2021-11-17 Nr. AB-24220-3-63-3-00314-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2155-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 16S-117-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti NŽT atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0800 ha J. Ž. iki 1940 m. turėtos žemės, Palangos mieste, atkūrimo pareiškėjui būdo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su prašymu kreipėsi į Palangos miesto valdybą kaip pretendentas į J. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto turto nuosavybės teisių atkūrimą. Palangos miesto valdyba 1992 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 127 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ 2 punktu atkūrė pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę. Palangos miesto valdyba 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 „Dėl žemės sklypų“ 8.3.1 punktu, atsižvelgdama į Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 18 d. potvarkį, pareiškėjui suteikė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Palangos miesto valdyba 1996 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 234 „Dėl valdybos 1992-16-18 Nr. 127 ir 1992-07-20 Nr. 146 potvarkių galiojimo“, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 1996 m. birželio 21 d. reikalavimą Nr. P-50, nusprendė sustabdyti Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 18 d. potvarkio 127 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ priedėlio 71 punkto ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 „Dėl žemės sklypų“ 8.3.1 punkto galiojimą.

4. Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2007 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. T2-148, kuriuo nuspręsta panaikinti Palangos miesto valdybos 1996 m. liepos 25 d. potvarkį Nr. 234. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA), iš kurios 2007 m. spalio 25 d. gavo atsakymą, kad nėra galimybės įforminti nuosavybę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliu planu prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuotą bei valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 3 d. pareiškėjas gavo raštą iš Klaipėdos AVA, kuriame nurodoma, kad, išanalizavus ir patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografinę medžiagą, Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ne J. Ž. nuosavybės teise turėtoje žemėje, šis sklypas 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas, reaguodamas į naujai pateiktus duomenis, pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. balandžio 29 d. išduotą pažymą Nr. R4-1690 apie nuosavybę, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo plano eksplikacijoje įrašytas savininkas J. Ž., sklype Nr. 389 turėjęs 1707 kv. m sodybos žemės.

6. Pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. iš NŽT Palangos skyriaus gavo pranešimą, kad šis skyrius parengė sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę. Pareiškėjas elektroniniu paštu informavo NŽT Palangos skyrių, jog posėdyje nedalyvaus ir nesutinka su pranešime nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. informuotas, kad atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė atkurti nuosavybės teises už negrąžintą žemės dalį atlyginant pinigais.

7. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad dar 1991 m. prašyme jis nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Šis prašymas buvo realizuotas ir įvykdytas Palangos miesto valdybos 1992 m. birželio 18 d. ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkiais, kurie vėliau buvo sustabdyti bei 2007 m. liepos 26 d. sprendimu atnaujinti. Pareiškėjas nekeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, ji buvo išreikšta aiškiai, t. y. kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Ž. turėtą žemę būtų atkuriamos natūra.

8. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ir Administracija netinkamai ir neobjektyviai vertino situaciją, kai jo atžvilgiu buvo sustabdytas Palangos miesto valdybos potvarkių galiojimas. Laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d. atsakovas ir Administracija neteisėtai priėmė sprendimus, kurie leido kitiems subjektams įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypus, taip pat nesiėmė jokių teisinių priemonių ginti pareiškėjo interesus ir ginčyti priimtus sprendimus, kurių juridinė reikšmė – nuosavybės teisių įgijimas. Mano, kad buvo nepagrįstai įvertinta, kad J. Ž. turėtas žemės sklypas Nr. 389 nepatenka į žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas. Tokiu būdu atsakovas, būdamas suklaidintas Administracijos, dėl savo neveikimo bei pasyvumo priėmė neteisėtą Sprendimą.

9. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad NŽT siųsti laiškai bei pranešimai jo nepasiekdavo, kadangi nuo 2000 m. juose nurodytu adresu jis negyveno.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad, remiantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančiais nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, buvęs savininkas J. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 1,4008 ha žemės: 1,02 ha (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 7; 0,1704 ha (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 389; 0,2104 ha (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 354. Pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią 0,3502 ha buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos 1,4008 ha žemės dalį.

12. Administracija 2007 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2-1-416-(1.14) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)” ir 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2-1-76-(1.14) „Dėl J. Ž. valdyto žemės sklypo” informavo pareiškėją, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šis sklypas 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nenutraukta, ji yra teisėta ir galiojanti. Pareiškėjui taip pat buvo pranešta apie naujus faktinius duomenis, kad, patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją, nustatyta, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 pareiškėjui skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ne J. Ž. nuosavybės teise turėtoje žemėje.

13. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu 0,1704 ha (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo Nr. 389 ribose nėra galimybės suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi visa teritorija užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais.

14. Atsakovo nuomone, NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę, skundžiamas Sprendimas yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Kadangi nebuvo galimybių likusią žemę grąžinti natūra, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu bei 21 straipsnio 5 dalimi, buvo nuspręsta nuosavybės teises pareiškėjui atkurti atlyginant pinigais.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo pageidaujama natūra susigrąžinti žemė yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir yra reikalinga šiems pastatams eksploatuoti. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 16.6-2774, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 9 bei 1996 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 1062. Minėti įsakymai nenuginčyti, galioja, todėl būtina vadovautis viešo registro duomenimis, kadangi visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsniu, nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. Ž. nuosavybės teisės pagrindu valdytą žemę, pagal dabartinį administracinį pasiskirstymą esančią (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja, jog žemė būtų grąžinta natūra turėtoje vietoje. Palangos miesto valdyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 1991 m. gruodžio 23 d. prašymą, 1992 m. birželio 18 d. priėmė potvarkį Nr. 127 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 146 „Dėl žemės sklypų“, kuriais nutarė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir suteikė pareiškėjui žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas 1996 m. gegužės 21 d. raštu Nr. P-50 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merą su reikalavimu sustabdyti minėtus Palangos miesto valdybos potvarkių dalis, kuriomis buvo nutarta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises ir suteikti jam žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Palangos miesto valdyba, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo reikalavimą, 1996 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. 234 „Dėl Valdybos 1992-06-18 Nr. 127 ir 1992-07-20 Nr. 146 potvarkių galiojimo“, kuriuo nutarė sustabdyti 1992 m. birželio 18 d. ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkių galiojimą prašomoje apimtyje. Klaipėdos AVA 1998 m. vasario 9 d. rašte Nr. 72 „Dėl E. B. prašymo“ pareiškėjui paaiškino, kad 1992 m. birželio 16 d. ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkiais jam nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi jie neatitiko 1991 m. patvirtinto Palangos miesto detalaus suplanavimo projekto sprendinių. Rašte teigiama, kad iki kol nebus patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, nėra galimybės atkurti nuosavybės teises Palangos miesto centrinėje dalyje. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-148 „Dėl Palangos miesto valdybos 1996-07-25 sprendimo Nr. 234 pripažinimo netekusiu galios“ nuspręsta panaikinti Palangos miesto valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 234.

20. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos AVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 901 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nurodoma, jog, pagal pareiškėjo pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3502 ha žemės. Taigi pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas išreiškė valią, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir neišreiškė valios dėl jokio kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises natūriniu būdu į žemę, buvusią savininko turėtoje vietoje.

22. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos AVA 2007 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2.1-416-(1.14) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra buvusio savininko turėtoje vietoje, kadangi teritorija patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuotą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog minėtas žemės sklypas 2004 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1937 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuotas, kad iki 2015 m. kovo 1 d. piliečiai gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

23. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir nurodė, kad, remiantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančiais dokumentais bei kartografine medžiaga, iki nacionalizacijos J. Ž. valdytos žemės vietoje yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, kurie skirti juose esantiems pastatams eksploatuoti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad įsakymai, kurių pagrindu ginčo teritorijoje buvo suformuoti žemės sklypai, būtų nuginčyti ar panaikinti, todėl jie galioja ir sukelia teisines pasekmes tretiesiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis pareiškėjo 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme pareikšta valia, siekė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos jo pageidaujamu būdu – natūra turėtoje vietoje, tačiau dėl aukščiau nurodytų priežasčių neturėjo galimybės to padaryti, todėl skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

24. Teismas pažymėjo, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vėlesnėse Atkūrimo įstatymo redakcijose buvo nustatyta galimybė pretendentams pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, t. y. piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

25. Teismas akcentavo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, jog įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra, tačiau taip pat buvo numatyta galimybė negrąžinti turto natūra, o jį išpirkti iš buvusių savininkų, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

26. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigine kompensacija. Pareiškėjo ginčijamu administraciniu aktu atlikta teisinių santykių kvalifikacija yra pagrįsta aktualiu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismine praktika. Nenustatęs NŽT 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 16S-117-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo E. B. skundą atmetė. Netenkinęs reikalavimo dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,800 ha J. Ž. iki nacionalizacijos turėtos žemės Palangos mieste atkūrimo būdo.

III. 27. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, netinkamai vertino faktines aplinkybes, išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

29. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra svarbu tai, jog, asmeniui pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, šis sklypas negali būti laikomas laisvu ir skiriamas tretiesiems asmenims, taip pat teismas neteisingai įvertino faktinių aplinkybių visumą, nevertino, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galima suformuoti atskirą žemės sklypą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju buvo itin grubiai pažeistos ne tik jo konstitucinės teisės, bet ir teisėti lūkesčiai atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas labai formaliai ir paviršutiniškai aptarė šias aplinkybes, ignoruodamas svarbiausią aplinkybę – kol buvo sustabdytas norminių aktų galiojimas (nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d.), kurių pagrindu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, tretiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių įregistravimo data yra 2003 m. rugsėjo 22 d.); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių įregistravimo data yra 1996 m. spalio 18 d.)), į kuriuos pretenduoja pareiškėjas.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad akto galiojimo sustabdymas yra ypatingas veiksmas, dėl kurio atsiranda neigiamos pasekmės – neapibrėžtumas ir nestabilumas teisiniuose santykiuose. Akivaizdu, kad neigiamos teisinės pasekmės kilo sustabdžius minėtų administracinių sprendimų (potvarkių) galiojimą. Sprendimas sustabdyti potvarkių galiojimą turi laikiną pobūdį, t. y. iki kol bus priimtas sprendimas dėl potvarkių galiojimo. Sprendimo dėl potvarkių sustabdymo negalima traktuoti kaip sprendimo dėl potvarkių panaikinimo. Palangos miesto valdybos potvarkiai buvo galiojantys, išskyrus laikotarpį nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d., kai buvo sustabdyti. Taigi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas pareiškėjui Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146, galėjo būti suformuotas ir suteiktas kitiems asmenims tik panaikinus minėtą potvarkį. Pareiškėjas nurodo, kad neaišku, kodėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesiėmė spręsti susidariusios situacijos. Dėl šių institucijų neveikimo ir nerūpestingumo buvo akivaizdžiai pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė gero administravimo principą – užtikrinti pareiškėjo nuosavybės teisių apsaugą.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino nurodytas faktines aplinkybes, pasiremdamas vienintele faktine aplinkybe, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra buvusio savininko turėtoje vietoje, kadangi teritorija patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuotą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nevertino nurodytų institucijų (ne)veikimo sukurtų pasekmių kontekste. Klaipėdos AVA 1998 m. vasario 9 d. rašte nurodė, kad kol nebus patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, nėra galimybės atkurti nuosavybės teises Palangos miesto centrinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas šią faktinę aplinkybę nurodė, tačiau nevertino ir netyrė, kada išnyko nurodytas pagrindas ir kada turėjo būti priimtas pareiškėjo atžvilgiu sustabdytų norminių aktų atnaujinimas. Šiuo atveju neginčytina aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo įgyvendinamą teisę ir teisėtą lūkestį, jog nuosavybės teisės jam bus atkurtos būtent į konkretų žemės sklypą, tačiau dėl aplaidaus ir neteisėto institucijų (ne)veikimo ši teisė buvo eliminuota.

33. Atsakovas kartu su Administracija netinkamai ir neobjektyviai įvertino situaciją, kai pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdytas norminio akto galiojimas, kuriuo atkurta nuosavybės teisė. Laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d. jie neteisėtai priėmė sprendimus, kurie leido kitiems subjektams įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypus, nesiėmė jokių teisinių priemonių ginti pareiškėjo interesus ir ginčyti priimtus sprendimus, kurių juridinė reikšmė – nuosavybės teisių įgijimas, nesiėmė veiksmų nutraukti nuomos sutartį ar ją ginčyti teismine tvarka, nepagrįstai vertino, kad J. Ž. turėtas žemės sklypas Nr. 389 nepatenka į žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei S. (duomenys neskelbtini), ribas. Taigi atsakovo Sprendimas yra neteisėtas.

34. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinių aplinkybių visumą, dėl to liko neįvertinta aplinkybė, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

35. Atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, t. y. prieš priimdamas Sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises pinigais jis neįsitikino, ar visa pareiškėjo žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietovėje, o apsiribojo vien tik tuo, jog visas pareiškėjo žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, nepateikiant pareiškėjui dokumentų, kas, kada ir kokiu teisiniu pagrindu visą žemės plotą priskyrė valstybės išperkamai žemei. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1982 ha, o jame esančio pastato bendras plotas yra 553,73 kv. m, užstatytas pastatu plotas yra 383 kv. m. Taigi minimalus žemės sklypo plotas statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintą Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (toliau – ir Metodika), ir yra 735 kv. m arba 0,0735 ha. Taigi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingas minimalus plotas yra 0,0735 ha, kai tuo tarpu šio pastato eksploatacijai suformuotas ir išnuomotas žemės sklypo plotas yra net 0,1982 ha, o tai 2,7 karto viršija minimaliai pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą.

36. Pareiškėjas teigia, kad minėtos Metodikos 10 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą mažiausią valstybinės žemės dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo, jeigu yra būtinas ir naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti (statinio priklausiniams eksploatuoti) ir neviršija 10 procentų apskaičiuoto pagal Metodikos 6 punktą valstybinės žemės ploto. Šiuo atveju 0,1982 ha ploto žemės sklype yra tik inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, jokių kitų pastato priklausinių nėra.

37. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suformuotas per didelis žemės sklypas, o tai reiškia, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės gauti žemę natūra, šios žemės dalis nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei.

38. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, konstatavo, jog NŽT pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigine kompensacija, skundžiamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

40. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

41. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 16.6-2774 (sklypas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 13.6- 2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 9 ir 1996 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 1062 (sklypas nuosavybės teise priklauso M. J. T.). Šie apskrities viršininko įsakymai nenuginčyti, yra galiojantys, terminas jiems ginčyti yra praleistas, todėl, esant nenuginčytiems individualiems teisės aktams, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog minėti aktai buvo priimti neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 16S-117-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį atlyginant už ją pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,0800 ha J. Ž. iki 1940 m. turėtą žemę Palangos mieste atkūrimo pareiškėjui būdo.

45. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki nacionalizacijos J. Ž. nuosavybes teise valdytos žemės vietoje yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, kurie skirti juose esantiems pastatams eksploatuoti, nėra duomenų, kad įsakymai, kurių pagrindu ginčo teritorijoje buvo suformuoti žemės sklypai, būtų nuginčyti ar panaikinti, taip pat konstatavęs, jog, nesant galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teises jo pageidaujamu būdu – natūra turėtoje vietoje, padarė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, ir atmetė pareiškėjo skundą.

46. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, netinkamai vertino faktines aplinkybes, išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

48. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą ir turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3502 ha žemės. 1991 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas tuometinei Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esančią (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja žemę atkurti natūra turėtoje vietoje.

51. Palangos miesto valdyba 1992 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 127 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ 2 punktu nusprendė atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiems turto savininkams arba jų teisėtiems paveldėtojams pagal pridedamą priedėlį, kurio 71 numeriu įrašytas E. B.. Palangos miesto valdyba, remdamasi 1992 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 127, 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 „Dėl žemės sklypų“ 8.3.1 papunkčiu, nusprendė suteikti pareiškėjui E. B. 800 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

52. Palangos miesto valdyba, atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo 1996 m. gegužės 21 d. rašte Nr. P-50 nurodytą reikalavimą, 1996 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 234 „Dėl Valdybos 1992-06-18 Nr. 127 ir 1992-07-20 Nr. 146 potvarkių galiojimo“ nusprendė sustabdyti 1992 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 127 priedėlio 71 punkto ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 146 8.1.3 punkto galiojimą. Klaipėdos AVA 1998 m. sausio 11 d. raštu Nr. 72 „Dėl E. B. prašymo“ informavo pareiškėją, kad buvo nustatyta, jog 800 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteiktas neteisėtai (neatitiko 1991 m. patvirtinto Palangos miesto detalaus suplanavimo projekto nuostatų), taip pat pažeidžiant Atkūrimo tvarkos 34 punktą. Nurodė, kad kol nebus patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, nėra galimybių skirti pareiškėjui sklypą (duomenys neskelbtini).

53. Byloje yra pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 17 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-148 „Dėl Palangos miesto valdybos 1996-07-25 sprendimo Nr. 234 pripažinimo netekusiu galios“ nusprendė panaikinti Palangos miesto valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 234.

54. Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. spalio mėn. sprendimu Nr. 1839 nusprendė atkurti nuosavybės teises į E. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,15 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), individualiai statybai. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės į E. B. tenkančią žemės valdos dalį – 0,2002 ha – bus atkurtos vėliau, pareiškėjui pasirinkus atlyginimo būdą.

55. Klaipėdos AVA 2007 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2.1-416-(1.14) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad ji negali įforminti nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuotą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); šis sklypas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2664 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini); nuomos sutartis nenutraukta, yra teisėta ir galiojanti. Šiuo raštu Klaipėdos AVA pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Palangos miesto savivaldybę dėl galimybės atlikti detalaus plano korektūrą, suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

56. Klaipėdos AVA 2008 m. kovo 3 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo 2008 m. sausio 31 d. prašymą, nurodė, kad, išanalizavus ir patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją, Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ne J. Ž. žemėje, pasiūlė pareiškėjui atvykti į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių susipažinti su kartografine medžiaga, esant galimybei pateikti papildomus dokumentus, kurie galėtų padėti patikslinti J. Ž. valdyto žemės sklypo ribas.

57. Pareiškėjas Klaipėdos AVA pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. R4-1690, kurioje nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kretingos apskrities Palangos miesto netermininės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo plano eksplikacijoje įrašytas savininkas Ž. J., sklype Nr. 389 turėjęs 1707 kv. m sodybos žemės.

58. Byloje yra pateiktas NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 16 d. raštas, kuriuo pretendentai, taip pat ir E. B., informuoti apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir galimybę iki 2012 m. birželio 1 d. pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Byloje taip pat yra pateiktas NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštas, kuriuo informuota apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus, ir nurodyta, kad piliečiai iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

59. NŽT Palangos skyrius 2020 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. 16PAŽI-111-(14.16.34.) nurodė, kad valstybės išperkamo ir nesusigrąžinamo natūra nekilnojamojo turto indeksuota vertė yra 997,07 Eur. NŽT 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 16S-117-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. B.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į E. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2002 ha žemės, atlyginant kitais būdais – pinigais, indeksuota 0,2002 ha žemės vertė – 997,07 Eur.

60. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Sprendimu, teigia, kad 1991 m. pateiktame prašyme jis nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje, šiame prašyme išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo jis niekada nekeitė; NŽT ir Administracija netinkamai ir neobjektyviai vertino situaciją, kai buvo sustabdytas Palangos miesto valdybos potvarkių galiojimas, laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 25 d. iki 2007 m. liepos 26 d. neteisėtai priėmė sprendimus, kurių pagrindu kitiems asmenims buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nesiėmė jokių teisinių priemonių ginti pareiškėjo interesus, nepagrįstai vertino, kad J. Ž. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas Nr. 389 nepatenka į žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas.

61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, padarė išvadas, iš esmės remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais paaiškinimais, nevertino, ar priimant skundžiamą Sprendimą buvo išnaudotos visos galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teises jo pageidaujamu būdu – natūra turėtoje vietoje, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

62. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teisę natūra yra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises natūra į J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę iki nacionalizacijos turėtoje vietoje. Palangos m. valdybos 1992 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 127 ir 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį ir nuspręsta suteikti 800 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šių Palangos m. valdybos potvarkių galiojimas buvo sustabdytas Palangos m. valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 234, o 2007 m. liepos 26 d. sprendimu nuspręsta panaikinti Palangos m. valdybos 1996 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 234, kuriuo buvo sustabdytas potvarkių, kuriais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės ir suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), galiojimas. Priėmus 2007 m. liepos 26 d. sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra buvo tęsiama. Klaipėdos AVA 2007 m. spalio 25 raštu Nr. 2.1-416-(1.14) informavo pareiškėją, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra buvusio žemės sklypo savininko turėtoje vietoje ir įteisinti Palangos miesto valdybos potvarkiu suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliu planu prie nuosavybės teise valdomų pastatų suformuotą bei VĮ Registrų centre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu 58 metų laikotarpiui išnuomotas (duomenys neskelbtini); išanalizavus ir patikslinus buvusio savininko J. Ž. valdyto 0,1707 ha žemės sklypo Nr. 389 kartografiją, Palangos miesto valdybos potvarkiu skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ne J. Ž. turėtoje žemėje.

63. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė pareiškėjo skunde nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino priežasčių, dėl kurių Palangos miesto valdybos potvarkiai, kuriais pareiškėjui buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo realizuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo ir netyrė aplinkybių, ar Palangos miesto valdybos potvarkiu pareiškėjui skirtas 0,0800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas J. Ž. turėtoje žemėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš argumentų, dėl ko pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra žemės sklypo, kurį nuosavybės teise valdė buvęs savininkas, vietoje ir nėra galimybės įteisinti Palangos miesto valdybos potvarkiu suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra tai, kad skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į J. Ž. iki nacionalizacijos valdyto 0,1707 ha sklypo Nr. 389 ribas. Pažymėtina, kad, nors NŽT teigia, kad pareiškėjui skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į J. Ž. iki nacionalizacijos valdyto 0,1707 ha sklypo Nr. 389 ribas, byloje nėra tikslių duomenų, kurioje vietoje buvo J. Ž. nuosavybės teisėmis valdyta žemė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar NŽT, priimdama ginčijamą sprendimą, nagrinėjo šias aplinkybes ir kokiu pagrindu ji padarė minėtą išvadą. Ši aplinkybė, t. y. vieta, kurioje buvęs žemės sklypo savininkas valdė žemę nuosavybės teise, yra esminė nustatant, ar nuosavybės teisės gali būti atkurtos natūra buvusio žemės sklypo savininko turėtoje vietoje. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo Klaipėdos AVA 2007 m. spalio 25 d. raštą Nr. 2.1-416-(1.14), kuriuo jis buvo informuotas, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra buvusio žemės sklypo savininko turėtoje vietoje ir įteisinti Palangos miesto valdybos potvarkiu suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, NŽT atstovė negalėjo teismui paaiškinti aplinkybių, susijusių su J. Ž. priklausiusio žemės sklypo kartografavimu, taip pat paaiškinti, kokiais duomenimis remiantis buvo nuspręsta, jog pareiškėjui Palangos miesto valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 146 skirtas žemės sklypas nepatenka į J. Ž. iki nacionalizacijos valdyto 0,1707 ha sklypo Nr. 389 ribas, ar buvo tikslinamos J. Ž. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribos pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus. NŽT atstovė paaiškino, kad galbūt įvyko klaida.

65. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, jog žemės sklypas, kurio plotas 0,1982 ha, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT ir iki 2062 m. rugpjūčio 23 d. yra išnuomotas (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kuriam teisės aktais pavesta organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tikrinant išnuomotus valstybinės žemės sklypus, turi nustatyti, ar valstybinės žemės nuomininkai laikosi nuomos sutarties sąlygų, ar išnuomotas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą, ar išnuomotas žemės sklypas yra prižiūrimas ir neapleistas, ar statinių eksploatavimui suformuotas ne per didelis, t. y. racionalus žemės sklypo dydis, reikalingas statiniui eksploatuoti. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, t. y., prieš priimdamas Sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises pinigais, jis neįsitikino, ar visa pareiškėjo žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei, neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietovėje, o apsiribojo tik argumentais, jog visas žemės plotas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, nepateikdamas dokumentų, kokiu teisiniu pagrindu visas žemės plotas priskirtas valstybės išperkamai žemei.

66. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, Atkūrimo tvarkos 34 punkto nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, visų pirma grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje), taip pat į Konstitucinio Teismo doktriną, pripažintina, jog žemės grąžinimą natūra buvusiems žemės savininkams valstybė laiko prioritetiniu klausimu.

67. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino šios nutarties 63 punkte nurodytų pareiškėjo argumentų, nesiaiškino, ar NŽT, priimdama pareiškėjo skundžiamą Sprendimą, svarstė klausimą dėl galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, įvertinus žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiam pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, išnaudojo visas galimybes, siekdama pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą turtą.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių, jog šiuo atveju nėra galimybių atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį jo pasirinktu ar kitu būdu (išskyrus kompensaciją).

69. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. NŽT, nustačiusi, kad nėra galimybės atkurti pareiškėjui nuosavybės teise jo pageidaujamu būdu, privalėjo apie tai pranešti pareiškėjui ir pasiūlyti visus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, taikytinus pareiškėjo situacijai.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų. Nagrinėjamu atveju nesant byloje pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai spręsti, kad šiuo atveju nėra galimybės nuosavybės teises pareiškėjui atkurti jo pageidaujamu būdu, taip pat nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjas gavo iš atsakovo pasiūlymą (-us) apie kitus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog NŽT skundžiamą Sprendimą priėmė, išnaudojusi visas galimybes, siekdama natūra atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises išmokant piniginę kompensaciją.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, yra teisiškai svarbios ir reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Šioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus, išnagrinėti kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šioje byloje pasisakyti dėl ginčo esmės. Be to, nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė