7d7dfd8a-5cf4-4c2d-a926-df8744689368 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1003-661/2022 Teisminio proceso 2-68-3-37101-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.4; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. F. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Admita“ dėl skolos priteisimo, Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13 598,23 Eur skolos, 6 389,30 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinį grindė tuo, jog jis nuo 2009 m. gegužės 26 d. dirbo UAB „Admita“ komercijos vadovo pareigose. PrieÅ¡ įsidarbinant pas atsakovÄ , jo vadovas R. B. siÅ«lė pas jį dirbti ir vėliau tapti partneriais. Ä®monei trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl siekiant neprarasti klientų, atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui investuoti į įmonę savo lėšas, kurios vėliau bus užskaitytos kaip įnaÅ¡as į įmonę, paskaičiuojant palÅ«kanas. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. ieÅ¡kovas savo lėšomis apmokėjo 197 sÄ skaitas už 13 598,23 Eur sumÄ už atsakovÄ tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovui papraÅ¡ius pagal susitarimÄ spręsti dėl įmonės akcijų dalies įsigijimo už susidariusiÄ skolÄ , atsakovo direktorius nurodė, jog kartu nevykdys verslo ir pažadėjo skolÄ grÄ Å¾inti su procentais. Å ios pažado jis neįvykdė. Ä®monėje nebuvo jokios tvarkos, pagal kuriÄ Ä¯monės darbuotojai savo lėšomis mokėtų už įmonę, o vėliau jiems bÅ«tų grÄ Å¾inamos lėšos. Kiti įmonės darbuotojai už įmonę nemokėjo. IeÅ¡kovas mokėjo savo noru pagal susitarimÄ su įmonės vadovu, nes tuo metu turėjo pakankamai didelę pinigų sumÄ .

Jokio pavaldumo sprendžiant investicijų klausimÄ tarp Å¡alių nebuvo, o buvo tariamasi kaip su bÅ«simu partneriu. Atsakovo sÄ skaitas ieÅ¡kovas apmokėjo asmeninėmis lėšomis grynais pinigais ir tai patvirtina pateikti čekiai. IeÅ¡kovas yra apmokėjęs didesnį kiekį sÄ skaitų savo lėšomis, bet jos apmokėtos prieÅ¡ daugiau kaip 10 metų, todėl dėl 10 metų senaties termino nereiÅ¡kia reikalavimų dėl skolos priteisimo. CK 6.50 straipsnyje yra numatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininkÄ ir tokiu atveju trečiajam asmeniui įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

IeÅ¡kovas įvykdė prievolę už atsakovÄ , todėl regreso tvarka įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti jo sumokėtÄ skolÄ . IeÅ¡kovas 5 proc. tarifu nuo paskutinės sÄ skaitos apmokėjimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. (9 metai 145 dienos) apskaičiavo mokėtinas 6 389,30 Eur palÅ«kanas.

3. Atsakovas UAB „Admita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog apmokėjo nurodytas sÄ skaitas. IeÅ¡kovo paraÅ¡as sÄ skaitose pagrindžia, jog jis gavo prekes ir sÄ skaitÄ . Byloje Nr. 2-1653-819/2011 buvo analizuojamos aplinkybės apie ieÅ¡kovo nurodytų sÄ skaitų apmokėjimÄ ir buvo nustatyta, jog neįrodyta, jog ieÅ¡kovas jas apmokėjo savo lėšomis. Å ioje byloje pateiktos sÄ skaitų kopijos buvo gautos iÅ¡ anksčiau paminėtos civilinės bylos, t. y. ieÅ¡kovas neturi jų originalų.

Jeigu tarp Å¡alių bÅ«tų ieÅ¡kovo nurodytas susitarimas, ieÅ¡kovas turėtų turėti sÄ skaitų ir kitų dokumentų originalus. SÄ skaitos buvo apmokėtos grynais pinigais iÅ¡duotais iÅ¡ įmonės kasos atsakovo vadovui. Tokia buvo įmonės praktika ir pats vadovas pinigus perduodavo darbuotojams. Pinigų perdavimas ieÅ¡kovui nebuvo fiksuojamas jokiais dokumentais. Darbuotojai taip pat gautus pinigus perduodavo vadovui. Tik vadovas pildė avanso apyskaitas. IeÅ¡kovas turėjo grynuosius pinigus, kuriuos jam duodavo įmonės vadovas prekių pirkimui bei pinigus gautus iÅ¡ klientų.

Pinigų gautų iÅ¡ klientų perdavimas taip pat nebuvo niekaip įforminamas. IeÅ¡kovo sukurta versija apie investavimÄ yra nepagrįsta, nenuosekli, prieÅ¡tarauja logikos dėsniams, o be to, tokiu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Atsakovas ginčo laikotarpiu buvo patikima skolinimuisi reikalingÄ reitingÄ turinti įmonė, kuriÄ finansavo SEB bankas, todėl lėšas imdavo iÅ¡ kredito linijos, o ne skolindamasis iÅ¡ darbuotojų. Atsakovo nurodytų sÄ skaitų apmokėjimui ieÅ¡kovas turėtų iÅ¡leisti vidutiniÅ¡kai 4 000 Lt per mėnesį, o jo darbo užmokestis buvo mažesnis.

5. Atsakovas UAB „Admita“ prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovas prekes pirko darbo santykių galiojimo metu ir kurios reikalingos atsakovo veiklai. Ä®monėje buvo praktika, jog darbuotojai vykdydami pareigas, pirkdavo įmonei prekes ir paslaugas ir už jas apmokėdavo iÅ¡ direktoriaus gautais pinigais. IeÅ¡kovas sumažinęs ieÅ¡kinio sumÄ pripažino, jog apmokėjimo pareiga atsirado iÅ¡ karto po sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, o ne vėliau, ir tai paneigia investavimo susitarimÄ . PareikÅ¡tas reikalavimas dėl palÅ«kanų yra nepagrįstas dėl to, jog reiÅ¡kiant šį reikalavimÄ nepasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, toks gynybos bÅ«das nebuvo numatytas 2002 m. Darbo kodekse bei ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas sprendė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog viena iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo funkcijų buvo atsakovo veikloje bÅ«tinų prekių ir paslaugų pirkimas. IeÅ¡kovas Darbo sutarties galiojimo metu nuo darbo teisinių santykių pradžios 2009 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. iÅ¡ trečiųjų asmenų pirko prekes ir paslaugas atsakovui pagal 197 sÄ skaitas (toliau - SÄ skaitos) už jas atsiskaitydamas su trečiaisiais asmenimis grynais pinigais. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo, jog pagal Å¡ias SÄ skaitas pirktos prekes buvo perduotos atsakovui ir atsakovas Å¡ias SÄ skaitas apskaitė savo finansinėje apskaitoje.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo vadovo buvo susitarimas dėl investavimo, taip pat aplinkybes dėl trečiojo asmens įvykdytos prievolės už skolininkÄ . Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kuriems reglamentuoti turi bÅ«ti taikomos Å¡ių santykių buvimo metu galiojančios 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) normos.

9. ReikalavimÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindė papilomai tarp Å¡alių susiklosčiusiais civiliniais teisiniais santykiais dėl investavimo ir neigė Å¡ioje dalyje darbo teisinių santykių buvimÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo vadovo buvo sudarytas susitarimas dėl investavimo į įmonę, nes iÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių tokio susitarimo buvimÄ . Tam, kad įvyktų susitarimas dėl investavimo, tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti sutartos esminės tokios susitarimo sÄ lygos – investuojama suma, investavimo laikotarpis, perleidžiamų akcijų data, kiekis ir jų vertė. IeÅ¡kovas tokių aplinkybių nenurodė.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje pateikti Juridinio asmens registro iÅ¡raÅ¡ai pagrindžia, jog atsakovo akcininku buvo jo vadovas R. B. ir atsakovo akcijos jam priklausė, todėl netgi esant susitarimui dėl investavimo ir akcijų perleidimo, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl tokio susitarimo turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami ne atsakovui, o R. B., tačiau ieÅ¡kovas nesutiko byloje atsakovu laikyti R. B.. Teismas įvertino ir tai, jog aplinkybes apie susitarimÄ dėl investavimo ieÅ¡kovas nurodė tik galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje, t. y. nebuvo nurodęs kitoje byloje teismui teiktame patikslintame ieÅ¡kinyje civilinėje byloje Nr. 2-1653-819/2011, Å¡ioje byloje teiktame pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, pirminiame ieÅ¡kinyje pateiktame po gautų prieÅ¡taravimų. Taigi, tai papildomai pagrindžia, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryto susitarimo dėl investavimo iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje grindžia savo reikalavimus.

11. Pirmosios instancijos teisme taip pat nustatyta, jog, ieÅ¡kovui ginčijant jam atsakovo perduotų pinigų faktÄ , atsakovas Å¡ias aplinkybes įrodinėjo netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais - kasos iÅ¡laidų orderiais pagrindžiančiais, jog grynieji pinigai iÅ¡ įmonės kasos buvo perduodami įmonės vadovui R. B. ir jo žodiniais paaiÅ¡kinimais, jog jis pinigus perduodavo ieÅ¡kovui. Pinigų iÅ¡ įmonės kasos perdavimas R. B., pats savaime neįrodo, jog jis Å¡iuos pinigus perdavė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas pripažino, jog atleidus jį iÅ¡ darbo, jis pats nežinojo kokia yra jo apmokėtų sÄ skaitų suma, ir neturėjo SÄ skaitų ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančių dokumentų originalų, o Å¡iuos dokumentus gavo tik juos iÅ¡reikalavęs iÅ¡ atsakovo. Taigi, laikoma įrodyta, jog SÄ skaitų apmokėjimui atsakovo vadovas R. B. perdavė ieÅ¡kovui pinigines lėšas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 13 598,23 Eur priteisimo laikomas nepagrįstu.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. IeÅ¡kovas G. F. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; skirti žodinį teismo posėdį; priimti IeÅ¡kovo G. F. pateiktus naujus įrodymus (garso įraÅ¡us ir jų stenogramas).

14. Apeliantas nurodo šiuos argumentus: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė Ieškovo ir Atsakovo pokalbių garso įrašų, kaip įrodymo, motyvuodamas, jog juos bus galima pateikti su apeliaciniu skundu. 14.2. Nagrinėjamu atveju Ieškovo ir Atsakovo pokalbių įrašai ir stenogramos buvo pateiktos iki baigiamųjų kalbų, todėl teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus priimti. Šie įrodymai yra esminiai ir įrodo, kad Atsakovo atstovai melavo teisme ir, kad Ieškovo ieškinys visiškai pagrįstas.

Garso įraÅ¡ai aiÅ¡kiai įrodo, kad IeÅ¡kovas su Atsakovo direktoriumi buvo susitarę dėl pinigų į įmonę investavimo. 14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip darbo, o ne civilinius. IeÅ¡kovo nuomone, tarp Å¡alių susidariusių teisinių santykių negalima laikyti darbo santykiais, nes: UAB „ADMITA“ niekada nebuvo tvarkos ar darbo praktikos, kad darbuotojai mokėtų savo lėšomis už prekes, o vėliau jiems bÅ«tų grÄ Å¾inti sumokėti pinigai.

IeÅ¡kovas tris mėnesius iki priimant jį į darbÄ UAB „ADMITA“, apmokėdavo dalį prekių, kurios buvo naudojamos Atsakovo klientų automobiliuose ir gaudavo tam tikrÄ procentÄ nuo Atsakovo gauto pelno. IÅ¡ 2010 m. lapkričio 24 d. garso įraÅ¡o stenogramos akivaizdu, kad IeÅ¡kovas ir su Atsakovo direktoriumi, kaip įmonės atstovu, buvo susitaręs dėl IeÅ¡kovo lėšų investavimo į įmonę. 14.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Atsakovas perdavė IeÅ¡kovui pinigines lėšas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų ir teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje laikoma įrodyta, jog SÄ skaitų apmokėjimui atsakovo vadovas R. B. perdavė ieÅ¡kovui pinigines lėšas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 13 598,23 Eur priteisimo laikomas nepagrįstu ir teismas jo netenkina. 14.5. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, susijusius su PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimu (tiek bankiniais pavedimais, tiek ir grynais pinigais).

Jie patvirtina, kad ieškovas disponavo didele pinigų suma ir paneigė atsakovo argumentus apie tai, kad Ieškovas neturėjo pakankamai lėšų. Tai, kad Ieškovas turėjo pakankamai lėšų apmokėti už prekes pripažino sprendime ir pats pirmosios instancijos teismas. Kuris taip pat pripažino, kad Atsakovo finansinė padėtis 2009 - 2010 metais buvo pakankamai sunki, nors Atsakovas bandė įrodyti priešingai. 14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Ieškovo priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas Atsakovo naudai.

15. Atsakovas UAB „Admita“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė: 15.1. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas privalo atsisakyti priimti, nes jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). 15.2. IeÅ¡kovo praÅ¡omi priimti garso įraÅ¡ai neturės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , nes juose nėra nei vienos frazės apie tariamai IeÅ¡kovo lėšomis apmokėtas Atsakovo sÄ skaitas ir su tuo susijusiÄ tariamÄ Atsakovo skolÄ IeÅ¡kovui. 15.3.

IeÅ¡kinyje pateikta versija apie žodžiu sudarytÄ susitarimÄ dėl investavimo į įmonę / įmonės akcijų įsigijimo (ir tuo tikslu PVM sÄ skaitų apmokėjimÄ savo lėšomis), taip pat apeliaciniame skunde naujai kuriama versija apie, tariamai, iki darbo santykių pradžios sudarytÄ paskolos / finansavimo susitarimÄ , yra neįrodytos. 15.4. Byloje nesant įrodymų, kad IeÅ¡kovas disponavo nuosavų grynųjų pinigų suma, pakankama 72 150 Lt sÄ skaitų sumai apmokėti, nėra net teorinės galimybės pripažinti, kad IeÅ¡kovas galėjo apmokėti Atsakovo sÄ skaitas už tokiÄ sumÄ . 15.5.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Atsakovas disponavo grynųjų pinigų suma, reikalinga ginčo sÄ skaitoms apmokėti. Bylos esantys apskaitos dokumentai ir IeÅ¡kovo direktoriaus paaiÅ¡kinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad IeÅ¡kovas ginčo sÄ skaitas apmokėjo grynais pinigais, gautas iÅ¡ Atsakovo direktoriaus. 15.6. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl 5 proc. palÅ«kanų nuo tariamos skolos sumos už laikotarpį nuo 2010-11-23 iki 2020-04-17 atmestinas tuo pagrindu, kad, pirma, Atsakovas IeÅ¡kovui nėra skolingas, antra, 2002 m.

DK nebuvo numatytas toks pažeistų darbuotojų teisių gynimo bÅ«das kaip palÅ«kanos, trečia, IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė Atsakovui reikalavimo dėl palÅ«kanų privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ketvirta, IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

19. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: lentelę „Apyvartos iki 2009.07-31 ADMITA-GF- su priedais...-s0210“, dokumentÄ â€žApyvartos iki 2009.07-31 ADMITA-GF- su priedais... meta duomenys -s0210“, tris pokalbių tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovo vadovo R. B. garso įraÅ¡us, galimai įraÅ¡ytus 2010-11-24 ir 2010-12-28, paties IeÅ¡kovo sudarytas Å¡ių garso įrašų stenogramas.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad garso įraÅ¡us, lentelę „Apyvartos iki 2009.07-31 ADMITA-GF- su priedais...-s0210“ turėjo, tačiau jų nepateikė kartu su ieÅ¡kiniu. Apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį – 2021-04-28, 2021-06-28, 2021-09-28, 2021-11-10 vykusiuose teismo posėdžiuose, t. y. iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, neprašė pridėti turimus garso įraÅ¡us ar siekį juos gauti ir pateikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmÄ kartÄ apie turimus garso įraÅ¡us apeliantas paminėjo tik 2021-12-22 teismo posėdyje, kuriame turėjo bÅ«ti sakomos baigiamosios kalbos. Todėl teismas pagrįstai netenkino IeÅ¡kovo praÅ¡ymo, kaip nesavalaikio.

21. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieÅ¡kovo ir Atsakovo pokalbių įraÅ¡ai ir stenogramos buvo teikiamos pirmosios instancijos teisme ir pateiktos iki baigiamųjų kalbų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė Å¡iuos įrodymus priimti. IÅ¡ elektroninės bylos medžiagos matyti, kad Å¡ie įrodymai teismui nebuvo pateikti, o 2021-12-22 teismo posėdžio informacinė pažyma parodo, kad IeÅ¡kovo advokatas praÅ¡o sudaryti ieÅ¡kovui galimybę pateikti garso įraÅ¡Ä ir atidėti teismo posėdį, ir teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, kaip nesavalaikio. Taigi, matyti, kad IeÅ¡kovas garso įrašų į bylÄ nebuvo pateikęs, o paskutiniame teismo posėdyje tik prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ praÅ¡ant suteikti IeÅ¡kovui tokiÄ galimybę.

22. PraÅ¡omi pridėti garso įraÅ¡ai buvo padaryti 2010-11-24 ir 2010-12-28, o lentelė „Apyvartos iki 2009-07-31 ADMITA-GF- su priedais...-s0210“ sudaryta 2009-08-04. Kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog apeliantas itin ilgÄ laikÄ Å¡iais garso įraÅ¡ais ir lentele disponavo. Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantui garso įraÅ¡us, lentelę pavyko surasti ir atkurti tik pasikreipus į kompiuterių meistrÄ , nepagrįsti jokiais įrodymais.

23. Kolegija, apibendrindama, nurodytus argumentus sprendžia, jog apeliantas turėjo objektyviÄ ir niekuo nevaržomÄ galimybę visus kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus pateikti į bylÄ pirmosios instancijos teisme kartu su ieÅ¡kiniu ar, vėliausiai, rengiantis bylos nagrinėjimui, o tokio praÅ¡ymo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ ir pažeistų rungimosi principÄ (CPK 12 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su apeliaciniu skundu teikimus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 24. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

26. Apeliantas savo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paaiÅ¡kinti žodinio teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantas pats dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alys pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, netenkina apelianto praÅ¡ymo. Dėl ieÅ¡kinio esmės 27. Apeliantas byloje siekia įrodyti, jog jis apmokėdamas už įmonę, kurioje dirbo, sÄ skaitas už prekes ir paslaugas, įgyvendino iÅ¡ankstinį žodinį susitarimÄ , sudarytÄ tarp apelianto ir įmonės akcininko, kad apelianto mokėjimai bus užskaitomi, kaip investicija į įmonės akcijas.

28. Byloje nustatyta, jog atsakovas pareiÅ¡kė, kad jokių apelianto (IeÅ¡kovo) minimų žodinių susitarimų su Atsakovu nesudarinėjo, apmokėti savo lėšomis įmonės sÄ skaitų niekada neprašė ir pinigų iÅ¡ apelianto niekada nesiskolino.

29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Darbo santykiai tarp Å¡alių prasidėjo 2009 m. gegužės 26 d. darbo sutarties Nr. 151 (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ IeÅ¡kovas Atsakovo įmonėje buvo priimtas dirbti komercijos vadovu, pagrindu ir pasibaigė 2010 m. lapkričio 24 d. pagal 2002 m. DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu). Atsakovo įmonėje komercijos vadovo pareiginė instrukcija nebuvo patvirtinta, tačiau byloje nėra ginčo, kad IeÅ¡kovas pagal savo darbo pobÅ«dį nuolat pirko prekes, reikalingas Atsakovo veikai (automobilių signalizacijų įrengimui), ir jas apmokėdavo grynaisiais pinigais (ginčas yra dėl to, ar Å¡iems mokėjimams IeÅ¡kovas panaudojo nuosavus ar darbdavio pinigus).

30. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus mieto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimÄ , civilinėje byloje Nr. 2-1653-819/2011, pagal ieÅ¡kovo G. F. ieÅ¡kinį dėl neteisėto darbo santykių nutraukimo, darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo bei neturtinės žalos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Admita“, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Admita“ 282,67 Lt delspinigių, 3444,06 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 1166,67 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

31. Taigi apelianto įrodinėjamo įsiskolinimo susidarymo metu jį ir atsakovÄ saistė darbo sutartis, t. y. jis buvo darbuotojas, o atsakovas – darbdavys. Todėl subjektų aspektu ginčas atitinka individualaus darbo ginčo reikalavimus. Tačiau ieÅ¡kinyje apeliantas nieko nenurodo apie egzistavusius kitokius,nei darbo, teisinius santykius, to nepatvirtina ir su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai.

32. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o Å¡aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkÄ negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog visos ginčo sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir apmokėtos galiojant darbo sutarčiai, t. y. apeliantui (IeÅ¡kovui) vykdant savo darbo pareigas (automobilių signalizacijų įrengimui reikalingų prekių užpirkimÄ ). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas (IeÅ¡kovas), tariamai, dar iki darbo santykių pradžios savo lėšomis apmokėdavo Atsakovo sÄ skaitas, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir tokios aplinkybės byloje iÅ¡ viso nebuvo nustatinėjamos, o apeliaciniame skunde jos niekaip nepagrindžiamos. Pažymėtina ir tai, jog prejudicinę reikÅ¡mę turinčioje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1653-819/2011, Apeliantas nekėlė atsakovui reikalavimų dėl skolos priteisimo už pirktas ginčo prekes ir paslaugas.

34. Apelianto reikalavimas dėl jo patirtų iÅ¡laidų apmokant Atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas kildinami iÅ¡ darbo teisinių santykių, nes ginčo Å¡alis siejo darbo santykiai, o tariamas iÅ¡laidas IeÅ¡kovas patyrė įgyvendindamas savo darbo pareigas, nes apeliantas (IeÅ¡kovas) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokius, ne darbo, teisinius santykius. Apelianto argumentai apie investavimo susitarimÄ pagrįstai pripažinti neįrodytais.

35. Be to, apeliantas visuose savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose tiek civilinėje byloje Nr. 2-1653-819/2011, tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek 2021-06-28 parengiamajame teismo posėdyje nuosekliai teigė, kad trečiųjų asmenų Atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas savo lėšomis jis apmokėdavo tik iÅ¡ lojalumo darbdaviui, vykdydamas savo pareigas ir nenorėdamas, kad sustotų vykdomi darbai. Visos ginčo sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir apmokėtos galiojant Darbo sutarčiai, IeÅ¡kovui einant savo darbo pareigas. Taigi iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu ir IeÅ¡kovui neįrodžius tarp Å¡alių buvus susitarimÄ dėl sÄ skaitų apmokėjimo IeÅ¡kovo lėšomis, nėra pagrindo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti kitaip nei kaip darbo teisinius santykius.

36. Byloje pateikti Juridinio asmens registro išrašai pagrindžia, jog atsakovo akcininku buvo jo vadovas R. B. ir atsakovo akcijos jam priklausė, todėl esant susitarimui dėl investavimo ir akcijų perleidimo, ieškovo reikalavimai dėl tokio susitarimo turėtų būti reiškiami ne atsakovui, o R. B., o ieškovas nesutiko byloje atsakovu laikyti R. B..

37. Apeliantas (ieÅ¡kovas) pripažino, jog iÅ¡ atsakovo klientų gaudavo pinigines lėšas už suteiktas paslaugas ir jas perduodavo įmonės vadovui, bei tai, jog byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių, jog finansinės operacijos tarp vadovo ir darbuotojo buvo atitinkamai fiksuojamos. Taigi teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovas dirbo atsakovo įmonėje apie 18 mėnesių ir per šį laikotarpį nurodė, jog apmokėjo savo lėšomis mažiausiai 13 598,23 Eur, kas sudaro vidutiniÅ¡kai 755 Eur per mėnesį ir virÅ¡ija jam mokėtÄ darbo užmokestį.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog dėl tokių ieÅ¡kovui nemažų sumų apmokėjimo ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas darbo santykių metu, bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ patvirtinti skolos dydį. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog iki pat darbo santykių pabaigos ieÅ¡kovas toliau pirko prekes ir paslaugas atsakovo naudai, todėl toks apelianto (ieÅ¡kovo) elgesys, jeigu jam nėra apmokėta už ankstesnes iÅ¡laidas, negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu protingumo reikalavimus.

Juo labiau apeliantas (ieÅ¡kovas) pats pripažino, jog atleidus jį iÅ¡ darbo, jis pats nežinojo kokia yra jo apmokėtų sÄ skaitų suma, ir neturėjo SÄ skaitų ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančių dokumentų originalų, o Å¡iuos dokumentus gavo tik juos iÅ¡reikalavęs iÅ¡ atsakovo.

38. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje pritaikė ieÅ¡kinio senatį. DK 141 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2010 m. lapkričio 24 d., todėl byloje neįrodžius kitokio susitarimo, laikytina, jog atsakovui nuo Å¡ios datos kilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir ieÅ¡kovui apie tai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma. IeÅ¡kovas teisme Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimus 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. reikÅ¡mingai praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir neprašė termino atnaujinti bei teismas nenustatė jokių pakankamai ilgÄ termino praleidimÄ pagrindžiančių svarbių priežasčių, kurios bÅ«tų pagrindu atnaujinti terminÄ .

39. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas matyti, kad jis rengėsi bylos nagrinėjimui ir rinko įrodymus daugiau kaip 30 val., o bendrai sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 44,5 val. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į įrodymų kiekį, IeÅ¡kovo nuomone, Atsakovui priteista 4307,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais sutinka.

40. Pažymėtina, kad Å¡i byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, nes joje nebuvo nagrinėjami retai pasitaikantys teisiniai klausimai, reikalaujantys iÅ¡samios teismų praktikos analizės, įrodymų vertinimo ir kt. PrieÅ¡ingai – byloje buvo nagrinėjami gan dažnai teismų praktikoje pasitaikantys klausimai – dėl skolos priteisimo, kai Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai. Ä®vertinus bylos apimtį, byloje esančius įrodymus ir kt., darytina iÅ¡vada, kad darbo ir laiko sÄ naudos tikėtinai buvo mažesnės nei nurodė atsakovo advokatas.

Nors Å¡ioje byloje įvyko keli teismo posėdžiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nėra pagrindo tikėti, kad atsakovo atstovas kiekvienÄ kartÄ ruoÅ¡damasis teismo posėdžiui sugaiÅ¡davo nurodytÄ valandų kiekį. Atsiliepimas į ieÅ¡kinį parengtas 2021 m. kovo 7 d. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis (2015 m. kovo 20 d. redakcija) maksimalus advokato atlygis už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ tuo metu buvo 3637 Eur.

Kaip minėta, Å¡i byla nėra sudėtinga, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ turėjo visiÅ¡kai pakakti visoms advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas sumažinti atsakovui priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme nuo 4307,60 Eur iki 3637 Eur. Dėl bylos baigties 41. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡skyrus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas, pakeičiant tik jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 43. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Å iuo atveju sprendimÄ iÅ¡ esmės palikus nepakeistÄ , atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra 1197,90 Eur.

Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ todėl visa iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama atsakovui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , pakeičiant jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

F. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Admita“ (į. k. 125323158) priteisti 3637 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo G. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Admita“ (į. k. 125323158) 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Vaclovas Paulikas