7d714402-0232-48c3-949d-e8667c83613e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1400-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34135-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės, RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo BUAB „Novelita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Novelita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lideres“, ieÅ¡kinį atsakovui V.

Ž., dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 2 085,26 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Novelita“ (toliau-ieÅ¡kovas), bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. Patikrinus bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad V. Ž. (toliau-atsakovas) 2012 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovui iÅ¡rašė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Serija A Nr. 4753560 už knygos teksto vertimÄ 7 200,00 Lt sumai, t. y. 2 085,26 Eur sumai (toliau-kvitas).

Atitinkamai, ieÅ¡kovas 2012 m. balandžio 30 d. apmokėjo atsakovo pateiktÄ kvitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant „Vertimo sutartis Nr. 2012-02“. IeÅ¡kovo bankroto administratoriaus buvo nustatyta, kad Vertimo sutarties Nr. 2012-02 bendrovės apskaitoje nėra, taip pat nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovas pagal kvitÄ atsakovui bÅ«tų perdavęs kokį nors vertimÄ . Turint omenyje Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovui apmokėjus kvitÄ , nors atsakovas nesuteikė jokių paslaugų ir neperdavė jokio vertimo, ieÅ¡kovo naudai privalo bÅ«ti priteisiama 2 085,26 Eur suma.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CK) 6.242 str. 1 d. nustato, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nors 2012 m. balandžio 30 d. pavedime, mokėjimo paskirtyje yra nurodoma „Vertimo sutartis Nr. 2012-02“, tokios sutarties ieÅ¡kovo apskaitoje nėra, bankroto administratorius neturi jokių duomenų ar įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Atitinkamai, nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad atsakovas pagal kvitÄ ieÅ¡kovui perdavė kokį nors vertimÄ .

IeÅ¡kovo žiniomis 2012 m. balandžio 30 d. pavedimo atlikimo metu bÅ«tent atsakovas turėjo prieigÄ prie ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų ir bÅ«tent atsakovas ieÅ¡kovo vardu atliko mokėjimo pavedimÄ sau už tariamai suteiktas paslaugas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos Remiantis aukščiau nurodyta LAT praktika, Å¡iuo atveju konstatuotinos visos bÅ«tinosios sÄ lygos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Pirma, nesant sudarytai jokiai sutarčiai, t. y. ieÅ¡kovo mokėjimo pavedime tik nurodant tariamÄ Vertimo sutartį Nr. 2012-02, Å¡iuo atveju nėra įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių bÅ«tų atsiradusi ieÅ¡kovo prievolė atsakovui sumokėti 2 085,26 Eur sumÄ .

Antra, ieÅ¡kovas atliko pavedimÄ , o Å¡is veiksmas, nors ir buvo teisėtas, tačiau jis buvo nepagrįstas. Trečia, atsakovui pervestos 2 085,26 Eur sumos nėra galimybės iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais - nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Ketvirta, ieÅ¡kovas, atlikdamas mokėjimÄ atsakovui, akivaizdu, veikė iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad, ieÅ¡kovui apmokėjus kvitÄ , atsakovas be teisinio pagrindo nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Be to, manytina, kad kvite buvo įraÅ¡ytas įraÅ¡as „Knygos teksto vertimas“ siekiant nesÄ Å¾iningai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita, nes esant tokiam įraÅ¡ui kvite ieÅ¡kovas net neturi galimybės patikrinti, kokios konkrečiai knygos vertimas turimas omenyje, ar atitinkamas knygos vertimas buvo atliktas, ar tokiÄ knygÄ ieÅ¡kovas vėliau iÅ¡leido ir jÄ platino ir pan. Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo naudai privalo bÅ«ti atlyginami 2 085,26 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

3. Atsakovas V. Ž. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. 2012 m. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklÄ . Å iai veiklai vykdyti buvo perkamos knygų vertimo, redagavimo paslaugos ir spaudos darbai iÅ¡ skirtingų Å«kio subjektų, tame tarpe fizinių asmenų - vertėjų, redaktorių. Konkrečiu atveju, jis iÅ¡vertė knygÄ Metro 2033 ir knyga buvo pagaminta platinimui. Šį faktÄ liudija iÅ¡leistos knygos apraÅ¡ymas, kur nurodytas vertėjas – V.

Ž., leidėjas - UAB „Novelita“. Už atliktÄ darbÄ atsakovas iÅ¡rašė sÄ skaitÄ leidėjui ir gavo apmokėjimÄ . Vertimo kaina - 7 200 Litų tuo metu buvo mažesnė nei vidutinė tokios apimties (448 psl.) kaina rinkoje (16 Lt. už puslapį). PanaÅ¡ios apimties (360 psl.) knygos vertimo paslaugas bendrovė pirko iÅ¡ kito vertėjo ir apmokėjo 6 753 Litų (18,75 Lt. už psl.). Å is faktas yra akivaizdus ir sandoris yra sÄ Å¾iningas. Nėra jokio pagrindo teigti apie atsakovo praturtėjimÄ .

Sandoris buvo ekonomiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovas nė karto nesikreipė su reikalavimu paaiÅ¡kinti Å¡io sandorio faktines aplinkybes ir pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad neturi apskaitoje jokios sutarties, patvirtinančios šį sandorį, nors visa dokumentacija buvo perduota tvarkingai ir su paraÅ¡ais. Å iuo atveju akivaizdžiai įvykęs sandoris (knygos vertimas ir iÅ¡leista knyga) yra neginčytinas įrodymas apie sandorio pagrįstumÄ .

4. IeÅ¡kovo atstovas pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriose nurodo, kad UAB „Didlaukiai“ tÄ pačiÄ knygÄ â€žMetro 2033“ iÅ¡leido metais anksčiau nei ieÅ¡kovas, kuriÄ taip pat vertė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kadangi knygos „Metro 2033“ vertimÄ atsakovas sukÅ«rė UAB „Didlaukiai“ užsakymu, visos autoriaus turtinės teisės į knygos „Metro 2033“ vertimÄ perėjo UAB „Didlaukiai“. Taigi, nuo autoriaus turtinių teisių perdavimo UAB „Didlaukiai“ atsakovas negalėjo disponuoti turtinėmis teisėmis į knygos vertimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas savo sprendime nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Novelita“, Å¡ios bendrovės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklÄ . Atsakovas V. Ž. 2012 metais Verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vertėsi vertimo veikla.

Atsakovas iÅ¡ užsienio kalbos buvo iÅ¡vertęs knygÄ â€žMetro 2033“, kuriÄ 2012 metais buvo iÅ¡leidusi UAB „Novelita“. Už knygos vertimÄ UAB „Novelita“ sumokėjo 2085,26 Eur (7200,00 Lt).

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir jo atstovas teigė, kad Å¡iuo atveju UAB „Novelita“ ir atsakovÄ V. Ž. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl atsakovui be jokio teisėto pagrindo buvo iÅ¡mokėta 2085,26 Eur suma. Atsakovas teigė, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes su UAB „Novelita“ buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis (knygos vertimo), kuri buvo tinkamai įvykdyta.

7. Byloje nustatyta, ir tai teismo posėdžio metu pripažino ir ieÅ¡kovo atstovas, kad UAB „Novelita“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ne visi bankrutuojančios UAB „Novelita“ buhalteriniai ir kiti dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui UAB „Lideres“, nes bendrovės dokumentai buvo tvarkomi netinkamai. IeÅ¡kovo atstovas neginčija aplinkybės, kad UAB „Novelita“ buvo iÅ¡leidusi knygÄ â€žMetro 2033“. IÅ¡ teismui pateikto Å¡ios knygos apraÅ¡ymo matyti, kad bÅ«tent atsakovas nurodytas kaip Å¡ios knygos vertėjas, iÅ¡vertęs jÄ iÅ¡ užsienio kalbos.

Atmestinos kaip nepagrįstos ieÅ¡kovo atstovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Didlaukiai“ turimas autorines teises į knygÄ â€žMetro 2033“. IeÅ¡kovas ir jo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas prarado visas autorines teises į knygos „Metro 2033“ vertimÄ , perdavęs knygos vertimÄ UAB „Didlaukiai“. IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas iÅ¡dėstytas aplinkybes bei argumentus grindžia vien tik prielaidomis, nepagrįsdami savo argumentus jokiais leistinais įrodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Novelita“ ir atsakovÄ V.

Ž. siejo sutartiniai paslaugų tiekimo teisiniai santykiai, atsakovas buvo įvykdęs savo įsipareigojimus, todėl teisėtai iÅ¡ UAB „Novelita“ gavo 2085,26 Eur sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. IeÅ¡kovas (apeliantas) BUAB „Novelita“ pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o panaikinti 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir tenkinti apelianto BUAB „Novelita“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Ž.i, priteisti apelianto BUAB „Novelita“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: 9.1. Teismas absoliučiai ignoravo ypatingai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad į bylos medžiagÄ atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 2012-02, kuri buvo nurodyta apelianto 2012 m. balandžio 30 d. mokėjimo atsakovui pavedime ir kurios pagrindu tariamai atsakovas perdavė apeliantui knygos vertimÄ . Apelianto apskaitoje Å¡ios sutarties nėra, taip pat nėra jokio priėmimo-perdavimo akto pagal tokiÄ sutartį, sudaryto su atsakovu. 9.2. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė į bylÄ knygos „F.

M.. Visa biogafija“ vertimo 2020 m. ba;andžio 4 d. perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau nepateikė jokio perdavimo-priėmimo akto, kuris bÅ«tų sudarytas su pačiu atsakovu dėl knygos, tariamai iÅ¡verstos pagal Vertimo sutartį Nr. 2012-02, arba knygos „Metro 2033“. Kadangi atsakovas turėjo bÅ«ti tariamos Vertimo sutarties Nr. 2012-02 Å¡alis, akivaizdu, kad Å¡is privalėjo pateikti į bylÄ tiek pačiÄ sutartį, tiek vertimo perdavimo-priėmimo aktÄ , jeigu tokie buvo sudaryti. To neatlikus nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas bÅ«tų perdavęs apeliantui bet kokį knygos vertimÄ pagal 2012 m. balandžio 30 d.

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Serija A Nr. 4753560. Byloje nėra ne tik jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas apeliantui perdavė knygos „Metro 2033“ vertimÄ , bet ir, apskritai, bet kokios kitos knygos vertimÄ . 9.3. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neprarado autorinių turtinių teisių į knygos „Metro 2033“ vertimÄ . Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal autorinę kÅ«rinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sÄ lygas atitinkantį kÅ«rinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kÅ«rinį.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas, iÅ¡versdamas knygÄ â€žMetro 2033“ UAB „Didlaukiai“ užsakymu, perdavė autoriaus turtines teises UAB „Didlaukiai“, kad Å¡is galėtų iÅ¡leisti Å¡iÄ knygÄ . Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, kad vertėjui atlikus vertimÄ leidyklos užsakymu preziumuotina, jog vertėjas iÅ¡laiko visas autoriaus turtines teises ir gali perdavinėti vertimÄ bet kuriai kitai leidyklai. Akivaizdu, kad tai neatitinka ne tik nusistovėjusios praktikos knygų leidybos veiklos srityje, bet ir prieÅ¡tarautų protingumo principui.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas iÅ¡versdamas knygÄ â€žMetro 2033“ UAB „Didlaukiai“ užsakymu 2011 m., perdavė UAB „Didlaukiai“ visas autoriaus turtines teises į šį vertimÄ , todėl neturėjo jokios teisės ir negalėjo asmeniÅ¡kai perduoti apeliantui knygos „Metro 2033“ vertimo.

2. Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas teigia, kad teismas neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių, kad į bylos medžiagÄ atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 2012­02. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovui buvo perduotos visos sutartys, kartu su apskaitos dokumentais. Praėjus daugiau nei 2 metams, ieÅ¡kovas nė karto nesikreipė į atsakovÄ dėl minėtos sutarties reikÅ¡mingumo. Svarbus faktas yra tas, kad buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ­ faktÅ«ra, o tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kuris yra sandorio patvirtinimas.

Atsakovas nurodo, jog priėmimo -perdavimo aktas yra tik sutarties priedas ir nėra sandorį patiritnnantis dokumentas. Todėl ieÅ¡kovas pernelyg sureikÅ¡mina jo nebuvimÄ . Nurodo, jog sandoris įvyko teisėtai, abi Å¡alys jį įvykdė ir nesvarbu, kokia forma jis buvo sudarytas. Atsakovas nurodo, jog knygos originalas įrodo, kad vertinimas buvo atliktas ir perduotas. Apelianto teiginys remianti ATGTÄ® yra tik prielaida, nesant jokių įrodymų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo ypatingai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad į bylos medžiagÄ atsakovo nebuvo pateikta Vertimo sutartis Nr. 2012-02, ir todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

5. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Novelita“, Å¡ios bendrovės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Lideres“. UAB „Novelita“ vykdė knygų leidybos veiklÄ . Atsakovas V.Ž. 2012 metais Verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vertėsi vertimo veikla. Atsakovas iÅ¡ užsienio kalbos buvo iÅ¡vertęs knygÄ â€žMetro 2033“, kuriÄ 2012 metais buvo iÅ¡leidusi UAB „Novelita“. Už knygos vertimÄ UAB „Novelita“ sumokėjo 2085,26 Eur (7200,00 Lt).

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo. Todėl pagrįstai nurodė, jog vadovaudamasis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui.

7. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ .

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

8. Kolegija nurodo, jog byloje pats ieÅ¡kovas neginčijo, jog UAB „Novelita“ buvo iÅ¡leidusi knygÄ â€žMetro 2033“. IÅ¡ byloje esančio Å¡ios knygos apraÅ¡ymo matyti, kad bÅ«tent atsakovas nurodytas kaip Å¡ios knygos vertėjas, iÅ¡vertęs jÄ iÅ¡ užsienio kalbos. Todėl net ir nesant pačios raÅ¡ytinės sutarties tarp Å¡alių bei priėmimo-perdavimo akto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus (knygÄ , pinigų sumokėjimo kvitÄ ), ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis siejo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui ieÅ¡kovas pinigines lėšas sumokėjo esant teisėtam pagrindui.

9. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neprarado autorinių turtinių teisių į knygos „Metro 2033“ vertimÄ , kaip nepagristus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės apie UAB „Didlaukiai“ turimas autorines teises į knygÄ â€žMetro 2033“ yra nepagrįstos ir neįrodytos byloje. Be to, vien tai, jog UAB „Didlaukiai“ iÅ¡leido to paties vertimo knygÄ , nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡mokėjo lėšas be teisėto pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju autorinių teisių į vertimÄ turėjimas nėra Å¡ios bylos dalykas ir byloje nėra pareikÅ¡ta jokio reikalavimo, susijusio su autorinėmis teisėmis į kÅ«rinį.

10. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Margarita Stambrauskaitė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė