2017-02-22 Nr. AB-4290-3-61-3-04049-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-74-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04049-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. (G. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. N. (G. N.) (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 12 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-11365, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes teismas tuo pačiu klausimu jau buvo priėmęs sprendimą; 2) panaikinti Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2D-13086(7.9), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo; ir 3) įpareigoti Inspekcijos Vilniaus skyrių surašyti S. L. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos aktą ir pateikti S. L. nurodymą per 3 mėnesius savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą Statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. N. skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjo keltame ginče akivaizdžiai vyravo civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjas G. N. 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašydamas atnaujinti terminą šiai nutarčiai apskųsti.

Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad 2016 m. spalio 17 d. teismo nutartis jam buvo įteikta teisme, 2016 m. lapkričio 3 d. Atsiimant nutartį pareiškėjui pranešta, kad ši nutartis jo atstovui buvo įteikta elektroninėmis ryšių priemonėmis 2016 m. spalio 17 d. Atstovas pareiškėjui nurodė, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) paskyroje 2016 m. spalio 17 d. buvo patalpinta informacija, kad 2016 m. spalio 17 d. priimta skundžiama teismo nutartis, tačiau, bandant atsidaryti elektroninį dokumentą, pasirodydavo pranešimas, jog „šis dokumentas nėra skaitmenizuotas“. Atsižvelgiant į tai, buvo laukta, kol nutartis bus atsiųsta paštu, tačiau, to nesulaukus, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame jam ir buvo įteikta skundžiamos nutarties kopija. Pareiškėjas pabrėžė, kad skundas nebuvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis ir skunde nebuvo pateiktas pageidavimas dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundžiamos nutarties kopija jam turėjo būti atsiųsta paštu. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 152 straipsnio 3 punktu, teigė, kad 7 dienų terminas šiai nutarčiai apskųsti skaičiuotinas nuo 2016 m. lapkričio 3 d., todėl baigėsi 2016 m. lapkričio 10 d.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. N. atskirąjį skundą,

Teismas pažymėjo, kad proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai), o, ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis (109 str.). Atitinkamai, pagal ABTĮ 74 straipsnio 7 ir 8 dalis, teismas advokatams procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena tokiais atvejais laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylą vedė per advokatą Alfredą Sokolovskį, prie skundo pridėta pareiškėjo ir A. Sokolovskio sudaryta atstovavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 18 d. buvo skaitmenizuota ir išsiųsta A. Sokolovskiui elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjo argumentai, esą skundžiama teismo nutartis turėjo būti siunčiama pareiškėjui ir ne elektroninėmis priemonėmis, o paštu, atmestini. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatas, laikytina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui A. Sokolovskiui buvo įteikta 2016 m. spalio 19 d., todėl atskirasis skundas dėl jos turėjo būti pateiktas iki 2016 m. spalio 26 d. 24.00 val. Tuo tarpu pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė tik 2016 m. lapkričio 10 d.

Teismas atkreipė dėmesį į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjo atstovas matė, kad 2016 m. spalio 17 d. elektroninių paslaugų portale buvo patalpinta informacija apie 2016 m. spalio 17 d. priimtą nutartį, tačiau ji nebuvo skaitmenizuota ir todėl nebuvo galima pamatyti jos teksto. Šie argumentai taip pat atmestini, kadangi iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog skundžiama teismo nutartis buvo skaitmenizuota ir kartu su lydraščiu advokatui A. Sokolovskiui išsiųsta 2016 m. spalio 18 d. Pažymėtina, kad advokatas A. Sokolovskis dėl techninių kliūčių atidarant minėtą nutartį į Vilniaus apygardos administracinį teismą nesikreipė, prašymo šią nutartį jam išsiųsti paštu nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neveikė operatyviai. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atskirajame skunde nurodytos termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir negalėjo būti pripažintos objektyviu pagrindu atnaujinti praleistą terminą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti šį terminą netenkintas, o jo atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

IV. Pareiškėjas G. N. 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad nutartis elektroninių ryšių priemonėmis jam gali būti įteikta tik tuo atveju, jeigu tokį pageidavimą jis išreiškė skunde. Šiuo atveju pareiškėjui atstovavo advokatas, tačiau tai nekeitė nutarties įteikimo advokatui tvarkos ir skundžiama teismo nutartis pareiškėjo advokatui turėjo būti įteikta tokia pat tvarka kaip ir nutartį įteikiant pačiam pareiškėjui. Be to, pareiškėjo atstovas skunde taip pat nenurodė pageidaujantis teismo nutartį gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. spalio 17 d. teismo nutartis jam ar jo atstovui turėjo būti įteikta asmeniškai arba paštu. Kadangi ši nutartis pareiškėjui asmeniškai įteikta 2016 m. lapkričio 3 d., o atskirasis skundas paduotas 2016 m. lapkričio 10 d., laikytina, kad jis nepraleido termino atskirajam skundui paduoti.

Tuo atveju, jei teismas nustatys, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas, pareiškėjas prašo atnaujinti šį terminą. Pareiškėjo teigimu, advokatui paaiškinus, jog buvo pradėta neelektroninė byla, o teismo nutartis 2016 m. spalio 17 d. neįkelta į EPP paskyrą, buvo laukiama, kol ši nutartis bus atsiųsta paštu. Pareiškėjas, nesulaukęs, kol jam bus atsiųsta nutartis, 2016 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą ir tik šią dieną jam buvo įteikta skundžiamos nutarties kopija. Taigi, pareiškėjas sąžiningai laukė, kol teismo nutartis bus atsiųsta paštu, ir, šios nutarties nesulaukęs, ėmėsi aktyvių veiksmų kreipdamasis į teismą. Pareiškėjas pažymi, kad terminas buvo praleistas nedaug – 14 dienų nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo (2016 m. spalio 27 d.) ir 7 dienoms nuo nutarties įteikimo pareiškėjui (2016 m. lapkričio 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. N. atskiruoju skundu siekė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad šis skundas buvo paduotas praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 7 dienų terminą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis praleido terminą atskirajam skundui paduoti, o jei šis terminas buvo praleistas, mano, jog yra pakankamas pagrindas terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje TA502-69/2014, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-438/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, inter alia (lot. – įskaitant, be kita ko) advokatus (ABTĮ 47 str. 1 d. ir 4 d. 1 p.). Tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui; atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais (ABTĮ 48 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ABTĮ 109 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau nei per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai); šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalis inter alia numato, kad teismas šaukimus ir pranešimus advokatams įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Vadinasi, nutartį paskelbus pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, šios nutarties kopija elektroninių ryšių priemonėmis yra siunčiama pareiškėjo atstovui (advokatui) nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis ir (arba) ar išreiškė pageidavimą teismo nutartį gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiama 2016 m. spalio 17 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui A. Sokolovskiui per EPP buvo išsiųsta kitą dieną po nutarties paskelbimo, t. y. 2016 m. spalio 18 d. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. spalio 17 d. nutarties įteikimo diena laikytina po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena – 2016 m. spalio 19 d. (ABTĮ 74 str. 7 ir 8 d.), todėl paskutinė atskirojo skundo dėl pastarosios nutarties pateikimo diena buvo 2016 m. spalio 26 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. 14 dienų praleidęs ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (132 str. 2 d. ir 151 str.). Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje TA146-26/2010, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-989-552/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-602/2016). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA624-70/2014, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo nedelsiant imtis veiksmų susipažinti su skundžiama teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. Sokolovskis numatė, kad skundžiama teismo nutartis jam bus pateikta per EPP paskyrą ir todėl šią paskyrą patikrino (tikrinimo data nenurodyta). Advokatui per EPP paskyrą pranešta, kad 2016 m. spalio 17 d. buvo priimta skundžiama nutartis, bet, bandant atsidaryti elektroninį dokumentą, paskyroje buvo nurodoma, jog „šis dokumentas nėra skaitmenizuotas“. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartis su lydraščiu buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. spalio 18 d., nepraleidžiant ABTĮ 109 straipsnyje nustatyto 3 darbo dienų nuo nutarties priėmimo termino. Sistemoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įkeltas dokumentas (skaitmenizuota nutartis) vėliau buvo redaguota ar su ja buvo atlikti kiti veiksmai. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. atskirajame skunde (b. l. 100-102) Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad jo atstovui A. Sokolovskiui nepavyko susipažinti su 2016 m. spalio 17 d. nutarties turiniu (bandymo data nenurodyta), o 2016 m. lapkričio 22 d. atskirajame skunde (b. l. 117-118) pažymėjo, kad dokumentą su nutarties turiniu buvo bandyta atidaryti kelias dienas iš eilės (bandymų datos nenurodytos), tačiau nesėkmingai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas (jo atstovas) po daugkartinių nesėkmingų bandymų susipažinti su skundžiamos nutarties turiniu ne kreipėsi į EPP administratorių ar Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdamas šiuos nesklandumus pašalinti, o nusprendė laukti galbūt paštu išsiųstos popierinės nutarties kopijos. Pareiškėjas neteigė susisiekęs su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir teiravęsis, kokiu būdu jam bus pateikta ši nutarties kopija. Po daugiau nei dviejų savaičių nuo skundžiamos 2016 m. spalio 17 d. nutarties priėmimo, 2016 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas asmeniškai kreipėsi į teismą ir gavo šios nutarties kopiją. Taigi pareiškėjas, vos ėmęsis aktyvių veiksmų teismo nutarčiai gauti, ją gavo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas (jo atstovas) anksčiau negalėjo kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį teismą dėl šios nutarties kopijos gavimo arba kad pareiškėjui (jo atstovui) būtų buvusios sudarytos kitokios kliūtys savalaikiai parengti atskirąjį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui (jo atstovui) laiku paduoti atskirąjį skundą, o terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl pareiškėjo (jo atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016). Be to, akcentuotina, jog šiuo konkrečiu atveju 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas 15 dienų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad terminas buvo praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendžia, jog pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties paduoti ir nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Remiantis tuo, terminas atskirajam skundui paduoti neatnaujintinas, o pareiškėjo 2016 m. lapkričio 10 d. atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. N. (G. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė