2022-05-04 Nr. AB-10824-4-69-3-00374-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-388-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00374-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.8; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60518 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde taip pat prašoma atnaujinti terminą skundo padavimui.

Prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad jis su Sprendimu supažindintas 2022 m. vasario 1 d., bet pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris tik 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą pareiškėjui. Užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo ir jo atstovo kaltės. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jam tenkančiomis teisėmis ir pareigomis jis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jam sudėtingų teisinių pasekmių. Paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjui paslauga būtų suteikta kuo greičiau.

II. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė Sprendimą įleisti I. S. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį, skundas dėl šio Sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad Užsienietis su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., todėl Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 15 d. Užsieniečiui nusprendus apskųsti Sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms advokatui Pauliui Vinkleriui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, advokato nurodytas aplinkybes dėl termino atnaujinimo nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą Įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Departamento Sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateiktus įrodymų apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateiktus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato Pauliaus Vinklerio su Departamentu, bei techninės specifikacijos matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminių ir antrinių teisinės pagalbos sutarčių dėl užsieniečių. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti Užsienietį byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti ir dėl šios priežasties (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra nepilnametis, o jeigu proceso šalis yra nepilnametis, jo interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Užsieniečio atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu Pauliumi Vinkleriu.

III. Pareiškėjas I. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atkreipia dėmesį, kad Sprendime įrašyta pareiškėjo (jo atstovės pagal įstatymą) supažindinimo data, kuri yra nurodyta ir užsakyme. Kadangi užsakymas skundui gautas tik 2022 m. kovo 14 d., pareiškėjo teigimu, skundas pateiktas per protingą laiką. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime pareiškėjo atstovė pagal įstatymą (mama) supažindinimo metu išreiškė valią skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba, taigi valia skųsti sprendimą buvo išreikšta supažindinimo su Sprendimu metu. Pareiškėjas savo teisėmis ir pareigomis per atstovę pagal įstatymą naudojosi sąžiningai, norą skųsti Sprendimą išreiškė nedelsiant. Pareiškėjo teigimu, prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas turėtų būti prioritetinis. Pareiškėjas pažymi, kad teikiant nemokamą valstybės garantuojamą pagalbą privačios sutartys papildomai nesudaromos. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime yra pareiškėjo atstovės pagal įstatymą (mamos) parašas, rodantis, kad valia skųsti Sprendimą ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Taip pat teismui buvo pateikta advokato sutartis (išrašas) su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Atskirai sutartys su prieglobsčio prašytojais papildomai nėra sudaromos.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nėra vienintelis prieglobsčio prašytojas, kuriam reikalinga teisinė pagalba, pagal sutartį su Departamentu teikiamos ne tik skundų rengimo paslaugos, bet ir atstovavimas įvairių instancijų teismuose, apklausose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. kovo 14 d. užsakymas buvo gautas baigiantis dienai. Tą pačią dieną buvo gauta ne mažiau kaip 70 skundų parengimo užsakymų. Pareiškėjo teigimu, skundas teismui buvo pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 37 straipsniu, Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo jo yra atleistinas. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjui nebuvo leista pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. S. skundą dėl Departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo dalies panaikinimo bei alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nes advokatas po užsakymo teikti teisines paslaugas skundą padavė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų, byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui, sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad Užsieniečio atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu Pauliumi Vinkleriu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti asmenį I. S. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo atstovė pagal įstatymą su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 1 d., nurodė, kad su juo nesutinka ir pageidauja, jog kreipimuisi į teismą nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Departamentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui, kuris skundą Kauno apylinkės teismui išsiuntė 2022 m. kovo 24 d.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 15 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs Įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Tai, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-340-968/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, prieglobsčio prašytojas, jam apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklausė nuo Departamento darbuotojų, dėl kurių delsimo pareiškėjo advokatas teismui skundą padavė praleidęs Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjo advokatas, gavęs Departamento pateiktą užsakymą skundui dėl Sprendimo parengti, teismui skundą padavė anksčiau nei per 14 dienų nuo tokio užsakymo gavimo dienos, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui Pauliui Vinkleriui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjui, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas yra nepilnametis asmuo. Sprendimo dalyse, kuriose yra duomenys apie supažindinimą su Sprendimu, pareigūnas pažymėjo, kad su minėtu sprendimu supažindinta mama, šio asmens parašai yra Sprendimo dalyse, kuriose pažymima, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Pažymėtina, kad skunde teismui taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra atstovaujamas motinos B. S. ir tėvo S. A. S. A.. Nustatytos aplinkybės reiškia, kad bent jau su skundu pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjo interesams teisme atstovauja atstovas pagal įstatymą, kas atitinka ABTĮ 47 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, kaip nurodo advokatas atskirajame skunde, jis negali sumokėti žyminio mokesčio, dėl to nuo šio mokesčio mokėjimo atleistinas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas, nustatęs šį trūkumą, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paminėti skundo formos ir pateikimo tvarkos trūkumai turėjo būti bandomi pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo I. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.

Atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60518 paduoti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė