2020-09-09 Nr. AB-16229-3-65-3-00013-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-2874-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00013-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Utenos AVPK) Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 18-IL-89-00597-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos leidimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino Utenos AVPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000460 ir Europos leidimą Nr. LI-15-0024.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylose buvo nubaustas už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.1 punkto pažeidimus, t. y. kad medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės. Teismai, išanalizavę visas aplinkybes, neskyrė pareiškėjui teisės medžioti atėmimo, o konstatavo, kad pareiškėjas organizuodamas medžioklę neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti Medžioklės taisyklių reikalavimų, pasirinkdamas konkrečią medžioklės vietą ir pildydamas medžioklės lapą elgėsi nepakankamai rūpestingai ir tai sąlygojo administracinių nusižengimų padarymą, priėjo prie išvados, kad nusižengimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų už kitokius nusižengimus neturėjo, pareiškėjo kaip medžiotojo stažas nuo 1991 m. sausio 1 d., charakterizuojamas teigiamai, daugelį kartų apdovanotas už aktyvią visuomeninę veiklą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad abu pažeidimai buvo padaryti toje pačioje vietoje, tik po antros medžioklės, pareigūnams atlikus tyrimą, pareiškėjui tapo žinoma, kad toje vietoje medžioti buvo draudžiama.

5. Pareiškėjas teigė, jog nors jo padaryti pažeidimai buvo priskiriami prie šiurkščių Medžioklės taisyklių pažeidimų, tačiau priimant Sprendimą atsakovas privalėjo įvertinti, kad padaryti pažeidimai nebuvo pakankamai šiurkštūs, atsižvelgti į pažeidimų padarymo aplinkybes ir nevertinti juos kaip šiukščius, o pareiškėją – kaip nesančiu nepriekaištingos reputacijos, į tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog toje vietoje medžioti buvo draudžiama, taip pat į pareiškėjo asmenybę ir nepanaikinti leidimų ginklui. Pareiškėjas akcentavo, kad jam ginklas yra reikalingas ne tiek medžioklei, kiek dalyvauti sportinėse varžybose.

6. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 9 d. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto, t. y. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės, reikalavimus. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje ir paskirta piniginė bauda.

8. Atsakovas pažymėjo, jog 2018 m. sausio 20 d. pareiškėjas dar kartą pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto reikalavimus, pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje ir paskirta piniginė bauda. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Medžioklės taisyklių 74 punktu, kuriame nurodyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 punktuose nurodyti draudimai, bei vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Utenos AVPK Veiklos skyriaus Sprendimo, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjui Utenos AVPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000460 ir Europos leidimą Nr. L-15-0024.

11. Teismas iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos duomenų nustatė, kad Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000460 buvo išduotas 2017 m. liepos 19 d. ir galiojo iki 2020 m. birželio 3 d., Europos leidimas Nr. L1-15-0024 buvo išduotas 2015 m. birželio 3 d. ir galiojo iki 2020 m. birželio 3 d.

12. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, t. y. ir asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą.

13. Teismas nustatė šias bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes:

13.1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. AM-UTE-ANR_N-398-2018, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 ir 4 dalis, pareiškėjui buvo paskirta 600 Eur bauda ir vieneriems metams atimta teisė medžioti už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 9 d. būdamas medžioklės vadovu pagal 2017 m. gruodžio 7 d. medžioklės lapą Nr. 394, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neteisėtai organizavo medžioklę ir neteisėtai medžiojo fazanus (atvežtus, išaugintus nelaisvėje ir paleistus) teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės. 2017 m. gruodžio 7 d. medžioklės lape Nr. 394, prieš išvykstant iš medžioklės plotų, nenurodė sumedžiotų paukščių kiekio ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2, 21, 24.1, 24.2, 58.2.1 punktus.

13.2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimą ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį bei 34 straipsnio 5 dalį pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą, be teisės medžioti atėmimo.

13.3. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. AM-UTE-ANR_N-400-2018, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį, pareiškėjui buvo paskirta 600 Eur bauda ir vieneriems metams atimta teisė medžioti už tai, kad jis 2018 m. sausio 20 d. apie 15 val., būdamas medžioklės vadovu pagal 2018 m. sausio 17 d. medžioklės lapą Nr. 406, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neteisėtai organizavo medžioklę ir neteisėtai medžiojo fazanus (atvežtus, išaugintus nelaisvėje ir paleistus) teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 16.2, 21, 24.1, 24.2, 58.2.1 punktus.

13.4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje buvo pakeistas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimas ir pareiškėjui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį bei 34 straipsnio 5 dalį paskirta 200 Eur bauda, be teisės medžioti atėmimo.

13.5. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo pakeista Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis: panaikinta nutarties dalis, kuria, pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu pareiškėjui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, buvo sumažinta iki 200 Eur baudos, ir šioje dalyje palikta galioti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu pareiškėjui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda; kita nutarties dalis palikta nepakeista (taip pat ir nutarties dalis, kuria, pritaikius Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, buvo panaikinta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 7 d. nutarimu pareiškėjui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 1 metams).

14. Teismas atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, t. y. už Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimą, taigi pareiškėjas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Įstatymas imperatyviai, nenumatantis jokių išlygų, reglamentuoja, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, t. y. ir asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą.

15. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jo padaryti pažeidimai nors ir formaliai pateko prie šiurkščių Medžioklės taisyklių pažeidimų, tačiau priimant Sprendimą atsakovas privalėjo atsižvelgti į pažeidimų padarymo aplinkybes ir nevertinti juos kaip šiurkščius, o jį kaip nesančiu nepriekaištingos reputacijos, atmetė.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad Utenos AVPK Veiklos skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas V. Ž. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Utenos AVPK Veiklos skyriaus Sprendimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų, bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, teisinio reguliavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

17.2. Pareiškėjas du kartus nubaustas už Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkto pažeidimus, t. y. medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės, tačiau abu pažeidimai buvo padaryti toje pačioje vietoje, o antra medžioklė vyko toje pačioje vietoje tik dėl to, kad tik po antros medžioklės, pareigūnams atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog toje vietoje medžioti buvo draudžiama.

17.3. Jei pareiškėjas po pirmos medžioklės būtų žinojęs, kad teritorijoje, kurioje vyko medžioklė, draudžiama medžioti, būtų pasirinkęs kitą, nedraudžiamą teritoriją, juolab, kad abiejų medžioklių metu nebuvo tikslo medžioti laukinių gyvūnų – medžiojami buvo atsivežti fazanai.

17.4. Pareiškėjas formaliai tapo priekaištingos reputacijos asmuo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme, nors bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję administracinių nusižengimų bylas, pareiškėjo nusižengimuose nekonstatavo šiurkštumo, neatėmė ir teisės medžioti.

17.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas nepagrįstai, neįvertinus visų, bendrosios kompetencijos teismų nustatytų, pareiškėjų padarytų pažeidimų aplinkybių ir formaliai vadovaujantis vien sąvoka – „šiukštus medžioklės taisyklių pažeidimas“.

17.6. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste administracinių nusižengimų bylas išnagrinėję Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai ir Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog teisės medžioti pareiškėjui atėmimas būtų neproporcingas ir neteisingas padarytų nusižengimų pobūdžio prasme.

17.7. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, naujai apibrėžiant priekaištingos reputacijos asmenį, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, todėl iš taikytinų teisės normų sistemos pašalinta nuostata, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą.

17.8. Padaryti pakeitimai paneigia pareigą taikyti papildomą poveikio priemonę – leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimą ir suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą bei naujo sprendimo priėmimą.

17.9. Dėl nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios naujos Įstatymo redakcijos, pareiškėjas minėtus argumentus išdėstė pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau teismas skundžiamame sprendime į minėtus argumentus neatsižvelgė, jų neanalizavo ir nevertino bei sprendime nepaminėjo.

17.10. Pareiškėjas baudas sumokėjo, o papildomi suvaržymai, t. y. leidimo laikyti ginklus panaikinimas nėra proporcingi padarytiems nusižengimas, nors pareiškėjas turi teisę medžioti, tačiau negali ja naudotis. Sprendimo galiojimas nėra sustabdytas, pareiškėjas jau beveik metus laiko negali laikyti ginklų, kas taip pat, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo aplinkybes, yra pakankamas suvaržymas nuobaudos tikslams pasiekti, o tolimesnis leidimų panaikinimo galiojimas būtų neteisingas, neproporcingas ir netikslingas.

18. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas atmetė pareiškėjo skundą, pritaikęs tinkamas teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 18-IL-89-00597-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos leidimo panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nesutikęs su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas turėjo, tačiau nevertino medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo šiurkštumo (nebuvo pakankamai šiukštūs), pažeidimų sudėties subjektyviosios pusės (padaryti netyčia), pareiškėją charakterizuojančių duomenų, aplinkybių, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėję teismai panaikino taikytas administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą, skundžiamų sprendimu jį (skundą) atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės dviem aspektais: nors medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai savaime formaliai ir patenka prie šiukščių Medžioklės taisyklių pažeidimų, priimant skundžiamą teismo sprendimą neturėjo būti vadovaujamasi vien pažodiniu aiškinimu ir turėjo būti atsižvelgiama į pažeidimų padarymo aplinkybes, kas pažeidimus neleidžia vertinti kaip šiukščius; nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojo nauja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią byloje ginčijamu sprendimu taikytos poveikio priemonės, kurios savo esme yra sankcija, skyrimas yra negalimas ir kuri turi atgalinio veikimo galią.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

24. Kadangi apelianto teigimu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, daranti ginčijamu sprendimu skirtos poveikio priemonės taikymą negalimu, taikytina nagrinėjamo ginčo atveju, visų pirma pasisakytina šiuo aspektu: kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (inter alia (be kita ko, įskaitant) Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

25. Byloje ginčijamo Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 18-IL-89-00597-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos leidimo panaikinimo“ priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), be kita ko, nustatė: B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.); nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą (Įstatymo 18 str. 2 d. 10 p.); leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.); sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui (Įstatymo 40 str. 7 d. (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2440 redakcija); leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas (Įstatymo 40 str. 6 d. (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2440 redakcija).

26. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Įstatyme (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2273 redakcija) nuostatos, reikšmingos nagrinėjam ginčui, pakito: nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai (Įstatymo 18 str. 2 d. 10 p.); leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.).

27. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad abi administracinės nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus, kuriais buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, pareiškėjui skirtos 2018 m. birželio 7 d., jie (administraciniai nusižengimai) nėra padaryti pakartotinai (Administracinių nusižengimų kodekso 40 str.), pagal nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas pareiškėjas nepriskirtinas asmenims, nelaikomiems nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus galiojimas dėl tokių aplinkybių negalėtų būti naikinamas.

28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčui taikytos Įstatymo nuostatos dėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus galiojimo panaikinimo yra administracinę atsakomybę nustatančios, dėl ko jų pakeitimai, panaikinantys prielaidas taikyti administracinę atsakomybę, atsižvelgiant į konstitucinį principą lex benignior retro agit, turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad nors, atsižvelgiant į Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje ginčijamas Sprendimas įsigaliojo iš karto po jo priėmimo, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., nėra pagrindo teigti, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų taikymas nėra galimas: teisiniai santykiai, sureguliuoti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskųstu administraciniu sprendimu, nelaikytini galutinai susiformavę ir užbaigti, dėl ko jų keitimas savaime prieštarautų lex retro non agit principui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad principas lex benignior retro agit pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio teismo Didžiosios kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendime byloje Scoppola prieš Italiją (Nr. 2) (peticijos Nr. 10249/03) pabrėžta, kad jei baudžiamieji įstatymai, galioję nusikaltimo padarymo metu ir įsigalioję vėliau, iki priimant galutinį nuosprendį, skiriasi, teismai turi taikyti įstatymą, kurio nuostatos kaltinamajam yra palankesnės.

29. Atsižvelgdamas į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. spalio 3 d. priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netaikęs nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo nuostatų, dėl kurių atsakovo Sprendimu pareiškėjui skirtos priemonės – leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos leidimo panaikinimas – taikymas nėra galimas, netinkamai taikė ginčo teisinius reglamentuojančios materialinės teisės normas, dėl ko jis naikinimas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 91 str. 2 d.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo skunde nebuvo argumentų dėl nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo nuostatų taikymo, nėra reikšminga, kadangi nuostatas, susijusias su asmeniui taikomų priemonių teisėtumu, kaip pavyzdžiui patraukimo atsakomybėn senatis ir kt., teismas taiko ex officio (pagal pareigas).

30. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byloje kilęs ginčas išsprendžiamas aukščiau aptartais motyvais, kiti apeliacinio skundo argumentai nebėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje ir dėl jų atskirai nėra pasisakoma.

31. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pareikšti, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 18-IL-89-00597-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos leidimo panaikinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan