2024-03-19 Nr. CB-1864-2-24-3-01154-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1026

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01154-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 7 d. paduotu atsakovo A. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimas atmesti atsakovo reikalavimus priteisti iš ieškovės UAB „Vlantana“ 844,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 4468,50 Eur netesybų, iš dalies patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023. Teismas sprendime išaiškino, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-7677/2023 netenka galios.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ieškovės įmonėje, kilus ginčui, Darbo ginčų komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės 844,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokesčio ir dienpinigių) sumą ir 2979 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (nutarties 12, 13 punktai). Spręsdamas šalių ginčą dėl dienpinigių atsakovui sumažinimo apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka. Darbdavys informavimo ir konsultavimo procedūras gali įvykdyti bendradarbiaudamas tik su dviem DK nurodytais darbuotojams atstovaujančiais organais, t. y. darbovietėje įsteigta darbo taryba arba darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga. UAB „Vlantana“ įmonėje nėra nei išrinktos darbo tarybos, nei įsteigtos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos. Ieškovė UAB „Vlantana“ generalinės direktorės 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu organizavo darbo tarybos rinkimus, tačiau, nesusidarius pakankamam kandidatų į darbo tarybą skaičiui, darbo taryba nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad darbuotojams esant pasyviems daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis, o tokia situacija neturėtų būti pagrindu apriboti darbdavio galimybes priimti vidaus administravimo aktus (nutarties 15, 18, 19 punktai). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas su ieškovės patvirtintomis dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis ir jų vertimu į jam suprantamą rusų kalbą pasirašytinai buvo supažindintas tinkamai. Dienpinigių mokėjimo prievolę ieškovė vykdė tinkamai, juolab kad nei DK, nei dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatos nedraudžia taikyti mažesnius nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (nutarties 22, 23 punktai).

Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vlantana“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo atmesti.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Vyriausybės nutarimu patvirtinto Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkto, DK 204 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias tam, jog darbdavys galėtų taikyti mažesnius nei Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka (skundo 2 psl.). Ieškovė UAB „Vlantana“, vadovaudamasi ieškovės generalinės direktorės 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V07-149/1 patvirtintomis Dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo taisyklėmis, atsakovui (darbuotojui) netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo jam priklausančius dienpinigius be Aprašo 2-uoju punktu įtvirtintų informavimo ir konsultavimo procedūrų, nesant ieškovės darbuotojų ir atsakovo pareikštos valios, be to, nesant jokių Aprašo 2-uoju punktu reikalaujamų objektyviųjų kriterijų dienpinigių mažinimui (skundo 3 psl.). Nors ieškovės įmonėje nėra išrinktos darbo tarybos ar kitų darbuotojų atstovų, su kuriais galėtų būti vykdoma informavimo ir konsultavimo procedūra, tokiu atveju darbdaviui vis vien išlieka pareiga derinti savo valią su darbuotojais, siekiant užtikrinti abiem šalims priimtiniausių sprendimų priėmimą, ypatingai kai sprendžiamas klausimas dėl dienpinigių dydžių bendrovėje, kurioje didžioji dalis darbuotojų dirba komandiruotėse ir jiems taikomi dienpinigių dydžiai turi esminę reikšmę jų finansinei bei ekonominei padėčiai. Kaip teisingai pažymėjo darbo ginčą dėl teisės išnagrinėjusi komisija, su darbuotojais darbdaviui priimtinu būdu turi būti tariamasi, klausiama jų nuomonės, atsižvelgiama į jų pastabas prieš priimant sprendimus, t. y. prieš patvirtinant vidaus teisės aktus, nustatančius dienpinigių dydžius, o ne ginčo atveju duodant susipažinti jau darbdavio priimtą, patvirtintą ir jau įsigaliojusį vidaus teisės aktą, kai darbuotojo galimybės reikšti prieštaravimus, teikti pastabas ar kažkokiu būdu įtakoti darbdavio sprendimus ir vidaus teisės aktus yra tik teorinės ir praktiškai neįgyvendinamos (skundo 3 psl.).

2. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad teismai neatsižvelgė į teismų praktiką, reglamentuojančią dienpinigių paskirtį: kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodytai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Kadangi dienpinigiai yra skirti padengti padidėjusias asmens išlaidas ir nepatogumus, todėl objektyvūs kriterijai turėtų būti siejami būtent su šiais aspektais. Darbdavio patvirtintose Dienpinigių nustatymo taisyklėse nenurodyta, kad vienose valstybėse tie nepatogumai bus didesni ar mažesni, ir kad darbdavys tam tikrose šalyse sudaro atitinkamas komandiruotės sąlygas, mažinančias asmens nepatogumus. Tačiau darbuotojas privalo žinoti kriterijus dėl dienpinigių dydžio nustatymo. Neužtikrinimas darbuotojo galimybės reikšti prieštaravimus, teikti pastabas ar kažkokiu būdu įtakoti darbdavio sprendimus ir vidaus teisės aktus prieštarauja DK nuostatoms. Darbdavys supažindino darbuotoją su dienpinigių dydžio pakeitimais tik po Dienpinigių nustatymo taisyklių priėmimo ir tik prasidėjus darbuotojo komandiruotės laikotarpiui (skundo 3 psl.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas