CB-2215-2-55-3-00567-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-73-1075/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00567-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 8 d. Nr. CB-2215-2-55-3-00567-2024-1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOVICI“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOVICI“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir susijusių reikalavimų, išvadas teikiančios institucijos Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas,

n u s t a t ė:

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teisę atmesti tiekėjo paraišką ir pasiūlymą, kai perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas ar kiti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas), taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Šalių ginčas patenka į nacionalinio – VPĮ ir Europos Sąjungos – Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) ir Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva 89/665) – teisinio reguliavimo sritį.

3. Byloje taikytina VPĮ 2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3258 redakcija (su ginčo pirkimui aktualiais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XIV-1669).

4. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnio nuostatas, Europos Sąjungos institucijų aktų išaiškinimo klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) (SESV 267 straipsnio 1 dalies b punktas, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtas procesinis sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnis), todėl, iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnis, CPK 3 straipsnio 5 dalis).

5. Dėl šalių ginčui taikytinos Europos Sąjungos teisės turinio ir ją aiškinančios jurisprudencijos aiškinimo kasacinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą grindžiamas tuo, kad šalių ginčui spręsti aktualių kai kurių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus taikant tiek acte clair, tiek acte éclairé doktrinas.

6. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas į Teisingumo Teismą kreipiasi ne galutine nutartimi (CPK 260 straipsnis), t. y. ja šalių ginčas neišsprendžiamas iš esmės, teisėjų kolegija, nepažeisdama CPK 361 straipsnio nuostatų, bylos teisės ir fakto klausimus pristatys tik tiek, kiek reikia prejudicinio sprendimo priėmimo procesui.

I. Šalių ginčui spręsti aktualus Lietuvos teisinis reguliavimas

7. VPĮ 2 straipsnyje („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“), inter alia, įtvirtinta:

<...>

20. Netinkama viešojo pirkimo paraiška – viešojo pirkimo paraiška, kurią pateikęs viešojo pirkimo kandidatas atitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą arba neatitinka minėtuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.

<...>

42. Viešojo pirkimo paraiška (toliau – paraiška) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria reiškiamas pageidavimas dalyvauti šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.

8. VPĮ 17 straipsnyje („Pagrindiniai pirkimų principai“), inter alia, įtvirtinta:

1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

9. VPĮ 45 straipsnyje („Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai“), inter alia, nustatyta:

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 46 straipsniu;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;

5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą. <...>

6) nėra šio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

<...>

21. Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:

1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;

2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;

3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;

5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

<...>

5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

10. VPĮ 46 straipsnyje („Tiekėjo pašalinimo pagrindai“), inter alia, nustatyta:

<...>

6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, <...>;

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

<...>

8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

9. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

11. VPĮ 58 straipsnyje („Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus“), inter alia, nustatyta:

1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba apie sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos.

<...>

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

<...>;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

<...>

5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

12. VPĮ 79 straipsnyje („Dinaminė pirkimo sistema“), inter alia, nustatyta:

<...>

4. Atlikdama pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji organizacija laikosi riboto konkurso taisyklių. Dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems kandidatams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o kandidatų skaičius pagal šio įstatymo 54 straipsnio nuostatas nėra ribojamas. <...>

<...>

8. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.

13. VPĮ 101 straipsnyje („Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus“), inter alia, nustatyta:

<...>

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

<...>

3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.

14. VPĮ 103 straipsnyje („Pretenzijos nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje“), inter alia, nustatyta:

<...>

3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalies taikymo“ 1 punkte nurodyta:

1. Nustatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalis, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalis, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 9 dalis taikoma perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms viešuosius pirkimus, ir perkantiesiems subjektams, atliekantiems pirkimus.

II. Pagrindinės šalių ginčo aplinkybės ir jo eiga teismo procese

16. Perkančioji organizacija (atsakovė) vykdė viešąjį pirkimą „Lengvųjų automobilių užsakymai (lengvųjų automobilių pirkimas – pardavimas ir lengvųjų automobilių nuoma) per CPO LT elektroninį katalogą dinaminėje pirkimų sistemoje“ (Pirkimo Nr. 521242, toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2020 m. lapkričio 19 d. Tiekėja (ieškovė) pateikė paraišką ir 2023 m. sausio 23 d. buvo informuota apie tai, kad jai leista dalyvauti Dinaminėje pirkimo sistemoje (toliau – DPS). Atsakovė 2023 m. kovo 30 d. informavo ieškovę apie Pirkimo dokumentų patikslinimą, t. y. kad keičiama Pirkimo dokumentų sąlyga dėl pašalinimo pagrindų – be kitų nuostatų ir papildymų, įtraukiamas VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė informavo ieškovę, kad bus vykdoma tiekėjų, kuriems leista dalyvauti DPS, planinė pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos atitikties patikra. Ieškovė pateikė atsakovei prašomus dokumentus ir informaciją.

17. Atsakovė gavo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Koordinavimo komisija) 2024 m. balandžio 12 d. raštą. Jame Koordinavimo komisija nurodė iš atsakingų institucijų (Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos) gautus duomenis apie ieškovę ir kitus su ja susijusius asmenis bei institucijų pateiktus vertinimus, kad ieškovė turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Koordinavimo komisija savo rašte taip pat pažymėjo, kad jai pateiktas Valstybės saugumo departamento raštas buvo įslaptintas, todėl įslaptinti duomenys dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų Koordinavimo komisijos rašte nenurodyti, tik paminėta, kad jie detalizuoja, sukonkretina ir papildo neįslaptintus duomenis.

18. Ieškovė 2024 m. balandžio 24 d. pateikė pasiūlymą dėl konkretaus pirkimo, tačiau jis nebuvo vertintas, o jos paraiška buvo atmesta.

19. Atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. informavo ieškovę apie priimtą sprendimą, kad ji pašalinta iš Pirkimo procedūrų Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1 papunkčio ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu (toliau – Sprendimas). Sprendime nurodoma, kad atsakovė yra gavusi kompetentingos institucijos – Koordinavimo komisijos išvadą dėl ieškovės.

20. 2024 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kurią grindė argumentais, kad Sprendimas buvo nemotyvuotas ir neargumentuotas, nedetalizuota informacija apie Koordinavimo komisijos raštą (išvadą) (nenurodyta jo data, pavadinimas, tekstas ar pagrindinis turinys), ieškovei nesuteikta esminė informacija dėl jos padėties ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto taikymo pagrįstumo. Ieškovė, spėdama, kad atsakovė galėjo turėti būtent Koordinavimo komisijos 2024 m. balandžio 12 d. raštą, Pretenzijoje taip pat nurodė argumentus dėl šio rašto neprivalomumo perkančiajai organizacijai, jo neatitikties teisės aktų nuostatoms ir kt.

21. 2024 m. gegužės 17 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, jame informavo, kad Pretenzija netenkinama. Atsakyme pažymėta, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į Koordinavimo komisijos 2024 m. balandžio 12 d. išvadą, iš kurios duomenų nustatyta, kad tiekėja turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Ši išvada apima ir kitų kompetentingų valstybės institucijų turimą informaciją apie tiekėją, todėl atsakovė nurodė neturinti pagrindo kvestionuoti Koordinavimo komisijos ar kitų jos išvadoje nurodytų institucijų kompetencijos spręsti dėl tiekėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

22. Ieškovė, nesutikdama su atsakymu į Pretenziją, kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir prašė teismo panaikinti Sprendimą bei grąžinti ieškovę į DPS, taip pat išreikalauti iš atsakovės jos ir Koordinavimo komisijos susirašinėjimą, be kita ko, raštą, kurio pagrindu priimtas Sprendimas. Teismas išreikalautus duomenis 2024 m. birželio 14 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga. Tačiau dar iki 2024 m. birželio 14 d. nutarties priėmimo dėl teismų elektroninės sistemos veikimo ypatumų (kol dokumentams nebuvo suteikta žyma „nevieša“) ieškovės atstovai susipažino su sistemoje į bylą pateiktų raštų turiniu. 2024 m. birželio 25 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo papildymo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo papildymo bei dubliko dalį, kurioje ieškovė teikė argumentus, susijusius su Koordinavimo komisijos raštu (dėl jo neįpareigojančio pobūdžio, rašte nurodytų duomenų netikslumo, neaktualumo ir pan.). Teismas argumentavo, kad ieškinio pagrindo papildyme nurodytos aplinkybės nebuvo paminėtos ieškovės kreipimesi, pareikštame atsakovei išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Be to, anot teismo, ieškinio pagrindo pakeitimas po atsakovės atsiliepimo pateikimo užvilkins pasirengimą nagrinėti šią bylą ir be reikalo apsunkins pasirengimo procedūras, privers kitus dalyvaujančius byloje asmenis kartoti jau atliktus procesinius veiksmus.

23. Bylą išnagrinėję iš esmės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškovės ieškinį. Teismai laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, esant bent vienam iš VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų, o dėl Sprendimo pašalinti ieškovę iš DPS VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, todėl VPĮ nuostatos, susijusios su proporcingumo vertinimu ir „apsivalymo“ instituto taikymu, nėra aktualios.

24. Teismai nusprendė, kad perkančioji organizacija turi teisę pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį atmesti tiekėjo pasiūlymą, esant šių būtinųjų sąlygų visumai: pirmoji sąlyga – turi būti paskelbta (įvesta) mobilizacijos, karo ar nepaprastoji padėtis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, turi būti priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo; antroji sąlyga – turi būti nustatyta bent viena iš alternatyvių VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų ar sąlygos dalių. Pasak teismų, nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti ieškovės paraišką ir pašalinti ją iš DPS, nustatytos.

25. Teismai nurodė, kad Sprendimą iš esmės lėmė ne perkančiosios organizacijos valia ar apsisprendimas (diskrecija), o privalomas teisės aktas ir jame įtvirtina teisės norma – VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas ir jo taikymą įtvirtinančios atitinkamos Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriomis perkančioji organizacija privalėjo vadovautis ir kurių privalėjo laikytis, vykdydama viešojo pirkimo procedūras. Teismai vertino, kad jeigu atsakovė būtų nesivadovavusi minėtomis normomis bei iš kompetentingų institucijų gauta informacija ir būtų sudariusi viešojo pirkimo sutartį, t. y. vertinusi (papildomai) visą situaciją kitaip, nei tą padarė minėtos įstatymo specialiai tam įgalintos institucijos, ji būtų pažeidusi imperatyvias įstatymo normas, kitų teisės aktų reikalavimus, valstybės interesus, taip pat nepatenkinusi savo pačios poreikio.

26. Teismai taip pat nusprendė, kad buvo užtikrintas ieškovės veiksmingos teisių gynybos principas. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę tai, kad atsakovė Sprendime nurodė, jog dėl ieškovės buvo gauta Koordinavimo komisijos išvada, sudaranti pagrindą vertinti, jog nurodytas subjektas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Atmesdama Pretenziją, atsakovė nurodė, kad Koordinavimo komisija yra pateikusi raštą su kompetentingų institucijų surinkta informacija, iš kurios nustatyta, jog tiekėja turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kad ši išvada apima ir kitų kompetentingų valstybės institucijų turimą informaciją apie tiekėją, todėl kvestionuoti Koordinavimo komisijos ar kitų jos išvadoje nurodytų institucijų kompetencijos spręsti dėl tiekėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui perkančioji organizacija pagrindo neturi. Taip pat buvo nurodytos Pirkimo sąlygų ir VPĮ nuostatos, kuriomis vadovaudamasi perkančioji organizacija atmetė ieškovės paraišką (Pirkimo sąlygų A dalies 15.13.1 papunktis ir VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas). Teismų vertinimu, kiek tai neprieštaravo teisės aktų reikalavimams, atsakovė nurodė Sprendimo esmę, faktinį ir teisinį pagrindą, o pateikti daugiau informacijos atsakovė neturėjo teisės.

27. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame ieškovės kasaciniame skunde dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo iš esmės nurodoma, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė, Sprendimą priėmusi slaptos Koordinavimo komisijos išvados, su kuria ieškovė neturėjo teisės susipažinti, pagrindu, užtikrino ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir pakankamai motyvavo, kodėl ieškovės paraiška atmetama. Be kita ko, ieškovės įsitikinimu, priešingai nei nusprendė teismai, perkančioji organizacija turi diskreciją kvestionuoti gautą kompetentingų institucijų informaciją ir įvertinti individualią pasikeitusią ieškovės padėtį bei taikyti „apsivalymo“ institutą (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis). Taip pat, pasak ieškovės, bylą nagrinėję teismai neužtikrino jos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi nevertino Koordinavimo komisijos išvados turinio ir nesuteikė galimybės dėl jo pasisakyti proceso dalyviams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Kasacinio teismo argumentai ir pozicija prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų taikant DPS dėl lengvųjų automobilių pirkimo ir pardavimo ir lengvųjų automobilių nuomos užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą, teisėtumo. Ieškovė ginčija jos paraiškos dalyvauti DPS atmetimo teisėtumą. Šalys nesutaria dėl nacionalinės teisės nuostatos – VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto, kuriame nustatytas teisinis reguliavimas pažodžiui įtvirtintas Pirkimo sąlygose, aiškinimo ir taikymo, taip pat veiksmingos ieškovės teisių gynybos užtikrinimo.

29. VPĮ 45 straipsnyje reglamentuojami tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai. Laimėjusiu nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurias apima vertinimas: ar pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus (1 punktas); ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas, vadovaujantis VPĮ 46 straipsniu (2 punktas); ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, kitus standartus, taisykles ir nustatytus kriterijus (3 punktas); ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją (4 punktas); ar pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų (5 punktas); ar nebuvo pasiūlyta neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas nepagrindė (6 punktas).

30. Pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalį, egzistuojant mobilizacijos, karo ar nepaprastajai padėčiai ar Vyriausybei priėmus sprendimą, kad šia teisine nuostata perkančiosios organizacijos gali remtis vykdydamos pirkimus, perkančioji organizacija, vertindama paraišką ar pasiūlymą, turi teisę juos atmesti, jeigu yra bent viena iš perkančiosios organizacijos pasirinktų VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų ar sąlygos dalių.

31. Pagal byloje taikytiną VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktą, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, ar jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys (toliau – susiję asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

32. Ginčo šalių argumentai dėl nacionalinio teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo suponuoja teisės klausimus ir teisėjų kolegijai kylančias abejones dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, pirmiausia, VPĮ 45 straipsnio 21 dalies kvalifikavimo aspektu, t. y. dėl to, ar pagal Direktyvą 2014/24, inter alia, jos 56 ir 57 straipsnius, leidžiama nacionalinėse viešųjų pirkimų nuostatose įtvirtinti: a) savarankiškus paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindus, susijusius su nacionalinio saugumo interesų apsauga, kurie nebūtų vertinami kaip pašalinimo pagrindai Direktyvos 2014/24 57 straipsnio prasme; arba b) papildomus su nacionalinio saugumo interesų apsauga susijusius pašalinimo pagrindus, kaip jie sensu stricto suprantami pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnį.

33. Atsakymas į šios nutarties 32 punkte keliamą klausimą svarbus nagrinėjamai bylai, kadangi analizuojamo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindo priskyrimas de jure prie pašalinimo pagrindų Direktyvos 2014/24 57 straipsnio prasme ar kvalifikavimas kaip savarankiškos (sui generis) priemonės turėtų įtakos sprendžiant dėl jos taikymo sąlygų, tiekėjui ir perkančiajai organizacijai kylančių teisių bei pareigų, kurios, priklausomai nuo priskyrimo vienam iš pirmiau minėtų pagrindų, yra skirtingos.

34. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai laikė, kad ieškovė nebuvo pašalinta iš pirkimo procedūros, esant bent vienam iš VPĮ 46 straipsnyje įtvirtintų pašalinimo pagrindų, todėl nemanė, kad Sprendimas turi atitikti proporcingumo reikalavimą ir kad atsakovė turėjo taikyti „apsivalymo“ institutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo to, ar VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nustatyti atvejai kvalifikuotini kaip pašalinimo pagrindai, priklauso tiek teismų išvadų atitikties Direktyvos 2014/24 nuostatoms vertinimas, tiek ir šios nacionalinės priemonės vertinimas tuo požiūriu, ar, ją reglamentuojant, tinkamai įgyvendinta Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalis. Pagal šią nuostatą reikalaujama, kad valstybės narės apibrėžtų 57 straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose, atsižvelgdamos į Sąjungos teisę, įskaitant reikalavimą nustatyti ilgiausią pašalinimo laikotarpį, kurio taikymas, manytina, yra itin svarbus, vertinant ilgus DPS galiojimo terminus, per kuriuos tiekėjai turi teisę teikti paraiškas. Be to, atsakymas į šį klausimą leistų ir įpareigotų tiesiogiai remtis Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota aiškinant pašalinimo pagrindus reglamentuojančias Direktyvos 2014/24 nuostatas.

35. Taip pat teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar pagal Direktyvą 2014/24, inter alia, jos 56 bei 57 straipsnius, aiškinamus kartu su šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vienodo požiūrio, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principais, leidžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai įtvirtinta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte, kurią taikant tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas automatiškai, perkančiajai organizacijai savarankiškai nesprendžiant dėl tiekėjo (susijusių asmenų) interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkretaus pirkimo kontekste ir nevertinant taikomos priemonės (atmesti paraišką ar pasiūlymą) proporcingumo konkrečiu atveju.

36. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai laikė, kad atsakovė neturėjo pasirinkimo laisvės (diskrecijos) spręsti dėl tiekėjos paraiškos atmetimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu; teismų požiūriu, atsakovė privalėjo vadovautis iš kompetentingų institucijų gauta informacija, jai nėra suteikta kompetencija vertinti šios informacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakymas į keliamą klausimą leis įvertinti nacionalinės priemonės suderinamumą su Europos Sąjungos teise ir atitinkamai nuspręsti, ar teismai tinkamai įvertino perkančiosios organizacijos diskrecijos ribas ir pagrįstai pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas.

37. Siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, taip pat svarbu atskleisti perkančiosios organizacijos pareigos tinkamai informuoti tiekėją apie sprendimą atmesti paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu ir šio sprendimo teisėtumo vertinimo teisme dalyką bei apimtį, atsižvelgiant į duomenų, susijusių su nacionaliniu saugumu, jautrumą. Teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Direktyvoje 89/665 nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti išsamią ir veiksmingą perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūrą reiškia, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą pašalinti tiekėją dėl jo (susijusių asmenų) keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui (turėdama su tuo susijusią kompetentingų institucijų surinktą informaciją), turi būti atlikusi individualų tiekėjo padėties vertinimą ir turi apie šį vertinimą išsamiai informuoti tiekėją, be kita ko, nurodydama duomenis, kurių pagrindu atliktas šis vertinimas. Atitinkamai ar teismai, atlikdami tokio perkančiosios organizacijos sprendimo patikrą, turi turėti ir įvertinti visus skundžiamą sprendimą nulėmusius duomenis (taip pat – ir įslaptintą informaciją). Nagrinėjamu atveju teismai Sprendimą laikė pakankamai motyvuotu, o atsisakymą atskleisti duomenis – pagrįstu, taip pat priimdami procesinius sprendimus konstatavo, kad šie duomenys nesudaro ginčo dalyko. Taigi atsakymas į užduodamą klausimą leis teisėjų kolegijai įvertinti Sprendimo teisėtumą ir nuspręsti dėl teismų procesinių sprendimų pagrįstumo.

Dėl nacionalinės priemonės kvalifikavimo Direktyvos 2014/24 kontekste

38. Dėl pirmojo aspekto, susijusio su VPĮ 45 straipsnio 21 dalies kvalifikavimu, pažymėtina, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis įtvirtinta VPĮ bendrosiose paraiškų ir pasiūlymų vertinimo nuostatose (VPĮ 45 straipsnyje). Šio straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamos pasiūlymo paskelbimo laimėjusiu sąlygos, skirtingai nei pašalinimo pagrindų ar kvalifikacijos reikalavimų atveju, nėra daroma nuoroda į VPĮ 45 straipsnio 21 dalį. Pagal VPĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą netinkamos viešojo pirkimo paraiškos sąvokos apibrėžimą, VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nustatyti pagrindai nėra laikomi paraišką kaip netinkamą apibūdinančiu požymiu. Tiekėjo pašalinimo pagrindai reglamentuojami VPĮ 46 straipsnyje, kuriame VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje išvardyti atvejai, įskaitant šios dalies 5 punktą, nėra nurodyti. Visa tai galėtų suponuoti vertinimą, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis suformuluota kaip sudėtinė, tačiau savarankiška paraiškų ir pasiūlymų vertinimo dalis. Tai kartu reikštų, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje yra įtvirtinami specialūs, su nacionaliniu saugumu susiję, draudimo dalyvauti viešajame pirkime pagrindai, kurie yra savarankiški pašalinimo pagrindų, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnį, požiūriu.

39. Kita vertus, tokie analizuojamos nuostatos požymiai, kaip: a) teisinis pobūdis – sąlyga dėl atitinkamos asmeninės tiekėjo (susijusių asmenų) padėties ar elgesio; b) taikymo teisinė pasekmė, pasireiškianti negalėjimu toliau dalyvauti pirkimo procedūrose; c) lingvistinė išraiška („perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių“), leistų pagrįstai spręsti, kad analizuojamoje normoje faktiškai ir teisiškai reglamentuojami neprivalomieji pašalinimo pagrindai.

40. Vis dėlto VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje, be kita ko, šios dalies 5 punkte, įtvirtinti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindai ar į juos panašios sąlygos Direktyvos 2014/24 nuostatose nenustatyti.

41. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją (ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Michaniki, C‑213/07, ECLI:EU:C:2008:731; 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje J. Sch. Omnibusunternehmen ir K. Reisen, C-416/21, ECLI:EU:C:2022:689) Direktyvos 2014/24 57 straipsnyje nustatytas baigtinis neprivalomųjų pašalinimo pagrindų sąrašas, tačiau valstybėms narėms pripažįstama teisė nacionalinėje teisėje nustatyti ir kitus pašalinimo pagrindus, jeigu jie atitinka iš esmės šiuos kriterijus: kiti pašalinimo pagrindai neturi būti paremti su profesine padėtimi susijusiais kriterijais (Michaniki, 43 punktas), taip pat su objektyviomis priežastimis, susijusiomis su profesinėmis savybėmis, interesų konfliktu ar konkurencijos iškraipymu, kurie atsirastų tiekėjui dalyvaujant rengiant šią procedūrą (Reisen, 54 punktas). Taigi draudžiama nustatyti tik tuos papildomus pašalinimo pagrindus, kurie paremti objektyviai konstatuotais faktais ar atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui būdingu elgesiu, galinčiu kelti abejonių dėl jo profesinio sąžiningumo arba jo ekonominio ar finansinio pajėgumo atlikti darbus pagal viešojo pirkimo, kuriame jis pateikė pasiūlymą, sutartį, arba turi būti susiklosčiusi situacija, kuri atitinkamos viešojo pirkimo procedūros kontekste prilygtų interesų konfliktui arba konkurencijos iškraipymui (Reisen, 56 punktas); naujas pašalinimo pagrindas turi būti skirtas, be kita ko, užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir iš jo išplaukiančio skaidrumo principo su sąlyga, kad bus laikomasi proporcingumo principo (Reisen, 58 punktas).

42. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš VPĮ travaux préparatoires (parengiamųjų teisės akto leidybos dokumentų), nacionalinis įstatymų leidėjas, nustatydamas VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje, inter alia, šios dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir jo pagrindu sudarydamas galimybes visoms perkančiosioms organizacijoms visuose pirkimuose, kuriems taikytinas VPĮ, atmesti paraiškas ar pasiūlymus, siekė sumažinti grėsmes nacionaliniam saugumui, kurios kiltų, jeigu, esant paskelbtai mobilizacijai, įvestai karo ar nepaprastajai padėčiai ar Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą dėl šios priemonės taikymo, viešuosiuose pirkimuose dalyvautų asmenys, kurie galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi galima daryti išvadą, kad šia nacionaline priemone siekiama bendrojo (viešojo) intereso, kuris aktualus visai valstybės visuomenei, apsaugos; šis tikslas nėra siejamas išimtinai tik su perkančiosios organizacijos poreikiu užtikrinti jos pasitikėjimą tiekėju vykdant konkretų pirkimą. Todėl šios nacionalinės nuostatos pirminis tikslas nėra siejamas su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu, kuris yra vienas iš kertinių viešųjų pirkimų derinimo tikslų, o veikiau siejamas su nacionaliniu poreikiu apsaugoti bendrąjį interesą, susijusį su saugumu, – efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu ir, esant ypatingos situacijos aplinkybėms, apskritai visos valstybės mastu valdyti / užkardyti grėsmes nacionalinio saugumo interesams.

43. Direktyvos 2014/24 41 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV. Teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Direktyvos 2014/24 nuostatos leidžia nustatyti su nacionaliniu saugumu susijusį neleidimo (draudimo) dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje pagrindą, kuris galėtų būti savarankiškas pašalinimo pagrindų atžvilgiu; ar vis dėlto Direktyva 2014/24 sudaro prielaidas nustatyti papildomą su nacionaliniu saugumu susijusį tiekėjo pašalinimo pagrindą, kaip jis sensu stricto suprantamas pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnį.

Dėl perkančiosios organizacijos įgaliojimų apimties

44. VPĮ normose tiesiogiai nenurodyta, kokia yra perkančiosios organizacijos įgaliojimų vertinti turimą informaciją dėl tiekėjo (susijusių asmenų) grėsmės nacionaliniam saugumui apimtis pagal VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktą. Tačiau šios normos formuluotė „jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas <...> turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“ gali suponuoti vertinimą, kad sprendimas atmesti paraišką ar pasiūlymą šiuo teisiniu pagrindu stokoja savarankiškumo. Informacija, kad tiekėjas (susiję asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, pati savaime indikuoja tam tikrą išankstinį įvertinimą – išvados, kad tiekėjas (susiję asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, padarymą. Iš tiesų, nustatytu teisiniu reguliavimu perkančiajai organizacijai tarsi nurodoma, esant konkrečiai informacijai, paraišką ar pasiūlymą atmesti automatiškai. Perkančioji organizacija tiesiogiai nėra įpareigojama įvertinti individualią situaciją – gautos informacijos svarbumą, jos reikšmingumą, aktualumą (be kita ko, laiko požiūriu) atsižvelgiant į konkretaus pirkimo aplinkybes ir sąlygas. Pažymėtina, kad automatinis paraiškos ar pasiūlymo atmetimas atsakovės ir bylą nagrinėjusių teismų buvo grindžiamas tuo, kad grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas nepatenka į perkančiosios organizacijos įgaliojimų apimtį, o yra priskiriamas kompetentingoms valstybės institucijoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks automatinis paraiškos ar pasiūlymo atmetimas, individualiai neįvertinus konkrečių aplinkybių, neatsižvelgus į tai, ar taikomos priemonės joms yra proporcingos, gali suponuoti situacijas, be kita ko, kai iš pirkimo procedūrų pašalinami tiekėjai, apie kuriuos kompetentingų institucijų pateikiama informacija yra grindžiama konkrečiam pirkimui mažą reikšmę turinčiais faktais arba jau yra praradusi savo aktualumą ar pan.

45. Teisėjų kolegijai kyla klausimas dėl tokio ginčui taikytino reglamentavimo atitikties Teisingumo Teismo praktikoje aiškinant Direktyvos 2014/24 nuostatas suformuluotai taisyklei, pagal kurią tik perkančiajai organizacijai yra patikėta teisė įvertinti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, patikrinant kiekvieno tokioje procedūroje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumą ir patikimumą (ESTT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Indústrias Ferroviárias, C-66/22, ECLI:EU:C:2023:1016, 75 punktas), taip pat aiškinimui, kad, jeigu perkančioji organizacija būtų automatiškai saistoma trečiosios šalies atlikto vertinimo, jai tikriausiai būtų sunku skirti ypatingą dėmesį proporcingumo principui (ESTT 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca Srl, C-41/18, ECLI:EU:C:2019:507, 32 punktas).

46. Byloje taikytas teisinis reguliavimas gali suponuoti, kad, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, perkančioji organizacija nesiima vertinti gautų duomenų apie tiekėją (susijusius asmenis) pastarojo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu konkrečiame pirkime aktualiu laiku priimdama sprendimą dėl paraiškos priimtinumo (nevertina duomenų pobūdžio, inter alia, jų surinkimo laiko, aktualumo, masto bei įtakos nacionalinio saugumo interesams konkretaus pirkimo procedūrose) ir neatsižvelgia į paaiškėjusias naujas, galinčias turėti reikšmingos įtakos informacijos turiniui, aplinkybes, ypač turint galvoje tai, kad grėsmių nacionaliniam saugumui turinys yra kintantis. Ginčo atveju susiklostė situacija, kai Sprendimas buvo priimtas vien remiantis Koordinavimo komisijos rašte pateiktais 2024 m. kovo–balandžio mėn. surinktais duomenimis, neatsižvelgus į aplinkybę, galinčią reikšmingai pakeisti sprendimo rezultatą, – 2024 m. balandžio 18 d. verslo Rusijoje pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad šis sandoris sudarytas po Koordinavimo komisijos rašto parengimo, tačiau anksčiau, nei buvo priimtas Sprendimas, taigi perkančioji organizacija turėjo galimybę atsižvelgti į tokią aplinkybę, juolab kad iš kasacinio skundo matyti, jog atsakovei ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Atsakovei laikantis pozicijos, kad Sprendimui priimti pakanka turimos kompetentingų institucijų surinktos informacijos ir papildomos informacijos vertinimas nėra reikalingas, į pirmiau nurodytą aplinkybę, dėl kurios įtakos galimybei dalyvauti DPS ieškovė teikė argumentus savo Pretenzijoje, nebuvo atsižvelgta.

47. Iš atsakovės ir teismų argumentų matyti, kad, pagal aptariamą teisinį reguliavimą, paraiškai ar pasiūlymui atmesti pakanka kompetentingų institucijų nurodytos faktinio pobūdžio išvados (surinktų duomenų vertinimo), kurią savo atsakyme į Pretenziją nurodė atsakovė, kad tiekėjas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pažymėtina, kad šis pirmiau nurodytas faktinio pobūdžio teiginys, kaip vienas iš kriterijų, yra įtvirtintas ginčo teisiniams santykiams tiesiogiai netaikytino Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje (1 dalies 2 punkte), kuris aktualus Koordinavimo komisijai ir Vyriausybei atliekant investuotojo keliamos rizikos nacionaliniam saugumui vertinimą prieš konkretaus sandorio, kuriam taikytina minėtame įstatyme įtvirtinta nacionalinio saugumo patikra, sudarymą su šiuo investuotoju. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šio fakto, susijusio su ryšiais, buvimas nebūtų pakankamas pagrindas automatiškai pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūros, kadangi apribotų perkančiosios organizacijos galimybes įvertinti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo proporcingumą, t. y., įvertinus tiekėjo turimų ar praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis pobūdį ir galimą įtaką nacionalinio saugumo interesams konkretaus pirkimo kontekste, savarankiškai nuspręsti, ar tokio tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimas pateisinamas.

48. Nagrinėjamo ginčo atveju matyti ir tai, kad, taikant nustatytą teisinį reguliavimą, tiekėjui, dėl kurio yra gauta informacija, susijusi su jo interesais, galinčiais kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti, inter alia, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su perkančiosios organizacijos gauta informacija ir nesuteikta teisė pateikti naujus faktus, t. y. ieškovei nebuvo paliekama jokios galimybės įrodyti, jog jos atveju nėra jokios su grėsme nacionaliniam saugumui susijusios rizikos. Matyti, kad tokia nacionaline priemone dalyvavimo pirkimuose galimybė de facto buvo atimta, remiantis nepaneigiama prezumpcija, jog tiekėjas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Tokia nuostata, atrodo, viršija tai, kas būtina numatytam rizikos nacionaliniam saugumui užkardymo tikslui pasiekti.

49. Kita vertus, šiame kontekste atsižvelgtina į VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtinto paraiškos ar pasiūlymo atmetimo pagrindo ypatumą – galimą tiekėjo (susijusių asmenų) grėsmę nacionaliniam saugumui. Nors, pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pareiga priskiriama plačiam subjektų ratui (Lietuvos Respublikos piliečiams, jų bendrijoms ir organizacijoms, Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, kariuomenei, policijai, Valstybės saugumo departamentui, kitoms šiam tikslui valstybės įsteigtoms institucijoms, vykdančioms savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje), vis dėlto sutiktina, kad rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas – specifinė ir ypatinga veikla, kurią atlikti paprastai pagal nacionalinę teisę pavedama kompetentingoms, specialioms valdžios institucijoms ar organams.

Nacionalinis saugumas, jo interesai – itin plačios, apibendrinančios kategorijos (pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, tai saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita). Todėl kyla abejonių, ar perkančiosioms organizacijoms, kurios specialiųjų įstatymų pagrindu neturi tiesioginių įgaliojimų atlikti rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, nebūtų uždedama pernelyg didelė našta įgyvendinant VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktą priimti savarankišką sprendimą, kuris, be kita ko, būtų paremtas individualiu įvertinimu ir atitiktų proporcingumo reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad, atliekant tokį vertinimą ir priimant savarankišką sprendimą atmesti paraišką ar pasiūlymą, teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nėra pateikiamos jokios tokio vertinimo gairės ar orientaciniai kriterijai, taip pat turint galvoje tai, kad, kaip minėta, VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindas gali būti taikomas visuose pirkimuose, neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos statuso ir veiklos ypatumus ir / arba pirkimo objektą ir dalyką.

Kitaip tariant, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar, vertinant tiekėjo (susijusių asmenų) atitiktį VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte nustatytam reikalavimui, atsižvelgiant į jo ypatumus – galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, tokiu atveju bendra taisyklė, pagal kurią tik perkančiajai organizacijai yra patikėta teisė įvertinti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, patikrinant kiekvieno tokioje procedūroje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumą ir patikimumą (ESTT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Infraestruturas de Portugal ir Futrifer Indústrias Ferroviárias, C-66/22, ECLI:EU:C:2023:1016, 75 punktas), taikoma visa apimtimi, ar dėl informacijos surinkimo ir jos turinio ypatumų galimos išimtys, leidžiančios riboti perkančiųjų organizacijų diskreciją šioje srityje.

Dėl veiksmingos teisinės gynybos

50. Dėl šio kreipimosi aspekto pažymėtina, kad jį galima išskirti į dvi dalis: dėl perkančiosios organizacijos pareigos tinkamai informuoti apie sprendimą atmesti paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu; ir bylos nagrinėjimo, ginčui tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos persikėlus į teismą, dalyko ir apimties.

51. Pirmoji šio aspekto dalis glaudžiai susijusi su pirmiau (žr. šios nutarties 49 punktą) iškeltu klausimu dėl teisinių pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išplėtotos bendrosios perkančiosios organizacijos pareigos pačiai priimti savarankišką sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad, nepriklausomai nuo to, ar VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas bus kvalifikuojamas kaip pašalinimo pagrindas ar kitaip, perkančiajai organizacijai bet kuriuo atveju taikant aptariamą nacionalinę nuostatą bendrųjų teisės principų, inter alia, bendrojo Europos Sąjungos teisės gero teisės administravimo principo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisinės gynybos reikalavimo pagrindu kyla pareiga priimti motyvuotą sprendimą. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos pareiga motyvuoti priimamus sprendimus, inter alia, atmesti paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, neatsiejama nuo pareigos apie tokius motyvus informuoti tiekėją. Šie motyvai tiekėjui turėtų būti atskleidžiami arba priimant pirminį sprendimą, arba atsakant į tiekėjo paklausimą VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, arba bent atsakant į tiekėjo pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis).

52. Vis dėlto pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 3 dalis leidžia perkančiajai organizacijai informuojant apie pirkimo rezultatus nepateikti informacijos, susijusios su, be kita ko, (ne)leidimu dalyvauti DPS, kai tokios informacijos pateikimas, inter alia, trukdytų užtikrinti įstatymų vykdymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui. Ši Direktyvos 2014/24 nuostata perkelta į VPĮ 58 straipsnio 5 dalį, perkančiosios organizacijos pareigą neatskleisti tam tikros informacijos siejant, be kita ko, su prieštaravimu informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė, atsisakydama ieškovei atskleisti sprendimo atmesti jos paraišką faktinį pagrindą sudariusius duomenis (iš kompetentingų institucijų gautą informaciją), šia VPĮ nuostata expressis verbis nesirėmė, ji nurodė, kad duomenų atskleidimas nėra galimas iš esmės jų saugumo ir konfidencialumo sumetimais. Dėl to susiklostė situacija, kai atmetant ieškovės paraišką ieškovė buvo informuota tik apie taikomą VPĮ normą ir Koordinavimo komisijos rašto gavimo faktą, o atsakant į Pretenziją papildomai nurodyta aplinkybė, kad paraiška atmesta dėl to, jog gautų duomenų pagrindu nustatyta, kad tiekėja (ieškovė) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (nepateikiant nei Koordinavimo komisijos rašto, nei jame minimų kompetentingų institucijų raštų ir nenurodant konkretaus jų turinio). Tokią perkančiosios organizacijos poziciją galimai nulėmė Koordinavimo komisijos kitame rašte perkančiajai organizacijai pateiktas atsakymas, kad ankstesnio jos rašto, kurio pagrindu priimtas Sprendimas, turinys ieškovei negali būti atskleistas.

53. Teisėjų kolegija sutinka, kad perkančiosios organizacijos turima kompetentingų institucijų informacija apie tiekėjo (susijusių asmenų) interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, išties gali būti pripažįstama aukšto lygio ir ypatingos svarbos valstybės interesams apsaugos dalyku ir, remiantis nacionaliniu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu), gali sudaryti valstybės ar tarnybos paslaptį (tai byloje nustatys nacionalinis teismas). Vis dėlto šiame kontekste pažymėtina ir Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią perkančioji organizacija turi ne tik motyvuoti savo sprendimą tam tikrus duomenis laikyti konfidencialiais, bet taip pat pranešti – kiek įmanoma neutraliau ir taip, kad tokiu pranešimu būtų išsaugotas šių duomenų konkrečių elementų, kurių apsauga šiuo požiūriu yra pateisinama, konfidencialumas, – jų esminį turinį tokiam konkurso dalyviui, kuris to prašo, ypač duomenų, susijusių su svarbiais jos sprendimo ir pasirinkto pasiūlymo aspektais, turinį (mutatis mutandis žr. ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, ECLI:EU:C:2021:700, 123 punktą). Tokia praktika, kartu atsižvelgiant į ieškovės kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kad dalis Koordinavimo komisijos rašte nurodytų duomenų buvo viešai prieinami (duomenys iš juridinių asmenų registro, atvirųjų informacijos šaltinių ir pan.), kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų neatskleidimo ieškovei (teisme – jų pripažinimo neviešais) visa apimtimi teisėtumo ir pagrįstumo, net ir įvertinus aplinkybę dėl šių duomenų rengėjo pozicijos apie jų slaptumą.

54. Nurodytų nuostatų ir aplinkybių kontekste teisėjų kolegijai nėra aiškus perkančiajai organizacijai iš Direktyvos 2014/24 ir VPĮ nuostatų kylančios pareigos suteikti tiekėjui pakankamai informacijos apie priežastis, lėmusias paraiškos ar pasiūlymo atmetimą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, turinys ir kriterijai, pagal kuriuos ši pareiga turėtų būti derinama su viešuoju interesu apsaugoti su nacionaliniu saugumu susijusius duomenis. Teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 3 dalį, ypač šios dalies nuostatą dėl įstatymų vykdymo ar viešojo intereso užtikrinimo išlygos, Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos, 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos veiksmingos peržiūros procedūros, aiškinamas kartu su Europos Sąjungos teisės gero administravimo, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintu veiksmingos teisinės gynybos principais, reikia suprasti taip, kad perkančioji organizacija, atmesdama paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, turėtų pateikti išsamius tokio savo sprendimo motyvus ar, siekdama suderinti veiksmingos teisių gynybos ir su nacionaliniu saugumu susijusių duomenų apsaugos principus, ji galėtų pateikti tik dalį šių duomenų (santrauką, ištraukas, vien teisinį pagrindą ar pan.). Jeigu būtų pritarta pastarajai alternatyvai, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti apibrėžiama tiekėjui nurodomų duomenų apimtis, kad, nepažeidžiant su nacionaliniu saugumu susijusių duomenų slaptumo, būtų užtikrintas ir veiksmingos tiekėjo pažeistų teisių gynybos principo įgyvendinimas.

55. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir apimties, ginčui dėl paraiškos ar pasiūlymo atmetimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu teisėtumo persikėlus į teismą, minėta, kad teismai laikė, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas apima tik Sprendimo teisėtumo patikrą. Teismams nusprendus, kad Koordinavimo komisijos raštas ir jo turinį sudarantys duomenys, Koordinavimo komisijai pateikti kompetentingų institucijų raštai nepatenka į ginčo ribas, taip pat atsisakius pridėti prie bylos ieškovės pareiškimą dėl ieškinio pagrindo papildymo ir dalį dubliko (žr. šios nutarties 22 ir 26 punktus), ginčo apimtis buvo gerokai susiaurinta, t. y. teismai nevertino ir neargumentavo Sprendimo teisėtumo tuo požiūriu, ar konkretūs iš kompetentingų institucijų gauti duomenys sudarė pakankamą ir pateisinamą pagrindą atmesti ieškovės paraišką.

56. Teisėjų kolegija abejoja, ar ta aplinkybė, kad sprendimas atmesti paraišką ar pasiūlymą yra grindžiamas kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, kurie susiję su nacionaliniu saugumu, galėtų būti laikoma teisėta ir pagrįsta priežastimi apskritai teismui nevertinti šių duomenų turinio ir nepasisakyti dėl jų pakankamumo perkančiajai organizacijai priimant ginčijamą sprendimą. Toks aiškinimas gali suponuoti situacijas, kai neigiamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimamas vien fakto, kad egzistuoja kompetentingų institucijų informacija, pagrindu, neįvertinus konkrečios informacijos turinio, tiekėjo (susijusių asmenų) keliamos grėsmės masto ir reikšmės konkrečiam pirkimui. Todėl kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į Direktyvos 89/665 tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti visapusį teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintus Chartijos 47 straipsnyje, paisymą (ESTT 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Star Storage ir kt., C‑439/14 ir C‑488/14, ECLI:EU:C:2016:688, 42–46 punktai), ir į poreikį nepažeisti šios direktyvos veiksmingumo (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Craeynest ir kt., C‑723/17, ECLI:EU:C:2019:533, 46 punktas), Europos Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad pagal ją būtų draudžiama teismui teisminę patikrą susiaurinti taip, kad, atsižvelgiant į duomenų, kuriais grindžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti paraišką ar pasiūlymą, pobūdį bei turinio ypatumus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, nebūtų vertinamas šių duomenų turinys ir teismo procesiniame sprendime nepasisakoma dėl to, ar iš kompetentingų institucijų gauti duomenys sudarė pakankamą ir pateisinamą pagrindą atmesti paraišką ar pasiūlymą.

57. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovei pateiktame Koordinavimo komisijos rašte buvo pažymėtas ir faktas, kad Koordinavimo komisijos gautame Valstybės saugumo departamento rašte buvo pateikti įslaptinti duomenys. Atsakovė, priimdama Sprendimą, šių įslaptintų duomenų neturėjo ir jais kaip faktiniu pagrindu nesirėmė. Nors įslaptintų duomenų neatskleidimas perkančiajai organizacijai, priimančiai sprendimą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, galėtų būti pripažįstamas teisėtu, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisėje užtikrinamo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo aiškinimo tuo atveju, kai teismo procesinis sprendimas dėl viešųjų pirkimų procedūros teisėtumo būtų priimtas neatsižvelgus į kompetentingų institucijų turimos informacijos, įskaitant įslaptintus duomenis, apie tiekėją (susijusius asmenis), dėl kurio priimamas sprendimas, visumą.

58. Bylą nagrinėjusiems teismams nusprendus, kad į bylos nagrinėjimo ribas nepatenka Sprendimo faktinį pagrindą sudarančio Koordinavimo komisijos rašto ir jame nurodytų duomenų vertinimas, teismų nebuvo išreikalauti ir į bylą nepateikti Koordinavimo komisijos rašte neatskleisti, tačiau kitos įgaliotos institucijos šiai komisijai perduoti įslaptinti duomenys. Tai reiškia, kad teismai, pasisakydami dėl Sprendimo teisėtumo ir procesiniais sprendimais pripažindami jį pagrįstu, turėjo tik dalį kompetentingų institucijų pateiktos informacijos, nors iš tiesų ją sudarė tiek Koordinavimo komisijos rašte nurodyti, tiek nenurodyti (įslaptinti) Koordinavimo komisijai kitos įgaliotos institucijos pateikti duomenys. Vertinant tai, kad Koordinavimo komisijos rašte pateiktą poziciją dėl ieškovės ryšių lėmė tiek įslaptinti, tiek neįslaptinti duomenys, kyla rizika, kad teismo, sprendžiančio ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti paraišką ar pasiūlymą teisėtumo, procesas, neišreikalavus visų su bylos ginčo dalyku susijusių duomenų, įskaitant tuos, kurie yra įslaptinti, negalės būti laikomas sąžiningu ir teisingu.

59. Teisėjų kolegija supranta, kad iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, jog, nagrinėjant ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūros, rungimosi principas ne visada reiškia, kad šalims suteikiama neribota ir absoliuti teisė susipažinti su visa už peržiūrą atsakingai institucijai pateikta informacija, susijusia su aptariama viešojo pirkimo procedūra. Priešingai, pareiga pateikti pakankamai informacijos tiekėjui, kad būtų apsaugota jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, turi būti suderinta su viešuoju interesu užtikrinti tam tikrų duomenų (inter alia, valstybės ar tarnybos paslapčių) saugumą. Spręsdamas dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo kiek kitokio pobūdžio nei nagrinėjama byloje, susijusioje su perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti atskleisti konfidencialią informaciją apie kitą tiekėją ir jo pasiūlymą, Teisingumo Teismas yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią nacionalinis teismas, sprendžiantis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nesuteikti konkurso dalyviui konfidencialios informacijos apie laimėtoją, teisėtumo, turi išsamiai išnagrinėti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes; ir jis būtinai turi turėti reikiamą informaciją (įskaitant konfidencialią ir komercines paslaptis), kad galėtų priimti sprendimą, žinodamas visas aplinkybes (ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec, C‑450/06, ECLI:EU:C:2008:91, 53 punktas, 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, ECLI:EU:C:2021:700, 130 punktas).

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nacionalinę teisę faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Nors šios normos aiškinimo ir taikymo praktika nėra pakankamai išplėtota, tačiau vertinant jos turinį neatmestina, kad išimtiniais atvejais galėtų susiklostyti situacijos, kai su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančiais (įslaptintais) duomenimis galėtų susipažinti tik teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo.

61. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar pirmiau nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškintą nacionalinio teismo pareigą, siekiant išsamiai išnagrinėti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, turėti reikiamą informaciją, įskaitant ir tą, kuri yra konfidenciali ir sudaro komercines paslaptis, reikia aiškinti kaip taikytiną ir tais atvejais, kai nacionalinis teismas sprendžia dėl: a) perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti paraišką ar pasiūlymą teisėtumo; b) perkančiosios organizacijos sprendimo, kurio faktinį pagrindą sudaro kompetentingų institucijų pateikti su nacionaliniu saugumu susiję duomenys, kurių dalis yra įslaptinta ir nėra pateikiama susipažinti perkančiajai organizacijai, teisėtumo. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant Chartijos 47 straipsnį, kuriame įtvirtinti veiksmingos teisinės gynybos ir teisingo bylos nagrinėjimo principai, būtų pakankamai užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą tuo atveju, jeigu, perkančiajai organizacijai priimant sprendimą atmesti paraišką ar pasiūlymą nesirėmus įslaptintais duomenimis (jų negavus), su jais susipažintų ir juos įvertintų tik teismas, nagrinėjantis ginčą dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 256 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu,

n u t a r i a:

Atnaujinti civilinės bylos Nr. e3K-3-73-1075/2025 nagrinėjimą.

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su šiais prejudiciniais klausimais:

1. Ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje įtvirtinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai, 56 ir 57 straipsniai turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį atmetama tiekėjo paraiška ar pasiūlymas, jei perkančioji organizacija turi kompetentingos institucijos informacijos, kad tiekėjas (susiję asmenys) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kvalifikuotinas kaip tiekėjų pašalinimo pagrindas šios direktyvos 57 straipsnio taikymo prasme; ar kaip savarankiškas su nacionaliniu saugumu susijęs neleidimo (draudimo) dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje pagrindas; taip pat ar tokiai nacionalinei nuostatai tiesiogiai ar pagal analogiją taikytini Direktyvos 2014/24 57 straipsnio nuostatose, įskaitant 57 straipsnio 7 dalį, įtvirtinti reikalavimai, kaip antai tiekėjų pašalinimo proporcingumo vertinimas, prašymas pateikti taisomąsias („apsivalymo“) priemones, ribotas pašalinimo terminas.

2. Nepriklausomai nuo to, kaip būtų atsakyta į pirmąjį klausimą, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje įtvirtinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principai, 56 ir 57 straipsniai turi būti suprantami ir aiškinami taip, kad draudžiama tokia nacionalinė nuostata, kaip antai įtvirtinta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkte, kurią taikant tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas automatiškai, perkančiajai organizacijai savarankiškai nesprendžiant dėl tiekėjo (susijusių asmenų) interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkretaus pirkimo kontekste ir nevertinant taikomos priemonės (atmesti paraišką ar pasiūlymą) proporcingumo konkrečiu atveju.

3. Ar Direktyvos 2014/24 55 straipsnio 3 dalį, ypač šios dalies nuostatą dėl įstatymų vykdymo ar viešojo intereso užtikrinimo išlygos, Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos, 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos veiksmingos peržiūros procedūros, aiškinamas kartu su Europos Sąjungos teisės gero administravimo, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintais veiksmingos teisinės gynybos principais, reikia suprasti taip, kad, perkančioji organizacija, atmesdama paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu, turėtų pateikti išsamius tokio savo sprendimo motyvus ar, siekdama suderinti veiksmingos teisinės gynybos ir su nacionaliniu saugumu susijusių duomenų apsaugos principus, ji galėtų pateikti tik dalį šių duomenų (santrauką, ištraukas, vien teisinį pagrindą ar pan.). Jeigu būtų pritarta pastarajai alternatyvai, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti apibrėžiama tiekėjui nurodomų duomenų apimtis, kad, nepažeidžiant su nacionaliniu saugumu susijusių duomenų slaptumo, būtų užtikrintas ir veiksmingos tiekėjo pažeistų teisių gynybos principo įgyvendinimas.

4. Ar Direktyvos 89/665 tikslas, 1 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa, 3 dalis, aiškinami kartu su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintais veiksmingos teisinės gynybos ir teisingo bylos nagrinėjimo principais, turi būti suprantami ir aiškinami taip, jog teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo paraišką teisėtumo, draudžiama teisminę patikrą susiaurinti taip, kad dėl duomenų, kuriais grindžiamas ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, pobūdžio bei turinio ypatumų, susijusių su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, nebūtų vertinamas šių duomenų turinys ir teismo procesiniame sprendime nepasisakoma dėl to, ar iš kompetentingų institucijų gauti duomenys sudarė pakankamą ir pateisinamą pagrindą atmesti paraišką ar pasiūlymą.

Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 4 pastraipoje, 3 dalyje, Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinti veiksmingos teisinės gynybos ir teisingo bylos nagrinėjimo principai būtų užtikrinti tuo atveju, jeigu, perkančiajai organizacijai priimant sprendimą atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu nesirėmus įslaptintais duomenimis, su tokiais duomenimis susipažintų ir juos įvertintų tik ginčą dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo nagrinėjantis ir teisę dirbti su įslaptinta informacija turintis teismas.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. e3K-3-73-1075/2025 nagrinėjimą, iki šioje byloje bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė