jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo turėjo sulaikyto daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, jis gali reikalauti iÅ¡ daikto savininko atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas įrodo, kad tos iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos.

Iš šios teisės normos matyti, jog sulaikyto daikto išlaikymo išlaidos, nagrinėjamu atveju – saugojimo išlaidos, nėra kildamos iš daikto savininko neteisėtų veiksmų taip, kaip jie suprantami sprendžiant civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus (CK 6.245–6.249 straipsniai).

4. Sulaikyto daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, anot teismo, lėmė bÅ«tent sulaikyto daikto savininko sutartinės prievolės nevykdymas, Å¡iuo atveju – neatsiskaitymas už ekspedijavimo paslaugas, ir Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja specialioji teisės norma – minėtas CK 4.233 straipsnis. IeÅ¡kovės teisė reikalauti atlyginti sulaikyto daikto saugojimo iÅ¡laidas kilo iÅ¡ jos, preliminariai vertinant, atlikto teisėto veiksmo – daikto sulaikymo atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, taigi, teismo vertinimu, sprendžiant dėl bylos teismingumo, nėra teisinio pagrindo taikyti Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 3 punktÄ .

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant teismo jurisdikcijos klausimÄ taikytinas Tarptautinės sutarties 21 straipsnio 1 punktas, iÅ¡ esmės atitinkantis bendrÄ jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje įtvirtintÄ principÄ , jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal atsakovės buveinės vietÄ , t. y. Rusijos Federacijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ , todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Ferteksos transportas“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį (atskirajame skunde – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės patiriamų saugojimo iÅ¡laidų atlyginimas už apeliantės sulaikyto krovinio saugojimÄ nėra kildinamas iÅ¡ daikto savininko neteisėtų veiksmų taip, kaip jie suprantami sprendžiant civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino, jog CK 6.245 straipsnyje neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsiranda civilinė atsakomybė, yra ne vien tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), tačiau taip pat pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Apeliantės teisė į CK 4.233 straipsnio 1 dalyje numatytÄ patirtų saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ kyla bÅ«tent dėl atsakovės atliekamų neteisėtų veiksmų, kai Å¡i pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesiima jokių veiksmų, kad apeliantė nepatirtų nuostolių už atsakovei priklausančio krovinio saugojimÄ . 6.2.

Teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad apeliantę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, tačiau neįvertino, jog tarp apeliantės ir atsakovės nebuvo įtvirtintas joks susitarimas, kuriuo apeliantei būtų buvusi suteikta teisė sulaikyti atsakovės krovinį. Apeliantė atsakovės krovinį sulaikė vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtinta teise. 6.3. Kadangi apeliantė reiškiamu reikalavimu prašo iš atsakovės, Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens, atlyginti apeliantės patiriamus nuostolius, turi būti taikomi Tarptautinės Sutarties 40 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies punktai, ir pareikštas ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Pareikštu ieškiniu apeliantė prašo priteisti iš atsakovės – Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens – išlaidas, kurias, pasinaudojusi daikto sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis), patyrė saugodama atsakovei priklausantį krovinį (CK 4.233 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismingumas turi bÅ«ti nustatomas pagal dviÅ¡alės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ toks ieÅ¡kinys yra teismingas atsakovės buveinės vietos, t. y. Rusijos Federacijos, teismui. Apeliantė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad jos reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės krovinio saugojimo iÅ¡laidas yra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieÅ¡kinys, remiantis minėtos tarptautinės sutarties 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas žalos atsiradimo vietos, t. y. Lietuvos Respublikos, teisme.

11. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alės sutarties 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ . Pagal Å¡ios sutarties 40 straipsnio 1 dalį, prievolės atlyginti žalÄ nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ , iÅ¡skyrus prievoles, kylančias iÅ¡ sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Taigi byloje spręstinas klausimas, ar apeliantės reikalavimas atlyginti sulaikyto daikto saugojimo iÅ¡laidas (CK 4.233 straipsnis) kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę, nesusijusiÄ su sutartiniais santykiais, kurio teismingumui nustatyti skirtas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alės sutarties 40 straipsnis.

12. CK 6.69 straipsnyje įtvirtinta daikto sulaikymo teisė yra toks kreditoriaus teisių gynybos bÅ«das, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. CK 6.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sulaikymo teisės realizavimo tvarkÄ nustato daiktinę teisę reglamentuojančios teisės normos (CK 4.229–4.235 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sulaikymo teisė gali bÅ«ti vertinama kaip daiktinis teisinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobÅ«džio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktÄ tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimÄ arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

13. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1 dalimi daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininkÄ ir valdo skolininko daiktÄ . Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles (CK 4.229 straipsnio 3 dalis). CK 4.229 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, kreditoriaus teisė sulaikyti daiktÄ neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (žr. minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

14. CK 4.233 straipsnio 1 dalyje, kuria apeliantė grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , numatyta, kad jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo turėjo sulaikyto daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, jis gali reikalauti iÅ¡ daikto savininko atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas įrodo, kad tos iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos.

15. Ä®vertinęs pirmiau nurodytÄ daikto sulaikymo teisės teisinį reguliavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, o apeliantė, teigdama, kad jos teisė į CK 4.233 straipsnio 1 dalyje numatytÄ patirtų saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ kyla dėl atsakovės atliekamų neteisėtų veiksmų, kai Å¡i pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesiima jokių veiksmų, kad apeliantė tokių iÅ¡laidų (nuostolių už atsakovei priklausančio krovinio saugojimÄ ) nepatirtų, netinkamai aiÅ¡kina atsakovės atliekamų veiksmų pobÅ«dį.

16. Kaip minėta, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada (ir tik tol), kai (kol) skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui. Taigi ir kreditoriaus teisė į sulaikyto daikto saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmiausia kyla dėl netinkamo skolininko prievolių vykdymo. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai ir bÅ«tent atsakovės sutartinės prievolės netinkamas vykdymas, pagal apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, lėmė apeliantės nurodomas iÅ¡laidas.

17. Taigi Å¡iuo atveju apeliantės nurodomos iÅ¡laidos yra susijusios su Å¡alių sutartiniais santykiais, dėl to atsakovės veiksmai civilinės teisės prasme negalėtų bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ir atitinkamai atsakovei tuo pagrindu negalėtų bÅ«ti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, kuriai skirtas apeliantės nurodomas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alės sutarties 40 straipsnis.

18. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui, teisingai aiÅ¡kino ir taikė aktualias tarptautinio civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Vilija Mikuckienė