2021-03-31 Nr. AB-6378-3-62-3-00766-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2325-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00766-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. 2020 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį papildė, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Kauno AVPK) 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00682-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Medicininiai patikrinimo pažymėjimai, jog yra sveikas bei tinkamas laikyti (nešiotis) ginklą, jam buvo išduoti 2012 m. spalio 25 d. ir 2018 m. liepos 13 d. Po antrojo sveikatos patikrinimo prieš pareiškėją buvo sustiprintas kankinimas, todėl atsirado nemiga, apie mėnesį laiko teko vartoti migdomuosius, nukrito svoris. Šios problemos priežastis paaiškėjo 2019 m. rugpjūčio viduryje, kuomet keletą dienų bandyta jį kankinti pavojingų krovinių vežimo (ADR) kursų metu Kaune. Jis išsiaiškino tai vykdančius asmenis, priemones bei suprato, jog kriminalinė žvalgyba prieš jį naudojo A kategorijos ginklus. Gydymo įstaiga pateikė pareiškėjo sveikatos istoriją, iš kurios duomenų matyti, kad jau 2019 m. spalio 31 d. psichiatrė S. K. buvo parašiusi išvadą, jog jo psichinė sveikata gera, ginklą turėti gali. Duomenys rodo, kad sveikatos pažyma ginklui laikyti (nešiotis) (Forma 049/a) buvo neišduota dėl teisėsaugos veiksmų bei pareiškėjo klinikos vilkinimo, nes gydytoja vis paskirdavo naujų tyrimų, nepasirašė jam pakartotinai paprašius išduotos formos 049/a. Gydymo įstaiga vilkino pateikti informaciją, psichiatrė S. K. jam 2019 m. lapkričio 27 d. išdavė siuntimą kreiptis į psichiatrų medicininę komisiją, nors 2019 m. spalio 31 d. pati nustatė, kad jis yra sveikas ir ginklą turėti gali, ir padarė atitinkamą įrašą ligos istorijoje. Tačiau nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjui reikia tikrintis sveikatą psichiatrų komisijoje. Gauti sveikatos pažymą ginklui (Forma 049/a) per 20 dienų jis neturėjo jokių galimybių.

2.2. Pareiškėjas rūpinasi savo sveikata, nuolat sportuoja, neturi žalingų įpročių, ligų ar fizinių trūkumų, dėl kurių negalėtų turėti ginklo. Niekada gyvenime nevartojo migdomųjų, išskyrus apie mėnesį laiko 2018 m. rudenį. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir klinika) vilkino pažymos išdavimą, nors sveikatos istorijoje yra psichiatro įrašas, kad pareiškėjas yra sveikas ir gali laikyti ginklus.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) XI skyriaus 87–89, 91 punktais, Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-03039-e pareiškėjas buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą. Taip pat iš jo buvo paimti šaunamieji ginklai ir šaudmenys iki policijai pateiks medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a). Vadovaujantis Aprašo XII skyriaus 92.2, 93 punktais, Kauno AVPK 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-00682-e panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001581.

3.2. Kauno AVPK 2019 m. spalio 8 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pranešimas, kad nagrinėjamas D. K. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo taikymo ir nurodė, kad prašyme pateikti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog D. K. turi sveikatos sutrikimų ar problemų dėl psichinės būklės. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka policijai nepateikė medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a), todėl buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001581. Bylos medžiaga patvirtina, jog nėra jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo policijai laiku pateikti medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a).

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštasis skyrius 2019 m. spalio 8 d. pranešimu Nr. 3S-14138 Kauno AVPK nurodė, jog D. K. prašyme pateikti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad jis turi sveikatos sutrikimų ar problemų dėl psichinės būklės. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-03039-e pasitikrinti sveikatą per 20 darbo dienų ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a). Pareiškėjas apskundė pastarąjį sprendimą, tačiau teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi neatnaujino termino ir skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakė priimti. Pareiškėjas nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjo.

6. Teismas nurodė, kad Aprašo 92.2 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 18 d.) numatyta, jog pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina, kai asmuo per vieną mėnesį nuo įpareigojimo dienos be pateisinamų priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a). Kadangi pareiškėjas Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 19-IL-20-03039-e nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdė (to neginčija ir pats pareiškėjas), Kauno AVPK Sprendimu panaikino jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 92.2 punktą, leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikintas tik tuomet, jei reikalaujama medicininio patikrinimo pažyma nebuvo pateikta nesant pateisinamų priežasčių, kuriomis šiuo atveju laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku pasitikrinti sveikatos būklę. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis (pažymos išdavimui trukdė teisėsaugos institucijų atliekami veiksmai ir klinikos vilkinimas atlikti jai priskirtas funkcijas), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardijo, kaip teisėsaugos institucijos trukdė atlikti sveikatos patikrinimą, nepateikė jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, jog prieš jį buvo naudotos priemonės ir buvo trukdoma pasitikrinti sveikatą, pareiškėjas nenurodė, kodėl, gavęs 2019 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumento siuntimą, iki šiol nenuvyko į komisiją. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo gydymo įstaiga vilkino sveikatos patikrinimą, teismas taip pat nenustatė, kadangi iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog buvo išduotas siuntimas į komisiją, atliekami kiti tyrimai. Pareiškėjas aplinkybę, jog jis neserga jokiomis ligomis, patvirtinti (arba paneigti) galėjo tik teisės aktuose nustatyta tvarka priimta medicininio patikrinimo išvada, kuri iki Sprendimo priėmimo nebuvo priimta dėl pareiškėjo veiksmų – pareigos pasitikrinti sveikatą neįvykdymo.

8. Išanalizavęs įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgęs į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju surinkti duomenys apie pareiškėjo elgesį, leidę atsakovui preliminariai įtarti, jog pareiškėjas gali turėti sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali naudotis ginklu, o pareiškėjui jam nurodyta tvarka ir terminais tokių įtarimų nepaneigus, sudarė teisėtą bei pakankamą pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistavo didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius, kuriuos saugo Įstatymas, tikimybė. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįvykdė Kauno AVPK teisėtai nustatyto įpareigojimo, todėl jam pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą ir Kauno AVPK 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-00682-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Taip pat prašo apklausti liudytojus bei vertinti visus priedus, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui, kad sveikatos istorijoje yra psichiatro įrašas, jog pareiškėjas yra sveikas ir gali laikyti ginklus, kad byloje pateikti duomenys rodo, jog sveikatos pažyma ginklui laikyti (nešiotis) (Forma 049/a) buvo neišduota dėl teisėsaugos veiksmų bei klinikos vilkinimo, nes gydytoja vis paskirdavo naujų tyrimų, nepasirašė jam pakartotinai paprašius išduotos formos 049/a. Apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad:

11.1. Slaptųjų tarnybų darbas, trukdant jam pasitikrinti sveikatą, jo atžvilgiu yra force majeure (nenugalima jėga) ir visiškai pateisinama priežastis dėl ko jis negavo ir nepristatė policijai minėtos pažymos (Forma 049/a). Svarbiausi sveikatos požymiai norint laikyti ir nešiotis ginklą yra psichinė sveikata ir geras regėjimas. Tai, jog pareiškėjo psichinę sveikatą įvertino psichiatrė, akių būklę patikrino okulistė, įrodo įrašai jo sveikatos istorijoje. Jokie slaptųjų tarnybų duomenys į bylą nėra pateikti, taip pat jo ligos istorijoje nėra įrašų, įrodančių kad slaptosios tarnybos pateikė duomenis, leidžiančius suabejoti jo sveikata.

11.2. Teismo sprendimo teiginys, kad neva „Pareiškėjas neįvardija konkrečiai, kaip teisėsaugos institucijos trukdė atlikti sveikatos patikrinimą, nepateikia jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių jog prieš pareiškėją buvo naudotos priemonės ir buvo trukdoma pasitikrinti sveikatą“, neatitinka tikrovės, nes teismui pateiktuose dokumentuose pareiškėjas nurodė, kaip prokuroras A. V. su kitais bendrininkais jam kenkė sveikatai, atsisėdęs už nugaros, pateikė dokumentą su jo pavarde, kad dalyvavo su pareiškėju kursuose, kad po to pradėjo prakaituoti bei jausti kitus simptomus, jog tai nurodė savo gydytojai, kuri atliko sveikatos patikrinimą ir nerado infekcinės ar kitos įprastos ligos, kurią galima identifikuoti ir jai priskirti gausų prakaitavimą ir kt. Taip pat pateikė daug slaptųjų tarnybų darbuotojų nuotraukų, darytų klinikoje, bendravimo su klinikos vadovu tiek raštu, tiek žodžiu bei pateikė įrašus bei santrauką, įrodančius elementarų trukdymą, vilkinimą ir manipuliavimą pareiškėjo noru pasitikrinti sveikatą.

11.3. Teismo sprendimo teiginys, jog „Pareiškėjas taip pat nenurodo, kodėl, gavęs 2019-11-27 medicininio dokumento siuntimą (b. l. 88–89), nenuvyko iki šiol į komisiją“ irgi neatitinka realybės, nes jis pateikė visą informaciją apie savo nuogąstavimus, jog prieš jį gali būti panaudota vadinamoji baudžiamoji psichiatrija, nes viskas vyko ta linkme – nors psichiatrė padarė išvadą, kad pareiškėjas yra sveikas, tačiau vėliau pakeitė nuomonę, kaip pareiškėjas įtaria, paveikta teisėsaugos ir vadovo, ir parašė siuntimą į psichiatrų komisiją (GKK), tuomet, paskambinęs į psichiatrijos ligoninę vadovui dėl komisijos, pareiškėjas išgirdo, jog nereikia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui, kad pažyma, jog yra sveikas, bus išduota, nes jis niekada neturėjo problemų su psichine sveikata. Pareiškėjas pažymi, kad siuntimas galiojo ribotą laiką – 30 dienų.

11.4. Teismo sprendimo teiginys, jog „Duomenų, patvirtinančių jog pareiškėjo gydymo įstaiga vilkino sveikatos patikrinimą, taip pat nenustatyta, kadangi iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog buvo išduotas siuntimas į komisiją, atliekami kiti tyrimai.“ irgi neatitinka pareiškėjo pateiktos informacijos, kadangi iš teritorinės ligonių kasos duomenų apie jo apsilankymus klinikoje matyti, kad apsilankymai ištęsti laike – porą mėnesių. Taip pat pareiškėjas pateikė informaciją apie po daugelio apsilankymų prasidėjusį keistą šeimos gydytojos ir klinikos vadovo elgesį ir keistus vadovo argumentus apie konfliktinę situaciją bei poreikį jam praeiti kitą komisiją psichiatrinėje ligoninėje. Jeigu konfliktavo psichiatrė, psichologė, klinikos vadovas ir teisėsauga, tai neturėtų kenkti pareiškėjui, nes jis rodė pastangas pasitikrinti sveikatą, vyko į reguliarius patikrinimus klinikoje.

12. Dėl prašymo apklausti liudytojus pareiškėjas nurodo, kad prašo kviesti liudytojais VšĮ „Auki sveikas“ („(duomenys neskelbtini)“) direktorių E. A., kuris paliudytų aplinkybes dėl sveikatos pažymos (Forma 049/a) išdavimo vilkinimo, su kuo klinika konfliktavo dėl minėtos pažymos išdavimo, kokiu būdu klinikoje iš Kauno klinikų atsirado jo patikrinimui psichologė R. P., kas jos yra prirašyta slaptoje jo psichikos ligos istorijoje ir kodėl ši informacija neprieinama jam, kaip suinteresuotam asmeniui, kodėl staiga psichiatrė S. K. pakeitė savo nuomonę dėl jo psichinės sveikatos ir, nustačiusi, kad jis yra sveikas, dar po mėnesio vilkinimo išrašė siuntimą kitai psichiatrų komisijai ir kitas aplinkybes. Taip pat prašo kviesti liudytojais Valstybės saugumo departamento vadovą D. J., Kriminalinės policijos vadovą R. K., Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Ž. B., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovą A. M., generalinį prokurorą E. P., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vadovą V. K., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovą J. M., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovą R. P., Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovą R. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovą R. L., Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vadovą E. P. bei kitus specialiojo subjekto statusą turinčių institucijų bei subjektų vadovus liudyti dėl A kategorijos ginklų panaudojimo prieš pareiškėją, jo buvusios sutuoktinės priklausymo slaptosioms tarnyboms ir jos, kaip galimo organizatoriaus vaidmens šioje byloje, klinikoje vykdytos veiklos trukdant jam gauti sveikatos pažymą bei vykdomo jo persekiojimo ir kitų labai svarbių bylai aplinkybių.

13. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, ir mano, kad Kauno AVPK 2020 m. kovo 4 d. Sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2020 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-00682-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001581, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįvykdė Kauno AVPK nustatyto įpareigojimo, todėl jam pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo teismo sprendimą panaikinti, taip pat prašo apklausti liudytojus ir įvertinti visus įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribota teisė prašyti apklausti liudytojus pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kodėl tokio prašymo pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus netenkina.

19. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).

21. LVAT praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais (žr., pvz., 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje A-1200-575/2019).

22. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 18 d.) 87 punktą, teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmuo, turintis ginklą ar pageidaujantis įsigyti ginklą (kai yra pateikti dokumentai ir atlikti patikrinimai), kilus pagrįstam įtarimui (jei yra gauta informacija iš sveikatos priežiūros įstaigos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ar kitų institucijų arba iš asmens elgesio akivaizdžiai galima numanyti, kad jis serga ir (ar) turi fizinių trūkumų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąraše), gali būti įpareigotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą. Sprendime nurodomi motyvai, t. y. dėl kokių priežasčių asmuo įpareigojamas pasitikrinti sveikatą. Jei būtina atlikti stacionarinį tyrimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, 20 darbo dienų terminas gali būti pratęsiamas. Sprendimas dėl asmens įpareigojimo pasitikrinti sveikatą turi būti įkeliamas į PLVIS. Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 4 d.) 92.2 punktą, pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina, kai asmuo per vieną mėnesį nuo įpareigojimo dienos be pateisinamų priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a) arba egzamino išlaikymo pažymėjimo. Aprašo 93 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. <...>.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno AVPK buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2019 m. spalio 8 d. raštas Nr. 3S-14138 „Dėl duomenų pateikimo“ (I t., b. l. 163), kuriame prokuroras nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje nagrinėjamas D. K. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo taikymo, kuriame D. K. pateikti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad jis turi sveikatos sutrikimų ar problemų dėl psichikos būklės. Įvertinus tai, prokuroras prašė spręsti dėl D. K. priklausančių ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų paėmimo. Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-03039-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ (I t., b. l. 164–165), vadovaujantis Aprašo 87–89, 91 punktais, įpareigojo pareiškėją per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a). Šį Kauno AVPK sprendimą pareiškėjas prašė panaikinti, tačiau teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 151–153) neatnaujino termino ir šią skundo dalį atsisakė priimti. Pareiškėjas minėtos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė.

24. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a) Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 19-IL-20-03039-e nurodytu terminu teritorinei policijos įstaigai nepateikė, šio termino neprašė pratęsti. Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad medicininio patikrinimo išvados (Forma 049/a) jis teritorinei policijos įstaigai negalėjo pateikti dėl teisėsaugos, slaptųjų tarnybų veiksmų ir klinikos vilkinimo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (atitinkamų įstaigų procesiniais sprendimais; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu kreipėsi į kliniką su prašymu išduoti medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) ir ši vilkino tokio prašymo nagrinėjimą, taip pat nėra duomenų, kad klinika raštu atsisakė pareiškėjui pateikti minėtą išvadą).

25. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pareiškėjui neįvykdžius Kauno AVPK 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-03039-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ nustatyto įpareigojimo, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 92.2 ir 93 punktais, Sprendimu pagrįstai panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001581.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė