2021-03-17 Nr. AB-5544-3-61-3-03610-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-205-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03610-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. (A.) T.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) skundą, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą, t. y. „paaiškinti (pareiškėjai) kokiu būdu ir kaip turi būti pripažintas negaliojančiu antstolio D. Blizniko su teisės ir fakto klaidomis 2016 m. kovo 8 d. turto pardavimo aktas ir pakartotinai išspręsti šį pareiškėjos skundo reikalavimą su tikslu paneigti, kad SB „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos 1994 m. gruodžio 30 d. sutartis G. J. vardu daug metų yra slapstoma valstybės lygyje, išreikalauti iš Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą, pagal kurį Registrų centras 1995 m. sausio 3 d. teisėtai ir teisingai buvo įrašęs nuomininku žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 1,4395 ha, kelių plotas 1,0869 ha, kitos žemės plotas 0,3526 ha), būtent SB „Jurginas“ ir galų gale pripažinti 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties pirmo lapo G. J. vardu klastojo faktą“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad pareiškėjos 2021 m. sausio 25 d. prašymas priimti papildomą sprendimą (toliau – ir Prašymas) neatitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas pažymėjo, jog 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą remiantis tuo, kad pareiškėjai nesuteikta ar netinkamai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat nepateisinamai delsta minėtą pagalbą suteikti, t. y. teismas nustatė nagrinėjamos administracinės bylos ribas. Teismas nusprendė, jog pareiškėja prašo priimti papildomą sprendimą dėl kitokio pobūdžio argumentų ir / ar reikalavimų, kurių 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautame skunde nereiškė ir kurie nepateko į administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo ribas, todėl pareiškėjos Prašymą atsisakė priimti (ABTĮ 4 str. 7 d., 33 str. 2 d. 1 p., 97 str.).

III. Pareiškėja Ž. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir pritaikyti ABTĮ 111 straipsnį, kuris numato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.

Pareiškėja nurodo vykusių ginčų aplinkybes ir teigia, kadangi teisėja bylą pagal pareiškėjos 2020 m. lapkričio 5 d. teiktą skundą atsakovui išnagrinėjo aplaidžiai arba sąmoningai šališkai, neišsiaiškino daugelio klausimų, dėl to ji, vadovaudamasi ABTĮ 97 straipsniu, pateikė Prašymą. Skundžiamoje nutartyje teisėja paminėjo tik vieną Prašymo reikalavimą bei pakartotinį prašymą, išreikalauti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro sodų bendrijos (toliau – ir SB) „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą ir pripažinti 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties pirmojo lapo G. J. vardu klastojimo faktą. Visus kitus neišspręstus byloje klausimus ir nurodytus Prašyme teisėja neteisėtai ignoravo.

Pareiškėja įsitikinusi, jog tik akivaizdžiai šališka teisėja galėjo taip aplaidžiai išnagrinėti administracinę bylą atsakovo naudai, o pareiškėjos Prašymą tiesiog atsisakyti priimti, tyčia netinkamai taikant ir traktuojant ABTĮ straipsnius bei proceso teisės normas.

Atsakovo atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Tarnyba teigia, jog teismas skundžiama nutartimi įvertino pareiškėjos Prašymą ir tinkamai taikė ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas.

Tarnyba nurodo, jog nors pareiškėja su teismo išvada nesutinka, tačiau jokių argumentų ir aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjos poziciją, nepateikia, nurodo iš dalies tapačius motyvus, kaip ir Prašyme. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos teiginiai dėl teismo šališkumo, netinkamo ABTĮ taikymo ir panašiai, vertintini tik kaip subjektyvi pareiškėjos nuomonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos Prašymo netenkino, konstatavęs, kad 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą remiantis tuo, kad pareiškėjai nesuteikta ar netinkamai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat nepateisinamai delsta minėtą pagalbą suteikti, o pareiškėja prašo priimti papildomą sprendimą dėl kitokio pobūdžio argumentų ir / ar reikalavimų, kurių 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautame skunde nereiškė ir kurie nepateko į administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo ribas.

Pareiškėja atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka bei nepagrįstai nepaminėjo daugelio kitų jos Prašyme nurodytų klausimų.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat išreikalauti iš Tarnybos visą medžiagą, atleisti nuo žyminio mokesčio bei išreikalauti iš VĮ Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą, pagal kurį VĮ Registrų centras 1995 m. sausio 3 d. teisėtai ir teisingai buvo įrašęs nuomininku žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 1,4395 ha, kelių plotas 1,0869 ha, kitos žemės plotas 0,3526 ha), būtent SB „Jurginas“ ir galų gale pripažinti 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties pirmo lapo G. J. vardu klastojo faktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su Prašymu, nes vertino, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. sausio 18 d. sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, liko neišnagrinėti klausimai dėl pateiktų į bylą įrodymų ir paaiškinimų. Pareiškėja Prašyme nurodė 10 klausimų ir pirmosios instancijos teismo prašė išnagrinėti šį prašymą, išspręsti ir atsakyti į visus 10 klausimų, kurie nebuvo aptarti teismo sprendime, papildomame sprendime paaiškinti, kokiu būdu ir kaip turi būti pripažintas negaliojančiu antstolio D. Blizniko 2016 m. kovo 8 d. turto pardavimo aktas, ir pakartotinai išspręsti skundo reikalavimą, kuris sprendime nebuvo išnagrinėtas, t. y. „su tikslu paneigti, kad SB „Jurginas“ bendro naudojimo žemės nuomos 1994 m. gruodžio 30 d. sutartis G. J. vardu daug metų yra slapstoma valstybės lygyje, išreikalauti iš Registrų centro 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 4 N01/95-2638 originalą, pagal kurį Registrų centras 1995 m. sausio 3 d. teisėtai ir teisingai buvo įrašęs nuomininku žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 1,4395 ha, kelių plotas 1,0869 ha, kitos žemės plotas 0,3526 ha), būtent SB „Jurginas“ ir galų gale pripažinti 1994 m. gruodžio 30 d. sutarties pirmo lapo G. J. vardu klastojo faktą“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skunde nurodytą reikalavimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą, Prašymą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodyto reikalavimo. Nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, o Prašyme kvestionuojami teismo sprendimo motyvai (klausimai) ir reiškiami kitokio pobūdžio argumentai ir / ar reikalavimai, kurie nepateko į administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo ribas. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra ABTĮ nustatytų sąlygų papildomo teismo sprendimo priėmimui (ABTĮ 97 str. 1 d.).

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos šališkumu, atsisakius priimti pareiškėjos Prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, atsisakius priimti Prašymą, todėl šie pareiškėjos atskirojo skundo argumentai atmetami. Atskirajame skunde suformuluotas prašymas pranešti prokurorui apie nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 str. 1 d.), taip pat atmetamas, nenustačius tam teisinio pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ir naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys