Legislator Case Law & Legislation
7d76b385-8b50-48ef-b6ec-ac2376aeba71 AI generated

7d76b385-8b50-48ef-b6ec-ac2376aeba71 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7d76b385-8b50-48ef-b6ec-ac2376aeba71
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjai E. K. ir M. K., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: nutraukti pareiÅ¡kėjų santuokÄ bendru sutarimu; patvirtinti pareiÅ¡kėjų sudarytÄ santuokos nutraukimo sutartį; po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjai palikti pavardę „K.“, o pareiÅ¡kėjui – „K.“; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Legislator headnote

AI generated

7d76b385-8b50-48ef-b6ec-ac2376aeba71 · Vilniaus apygardos teismas: Nesutiktina, kad tokia apeliantų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Vien faktas, kad esant bendravimo su vaikais modeliui 50:50, nėra nurodytas konkretus iÅ¡laikymo dydis ar nenurodyta iÅ¡laikymo mokėjimo tvarka, negali bÅ«ti priežastis netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: tuo atveju, kai vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaiko poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-2229-565/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01779-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.1.11.4; 3.4.5.16.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. K. ir M. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjams nustatytas terminas paÅ¡alinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumus.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjai E. K. ir M. K., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: nutraukti pareiÅ¡kėjų santuokÄ bendru sutarimu; patvirtinti pareiÅ¡kėjų sudarytÄ santuokos nutraukimo sutartį; po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjai palikti pavardę „K.“, o pareiÅ¡kėjui – „K.“; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

2. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alys turi dvi nepilnametes dukras: K. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Å alys nurodė, jog daugiau nei metai laiko neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat, kad praÅ¡omoje patvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys susitarė dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ paÅ¡alinti nutartyje iÅ¡dėstytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 3.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ . Vaikų iÅ¡laikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti.

CK 3.196 straipsnyje yra nustatyta, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiais būdais:

1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

2) konkrečia pinigų suma;

3) priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ . Ä®statyme nenustatyta draudimo teismui priteisti iÅ¡laikymÄ keliomis formomis; 3.2. pareiÅ¡kėjai sutarė laikytis principo „50:50“ tiek bendravimo su vaikais, tiek jų iÅ¡laikymo atžvilgiu. Sutarties 4.3 punkte aptariama, kad Å¡alys abi geranoriÅ¡kai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultÅ«rinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų iÅ¡laidų jų poreikiams tenkinti, todėl konkretaus iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams Å¡alys nenustatė.

Å i pareiÅ¡kėjų sutarties nuostata neatitinka teisinio reguliavimo, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, dėl to turi bÅ«ti koreguojama. Tėvai, nutraukdami santuokÄ , privalo aptarti tarpusavio pareigas materialiai iÅ¡laikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio iÅ¡laikymo tvarkÄ , dydį ir formas, nes jei vienas iÅ¡ tėvų nevykdo Å¡ios pareigos, kitas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Å iuo konkrečiu atveju nenumačius konkretaus iÅ¡laikymo dydžio, priverstinis pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus vykdymas tampa neįmanomas.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktas pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjams nustatomas terminas paÅ¡alinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumus dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. III. Atskirojo skundo argumentai 4. PareiÅ¡kėjai pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį dėl pareiÅ¡kėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkto kaip pažeidžiančio nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias įstatymų nuostatas, ir pripažinti, kad apeliantų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktas  nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų bei imperatyvių įstatymo nuostatų.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. iÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 straipsnis). Nutraukdami santuokÄ tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų materialiai iÅ¡laikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo ir iÅ¡laikymÄ teikti gera valia (CK 3.193 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad CK nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , taikymo aiÅ¡kinimas yra detaliai aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje.

Å ių normų taikymo ypatumai pateikti 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sÄ lygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumÄ . PrieÅ¡taraujančiomis vieÅ¡ajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sÄ lygos, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., kai sutarties sÄ lygomis panaikinama nepilnamečių vaikų teisė likti gyventi Å¡eimos gyvenamojoje patalpoje).

Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sÄ lygos, nustatančios akivaizdžiai per maÅ¾Ä , atsižvelgiant į iÅ¡laikymÄ mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, iÅ¡laikymo dydį ir panaÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2006). Ä®statymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl iÅ¡laikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti vaiko poreikius; 4.2. apeliantų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte aptariama, kad Å¡alys abi geranoriÅ¡kai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultÅ«rinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų iÅ¡laidų jų poreikiams tenkinti, todėl konkretaus iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams Å¡alys nenustatė.

Nesutiktina, kad tokia apeliantų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Vien faktas, kad esant bendravimo su vaikais modeliui 50:50, nėra nurodytas konkretus iÅ¡laikymo dydis ar nenurodyta iÅ¡laikymo mokėjimo tvarka, negali bÅ«ti priežastis netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: tuo atveju, kai vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiÅ¡kai tenkina daugumÄ vaiko poreikių, turėdami atitinkamų iÅ¡laidų.

Å ių iÅ¡laidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų reikÅ¡tų jų teisių ir pareigų disbalansÄ . Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių iÅ¡ Å¡ių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77 – 79 punktai); 4.3. apeliantų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata, kurioje nenurodomas konkretus iÅ¡laikymo dydis ir jo mokėjimo tvarka, nelaikytina prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai bei nepažeidžiančia nepilnamečių vaikų interesus.

Å iuo atveju iÅ¡laikymas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo neturi bÅ«ti nepriteisiamas, nes apeliantai aiÅ¡kiai susitarė, kad abu lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių, sveikatos, ugdymo, socialinio ir kultÅ«rinio gyvenimo bei visų kitų papildomų poreikių. Apeliantai tokios tvarkos laikosi jau daugiau nei metai, tokia tvarka jau yra nusistovėjusi, ginčo tarp Å¡alių nekyla. Pasikeitus aplinkybėms, tiek abi Å¡alys gali susitarimu pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl iÅ¡laikymo tvarkos, numatant konkretų iÅ¡laikymo dydį, tiek bet kuri Å¡alis gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir reikÅ¡ti reikalavimÄ pakeisti minėtÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, nustatant konkretų iÅ¡laikymo dydį.

Tokiu atveju, priėmus sprendimÄ bei pakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatÄ , viena iÅ¡ Å¡alių įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teikimo tvarkÄ ir formÄ .

9. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama nutartimi jiems nustatytais įpareigojimais, teigia, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nenumatė, nes šalys geranoriškai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultūrinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti.

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai teismui pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.3 punkte nurodyta, jog „Šalys susitaria, kad nepaisant to, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jų motina E. K., tačiau atsižvelgiant į tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ praktikÄ , Å¡alys ir toliau tiek bendravimo su vaikais, tiek jų iÅ¡laikymo atžvilgiu laikysis principo „50:50“. Å alys ir toliau abi geranoriÅ¡kai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie nepilnamečių dukrų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultÅ«rinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų iÅ¡laidų jų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, konkretus iÅ¡laikymo dydis dukroms nėra nustatomas.“.

11. CK 3.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuokÄ bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai iÅ¡laikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio iÅ¡laikymo tvarkÄ , dydį ir formas. Å iÄ sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis). Jeigu vienas iÅ¡ tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, kitas iÅ¡ tėvų įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis). 12. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeidžiami. Vaiko interesų virÅ¡enybės principo įgyvendinimas yra vieÅ¡ojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.

13. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylÄ dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naujÄ sutartį, jeigu sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; jeigu per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas praÅ¡ymÄ palieka nenagrinėtÄ . Taigi sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.

14. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į CK 3.193 straipsnio 1 dalies normÄ bei aplinkybę, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjams terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir įpareigojo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydį, tvarkÄ ir formÄ . PareiÅ¡kėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aiÅ¡kiai nurodyti, kokį iÅ¡laikymÄ kiekvienam iÅ¡ vaikų teiks net ir tuo atveju, kai jie yra susitarę, kad abu geranoriÅ¡kai spręs ir lygiomis dalimis prisidės prie abiejų vaikų ugdymo, sveikatos, jų socialinio bei kultÅ«rinio gyvenimo, kasdienių ir papildomų iÅ¡laidų jų poreikiams tenkinti. PrieÅ¡ingu atveju nebus užtikrinti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.

15. Atskirajame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu bylose.

16. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

17. Pabrėžtina, kad pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria remiasi apeliantai, vertino situacijÄ santuokos nutraukimo byloje, esant sutuoktinio kaltei. Teisėjų kolegija ginčo dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio konstatavo, jog teismai, nustatę skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymÄ po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad minėtoje nutartyje buvo konstatuotas pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, atitinkamai buvo panaikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo, ir ši bylos dalis taip pat perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai praÅ¡o santuokÄ nutraukti bendru jų sutarimu (CPK 538–541 straipsniai), be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje, tuo atveju, kai Å¡alys nustato bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra lygus, nėra nurodyta Å¡alių teisė apskritai neaptarti vaikams skiriamo iÅ¡laikymo dydžio, tvarkos ir formos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti esminių aplinkybių tapatumo Å¡ioje byloje ir apeliantų nurodomoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.

20. Apeliantų cituojamos 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ tikslas – aptarti aktualiausius vaiko iÅ¡laikymo klausimus kasacinėje praktikoje, pateikti vyraujančias jurisprudencijos tendencijas bei teigiamus jos pavyzdžius, kurie, formuojant tolimesnę teismų praktikÄ , padėtų paÅ¡alinti pasitaikančius teisės normų taikymo skirtumus.

21. Apeliantų nurodomoje apžvalgoje cituojamose bylose nėra suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad sutuoktiniai, praÅ¡ydami nutraukti santuokÄ bendru sutarimu bei patvirtinti jų pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, gali sutartyje apskritai neaptarti vaikams skiriamo iÅ¡laikymo dydžio, tvarkos ir formos, kaip tai numato CK 3.193 straipsnio 1 dalis.

22. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos taikant pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytas taisykles, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) bei sutuoktiniams CK numatytÄ pareigÄ sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyti tarpusavio pareigas materialiai iÅ¡laikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio iÅ¡laikymo tvarkÄ , dydį ir formas (CK 3.193 straipsnio 1 dalis).

23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienÄ jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, pareiÅ¡kėjams nustatomas naujas terminas paÅ¡alinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje (CPK 7 straipsnis, 338 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti pareiÅ¡kėjams terminÄ iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (imtinai) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Burdulienė