7d705dff-ede5-431d-8d13-c5f65a79fcbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-1191-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03653-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . S. skundÄ atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – „Swedbank“, AB) dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å . S. (toliau - pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020);

2) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ Nr. (20) SN-77)SP-64;

3) teismui netenkinus aukščiau pateiktų praÅ¡ymų dėl administracinių aktų panaikinimo, kreiptis su praÅ¡ymu į Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Vyriausybės patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, neprieÅ¡tarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui;

Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumÄ ; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramÄ mokslui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ (toliau - Bankas) dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti. PaaiÅ¡kina, kad Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) jam yra suteikęs 899 Eur valstybinę garantijÄ paskolai studijoms apmokėti.

Banko atstovė 2020 m. balandžio 16 d. telefonu informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir vadovaujantis Banko vidinėmis taisyklėmis, tokiems asmenims paskolos neteikiamos. PareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į BankÄ dėl iÅ¡samesnio iÅ¡aiÅ¡kinimo, o 2020 m. balandžio 21 d. gavo Banko atsakymÄ . PareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybÄ (toliau – Tarnyba) dėl Banko netiesioginės diskriminacijos jo atžvilgiu dėl jo socialinės padėties (bankrutavęs).

Tarnyba skundžiamu sprendimu skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad priimtÄ sprendimÄ atsakovė motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 37 punkte yra įtvirtinta plati komercinio banko (Å¡iuo atveju AB „Swedbank”) diskrecija vertinti, kas yra studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas ir komercinis bankas bÅ«tent pasinaudojo tokia savo teise.

Sritis, kuri turėtų apibrėžti turtinių prievolių pasibaigimÄ fizinio asmens bankroto instituto pagrindais nėra arba yra nepakankamai sureguliuota. Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, ar pasibaigus turtinėms prievolėms fizinio asmens bankroto procese, Å¡ių prievolių pasibaigimas gali bÅ«ti laikomas įsipareigojimų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu po bankroto bylos užbaigimo. Taip pat Tarnyba nurodė, kad yra nekompetentinga vertinti Tvarkos apraÅ¡o 37 atitikimo Konstitucijai, ir esant įtvirtintai tokio turinio taisyklei, nusprendė, kad Banko veiksmai nebuvo diskriminaciniai.

Nurodo, kad Tarnybos sprendimÄ apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau -LAGK), kuri 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21R-813 (AG-728/02-2020) atmetė jo skundÄ , motyvuodama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir Tarnyba. Teigia, kad LAGK visiÅ¡kai nepagrįstai bandė aiÅ¡kinti Tvarkos apraÅ¡o 37 punktÄ , remdamasi Lietuvos banko nuomone, nes Lietuvos bankas kelis kartus pažymėjo, jog kredito davėjų veiksmai, susiję su valstybės remiamomis paskolomis studijų kainai apmokėti (ne) suteikimo, nepatenka į Vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį, todėl yra nesusiję su Lietuvos banko kompetencijai priskirtuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir Lietuvos bankas neturi įgaliojimų atlikti jų priežiÅ«ros.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad 2020 m. spalio 24 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT), jog Å¡i, kaip kompetentinga valstybės institucija, iÅ¡aiÅ¡kintų, juridinio fakto apie pareiÅ¡kėjo bankrotÄ (socialinį statusÄ â€“ bankrutavęs), skelbiamo jos internetiniame puslapyje, teisinį turinį. AVNT 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymÄ , kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 31 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, AVNT savo internetinėje svetainėje skelbia informacijÄ apie fizinio asmens bankrotÄ 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos.

AVNT vertinimu, minėtas informacijos skelbimo terminas yra tiesiogiai susijęs su teismo teise atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ fiziniam asmeniui, jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Remdamasis AVNT atsakymu, pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , jog informacija apie jo – kaip fizinio asmens bankroto faktÄ (socialinį statusÄ â€“ bankrutavęs) gali bÅ«ti skelbiama ir naudojama tik FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto apimtyje ir Å¡ios informacijos negalima naudoti kituose visuomeniniuose santykiuose.

Pažymi, kad FABÄ® tikslas yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ . Ä®gyvendinus mokumo atkÅ«rimo planÄ , fizinis asmuo turi grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimÄ , t. y. vėl tapti vartotoju ir (ar) imtis komercinės Å«kinės veiklos, veikti ar vykdyti kitas ekonomines veiklas ir pan. Fizinis asmuo negali bÅ«ti stigmatizuojamas vien dėl to, kad turi socialinį statusÄ â€“ bankrutavęs. Pabrėžia, kad fizinio asmens bankroto byla iÅ¡ esmės gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik tada, kai asmuo tampa nemokiu dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo, objektyvių ekonominių veiksnių ir pan.).

Asmuo turi atitikti ne tik objektyvųjį kriterijų, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. PareiÅ¡kėjas skunde atkreipia dėmesį, kad valstybės remiamas paskolas studentams reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Pabrėžia, kad į Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) iÅ¡imtį patenka valstybės finansuojamos studijų paskolos, kadangi atitinkamo palankesnio finansavimo sÄ lygos yra įtvirtintos atskiruose privalomo pobÅ«džio teisės aktuose, tokie kreditai teikiami ribotai visuomenės daliai (studentams) ir siekiant suteikti pagalbÄ studentams, kas atitinka bendro (vieÅ¡ojo) intereso tikslÄ . Tiek Tarnyba, tiek LAGK, tiek trečiasis asmuo Bankas juridinį faktÄ apie pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltÄ ir užbaigtÄ fizinio asmens bankroto bylÄ (socialinį statusÄ â€“ bankrutavęs) vertino iÅ¡skirtinai tik VKÄ® kontekste, kuris net nereguliuoja Å¡io visuomeninio teisinio santykio.

VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nurodyta, kad VKÄ® netaikomas kredito sutartims, pagal kurias teisės aktuose nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palÅ«kanų norma arba visai nemokant palÅ«kanų, arba kitomis sÄ lygomis, kurios bÅ«tų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sÄ lygos, ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palÅ«kanų norma. Mano, kad jis patenka į tÄ ribotÄ visuomenės dalį, kuriai gali bÅ«ti suteiktos palankesnės kredito sÄ lygos nei vyraujančios rinkoje.

Pasak pareiÅ¡kėjo, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Bankas užima monopolinę padėtį specializuotų studijų paskolų teikime su valstybės garantija ir pareiÅ¡kėjas objektyviai neturi kitos galimybės kreiptis į kitÄ kredito įstaigÄ dėl analogiÅ¡kos paskolos suteikimo. Tokias pasekmes nulemia bÅ«tent per didelė kredito įstaigos diskrecijos teisė, kuri įtvirtinta Tvarkos apraÅ¡o 37 punkte ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama iÅ¡plečiant kredito įstaigos diskrecijÄ tokia apimtimi, kad bÅ«tų paneigti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Fizinio asmenų bankroto įstatymo tikslai, t. y. bendro visuomenės intereso tikslai.

Tvarkos apraÅ¡o 37 punkto norma negali bÅ«ti daugiareikÅ¡miÅ¡kai interpretuojama, ypatingai Å¡iuo atveju, kai yra naudojamas pareiÅ¡kėjo socialinis statusas – bankrutavęs, netiesiogiai jį diskriminuojant. Atsakovė Tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad gavusi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl galimos diskriminacijos, atsižvelgdama į tai, jog fizinio asmens bankroto faktas yra informacija, susijusi su ankstesne asmens finansine (ekonomine) padėtimi, pripažino, jog nagrinėjama situacija gali bÅ«t tiriama kaip galima diskriminacija socialinės padėties pagrindu.

Tvarkos apraÅ¡e ar kituose teisės aktuose nėra tiksliai numatyta, kÄ reiÅ¡kia Tvarkos apraÅ¡o 37 punkte minimas ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Remiantis Lietuvos banko pateikta informacija, finansų įstaiga turi pareigÄ ne tik atsakingai skolinti vartotojams, tačiau ir valdyti pačios prisiimamÄ skolinimo rizikÄ . Pažymi, kad ir Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) yra raÅ¡oma, jog bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panaÅ¡iai, todėl studentams rekomenduojama nepamirÅ¡ti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes.

Pabrėžia, kad kredito įstaiga (Å¡iuo atveju – Bankas) turi pareigÄ skolinti atsakingai, taigi kredito įstaiga prieÅ¡ sudarydama kredito sutartį turi surinkti reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie kredito siekiantį asmenį, įskaitant informacijÄ apie kredito siekiančio asmens mokumÄ / kreditingumÄ . Bankas vertina paskolos siekiančių asmenų ne tik mokumÄ , bet ir kreditingumÄ bei kredito istorijÄ . Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja, kas konkrečiai apima kredito gavėjo kredito istorijÄ bei jos vertinimÄ , todėl vartojimo kredito davėjai turi teisę tai nustatyti savo vidinėse tvarkose bei taisyklėse.

Atsakovė remiasi Lietuvos banko nuomone, kad kredito istorija turi bÅ«ti suprantama kaip įvairÅ«s turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis vykdymo / nevykdymo istorija. Atsakovė vadovaujasi ir Lietuvos banko teigimu, kad fizinio asmens bankroto faktas gali bÅ«ti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Nurodo, kad Bankas turėjo informacijÄ apie trijų pareiÅ¡kėjo su Banku sudarytų valstybės remiamų paskolų studentams vykdymÄ ir Bankas pažymėjo, kad pasinaudojo galimybe susigrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui paskolintas Å¡ių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sÄ lygas, tačiau pareiÅ¡kėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.

Remiantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 8 punkto nuostatomis, tiesiogine diskriminacija nėra laikomi tokie atvejai, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sÄ lygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto faktas (byla pradėta ir užbaigta) yra skelbiamas 10 metų po bylos pabaigos, Å¡i informacija gali bÅ«ti naudojama vertinant asmens kreditingumÄ ir atitinkamai gali rodyti informacijÄ apie ankstesnių asmens skolinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Tarnyba konstatuoja, kad tokie ribojimai dėl asmens socialinės padėties (informacijos apie asmens finansinę padėtį) yra proporcingi ir pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad Bankas kaip finansų institucija turi įvertinti rizikÄ ir skolinti atsakingai. Atsižvelgdama į visÄ tyrimo metu surinktÄ informacijÄ Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad Bankas nediskriminavo pareiÅ¡kėjo socialinės padėties pagrindu atsisakydamas suteikti paskolÄ remdamasis Tvarkos apraÅ¡o 37 punkto nuostatomis.

Skunde Komisijai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija Vyriausybės nutarimu patvirtintÄ Tvarkos apraÅ¡Ä , t. y., teigia, kad Tvarkos apraÅ¡o 37 punkto normos gali bÅ«ti daugiareikÅ¡miÅ¡kai interpretuojamos ir galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio nuostatas, tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti, ar Vyriausybės nutarimu priimti teisės aktai nepažeidžia Konstitucinio lygybės principo arba kitų įstatymų nuostatų. Lygių galimybių kontrolierius nevertino Å¡io teisės akto dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.

Nesutikdamas Vyriausybės nutarimu patvirtintu Tvarkos apraÅ¡u, PareiÅ¡kėjas gali kreiptis į Vyriausybę ir siÅ«lyti keisti tokį teisės aktÄ , taip pat kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Ä¯statymuose nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad paskolas studentams iÅ¡ savo lėšų suteikia Bankas, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju.

Pažymi, kad Å¡i aplinkybė neįpareigoja BankÄ suteikti valstybės remiamÄ paskolÄ studentams bet kuriam to pageidaujančiam asmeniui, nes Bankas turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti paskolÄ , jeigu kredito rizika praÅ¡omo dydžio kreditui neatitinka Banko reikalavimų, keliamų kredito gavėjams. Atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje yra pateikta informacija apie tai, jog „Bankai gali atsisakyti sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis su studentais, netinkamai vykdančiais savo finansinius įsipareigojimus: už lizingo paslaugas, telefono, interneto ryšį, vartojimo kreditus ar panaÅ¡iai, todėl studentams rekomenduojame neužmirÅ¡ti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes.

Jei nutarėte, kad Jums reikia valstybės remiamos paskolos, pasidomėkite savo kredito istorija. JÄ galima pasitikrinti tinklalapyje (duomenys neskelbtini).” Nurodo, kad teikdamas kreditus, įskaitant valstybės remiamas paskolas studentams, Bankas vadovaujasi teisės aktais, kurie reglamentuoja kredito davėjų veiklÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių kreditavimo principų yra atsakingas skolinimas. Atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito davėjų skolinimo veikla, kai kredito davėjas tinkamai atlieka iÅ¡samų kredito gavėjo kreditingumo vertinimÄ , neprisiima pernelyg didelės kredito rizikos, nesudaro galimybės kredito gavėjui prisiimti pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų.

Atsakingasis skolinimas remiasi Å¡iais reikalavimais: kredito davėjas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ kredito gavėjui, remdamasis pakankama informacija ir įrodymais, visapusiÅ¡kai įvertina kredito gavėjo kreditingumÄ ; vertinami visi objektyviai numanomi reikÅ¡mingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktÄ , iÅ¡ kreditingumui vertinti naudojamų registrų bei informacinių sistemų gautÄ informacijÄ ir kitÄ kredito davėjui prieinamÄ informacijÄ , galintys turėti įtakos kredito gavėjo kreditingumui.

Tarp šių aplinkybių yra ir kredito gavėjo kredito istorija. Paaiškina, kad pareiškėjas su Banku buvo sudaręs 3 valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo sutartis: 2009 m. spalio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1878,07 Eur sumos paskolos gyvenimo išlaidoms; 2010 m. spalio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1483,14 Eur Paskolos studijų kainai sumokėti ir 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1483,15 Eur paskolos studijų kainai sumokėti (toliau – Sutartys).

Nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui paskolintas Å¡ių kreditų lėšas pagal valstybės garantijos sÄ lygas, tačiau pareiÅ¡kėjas liko skolingas Bankui delspinigius už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas. Bankas taip pat turi informacijÄ apie netinkamÄ sistemingÄ pareiÅ¡kėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo užbaigta pareiÅ¡kėjo fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d., o jau po pusmečio pareiÅ¡kėjas paprašė, kad Bankas suteiktų jam valstybės remiamÄ paskolÄ studentams. Teigia, kad Bankas turi teisinį pagrindÄ vertinti ne tik kliento mokumÄ , bet ir kliento kredito rizikÄ , t. y. kreditingumÄ , ne tik pagal kredito gavėjo gaunamas pajamas, prievolių užtikrinimo priemones, bet ir įvertinti visas objektyviai reikÅ¡mingas aplinkybes, turinčias įtakos finansinių įsipareigojimų vykdymui.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo kredito istorija, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas potencialiai gali vėl nevykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o paskoliniai santykiai yra bÅ«tent tarpusavio pasitikėjimu tarp kreditoriaus bei skolininku grindžiami teisiniai santykiai. Aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo fizinio asmens bankroto byla ir jos užbaigimu, yra tokios svarbios, kad kita informacija apie pareiÅ¡kėjo tvarias pajamas nebuvo papildomai renkama. Nuo pareiÅ¡kėjo fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi dėl valstybės remiamos paskolos studentams suteikimo praėjo labai nedaug laiko, todėl pareiÅ¡kėjo finansinė situacija negalėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusi lyginant su 2017 m. spalio 6 d. mokumo atkÅ«rimo plane nurodytÄ ja bei pareiÅ¡kėjo bankroto administratoriaus teismui pateikta bankroto bylas užbaigimo metu.

Ä® pareiÅ¡kėjo neįvykdytus įsipareigojimus buvo įtrauktos visos trys su Banku sudarytos Sutartys. Mano, kad remiantis Tvarkos apraÅ¡o 37 punkto nuostatomis, Bankas turėjo teisę atsisakyti su pareiÅ¡kėju pasiraÅ¡yti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiÅ¡kėjus faktams apie pareiÅ¡kėjo ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, informacija apie fizinio asmens bankrotÄ skelbiama 10 metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos.

Taigi, faktas apie fizinio asmens bankrotÄ , taip pat kaip ir kita informacija apie asmens kredito istorijÄ (pagal Bendrųjų sÄ lygų 7.3 punktÄ ), yra saugoma 10 metų, todėl Å¡i informacija laikytina aktualia vertinant asmenų kreditingumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (20) SN-77)SP-6, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo skundas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu Bankui atsisakius suteikti specializuotÄ paskolÄ lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti, teisėtumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į BankÄ su praÅ¡ymu dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti (LAGK byla, b. l. 46). Bankas 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. SR/20-6834 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog vadovaudamasis Tvarkos apraÅ¡o 37 punktu atsisako iÅ¡duoti paskolÄ , paaiÅ¡kėjus faktams apie ankstesnių įsipareigojimų nevykdymÄ , nes pareiÅ¡kėjo kredito rizika neatitinka Banko keliamų reikalavimų (LAGK byla, b. 1. 63).

PareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, jog Banko atsisakymas suteikti pareiÅ¡kėjui specializuotÄ 899 Eur paskolÄ lengvatinėmis sÄ lygomis studijų kainai apmokėti yra neteisėtas (LAGK byla, b. 1. 71-72). Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. S 2020/(2 L 12.E-2101)-12-2774 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimÄ reglamentuojantis Tvarkos apraÅ¡as nėra priskirtas Lietuvos banko kompetencijai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi ir PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 03-74,45 punktu, persiuntė skundÄ nagrinėti Valstybiniam studijų fondui (LAGK byla, b. 1. 73).

Valstybinis studijų fondas 2020 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu Nr. R2- informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog pagal Tvarkos apraÅ¡o 34 punktÄ , sprendimÄ dėl paskolos sutarties su į studentų, kuriems siÅ«loma skirti valstybės remiamų paskolų sutartis, sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktais studentais priima pati kredito įstaiga. Nei Tvarkos apraÅ¡as, nei Valstybinio studijų fondo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato įgaliojimų Fondui įpareigoti kredito įstaigÄ pasiraÅ¡yti valstybės remiamos paskolos sutartį su studentu.

Fondas taip pat nesprendžia tarp studento ir kredito įstaigos kilusių ginčų, todėl nagrinėti skundo negali. Banko sprendimas gali bÅ«ti apskųstas teismui (LAGK byla, b. 1. 74-76). PareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi su skundu į TarnybÄ dėl lygių galimybių pažeidimo netiesiogiai diskriminuojant socialinės padėties atžvilgiu, Bankui atsisakius suteikti specializuotÄ paskolÄ lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti (LAGK, b. 1. 41-45).

Tarnyba pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ pradėjo tyrimÄ â€“ 2020 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu Nr. (20)SN-77)S-313 paprašė Banko pateikti motyvuotus paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių ir atsakyti į Kontrolierės suformuluotus klausimus: ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į BankÄ dėl specializuotos paskolos lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui suteikti specializuotÄ paskolÄ lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti; ar tai buvo susiję su anksčiau pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla; paprašė, jei įmanoma, pateikti 2020 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjo ir Banko atstovės pokalbio garso įraÅ¡Ä ; kokie konkretÅ«s faktai atskleidė pareiÅ¡kėjo ankstesnių kreditinių įsipareigojimų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ ; kada / kokiais atvejais pagal Banko vidaus taisykles yra nesuteikiamos tokios paskolos, kokios siekė pareiÅ¡kėjas (LAGK, b. 1.79-80).

Bankas 2020 m. birželio 5 d. raÅ¡te Tarnybai paaiÅ¡kino, kad atsisakymas suteikti vartojimo kreditÄ â€“ valstybės remiamÄ paskolÄ studentams – grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Tvarkos apraÅ¡o 37 punktas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad Bankas suteikia paskolas studentams iÅ¡ savo lėšų, o valstybė tik teikia Bankui garantijas skolininko nemokumo atveju, todėl Bankas turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti paskolÄ , jeigu kredito rizika praÅ¡omo dydžio kreditui neatitinka Banko standartinių reikalavimų, keliamų vartojimo kredito gavėjams.

Informacija apie kredito įstaigos teisę atsisakyti sudaryti su studentu sutartį paskelbta ir Fondo interneto svetainėje (LAGK, b. 1. 84-86). Lygių galimybių kontrolierė (toliau – Kontrolierė) 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (20)SN-77)SP-64 pripažino nepagrįstu pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu (LAGK byla, b. 1. 153-166). Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius atlieka Å¡io įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ , o pagal 17 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisėtumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir teisingumo principais, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų.

Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia iÅ¡vadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl Å¡io įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiÅ«lymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ veiklÄ , lygių galimybių užtikrinimo sklaidÄ (17 straipsnio 2 dalis).

Baigus tirti skundÄ , suraÅ¡omas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. SprendimÄ pasiraÅ¡o lygių galimybių kontrolierius (29 straipsnio 1 dalis). Tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius, be kitų, gali priimti sprendimÄ pripažinti skundÄ nepagrįstu, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai (29 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skunde Tarnybai nurodė, jog buvo diskriminuojamas dėl to, kad anksčiau jam buvo iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis.

Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas iÅ¡silavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai (2 straipsnio 8 dalis). Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sÄ lygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis (2 straipsnio 9 dalies 8 punktas).

Nustatyta, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju tyrė, ar Bankas, atsisakydamas pareiÅ¡kėjui suteikti specializuotÄ paskolÄ su valstybės garantija studijų kainai apmokėti dėl pareiÅ¡kėjo ankstesnio fizinio asmens bankroto fakto, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, kuriame nustatytas, kad įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sÄ lygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprÅ«pinimÄ bÅ«stu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sÄ lygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.

Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų leidimÄ vykdyti studijas ir su studijomis susijusiÄ veiklÄ turinčių Lietuvoje veikiančių aukÅ¡tųjų mokyklų ir užsienio aukÅ¡tųjų mokyklų filialų studentams suteikimÄ , administravimÄ ir grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡as. Tvarkos apraÅ¡o 7.1 papunktyje nustatyta, kad valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iÅ¡ kredito įstaigų lėšų Å¡io apraÅ¡o nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ valstybės remiamų paskolų yra paskola studijų kainai sumokėti.

Kredito įstaiga turi teisę atsisakyti su studentu pasiraÅ¡yti valstybės remiamos paskolos sutartį, paaiÅ¡kėjus faktams apie studento ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ (37 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 2 punkto, prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ atsižvelgianti visus objektyviai numanomus reikÅ¡mingus veiksnius, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, tarp kurių įstatymų leidėjas numatė ir kredito gavėjo kredito istorijÄ .

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo įsitikinti, kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. IÅ¡ pateikto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad Bankas, kaip kreditorius, turi teisę bei pareigÄ vertinti ne tik kliento mokumÄ , kredito rizikÄ , bet ir kredito istorijÄ , kuriÄ sudaro duomenys apie fizinio asmens atžvilgiu pradėtÄ ir užbaigtÄ bankroto procesÄ , kitų finansinių įsipareigojimų vykdymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kontrolierė 2020 m. birželio 25 d. raÅ¡tu Nr. (20)SN- 77)S-376 prašė Lietuvos Banko pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie fizinio asmens, kuriam iÅ¡kelta ir baigta bankroto byla, galimybes gauti specializuotÄ paskolÄ lengvatinėmis sÄ lygomis su valstybės garantija studijų kainai apmokėti ir apie tai, kas laikoma ankstesnių skolinių įsipareigojimų nevykdymu bei ar pradėta ir užbaigta bankroto byla galėtų bÅ«ti laikoma ankstesnių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LAGK b. 1. 103-104).

Lietuvos bankas, atsakydamas į šį Kontrolierės raÅ¡tÄ , paaiÅ¡kino, jog kredito istorija turėtų bÅ«ti suprantama kaip įvairÅ«s turimi bei anksčiau turėti finansiniai įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimų pagal turimas / turėtas finansinių įsipareigojimų sutartis (ne)vykdymo istorija (t. y., ar asmuo tinkamai ir laiku moka / mokėjo įmokas ir pan.), fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas gali bÅ«ti laikomas požymiu, kad asmuo netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus (LAGK byla, b. 1. 105-107).

Vadovaujantis Banko interneto puslapyje paskelbtomis Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiomis sÄ lygomis (toliau – Bendrosios sÄ lygos), kurios yra taikomos visiems asmenims, kurie kreipiasi į BankÄ dėl paslaugų suteikimo (4.1 punktas), Bankas, prieÅ¡ sudarydamas arba atsisakydamas sudaryti sutartį, visapusiÅ¡kai įvertina visÄ jam žinomÄ informacijÄ ir aplinkybes. Pagal Bendrųjų sÄ lygų 4.1.4 papunktį Bankas gali atsisakyti sudaryti sutartį su klientu dėl svarbių priežasčių, viena kurių, jei klientas yra pažeidęs savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartis, sudarytas su Banku kitais Banko grupei priklausančiais asmenimis ir / ar kitais kreditoriais.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti specializuotÄ paskolÄ , Bankas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, kuri baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (LAGK byla, b. 1. 68-70). Taip pat Bankas vertino tai, kad pareiÅ¡kėjas su Banku jau buvo sudaręs tris valstybės remiamas paskolos sutartis ir nors Bankas pasinaudojo galimybe susigrÄ Å¾inti paskolintas lėšas pagal valstybės garantijos sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas liko skolingas Bankui delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.

Taigi, kaip matyti, Bankas, atsisakydamas suteikti pareiÅ¡kėjui specializuotÄ paskolÄ , vadovavosi ne tik nustatytu faktu, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bet ir įvertino pareiÅ¡kėjo kredito rizikÄ bei kredito istorijÄ . Duomenų, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ sprendimo nesuteikti pareiÅ¡kėjui specializuotos paskolos priėmimui, byloje nėra. Lygių galimybių įstatymas numato, jog diskriminacija nelaikomi atvejai, kai veikimÄ ar neveikimÄ , teisės normÄ ar vertinimo kriterijų, sÄ lygÄ ar praktikÄ pateisina teisėtas tikslas, o Å¡io tikslo siekiama tinkamomis ir bÅ«tinomis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinta kredito įstaigos pareiga skolinti atsakingai ir valdyti savo pačios rizikÄ skolinant, laikytina teisėtu tikslu, todėl Bankas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kredito istorijÄ ir faktÄ apie pradėtÄ ir užbaigtÄ fizinio asmens bankroto procesÄ , teismo vertinimu, turėjo teisę atsisakyti suteikti pareiÅ¡kėjui paskolÄ . PareiÅ¡kėjo akcentuojama aplinkybė, kad Fondas yra patvirtinęs ginčo paskolai valstybės garantijÄ , Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia besÄ lygiÅ¡kos Banko pareigos sudaryti paskolos sutartį su pareiÅ¡kėju, kadangi specializuotÄ paskolÄ su valstybės garantija studijų kainai apmokėti suteikia kredito įstaiga.

Taigi, Kontrolierės sprendimo iÅ¡vada, kad aptarti Banko veiksmai nelaikytini diskriminavimu pareiÅ¡kėjo socialinės padėties pagrindu, yra pagrįsta. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba pareiÅ¡kėjo skundo tyrimÄ atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame sprendime nurodė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei aiÅ¡kiai nurodė jų teisinį įvertinimÄ . Tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ Nr. (20)SN- 77)SP-64 nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

LAGK tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Kontrolierės sprendimo ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Panaikinti jį taip pat nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismui netenkinus reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Tvarkos apraÅ¡o 37 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieÅ¡tarauja: Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir jo elementui – proporcingumo principui;

Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam diskriminavimo draudimui; Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į mokslo prieinamumÄ ; Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmenų teisei gauti valstybės paramÄ mokslui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ . Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, neprieÅ¡tarauja įstatymams ar Konstitucijai. Taigi, kaip matyti, ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta teismo diskrecijos teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kai iÅ¡kyla klausimas dėl teisės normų, taikytinų nagrinėjant konkretų ginÄÄ , konstitucingumo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iame ginče analizuojama situacija yra iÅ¡samiai reglamentuota teisės aktuose, dėl kurių konstitucingumo teismui abejonių nekyla, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nėra. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Å . S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė