2016-07-27 Nr. AB-15066-3-63-3-01109-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-674-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01109-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7), prašydamas panaikinti pramoninių požeminių komunikacijų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teisinę registraciją akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos energija“ vardu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi (b. l. 8) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 3 str. 1 d.). Tuo tarpu, susipažinęs su pareiškėjo skundo turiniu, teismas nustatė, jog juo iš esmės jokie viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar veiksmai, atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimas juos atlikti, neginčijami. Teismo vertinimu, keliamas ginčas susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo, kaip atitinkamo daikto savininko, teisių gynimo, siekdamas išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo bei gauti patirtų nuostolių atlyginimą. Taigi, atsižvelgęs į tai, kad keliamas ginčas, kurio esmė yra savininko teisių apsauga bei gynimas, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, teismas pažymėjo, jog jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d.). Teismas kartu nurodė, kad ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. B., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10–11), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendė byloje nesant pakankamai duomenų, neįvertino bylos šalių, be to, yra šališkas, kerštingas ir priešiškai nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo aspektu akcentuotina, kad ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Tuo tarpu, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl nuosavybės teisinių santykių, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo, kaip atitinkamo daikto savininko, teisių gynimo, siekdamas išreikalauti savo daiktą iš svetimo, jo manymu, neteisėto valdymo bei gauti patirtų nuostolių atlyginimą. Taigi, šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš privatinių teisinių santykių, t. y. yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22, 25 str.).

Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, dėsto aplinkybes, susijusias su viešojo administravimo subjektais, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Atitinkamai nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas savo skunde ir nurodo įvairius 1999–2005 m. viešojo administravimo subjektų raštus, jis šių raštų neginčija ir byloje nėra jokių duomenų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, kad pareiškėjas su atitinkamu prašymu dėl pramoninių požeminių komunikacijų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teisinės registracijos panaikinimo būtų kreipęsis į kompetentingą atlikti tokius veiksmus viešojo administravimo instituciją, o ši būtų atsisakiusi tai atlikti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog šiuo metu nėra kilusio ginčo dėl viešojo administravimo subjektų atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, todėl šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendė byloje nesant pakankamai duomenų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose.

Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką.

Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Atitinkamai ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7–8 p.).

Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012 ir kt.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys buvo pakankami pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nebuvo pagrindo išreikalauti iš AB „Klaipėdos energija“ atsakymą į pareiškėjo šiai bendrovei pateiktą skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylą, taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, minėti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė