2017-08-23 Nr. AB-15475-3-63-3-00419-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-720-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00419-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui dėl kreipimosi datos užskaitymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama „užskaityti pirmo kreipimosi į UAB „KRATC“ datą, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Ūkio departamentas galėtų nagrinėti mano prašymą“.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. gegužės 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pasiūlė pareiškėjai pateikti skundą su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2017 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame buvo suformuluotas iš esmės tas pats reikalavimas kaip ir skunde, tik nurodyta konkreti pirmo kreipimosi į data (2017 m. kovo 6d. ), kurią pareiškėja prašė teismo „užskaityti“. Prie skundo pareiškėja taip pat pridėjo žyminio mokesčio kvitą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. birželio 26 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pasiūlė pareiškėjai pateikti skundą su tinkamai nurodytomis proceso šalimis bei suformuluoti konkretų skundo reikalavimą.

2017 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame buvo suformuluotas tas pats reikalavimas kaip ir ankstesniuose skunduose, tik papildomai prašoma įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutartimis buvo nurodyta patikslinti skundo reikalavimą, kuris būtų konkretus ir aiškus, kad jį patenkinus, pažeidimą būtų galima pašalinti efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Teismas konstatavo, kad pareiškėja patikslintame skunde nepašalino teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutartimis nustatytų trūkumų, nes aiškiai ir tiksliai nesuformavo savo reikalavimo.

II. Pareiškėja V. K. atskirajame skunde prašo priimti skundą ir pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (11.3)MD3-444 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja nurodo, kad ji galbūt ir netiksliai suformulavo reikalavimą, tačiau esmė yra ta, jog ji nenori mokėti už statomo namo, kuriame nei 2016 metais, nei dabar dar negyvena, nes namas nebaigtas statyti ir vidus visiškai neįrengtas, šiukšles, nes jokių komunalinių atliekų nesusidaro ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nesuteikė pareiškėjai jokių paslaugų. Pareiškėjos teigimu, ji prašymą atnešė laiku, tačiau jo nepriėmė, nes pareikalavo papildomų pažymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria, pareiškėjai V. K. nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėja nepašalino esminio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutartyse nustatyto skundo trūkumo – aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimą.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Akcentuotina, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde neteigia, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutartimis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad ji galbūt netiksliai suformulavo reikalavimą, tačiau prašo skundą priimti ir pripažinti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (11.3)MD3-444 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutarčių, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas net du kartus pareiškėjai pasiūlė pašalinti skundo trūkumus ir suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nes toks reikalavimas, koks buvo suformuluotas pradiniame skunde („užskaityti“ pirmo kreipimosi į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą datą), negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjai siūlė ginčyti teisme Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (11.3)MD3-444, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už 2016 metus, ir pateikti konkrečius argumentus dėl jo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, tačiau pareiškėja abiejuose patikslintuose skunduose suformulavo iš esmės tokį patį reikalavimą kaip ir pradiniame skunde, t. y. „užskaityti“ pirmo kreipimosi į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą datą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja, teikdama patikslintus skundus, nepašalino esminio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. nutartyse nustatyto skundo trūkumo – aiškiai ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimą, pagal kurį būtų galima apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismo procesas negalėjo būti pradėtas. Nei pirminiame skunde, nei jo patikslinimuose pareiškėja nesuformulavo aiškių, konkrečių, ABTĮ reikalavimus atitinkančių reikalavimų, t. y. pareiškėja nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, todėl darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjos pateikto skundo.

Aplinkybė, kad pareiškėja atskirajame skunde prašo pripažinti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (11.3)MD3-444 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nes skundo reikalavimai turi būti suformuluoti būtent skunde, o ne kitokio pobūdžio procesiniame dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis galėtų būti laikoma nepagrįsta ir (ar) neteisėta.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė