7d79defc-e037-4fc5-a8dc-04c6b6aecd1c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1646-661/2018 Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02597-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Martai Dundzytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei R. B., atsakovų J. G. ir D. G. atstovui Adv. Ričardui Suslavičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams J. G. ir D. G. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. G. ir D. G. 75 264,71 Eur žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas iÅ¡vengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijas, įraÅ¡ydamas į jas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelnÄ , be to, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Taip valstybės biudžetui padaryta žala, kuri nėra atlyginta. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė J. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo skirta 1 129,51 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

3. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti: iÅ¡ atsakovo D. G. 52 435,12 Eur (iÅ¡ jų: 23 824,43 Eur PVM ir 28 610,69 Eur pelno mokesčio) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ atsakovės J. G. 22 829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimÄ .

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ji, įvertinusi pirminio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, nustatė, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu bÅ«du siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetÄ . Bendrovės neapskaitytų pajamų suma patikrinimo akte apskaičiuota atsižvelgiant į bendrovės 2009–2010 m. kuro sÄ naudas, bazines kuro sÄ naudų normas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, VÄ® „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodytų automobilių darbinių variklių tÅ«rių vidurkius, Statistikos departamento skelbiamas vidutines kuro kainas, taksi paslaugas teikiančių bendrovių tarifų vidurkį. 2009 m. kiekvieno mėn. pabaigoje bendrovė kompensuodavo vairuotojams kuro įsigijimo iÅ¡laidas.

Pagal bendrovės pateiktÄ darbinės atskaitomybės lentelę už 2009 m. 10–12 mėn. bendrovės įsiskolinimo vairuotojams už kurÄ 2009-12-31 nenustatyta. Pagal 2010-12-31 balansÄ skola atskaitingiems asmenims sudarė 12 6649 Lt, iÅ¡ jų: 115 763 Lt skola vairuotojams už kurÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2010 m. vairuotojams už kurÄ pinigų nemokėjo. IÅ¡ bendrovės pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, kad 2009–2010 m. įforminti J. G. ir D. G. 247 404 Lt įnaÅ¡ai į bendrovės kasÄ , iÅ¡ jų: 2009 m.

– 232 424 Lt, 2010 m. – 14 980 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog J. G. mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo 4 228 Lt pajamų už 2008 m., 2 654 Lt už 2009 m.; D. G. pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m. deklaravo 2 981 Lt, 2008 m. – 5 022 Lt, 2009 m. – 6 746 Lt, 2010 m. – 9 574 Lt pajamų, t. y. minėti asmenys deklaravo daug mažiau pajamų nei įnešė į bendrovės kasÄ .

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai J. G. ir D. G. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę. Patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, kad nei J. G., nei D. G. sutaupyti 247 404 Lt įnaÅ¡ams į bendrovės kasÄ neturėjo galimybių. Bendrovės darbuotojams buvo mokami labai maži atlyginimai (2009 m. vid. darbo užmokestis sudarė 123 Lt, 2010 m. – 158 Lt). Ä®vertinus pirminio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu bÅ«du siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetÄ .

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės J. G. 22 829,59 Eur, iš atsakovo D. G. 52 435,12 Eur žalos atlyginimo; priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų J. G. ir D. G. 902,50 Eur žyminio mokesčio ir 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismo kolegija Å¡ioje byloje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu įpareigodamas ieÅ¡kovę patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodydamas, kad to nepadarius imsis veiksmų, nustatytų CPK 299 straipsnyje, pateikdamas nurodymus dėl ieÅ¡kinio reikalavimų formuluotės, atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės pobÅ«džio, teiktinų įrodymų, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.

7. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytus reikalavimus atsakovams.

8. Atsakovų J. G. ir D. G. atstovas prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtų, arba jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Jis nurodė, jog BylÄ pirmiau nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas netinkamai jas aiÅ¡kindamas ir taikydamas, nurodydamas ieÅ¡kovei pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Patikslintas ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, o priimtas turėjo bÅ«ti atmestas iÅ¡ esmės pažeidus CPK nuostatas bei teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principus. Atsakovų atstovas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo iÅ¡ esmės nurodė Å¡iuos su pradiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutikimo motyvus:

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo iÅ¡imčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas nebegali iÅ¡ naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 prokurorui ar teismui iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, ji nebuvo įgijusi civilinio ieÅ¡kovo statuso, o teismas baudžiamuoju įsakymu nepripažino ieÅ¡kovei teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Taigi ieÅ¡kinys atsakovui D. G. pareikÅ¡tas neteisėtai ir turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, o jo atžvilgiu iÅ¡kelta byla nutraukta CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Ikiteisminis tyrimas apelianto D. G. atžvilgiu buvo pradėtas dėl nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. padarytų nusikalstamų veiksmų, t. y. su Å¡ia data (2010 m. gruodžio 31 d.) turėjo bÅ«ti siejamas ieÅ¡kovės susižinojimo momentas apie jo teisių pažeidimÄ . Tačiau ieÅ¡kinį VMI pateikė tik 2015 m. gruodžio 22 d., taigi ieÅ¡kovė praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl žalos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo objektyvios priežastys, kurios realiai sutrukdė jai per nurodytÄ terminÄ baudžiamojoje byloje, ar atskirai civilinio proceso tvarka pateikti ieÅ¡kinį.

11. IeÅ¡kovė negalėjo realiai tikėtis gauti reikalaujamas sumas ir ji pati prisidėjo prie žalos atsiradimo. Spėjimais ir prielaidomis mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiavo pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ . Mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotos pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ , taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnį, 162 276 Lt PVM ir 97 997,00 Lt sumos negalėjo bÅ«ti pripažintos kaip realiai patirta žala ar realiai tikėta gauti suma CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, ieÅ¡kovė patvirtino, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi vykdyti administracinio teismo sprendimus ir dalimis dengti priteistas sumas, o ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė pati VMI. Taigi ieÅ¡kovė, suvokdama, kad toks jo elgesys iÅ¡ esmės yra žalingas jai pačiai, prisiėmė žalos, kuriÄ Å¡iuo metu reikalauja priteisti iÅ¡ apeliantų, atsiradimo rizikÄ . IeÅ¡kovė laisva valia pateko į tokiÄ padėtį, kad ji nebegalės atgauti priteistų sumų iÅ¡ bendrovės, todėl yra pagrindas apeliantus atleisti nuo civilinės atsakomybės.

12. Atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad kiekvienas atskirai ar kartu jokio turto, iÅ¡skyrus byloje areÅ¡tuotÄ Å¾emės sklypÄ , neturi. J. G. yra pensijos amžiaus, turi antrÄ invalidumo grupę, gauna tik senatvės paÅ¡alpÄ , kompensuojamÄ sias iÅ¡mokas bei naÅ¡lių arba naÅ¡laičių pensijÄ ir minimalias darbo užmokesčio pajamas. D. G. nustatytas vos 35 proc. darbingumo lygis. Å ios aplinkybės sudaro reikÅ¡mingas kliÅ«tis atsakovams susirasti darbus, o tai nulemia jų mažas pajamas.

Teismui patenkinus ieškinį visiškai, sprendimo įgyvendinimas sukels apeliantams dar sunkesnius padarinius – negalės skirti pakankamai lėšų gydymui ir kils reali grėsmė jų sveikatai, neturės lėšų susimokėti už komunalinius patarnavimus, dėl ko kils reali grėsmė, jog bus priversti išeiti gyventi „į gatvę“, negalės skirti pakankamai lėšų maistui, taip kils reali grėsmė gyvybei. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatytos faktinės aplinkybės 13.

IeÅ¡kovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) kreipėsi į teismÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. G. ir D. G. 75 264,71 Eur žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas iÅ¡vengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaracijas, įraÅ¡ydamas į jas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelnÄ , be to, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Taip valstybės biudžetui padaryta žala, kuri nėra atlyginta. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė J. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo skirta 1 129,51 Eur dydžio bauda.

14. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, 2017 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį (b.t. II., b.l. 49), praÅ¡ydama priteisti: iÅ¡ atsakovo D. G. 52 435,12 Eur (iÅ¡ jų: 23 824,43 Eur PVM ir 28 610,69 Eur pelno mokesčio) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ atsakovės J. G. 22 829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimÄ .

15. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog ji, įvertinusi pirminio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, nustatė, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu bÅ«du siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetÄ . Bendrovės neapskaitytų pajamų suma patikrinimo akte apskaičiuota atsižvelgiant į bendrovės 2009–2010 m. kuro sÄ naudas, bazines kuro sÄ naudų normas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, VÄ® „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodytų automobilių darbinių variklių tÅ«rių vidurkius, Statistikos departamento skelbiamas vidutines kuro kainas, taksi paslaugas teikiančių bendrovių tarifų vidurkį. 2009 m. kiekvieno mėn. pabaigoje bendrovė kompensuodavo vairuotojams kuro įsigijimo iÅ¡laidas.

Pagal bendrovės pateiktÄ darbinės atskaitomybės lentelę už 2009 m. 10–12 mėn. bendrovės įsiskolinimo vairuotojams už kurÄ 2009-12-31 nenustatyta. Pagal 2010-12-31 balansÄ skola atskaitingiems asmenims sudarė 12 6649 Lt, iÅ¡ jų: 115 763 Lt skola vairuotojams už kurÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2010 m. vairuotojams už kurÄ pinigų nemokėjo. IÅ¡ bendrovės pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, kad 2009–2010 m. įforminti J. G. ir D. G. 247 404 Lt įnaÅ¡ai į bendrovės kasÄ , iÅ¡ jų: 2009 m.

– 232 424 Lt, 2010 m. – 14 980 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog J. G. mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo 4 228 Lt pajamų už 2008 m., 2 654 Lt už 2009 m.; D. G. pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2007 m. deklaravo 2 981 Lt, 2008 m. – 5 022 Lt, 2009 m. – 6 746 Lt, 2010 m. – 9 574 Lt pajamų, t. y. minėti asmenys deklaravo daug mažiau pajamų nei įnešė į bendrovės kasÄ .

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai J. G. ir D. G. nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę. Patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, kad nei J. G., nei D. G. sutaupyti 247 404 Lt įnaÅ¡ams į bendrovės kasÄ neturėjo galimybių. Bendrovės darbuotojams buvo mokami labai maži atlyginimai (2009 m. vid. darbo užmokestis sudarė 123 Lt, 2010 m. – 158 Lt). Ä®vertinus pirminio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ ir bendrovės veiklos vykdymo aplinkybes, patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, jog bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaitė dalies pajamų už suteiktas vežimo paslaugas ir tokiu bÅ«du siekė sumažinti mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetÄ .

16. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014, priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ D. G. atžvilgiu, 2014 m. gegužės 22 d. nurodyta, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-05-08 raÅ¡tu Nr. (12.14-30-8)-46-KD-3512 informavo, kad civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00013-12 nereikÅ¡. (II bylos tomo 106 b.l.).

17. LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015, kurioje buvo kaltinama J. G., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį dėl 262174 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Teismas Å¡iame nuosprendyje konstatavo, jog pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje yra reikalaujama iÅ¡ kaltinamosios priteisti visÄ mokesčių sumÄ , tai yra 262174 Lt, apskaičiuotÄ minėtame 2014-07-02 patikrinimo akte už visÄ tikrinimo laikotarpį, tai yra 2009-2010 m.

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove tikrinamuoju laikotarpiu buvo tik iki 2009-09-24. IÅ¡ ieÅ¡kinyje pateikiamų argumentų spręstina, kad reikalavimas atlyginti minėto dydžio žalÄ yra siejamas tiek su jos kaip įmonės vadovės veikla, tiek su jos kaip įmonės vienintelės akcininkės tikrinamuoju laikotarpiu statusu. Tačiau nagrinėjamoje byloje J. G. baudžiamoji atsakomybė yra kildinama tik iÅ¡ jos kaip bendrovės vadovės neteisėtos veiklos.

Jos kaip akcininkės veiksmų ar neveikimo teisėtumas Å¡ioje byloje nebuvo vertintas, nes tai peržengtų reiÅ¡kiamo kaltinimo ribas, pažeistų asmens teisę į gynybÄ . Sisteminė BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamajame procese gali bÅ«ti nagrinėjami tik reikalavimai, sietini su byloje nagrinėjama nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.

18. IeÅ¡kovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtoje baudžiamojoje byloje teikė apeliacinį skundÄ dėl nuosprendžio dalies, kuria Vilniaus VMI civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovės J. G. valstybės naudai 75930,84 EUR. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-451/201 iÅ¡nagrinėjęs šį apeliacinį skundÄ atmetė.

19. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., mokesčių mokėtojui (juridiniam asmeniui) buvo priskaičiuota sumokėti 262 174 Lt mokesčių. Mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktai, buvo ginčijami, tačiau galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi mokesčių administratoriaus iÅ¡vados paliktos nepakeistos.

Vilniaus apygardos teismo 2015-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1871-565/2015 patvirtintas ieÅ¡kovo VMI prie FM kreditorinis reikalavimas 122356,79 Eur sumai, nebuvo tenkintas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro ir neturės galimybių patenkinti IeÅ¡kovės reikalavimų. Teisiniai argumentai Dėl D. G. atsakomybės 20. IeÅ¡kovės nuomone, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, nes yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Baudos paskirtos už nusikalstamų veikų padarymÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovai, teismui patenkinus reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį, bus nubausti pakartotinai už tÄ patį nusikaltimÄ , nes nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekia valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

21. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog D. G. tikrinamuoju laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas nuo 2009-09-25 iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2010-12-31.

22. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 D. G. atžvilgiu 2014-05-22 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo asmuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., dėl to, kad jis nuo 2009-09-25 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ataskaitų pateikimÄ bei veiklÄ , tyčia, pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnį, siekdamas iÅ¡vengti 82261 Lt (23824,43 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn. ir 2010 m.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų taksi paslaugų, užpildė ir elektroniniu bÅ«du pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas, įraÅ¡ant neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t.y. nurodant mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumÄ bei 82261 Lt (23824,43 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ PVM sumÄ , taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas. D. G., siekdamas iÅ¡vengti viso 98787 Lt (28610,69 Eur) pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, gautų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 ir 2010 m. suteiktas taksi paslaugas, užpildė ir elektroniniu bÅ«du pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 ir 2010 metų metines pelno mokesčio deklaracijas, įraÅ¡ant neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnÄ , nurodant mažesnę bendro mokestinio laikotarpio veiklos rezultatų sumÄ ir 98787 Lt (28610,69 Eur) mažesnę mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ apskaičiuoto pelno mokesčio sumÄ , taip nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnÄ .

23. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tačiau ir tokiais atvejais ieÅ¡kinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011 ir kt.). Taigi sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, jog ieÅ¡kovas Vilniaus apskr. VMI dublike pripažino faktus, kad 2014-05-08 raÅ¡tu Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-3512 nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00013-12 medžiagoje (kaltinamasis D. G.) civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorei J. K. 2013-04-09 priėmus nutarimÄ atskirti ikiteisminį tyrimÄ , 2013-05-13 baudžiamojoje byloje pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį Nr. (12.14-30-8.)-46-KD-2445 262.174,00 Lt sumai, kuriame atsakove nurodė tik J. G..

25. Nurodyti ieÅ¡kovo Vilniaus apskr. VMI pripažinti faktai (CPK 182 str. 1d. 5 p. ) visiÅ¡kai atitinka ir bylos aplinkybes - ieÅ¡kovas Vilniaus apskr. VMI baudžiamojoje byloje Nr. 1-1915-506/2014 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 38-1-00013-12) prokurorui ar teismui iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieÅ¡kinio D. G. nepareiÅ¡kė, Vilniaus apskr. VMI baudžiamojoje byloje neįgijo civilinio ieÅ¡kovo statuso, o tai reiÅ¡kia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-22 baudžiamuoju įsakymu nepripažino ieÅ¡kovei teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

26. Atsižvelgiant į tai, byla iÅ¡kelta atsakovo D. G. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p. pagrindais, nes pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę, kaip jau minėta, civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma, paduodant pareiÅ¡kimÄ prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios; priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 11 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.), ir tik iÅ¡imtiniais atvejais ieÅ¡kinys gali bÅ«ti neiÅ¡nagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), tačiau ir tokiu atveju ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).

27. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualu ir tai, jog ikiteisminis tyrimas D. G. atžvilgiu buvo pradėtas dėl nuo 2009-09-25 iki 2010-12-31 padarytų nusikalstamų veiksmų, o civilinį ieÅ¡kinį Vilniaus apskr. VMI jam pateikė tik 2015 m. gruodžio 28 d. Todėl ieÅ¡kovas Vilniaus apskr. VMI taip pat praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai priteisti.

28. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamoje byloje yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Minėtas terminas yra praleistas reikÅ¡mingai ir ieÅ¡kovė nepraÅ¡o jo atnaujinti. Tokiu atveju laikytina, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovo D.

G. atžvilgiu ir ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje netenkintinas. Dėl J. G. atsakomybės 29. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. atžvilgiu 2015-03-31 buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir skyrė jai 30 MGL, t.y. 1129,51 eur dydžio baudÄ , o baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje, kurioje J. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d., nutraukė suėjus senaties terminui.

Å ioje baudžiamojoje byloje Vilniaus AVMI atsakovei J. G. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo 262174 Lt sumai ir pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendyje dėl civilinio ieÅ¡kinio pasisakyta, kad be J. G. likusiu mokestinio tikrinimo laikotarpiu įmonės vadovu buvo D. G.. Teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad minėtas asmuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2009-09-25 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas iÅ¡vengti atitinkamo dydžio PVM ir pelno mokesčio, užpildė ir pateikė Vilniaus AVMI PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, įraÅ¡ant į jas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelnÄ , be to apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Å ie duomenys leidžia teismui spręsti, kad civilinio ieÅ¡kovo J. G. reiÅ¡kiamų reikalavimų iÅ¡sprendimas neabejotinai gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms. Tačiau baudžiamasis procesas nenumato tokių asmenų įtraukimo į procesÄ trečiųjų asmenų statuse, toks veiksmas apsunkintų procesÄ , tai prieÅ¡tarautų LR Baudžiamojo proceso kodekso 1 str. reglamentuotai baudžiamojo proceso paskirčiai, todėl spręstina, kad civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ios baudžiamosios bylos rėmuose negali bÅ«ti nagrinėjimas.

Minėtu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas Vilniaus AVMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, o civiliniam ieškovui - Vilniaus AVMI - išaiškino, kad savo procesines teises gali realizuoti civilinio proceso nustatyta tvarka.

30. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ (Nr. 1A-451/2015) pagal nuteistosios J. G. gynėjo ir Vilniaus AVMI apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžio, 2015-10-16 priėmė nutartį, kuria atmetė J. G. gynėjo ir Vilniaus AVMI apeliacinius skundus. Å i nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-843/2015 J. G. buvo pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 222 str., 32. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad nors situacija, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas suėjus senaties terminui, savaime neeliminuoja asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ tokiu atveju tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių taisyklių (CPK II dalis, XIII skyrius) ir nustatinėti visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas, inter alia ir neteisėtus veiksmus, nes prejudicinis faktas tokiu atveju neatsirado (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009).

Taigi ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad J. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nebuvo išteisinta, o tiesiog baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, savaime neatleidžia ieškovės nuo atsakovės J. G. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir konkrečios žalos sumos įrodinėjimo.

33. Papildomai pažymėtinas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali, todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

34. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje teismui palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , prieÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ prasidėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Byloje esantys duomenys bei LITEKO duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė dar ikiteisminio tyrimo metu, ieÅ¡kovas apie nesumokėtas į biudžetÄ lėšas iÅ¡ esmės sužinojo po atlikto pakartotinio mokestinio tyrimo 2012 m. sausio 18 d. Taigi teismas mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

35. Nagrinėjamu atveju J. G. atsakomybė įmonės kreditoriui yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla užbaigta, o VMI prie FM kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o žala valstybės biudžetui buvo padaryta dėl J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, netinkamo pareigų vykdymo ir neteisėtų veiksmų. Valstybės biudžetui padaryta žala kilo iš J.

G. neteisėtų veiksmų, jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, priskirtų funkcijų netinkamo vykdymo, nes pagal BAÄ® 21 str., bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , tai pat pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p., bÅ«dama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ ir už kitų Å¡iame bei kituose teisės aktuose, netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovės pareigas.

Šių pareigų netinkamas vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Žala (23173,95 Eur PVM) valstybės biudžetui nebūtų atsiradusi, jeigu J. G. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitytos visos įvykusios ūkinės operacijos, gautos pajamos ir apskaita tvarkoma pagal BAĮ nuostatas, o pateiktose PVM deklaracijose būtų įrašyti teisingi duomenys. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad tarp J.

G. neteisėtų veiksmų ir valstybės biudžetui padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys ir ji yra atsakinga už jos vadovavimo laikotarpiu valstybės biudžetui padarytÄ 23173,95 Eur PVM žalÄ .

36. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimÄ gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v.

R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti žalÄ remiasi atliktais mokestinių patikrinimų aktais, kuriuose konstatuoti mokestinių pažeidimų faktai. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-05-31 balanso duomenimis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga valstybės biudžetui viso 122356,79 Eur (iÅ¡ jų: 46654,02 Eur PVM, 4699,95 Eur PVM baudos, 27225,42 Eur PVM delspinigių, 28610,69 Eur pelno mokesčio, 2838,28 Eur pelno mokesčio baudos, 11626,39 Eur pelno mokesčio delspinigių, 401,76 Eur mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 16,67 Eur mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ delspinigių).

38. IÅ¡ 122356,79 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo valstybės biudžetui sumos į civilinio ieÅ¡kinio sumÄ yra įtrauktos 46654,02 Eur PVM ir 28610,69 Eur pelno mokesčio sumos, kurios buvo apskaičiuotos Vilniaus AVMI atlikto pakartotinio UAB ”(duomenys neskelbtini)” patikrinimo metu (2012-07-02 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-05-77-10, tikrintas laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31). Pakartotinio patikrinimo akte konstatuota, kad 2012-01-18 patikrinimo akte Nr. (4.65)-05-77-3 nustatyta, jog bendrovėje tikrintu laikotarpiu buhalterinė apskaita tvarkyta pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 16 str. 1 d., 19 str. 1 d. nuostatas bei 2004-04-13 LR Mokesčio administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAÄ®) 40 str. nuostatas, todėl mokestinio patikrinimo metu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir Å¡i iÅ¡vada nepakeista.

39. J. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose dirbo nuo tikrinto laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2009-01-01 iki 2009-09-24, ir yra atsakinga už nurodytu vadovavimo laikotarpiu padarytÄ 23173,95 Eur PVM žalÄ valstybės biudžetui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis patikrinimo aktu už 2009 m. sausio mėn. apskaičiuotos PVM sumos buvo įskaityta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos mokesčių permokos, J. G. yra atsakinga už padarytÄ ir likusiÄ neatlygintÄ 22829,59 Eur PVM žalÄ valstybės biudžetui.

40. Byloje atsakovė nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, paneigiančių ieškovės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes.

41. Teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A602-409/2014 Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. kovo 31d. įsiteisėjusio nuosprendžio nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, jog ieÅ¡kovė įrodė atsakovės J. G. civilinės atsakomybės sÄ lygas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Byloje nėra duomenų apie Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl ko jos ir nepriteistinos. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. G. a.k. (duomenys neskelbtini), 22829,59 Eur (PVM) valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimÄ , kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas Alvydas Barkauskas