2021-07-22 Nr. AB-14799-3-61-3-03087-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1389-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimai kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5101 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-07-18 skundo dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą GP-1897. J. V. taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei į atitinkamas teisėtvarkos institucijas, kad būtų įvertinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus bei jų darbuotojų galbūt neteisėti veiksmai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į atsakovą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. VPE-SP2E-1100526, kuriame buvo nuspręsta nuo 2018 m. sausio 1 d. jam mokėti 389,59 Eur senatvės pensiją, patikslinimo. J. V. teigė, kad iš šio sprendimo suprato, jog į jo faktinį tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., kai pareiškėjas mokėsi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos (toliau – TSRS VRM) Minsko aukštojoje mokykloje, nors I. M. (I. M.) tas pats mokymosi laikotarpis buvo įskaitytas į jo socialinio draudimo pensijos stažą.

3. J. V. nurodė, kad gavo VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4513, kuriuose į jo skundą ir prašymus nebuvo atsakyta. Teigė, kad VSDFV pateikė 2019 m. liepos 18 d. skundą Nr. GP-1897 ir jame nurodė motyvus bei argumentus dėl VSDFV darbuotojų ir pareiškėjo teiktų ankstesnių prašymų, tačiau atsakovas Sprendimu J. V. skundą pripažino kartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)_SP2E_110526 teisėtumo bei pagrįstumo, ir manė, kad VSDFV vengė atsakyti į jo 2019 m. balandžio 19 d. skunde bei 2019 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus, nors, J. V. nuomone, jo pateikti klausimai yra aktualūs teisme nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas J. V. iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti, tačiau nepalaikė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 punkto atitikties Konstitucijai bei prašymo teismo posėdyje apklausti skunde nurodytus liudytojus. Pareiškėjas iš esmės su Sprendimu nesutiko dviem aspektais: – kad VSDFV neįvertino jo naujai pateiktų dokumentų, t. y. charakteristikos bei atestacijos, ir kad neatsakė į visus J. V. klausimus, iš kurių į pagrindinį – kodėl nebuvo įskaitomas pareiškėjo mokymosi stažas.

6. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Aptaręs teisės aktų, kuriais vadovaujantis skiriamos ir mokamos socialinio draudimo pensijos, nuostatas bei nurodęs viešojo administravimo institucijas, kurios sprendžia pensijų skyrimo klausimus, atsakovas pažymėjo, kad prašomas panaikinti VSDFV 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5101 buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą Nr. GP-1897.

8. VSDFV paaiškino, kad jos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3235 buvo priimtas išnagrinėjus J. V. 2019 m. balandžio 19 d. skundą, kuriame jis nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526 bei prašė šį sprendimą „patikslinti“, į jo pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – stažas) įskaitant laikotarpius nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d., nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 1980 m. rugpjūčio 2 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgęs į tai, jog senatvės pensija pareiškėjui nuo 2017 m. spalio 16 d. buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614, o nuo 2018 m. sausio 1 d. paskirta pensija buvo perskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526, padarė išvadą, jog J. V. nesutinka su šiais VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais.

9. Aptaręs aplinkybes, susijusias su VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 dalimi, atsakovas teigė, kad VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 dalyje iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skundą tik ta apimtimi, kuria jis nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526. Atsakovas nurodė, kad ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526, kuriam buvo pritarta VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo pagal pareiškėjo skundą nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3990-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2019-9).

10. VSDFV pažymėjo, kad J. V. senatvės pensija buvo paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614; šiame sprendime buvo apskaičiuotas pareiškėjo stažas, draudžiamųjų pajamų koeficientai, pagal kuriuos buvo mokama papildoma senatvės pensijos dalis 2017 m. gruodį ir kurių duomenys buvo naudojami perskaičiuojant J. V. pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d., nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, taip pat į pareiškėjo stažą neįskaitytas laikotarpis (nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.), jo neįskaitymo į stažą motyvai ir teisinis pagrindas. Minėto sprendimo nuorašas J. V. buvo išsiųstas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (10.1) 3-98487, taigi, apie į stažą neįskaitytą laikotarpį pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesį, kai gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614. Atsižvelgusi į tai, VSDFV teigė padariusi išvadą, kad J. V. 2019 m. balandžio 19 d. skundas dėl stažo apskaičiavimo teisingumo VSDFV buvo pateiktas praleidus nustatytą 6 mėnesių apskundimo terminą (skundą galėjo paduoti iki 2018 m. balandžio mėnesio).

11. Aptaręs su VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4513 priėmimu susijusias aplinkybes, atsakovas nurodė, kad ginčas dėl VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 dalies ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4513 panaikinimo bei VSDFV įpareigojimo iš esmės išnagrinėti J. V. 2019 m. balandžio 19 d. skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. PE_SP1-23614 nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4805-812/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02936-2019-5).

12. VSDFV pažymėjo, kad gavo pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą, kuriame jis, be kita ko, pakartotinai prašė pateikti atsakymus į 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skunduose nurodytus bei neatsakytus klausimus, J. V. taip pat prašė atsakyti dėl dokumentų persiuntimo kompetentingai institucijai spręsti dėl pensijos perskaičiavimo / neperskaičiavimo ir atsakyti dėl netinkamų darbuotojų veiksmų.

13. VSDFV vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punkto nuostatomis, pagal kurias skundas nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.

14. Atsakovas pažymėjo, kad jis 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5101 priėmė nustatęs, jog J. V. 2019 m. balandžio 19 d. skundas, 2019 m. birželio 6 d. prašymas ir 2019 m. birželio 7 d. prašymas-patikslinimas VSDFV jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo priimti atsakovo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4513. VSDFV teigė, kad priimant šiuos sprendimus, buvo atsižvelgta į visus 2019 m. balandžio 19 d. skunde, 2019 m. birželio 6 d. prašyme ir 2019 m. birželio 7 d. prašyme-patikslinime pareiškėjo pateiktus klausimus, motyvus bei reikalavimus, pateikė argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526 teisingumo, paaiškino priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimui Nr. PE_SP1-23614 apskųsti, nurodė VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526, VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4513 apskundimo tvarką bei terminus.

15. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-5101 atkreipė pareiškėjo dėmesį į jo dėstomas aplinkybes, susijusias su Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu atsiliepimu, ir nurodė, kad nėra pagrindo laikyti VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo nauja aplinkybe, kuri leistų abejoti VSDFV priimtų sprendimų pagrįstumu ar juos ginčyti, todėl vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Taisyklių 30 punktu, pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl reikalavimo pakartotinai pateikti atsakymus į jo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skunduose nurodytus bei neatsakytus klausimus atsisakė nagrinėti kaip kartotinį.

16. Dėl pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo klausimo, susijusio su dokumentų persiuntimo kompetentingai institucijai, VSDFV pažymėjo, kad padarė išvadą, jog J. V. turi omenyje VSDFV pareiškėjo prie 2019 m. birželio 6 d. prašymo pridėtų dokumentų (medicinos įstaigų išduotų ligos istorijų, siuntimų, konsultacijų ir atliktų tyrimų išrašų / kopijas bei charakteristiką) persiuntimą VSDFV Vilniaus skyriui. Atsižvelgusi į tai, kad minėti medicinos įstaigų išduoti dokumentai ir charakteristika nėra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 6.4 punkte nurodyti dokumentai, kuriais remiantis gali būti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai, VSDFV teigė nustačiusi, jog jokių dokumentų, kuriais remiantis galėtų būti perskaičiuotas J. V. stažas, kartu su 2019 m. birželio 6 d. prašymu pareiškėjas nepateikė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nurodė, jog Vidaus reikalų ministerijos departamentų, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos akademijos išduotus dokumentus (taip pat ir jo 2019 m. birželio 6 d. prašyme minimą anksčiau pateiktą aprūpinimo pinigais asmens kortelę), kuriuose yra duomenys apie pareiškėjo vidaus reikalų tarnybos ir mokymosi laikotarpius 1975–1993 m., J. V. jau buvo pateikęs VSDFV su 2019 m. balandžio 19 d. skundu. Dokumentus, kuriuose buvo duomenys, turintys įtakos pareiškėjo stažo apskaičiavimui, VSDFV su 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (6.5)I-2823 pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui, kuris, įvertinęs duomenis, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP5-1355 į J. V. stažą įskaitė laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir šio sprendimo nuorašą išsiuntė pareiškėjui su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-49807.

17. Atsakovas teigė, kad Sprendime pažymėjo, jog J. V. skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3990-596/2019, todėl pareiškėjo teiginys, kad VSDFV valstybės tarnautojų veiksmai pažeidė jo interesus ir apribojo galimybes interesus ginti teisme, yra neteisingas bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

18. VSDFV akcentavo, kad J. V. informavo, jog jo prie 2019 m. liepos 19 d. skundo pridėta baigiamosios atestacijos kopija ir jos vertimas į lietuvių kalbą nėra Nuostatų 6.4 punkte nurodytas stažą įrodantis dokumentas, kadangi jame nėra duomenų, turinčių įtakos stažo apskaičiavimui, todėl sprendė, kad nėra pagrindo prijungti šį dokumentą prie pareiškėjo pensijos bylos ir jį jam grąžino.

19. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs VSDFV su 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (6.5)I-2823 persiųstus pareiškėjo prie 2019 m. balandžio 19 d. skundo VSDFV pateiktus dokumentus, nuo 2019 m. gegužės 1 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP5-918, kuris buvo pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP5-1355, J. V. apskaičiavo naujo dydžio – 422,18 Eur senatvės pensiją. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. PE_SP1-23614 priėmimo metu nebuvo pagrindo į pareiškėjo stažą įskaityti laikotarpio nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., kadangi dokumentus, patvirtinančius šio laikotarpio prilyginimą stažui, J. V. pateikė tik kartu su 2019 m. balandžio 19 d. skundu, todėl šis laikotarpis į pareiškėjo stažą buvo įskaitytas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jis pateikė papildomus dokumentus (naujus duomenis), pirmos dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d.

20. VSDFV nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 punkto atitikties Konstitucijai, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 punkto taikymo.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu J. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Aptaręs su netekto darbingumo ir senatvės pensijų pareiškėjui paskyrimu bei senatvės pensijos patikslinimu ir jos dydžio perskaičiavimu susijusias aplinkybes bei J. V. pateiktus prašymus, susijusius su stažo įskaitymu į jo stažą senatvės pensijai gauti, bei priimtus sprendimus, teismas pažymėjo, kad šalių ginčas dėl dalies VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 teisėtumo ir pagrįstumo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3990-596/2019 pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. pateiktą skundą; taip pat šalių ginčas dėl VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4513 teisėtumo bei pagrįstumo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I2-873-821/2020 pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą skundą.

23. Teismas pažymėjo, kad J. V. 2019 m. liepos 18 d. pateikė skundą VSDFV, kuriame nurodė gavęs VSDFV 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4513; pareiškėjas vadovavosi Taisyklių 25 punkto nuostata ir teigė negavęs jokių pranešimų apie tai, kad VSDFV jo dokumentus nuo 2019 m. birželio 13 d. būtų persiuntusi nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui. Minėtame skunde pareiškėjas taip pat piktinosi dėl VSDFV Vilniaus skyriui nepersiųstų dokumentų ir, jo teigimu, VSDFV atsisakymo trečią kartą atsakyti į 2019 m. balandžio 19 d. skunde pateiktus klausimus, atsisakymo atnaujinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. PE_SP1-23614 apskundimo terminą; J. V. nurodė, kad jo 2019 m. balandžio 19 d. skundas buvo pateiktas tik dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SPE2-110526 patikslinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nurodė argumentus dėl mokymosi laikotarpio TSRS VRM mokykloje neįskaitymo į jo tarnybos stažą ir darbo stažą socialinio draudimo pensijai apskaičiuoti – iš esmės tuos pačius, kuriuos buvo nurodęs 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 7 d. skunduose. Teismas akcentavo, kad papildomai J. V. nurodė, jog teisme nagrinėjamas jo skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SPE2-110526 teisėtumo, kad į pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. skunde ir 2019 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus nebuvo atsakyta, nors šie klausimai yra aktualūs teisme nagrinėjamam ginčui; J. V. taip pat komentavo greičiausiai teismui pateiktą atsakovo atsiliepimą ir nurodė, kad šis jos skundas negali būti laikomas kartotiniu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde suformulavo tokio pobūdžio prašymus: 1) atsakyti, ar kompetentingai institucijai buvo persiųsti / nepersiųsti J. V. dokumentai pensijai perskaičiuoti, nurodant persiuntimo datą, delsimo priežastį; 2) pakartotinai pateikti atsakymus į pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skunduose pateiktus bei neatsakytus klausimus, kurie, J. V. teigimu, yra svarbūs tuo metu nagrinėjamai bylai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SPE2-110526; 3) prie pareiškėjo pensijos bylos pridėti jo 1980 m. liepos 29 d. baigiamąją atestaciją.

24. Teismas pažymėjo, kad Sprendime VSDFV, padariusi išvadą, jog J. V. skunde minimi dokumentai yra jo su 2019 m. birželio 6 d. prašymu pateikti dokumentai (medicinos įstaigų išduotų ligos istorijų, siuntimų, konsultacijų ir atliktų tyrimų išrašų / kopijų bei charakteristikos), sprendė, kad šie dokumentai nėra Nuostatų 6.4 punkte nurodyti dokumentai, kuriais remiantis gali būti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai, ir nurodė, kad jokių dokumentų, kuriais remiantis galėtų būti perskaičiuotas pareiškėjo stažas, kartu su 2019 m. birželio 6 d. prašymu jis nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad dalį dokumentų (išduotų Vidaus reikalų ministerijos departamentų, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos akademijos, taip pat aprūpinimo pinigais asmens kortelę) J. V. buvo pateikęs prie savo 2019 m. balandžio 19 d. skundo. Sprendime nurodyta, kad dokumentus, kuriuose buvo duomenų apie pareiškėjo darbo stažą, VSDFV su 2019 m. balandžio 25 d. raštu persiuntė nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui, kuris, įvertinęs šiuos dokumentus, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1)VPE_SP5-1355 1980 m. gegužės 31 d.–1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį įskaitė į pareiškėjo stažą. Teismas sprendė, kad iš Sprendimo turinio matosi, jog VSDFV išsamiai atsakė J. V. į jo 2019 m. liepos 18 d. skundo klausimą, susijusį su dokumentų persiuntimu kompetentingai institucijai; VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Taisyklių 30 punktu, Sprendime nurodė atsisakanti pateikti atsakymus į J. V. 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skunduose pateiktus bei neatsakytus klausimus.

25. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Taisyklių 30 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad nors J. V. teigė, jog jo 2019 m. liepos 18 d. skundas nėra kartotinis, būtent jame pareikštas reikalavimas – pakartotinai pateikti atsakymus į pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skunduose pateiktus ir neatsakytus klausimus – yra siekis pakartotinai išnagrinėti minėtus J. V. skundus; teismas akcentavo, kad dėl pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skundų VSDFV pateikė argumentus 2019 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-4513, kurio teisėtumas buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I2-873-821/2020 pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimu pagrįstai buvo pakartotinai nenagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl jo VSDFV 2019 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-4513 išnagrinėtų 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skundų.

26. Teismas nurodė, kad Sprendime VSDFV įvertino pareiškėjo pateiktą baigiamąją atestaciją ir konstatavo, kad šiame dokumente nėra duomenų, turinčių įtakos stažo skaičiavimu, todėl šį dokumentą atsisakė pridėti prie pareiškėjo pensijos bylos ir jį bei šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą grąžino J. V.. Teismas pažymėjo, kad VSDFV nenagrinėjo J. V. pensijos skyrimo klausimo, tačiau atsakė į trečiąjį jo 2019 m. liepos 18 d. skundo prašymą prie pareiškėjo pensijos bylos pridėti jo 1980 m. liepos 29 d. baigiamąją atestaciją. Teismas nurodė, kad Nuostatų 6.4 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, patvirtinančių asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, tačiau J. V. VSDFV pateikto dokumento – baigiamosios atestacijos – minėtame sąraše nėra.

27. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame VSDFV sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas – išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su J. V. nurodytomis aplinkybėmis; Sprendimas buvo priimtas VSDFV kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo J. V. prašymą, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo VSDFV įpareigoti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

28. Teismas akcentavo, kad J. V. skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 punkto atitikties Konstitucijai ir nors teismo posėdyje pareiškėjas šio prašymo nepalaikė, tačiau nesant raštu pateikto jo šio reikalavimo atsisakymo, sprendė, kad yra pagrindas dėl jo pateikti argumentus. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą, iš viso nevertino ir netaikė Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies bei 2 priedo 2.5 punkto nuostatų, susijusių su laikotarpių įskaitymu į stažą pensijai gauti, kadangi tai nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismui nekilo būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

29. Teismas nurodė, kad J. V. taip pat prašė kreiptis į atitinkamas teisėtvarkos institucijas, jog būtų įvertinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus bei jų darbuotojų galbūt neteisėti veiksmai. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad jokių teisės pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo tenkinti aptartą pareiškėjo prašymą.

III. 30. Pareiškėjas J. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

31. Aptaręs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformuluotus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes, pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis mokymosi / tarnybos laikotarpį laikė tarnyba, o tai, J. V. nuomone, teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjas mano, kad teismas jo mokymosi / tarnybos laikotarpį traktavo tik kaip mokymosi laiką, o ne kaip tęstinę nepertraukiamą J. V. tarnybą, jog visi skundai ir prašymai, kuriuose buvo pateikiami klausimai, buvo rašomi ir pateikiami iš pozicijos ir tuo aspektu, kad pareiškėjo mokymosi / tarnybos TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos laikotarpis yra jo vidaus reikalų sistemos faktinės vidaus reikalų tęstinės nepertraukiamos tarnybos sudedamoji dalis.

32. J. V. akcentuoja, kad jokių atsakymų į 2019 m. balandžio 19 d. skunde nurodytus klausimus VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendime jam nebuvo pateikta, tačiau teismas to neanalizavo, nors tai privalėjo padaryti; teismas nenurodė, ar VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas yra tarpinis sprendimas ar sprendimas, sukeliantis ar nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. ar atsakovas tinkamai ar netinkamai išnagrinėjo jo 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ir dėl mokymosi / tarnybos laikotarpio neįskaitymo tarnybos bei senatvės pensijos stažą, ir nepateikė atsakymų į skunduose bei prašymuose keltus klausimus; taip pat nebuvo tinkamai išnagrinėti jo 2019 m. birželio 6 d. prašymas ir 2019 m. birželio 7 d. prašymas-patikslinimas, kadangi į juose keltus klausimus taip pat nebuvo atsakyta. Pareiškėjas nurodo, kad nauja aplinkybė, jog mokymosi / tarnybos laikotarpis yra jo tęstinės nepertraukiamos tarnybos vidaus reikalų sistemoje sudedamoji dalis, yra visai kitas VSDFV Vilniaus skyriaus dar neišnagrinėtas klausimas, teisinė situacija ir naujas teisinis reguliavimas.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. liepos 11 d. sprendimuose buvo išspręstas klausimas dėl nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. mokymosi laikotarpio neįskaitymo į stažą, o 2019 m. balandžio 19 d. skundą dėl laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 30 d. įskaitymo į stažą buvo atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį, kadangi apie tai buvo nurodyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. PE_SP1-23614. J. V. nuomone, tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 11 d. sprendimu panaikino savo priimtą 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą, reiškia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo viršijo savo įgaliojimus, kadangi tai pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas priklauso tik VSDFV ir teismams.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, J. V. pažymi, kad viešojo administravimo subjektai neturi įgaliojimų panaikinti tik tokių pavaldžių subjektų priimtų sprendimų, kurie asmenims suteikia konkrečių teisių arba keičia šių teisių apimtį. Pareiškėjo nuomone, pritarus aptartam neteisėtam sprendimui ir jo nepanaikinus, buvo pažeistos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatos ir VSDFV neatliko šiai institucijai priskirtos teritorinio skyriaus kontroliavimo funkcijos; taip buvo pažeista J.

V. teisė teisme tinkamai ginti savo teisėtus interesus dėl jo mokymosi / tarnybos laikotarpio įskaitymo į jo tarnybos ir senatvės / invalidumo pensijos stažą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimas yra neteisėtas, VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai, kuriuose remiamasi 2019 m. liepos 11 d. sprendimu, taip pat yra nepagrįsti ir neteisėti, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. sprendimas iki šiol galioja; atsižvelgus į tai, yra pagrindas teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriame teismas konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimu į tarnybos ir senatvės pensijos stažą nėra įskaitytas mokymosi TSRS VRM mokykloje nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis, kadangi šis klausimas buvo išspręstas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime minėto laikotarpio neįskaityti į stažą ir todėl 2019 m. balandžio 19 d. skundą buvo atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

34. J. V. akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime buvo nuspręsta į tarnybos ir senatvės pensijos stažą neįskaityti pareiškėjo mokymosi TSRS VRM mokykloje laikotarpio tik kaip mokymosi nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laiką, į kurį įeina ir stažuotės laikas nuo 1980 m. kovo 10 d. iki 1980 m. balandžio 20 d., bet ne kaip vidaus reikalų sistemos specifinio mokymosi / tarnybos, kartu atliekant vidaus reikalų sistemoje nepertraukiamos tęstinės tarnybos laikotarpio aspektu; kitaip tariant, priimant minėtą 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, nebuvo sprendžiami klausimai, ar įskaityti į tarnybos ir senatvės / invalidumo stažą J. V. mokymosi / tarnybos laikotarpį, kaip faktinę nepertraukiamą tarnybą vidaus reikalų sistemoje dėl jos specifikos, kadangi nurodytas mokymosi / tarnybos laikas yra sudedamoji pareiškėjo faktinio vidaus reikalų sistemos visos tarnybos laikotarpio dalis. J. V. atkreipia dėmesį, kad tik dėl šio aspekto VSDFV subjektams buvo pateiktas 2019 m. balandžio 19 d. skundas, kuriame tik buvo prašoma jo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi / tarnybos TSRS VRM mokyklose laikotarpį, į kurį įeina nuo 1980 m. kovo 10 d. iki 1980 m. balandžio 20 d. stažuotės Vilniaus mieste laikotarpis, kartu atliekant tarnybą vidaus reikalų sistemoje, įskaityti į tarnybos ir senatvės stažą. Tai VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 9 d. sprendime iš dalies patenkino, į tarnybos ir senatvės pensijos stažą įskaitęs laikotarpį nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (ir atostogas). Šis sprendimas nėra nuginčytas, tai reiškia, kad VSDFV su juo sutiko, o tai neatitinka VSDFV 2019 m. gegužės 14 d, 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. liepos 25 d. sprendimų bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. sprendimo. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad į jo 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. liepos 18 d. skunduose bei prašymuose nurodytus klausimus nebuvo atsakyta, todėl teismo sprendimo teiginys, kuriuo buvo pritarta VSDFV subjektams, konstatavus, jog 2019 m. balandžio 19 d. skundas yra kartotinis, kadangi mokymosi / tarnybos laikotarpio įskaitymo į stažą klausimas buvo išspręstas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o tai reiškia, kad ir teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei niekinis.

35. J. V. nesutinka ir su teismo sprendimo teiginiu, kad Nuostatų 6.4 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų, patvirtinančių asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, tačiau pareiškėjo VSDFV pateikto baigiamosios atestacijos minėtame sąraše nėra. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su 2019 m. birželio 6 d. prašymu ir 2019 m. liepos 18 d. skundu VSDFV buvo pateikti jo charakteristika ir baigiamoji atestacija, kurie kartu su pateiktais dokumentais dėl J. V. tarnybos ir uždarbio įrodo jo nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. mokymosi / tarnybos laikotarpį TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje. Minėtų dokumentų VSDFV, neturinti įgaliojimų jų nagrinėti, neišsiuntusi VSDFV Vilniaus skyriui (arba išsiuntusi pažeidžiant Taisyklių 25 punkte nustatytus terminus), pati juos išnagrinėjusi ir padariusi išvadą, jog minimi dokumentai nėra stažą įrodantys dokumentai ir nėra nustatyti Nuostatų 6.4 punkte, viršijo savo įgaliojimus; taip pareiškėjui buvo užkirstas kelias sprendimą apskųsti VSDFV, kaip ikiteisminei institucijai, o tai taip pat patvirtina, kad J. V. skundai nebuvo tinkamai išnagrinėti ir nebuvo atsakyta į jo skunduose bei prašymuose pateiktus klausimus.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors charakteristika pagal pavadinimą nėra Nuostatų 6.4 punkte nurodytas dokumentas, kuriuo remiantis gali būti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai, tačiau Nuostatai negali apriboti dokumentų įvairovės, kuriais galima įrodinėti pensijos stažą, tokią galią turi tik įstatymas, kurios poįstatyminis aktas negali pakeisti. Be to, ne dokumento pavadinimas, o jo turinys (esmė) lemia jo patikimumą, todėl vien tik formaliai apsiriboti dokumento pavadinimu, kuris neatitiko Nuostatų 6.4 punkte įvardintų dokumentų, neanalizuojant jo turinio, nėra priežastimi, dėl kurios jais negali nebūti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai. J. V. nurodo, kad nei VSDFV Vilniaus skyriui, nei VSDFV nėra suteikta galia riboti ir nustatinėti stažą įrodančių dokumentų įvairovės. Pareiškėjo nuomone, jo charakteristika (papildomai su baigiamąja atestacija ir uždarbio dokumentais), kaip dokumentas, įrodantis stažuotės laiką, atitinka visus kriterijus, išskyrus pavadinimą, įskaityti stažuotės laiką į socialinio draudimo senatvės pensijos stažą ir tarnybos stažą, o priešinga teismo išvada nėra pagrįsta, o tai taip pat patvirtina, kad į J. V. 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. liepos 18 d. skunduose bei prašymuose keltus klausimus nebuvo atsakyta.

37. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į naują teisinį reguliavimą ir situaciją be tai, kad klausimai buvo pateikiami iš J. V. pozicijos, jog jis mokymosi / tarnybos laikotarpį laikė savo tęstinės nepertraukiamos vidaus reikalų sistemos sudedamojo dalimi ir nuolat savo poziciją sistemiškai pabrėždavo skunduose ir prašymuose. J. V. nurodo, kad termino atnaujinimo skųsti 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, skundas, prašymas ir administracinės bylos nagrinėjimas teisme dėl į stažą neįskaityto kaip mokymosi laiko neturi jokios reikšmės šiai bylai, kadangi 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo neįskaitytas mokymosi laikas (tai visai kitas dalykas, klausimas), o ne kaip tęstinis nepertraukiamas vidaus reikalų sistemoje nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis, kuris yra sudedamoji vidaus reikalų sistemos tarnybos dalis. Pareiškėjas teigia, kad teismui neatsižvelgus į jo pozicijos aspektą, jog mokymosi / tarnybos laikotarpis tai jo tęstinė nepertraukiama vidaus reikalų sistemoje tarnyba, sutrukdė, priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą bei konstatuoti, jog vis dėlto VSDFV sprendimuose nėra pateikti tinkami atsakymai į jo skunduose ir prašyme pateiktus klausimus, o tai turėjo neigiamą įtaką J. V. interesams ginti.

38. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas jo skunde pareikštų reikalavimų ribose, tinkamai išnagrinėjus ir pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ir tenkinti J. V. apeliacinio skundo reikalavimus. VSDFV nurodo, kad pritaria visiems teismo sprendimo argumentams ir motyvams.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teisingai pritaikius ir išaiškinus materialiosios bei proceso teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas; teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42. VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Taisyklių 30 punkto nuostatomis, VSDFV 2019 m. liepos 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-5101 nurodė atsisakanti nagrinėti kaip kartotinę 2019 m. liepos 18 d. skundo dalį, kurioje pareiškėjas reikalavo pakartotinai pateikti atsakymus į jo 2019 m. balandžio 19 d. skunde ir 2019 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus, bei paaiškino, kad J. V. 2019 m. balandžio 19 d. skundas, 2019 m. birželio 6 d. prašymas ir 2019 m. birželio 7 d. prašymas-patikslinimas, kuriuose pareiškėjas nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23614 (šiuo sprendimu J. V. nuo 2017 m. spalio 16 d. buvo paskirta senatvės pensija, mokymosi TSRS Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpio nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. neįskaitant į pensijų socialinio draudimo stažą) ir su šio skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526 (šiuo sprendimu pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis, įsigaliojus Pensijų įstatymo nuostatoms dėl senatvės pensijų perskaičiavimo, buvo perskaičiuotas nuo 2018 m. sausio 1 d.), VSDFV jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo priimti 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3235 bei 2019 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4513. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad priimdamas minėtus sprendimus, atsakovas atsižvelgė į visus 2019 m. balandžio 19 d. skunde, 2019 m. birželio 6 d. prašyme ir 2019 m. birželio 7 d. prašyme-patikslinime pareiškėjo pateiktus klausimus, motyvus bei reikalavimus, pateikė argumentus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E)VPE_SP2E-110526 teisingumo, paaiškino priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta atsisakyti atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimui Nr. PE_SP1-23614 apskųsti, nurodė VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-110526, VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4513 apskundimo tvarką bei terminus.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad VSDFV, padariusi išvadą, jog pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skunde minimi dokumentai yra jo su 2019 m. birželio 6 d. prašymu pateikti dokumentai, nusprendė, kad jie nėra Nuostatų 6.4 punkte nurodyti dokumentai, kuriais remiantis gali būti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai; VSDFV taip pat nurodė, kad dokumentus, kuriuos J. V. pateikė su 2019 m. balandžio 19 d. skundu, t. y. Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos ypatingojo archyvo, TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos išduotas dokumentų kopijas, su 2019 m. balandžio 25 d. raštu pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui, kuris, įvertinęs šiuos dokumentus, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 1980 m. gegužės 31 d.–1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį įskaitė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą.

44. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad Sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas, išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su J. V. nurodytomis aplinkybėmis; teismui konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo VSDFV įpareigoti jo 2019 m. liepos 18 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5101 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-07-18 skundo dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų“ pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Atsakovas VSDFV ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti skundą tiek, kiek pareiškėjas prašė pateikti atsakymus į jo 2019 m. balandžio 19 d. skunde ir 2019 m. birželio 6 d. prašyme pateiktus klausimus.

47. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad į jo darbo stažą būtų įskaitytas laikotarpis, kai jis studijavo TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje, taip pat įskaitytas į darbo stažą pensijai gauti 1980 m. gegužės 31 d.–1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis. Savo skunde pirmosios instancijos teismui teikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta teisinio reguliavimo, neleidžiančio įskaitytų studijų TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje, atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šį pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nenurodžius jokių teisės normų prieštaravimo Konstitucijai argumentų, atmetė.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skundų VSDFV pateikė argumentus 2019 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-4513, kurio teisėtumas buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I2-873-821/2020 pagal pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad sprendimu pagrįstai buvo pakartotinai nenagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl jo VSDFV 2019 m. liepos 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-4513 išnagrinėtų 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 6 d. skundų.

49. Pareiškėjo teigimu 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į atsakovą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. VPE-SP2E-1100526, kuriame buvo nuspręsta nuo 2018 m. sausio 1 d. jam mokėti 389,59 Eur senatvės pensiją, patikslinimo. Pareiškėjo teigimu jis iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo suprato, jog į jo faktinį tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., kai pareiškėjas mokėsi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštojoje mokykloje, nors I. M. tas pats mokymosi laikotarpis buvo įskaitytas į jo socialinio draudimo pensijos stažą. J. V. nurodė, kad gavo VSDFV 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3235 ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4513, tačiau mano, kad nebuvo atsakyta.

50. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, nes pirmiau nurodytuose skunduose pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo nagrinėti atsakovo ir jo priimti sprendimai apskųsti teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I2-873-821/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą, o nagrinėdamas kitą pareiškėjo reikalavimų dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

51. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

52. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Anksčiau nagrinėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys. Jokių naujų ar reikšmingų aplinkybių, įvykusių ekonominių ar kitų pokyčių po priimtų ankstesnių teismų sprendimų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.

53. Anksčiau nagrinėtose administracinėse bylose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, kadangi jose dalyvavo tos pačios proceso šalys.

54. Apeliacinio skundo argumentai, kurie susiję su darbo stažo paskaičiavimu, kaip antai, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo atskirai nevertintų ir neatspindėtų 2020 m. kovo 30 d. sprendime ir pareiškėjo prašomų vertinti šioje nagrinėjamoje byloje įskaitant, jo nuomone, dokumentų, kaip antai, charakteristikos, baigiamosios atestacijos (nenumatytų Nuostatuose), bet, pasak pareiškėjo, neva, įrodančių jo darbo stažą, atmetami kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.

55. Kartu pažymėtina, kad J. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jam skirtingai nei kitam asmeniui, studijavusiam TSRS VRM Minsko aukštojoje mokykloje, į darbo stažą atitinkamas laikotarpis buvo įskaitytas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog VSDFV taip pat nurodė, kad dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė su 2019 m. balandžio 19 d. skundu, t. y. Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos ypatingojo archyvo, TSRS VRM Minsko aukštosios mokyklos išduotas dokumentų kopijas, pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui, kuris, įvertinęs šiuos dokumentus, 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-1355 1980 m. gegužės 31 d.–1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį įskaitė į J. V. pensijų socialinio draudimo stažą.

56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė