7d6f161077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1543/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00131-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubeckienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Olegui Juškai ir Medestui Palubinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic fields“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės tarybai, I. R. ir kaimo bendruomenei „Vyčiai“ dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic fields“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Baltic fields“) skundu (t. I, b. l. 2-6) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2011 m. gegužės 19 d.Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1032 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. S3-66, kuria Panevėžio rajono savivaldybės administracija perdavė žemės sklypo savininkei uždarajai akcinei bendrovei „Opulens langai“ (toliau – ir UAB „Opulens langai“) detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas dėl 1,8266 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone (toliau - ir Žemės sklypas). Nuo 2011 m. gegužės 2 d. Žemės klypo savininke tapo UAB „Baltic fields“ (pagrindas 2011 m. gegužės 2 d. pirkimo - pardavimo sutartis tarp UAB „Opulens langai“ ir UAB „Baltic fields“). 2011 m. gegužės 31 d. papildomai buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.S3-73, kuria Panevėžio rajono savivaldybės administracija perdavė Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Baltic fields“.

2010 m. birželio 10 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė detaliojo planavimo organizatoriui UAB „Opulens langai“ Planavimo sąlygų sąvadą Nr. TP. 180-10 (GD11-1293) ir Planavimo sąlygas Nr. TP. 180-10, o 2010 m birželio 15 d. buvo suformuota Planavimo užduotis. Remiantis išduotais dokumentais, buvo pradėtas antrasis detaliojo planavimo proceso etapas - teritorijų planavimo dokumento rengimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi buvo atlikta esamos būklės analizė, parengta koncepcija ir konkretizuoti sprendiniai.

Žemės sklypo detaliojo plano baigiamojo proceso stadijoje buvo atliktas viešas detaliojo plano sprendinių svarstymas, suderinti parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo sprendiniai, patikrinta ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų detalųjį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 5 daleis 1 punktas, 17 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 2011 m. balandžio 12 d. Žemės sklypo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai buvo apsvarstyti Panevėžio rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje ir jiems pritarta (komisijos protokolas Nr. NS2-57).

Detaliojo plano sprendiniai buvo pateikti Inspekcijai, kuri 2011 m. gegužės 19 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1032 pateikė neigiamą išvadą. Pareiškėjas teigė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas, nes nemotyvuotas. Dokumente nėra nurodyta jokių teisinių ir faktinių argumentų bei priežasčių, pagrindžiančių neigiamą išvadą. Iš Patikrinimo akto nėra aišku, kokius Detaliojo plano pakeitimus turi atlikti UAB „Baltic fields“, kad, ištaisiusi detaliojo planavimo dokumentus, galėtų įvykdyti teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, Detalusis planas buvo parengtas pagal kompetentingų institucijų išduotas planavimo sąlygas, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Iki Patikrinimo akto priėmimo visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos pateikė teigiamas išvadas. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tikrinimo tvarkos aprašas) 14.2 punkto ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 349 (toliau – ir Nuostatai), 7.1.4 punkto atsakovui, pateikusiam neigiamą išvadą, kyla pareiga pagrįsti priimtą sprendimą teisiniais ir faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 103-106) paaiškino, kad Panevėžio skyrius 2010 m. gruodžio 14 d. gavo I. R. skundą, kuriame buvo prašome netvirtinti Detaliojo plano, kadangi jo sprendiniai pažeidžia I. R. nuosavybės teises ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Detaliojo planavimo organizatoriaus pateikto Inspekcijai žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad žemės sklypas ties planuojamos teritorijos šiaurės – vakarine bei pietvakarine ribomis ribojasi su suformuotų kaimyninių namų valdų sklypais o iš šiaurės – vakarinės pusės – su suformuotu Danutės – Zigmo gatvių kvartalu, kurio Zigmo gatvės tęsiniu numatomas patekimas (įvažiavimas) į dalijamo (planuojamo) sklypo teritoriją. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per kurio dalį (Zigmo gatve) numatytas įvažiavimas į planuojamą teritoriją, yra I. R. asmeninė nuosavybė. Šis žemės sklypas detaliai suplanuotas dar 1999-2000 metais, jam nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutai. Servitutų naudotojai yra prie projektuojamos Zigmo gatvės esančių penkių sklypų savininkai. Pareiškėjas nėra įregistruotų servitutų teisės naudotojas. Pareiškėjas Detaliojo plano projekte tinkamai neišsprendė dėl patekimo į planuojamą teritoriją. Parengtame ir tikrinti pateiktame projekte yra numatyta tik teorinė galimybė patekti į planuojamą teritoriją. Visos šios aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir buvo vertinamos kaip priežastys, lėmusios neigiamos išvados priėmimą. Jos buvo surašytos 2011 m. gegužės 19 d. Patikrinimo akte, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą Detalųjį planą. UAB „Baltic fields“ pateikto detaliojo plano sprendiniai, numatantys patekimą į planuojamą teritoriją per I. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parengti nesuderinus jos bei planuojamos teritorijos savininko interesų, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37, 4.39 straipsnių, 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 39-43) paaiškino, jog UAB „Baltic fields“ rengiamas Detalusis planas pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama teritorija šiaurės – vakarų pusėje ribojasi su suformuotu Danutės – Zigmo gatvių kvartalu, kurio Zigmo gatvės tęsiniu numatomas patekimas į planuojamo sklypo teritorijas. Aiškinamajame rašte įvardinta Zigmo gatvė yra I. R. nuosavybės teise priklausantis kitos specialios paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo be jokio teisinio pagrindo numato naudotis pareiškėjas. 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir 2010 m. spalio 27 d. vykusio viešo svarstymo metu teritorijos planavimo organizatoriui buvo pateiktos žemės sklypo savininkės pretenzijos. Jose buvo nurodoma, kad detaliai planuojamo žemės sklypo savininkams ar naudotojams nebus galimybės patekti į planuojamą teritoriją per savininkei I. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Minėtas žemės sklypas suformuotas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. gegužės 16 d. įsakymu, numatant jame kelio servitutą konkrečiai apibrėžtam žemės sklypų naudotojams ar savininkams, tačiau pareiškėjas į šių asmenų sąrašą nepatenka. I. R. priklausantis žemės sklypas kaip gatvė neįrengtas, neįteisintas ir neįregistruotas. Jis naudojamas kaip privatus privažiavimas prie namų valdos. Detalusis planavimas šiame sklype bei gretimų servituto turėtojų žemės sklypų dalyje yra baigtas, nenumatant tolesnio pravažiavimo ar teisės naudotis žemės sklypu kitiems asmenims. UAB „Baltic fields“, Detaliajame plane numatydama patekimą į planuojamą teritoriją pro I. R. priklausantį žemės sklypą, iš esmės pažeidė savininkės bei planuojamų žemės savininkų (naudotojų) interesus, nes planuojamo žemės sklypo savininkai (naudotojai) neturės galimybės patekti į sklypą bei tiesti komunikacijų. Teigė, kad atsakovas priėmė teisėtą Patikrinimo aktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo kaimo bendruomenė „Vyčiai“ nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 45-47) teigė, kad Patikrinimo aktas teisėtas, kadangi Inspekcija nustatė, jog Detaliajam plane nenumatyta galimybių patekti į planuojamą Žemės sklypą. Tuometiniam planavimo organizatoriui 2010 m. rugpjūčio 25 d. vykusio viešo svarstymo metu buvo pateikta kaimo bendruomenės „Vyčiai“ pretenzija, kurioje nurodoma, jog parengtas Detalusis planas pažeidžia Vyčių kaimo gyventojų interesus, teisėtus lūkesčius į saugią ir sveiką aplinką, t. y. viešąjį interesą. Detaliame plane nenumatyti susisiekimo sistemos planavimo sprendiniai: gyventojams susisiekti ir kroviniams pervežti naudotinų transporto priemonių ir susisiekimo būdų struktūra bei jos teritorinės ypatybės; viešojo keleivių susisiekimo tinklas, gatvių trasų tinklas; gatvių kategorijos ir pagrindiniai parametrai; sankryžos ir jų tipai, eismo organizavimas ar režimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės taryba prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 88-89, 91-92) paaiškino, jog Panevėžio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2011 m. balandžio 12 d. posėdyje suderinusi Detalųjį planą pripažino, kad šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus, neprieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimams. Detaliojo plano sprendiniai atitiko Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (t. II, b. l. 114-119) pareiškėjo UAB „Baltic fields“ skundą tenkino ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1032.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad UAB „Baltic fields“ pagal 2011 m. gegužės 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį įgijo ir šiuo metu nuosavybės teise valdo 1,8140 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini). Buvusi šio sklypo savininkė UAB „Opulens langai“, vykdydama su Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarytą 2010 m. gegužės 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. S3-66, gavusi 2010 m. birželio 10 d. Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui Nr. TP.180-10 (GD11-1293) ir Planavimo sąlygas Nr.TP.180-10 detaliojo planavimo dokumentui Nr. TP.180-10, parengė Žemės sklypo detalųjį planą, atliko viešo svarstymo bei derinimo procedūras. UAB „Baltic fields“ tapus Žemės sklypo savininke, 2011 m. gegužės 31 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracija Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. S3-73 perdavė šiai bendrovei detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Parengtas Detalusis planas buvo pateiktas tikrinti Inspekcijai. Atsakovas 2011 m. gegužės 19 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame pateiktam teritorijų planavimo dokumentui įrašė neigiamą išvadą. Teismas nustatė, kad I. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui, vadovaujantis Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 841-ž, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas sklypų Nr. 31/2-1, 31/2-2, 31/2-3, 31/2-4 ir 31/2-5 savininkams ir naudotojams skirtas kelio servitutas bei servitutas įrengti ir aptarnauti komunikacijas, melioracinius įrenginius, taip pat servitutas, suteikiantis uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ teisę tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus, aptarnauti juos bei jais naudotis įstatymų numatyta tvarka, kuris nustatytas 2008 m. spalio 20 d. servituto sutartimi, registracijos Nr. 11215. Teismas nustatė, kad byloje turiu būti tikrinamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos parengto teritorijos Detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumas.

Vadovaudamasis Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-475, 1 ir 2 punktais ir Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija) teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs viešosios teisės normų reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Nurodytų teisinių santykių srityje galioja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog viešųjų teisinių santykių subjektų veikla yra griežtai reglamentuota teisės normų, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veikos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Byloje būtina nustatyti, ar Inspekcija, priimdama ginčijamą Patikrinimo aktą, veikė pagal šią viešojo administravimo veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad atsakovo, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos, funkcijas apibrėžia Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1-4 punktai, o detalizuoja Tikrinimo tvarkos aprašas, kurio 4 punkte yra pateiktas subjektų, kuriems jis yra privalomas, sąrašas, o jame nurodytos visos teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (toliau – ir Priežiūros institucijos). Tikrinimo tvarkos aprašo 8-11 punktai įtvirtina detalius teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, o 12-17 punktai – patikrinimo akto rengimo ir surašymo veiksmus. Be to, Inspekcijos veiklai taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ ). Nurodytame įstatyme įtvirtintos taisyklės reikalauja, kad viešąjį administravimą vykdantis subjektas laikytųsi įstatymo viršenybės principo, t. y. kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jo veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o priimamas individualus administracinis aktas - pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 3 str. 1 p., 8 str. 1 d.).

Išanalizavęs išvardytuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, teismas konstatavo, kad Inspekcija, vykdydama viešojo administravimo srityje priskirtą valstybinę teritorijų planavimo priežiūros funkciją, pateiktą detalųjį planą privalėjo patikrinti Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 punkto bei Tikrinimo tvarkos aprašo 8-11 punktų aspektais, o patikrinusi surašyti nustatytos formos patikrinimo aktą, kuriame būtų įrašyta teigiama arba neigiama išvada dėl patikrinto teritorijų planavimo dokumento. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įsakmiai nustato, kad dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo teikiama išvada privalo būti motyvuota (Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 4 punktas), o teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, teritorijų planavimo dokumentui turi būti surašomos pastabos, kurios taip pat privalo būti motyvuotos (Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punktas). Teismas padarė išvadą, kad tik toks patikrinimo aktas atitiktų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Teismas nustatė, kad atsakovas išvadą dėl detaliojo plano pateikė Patikrinimo akto dalyje „Patikrinimo išvada“ apsiribodamas vienu žodžiu „neigiama“. Šią išvadą pagrindžiančių motyvų atsakovas nepateikė ir Patikrinimo akto dalyje „Patikrinimo apibendrinimas“. Pagal Tikrinimo tvarkos aprašo patvirtintą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto formą šioje dalyje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantis subjektas privalo pateikti teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir planavimo procedūrų įvertinimą bei nurodyti Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punkte minimas pastabas. Patikrinimo akto dalyje „Patikrinimo apibendrinimas“ atsakovas išvardino tik faktines aplinkybes: I. R. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimą ir tvirtinimą, šiam žemės sklypui nustatytus servitutus; UAB „Opulens langai“ (detaliai suplanuoto žemės sklypo buvusio savininko) parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, jo sprendinius dėl autotransporto išvažiavimo iš sklypo Zigmo gatve, esančia I. R. sklype; gautą I. R. pretenziją dėl detaliojo plano sprendinių; detaliojo plano suderinimą Panevėžio rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kokios teisės aktų numatytos detaliojo planavimo procedūros ir kaip buvo pažeistos, kokie konkretūs žemės sklypo bendrojo plano sprendiniai ir kokiems Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams neatitinka, taip pat nesuformulavo Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punkte nurodytų motyvuotų pastabų. Teismas konstatavo, kad atsakovas Patikrinimo akte visiškai nepasisakė dėl Tikrinimo tvarkos aprašo 8 punkte reikalaujamų patikrinti aplinkybių. Remdamasis šiais argumentais teismas nusprendė, kad atsakovas Patikrinimo akte dėl parengto detaliojo plano pateikė nemotyvuotą neigiamą išvadą

Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 punktu, kuris nustato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantis subjektas, nustatęs šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, t. y. davęs neigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, privalo pareikalauti nustatytus pažeidimus ištaisyti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punktas numato, jog patikrinimo akte privalo būti pateiktas pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai. Iš Patikrinimo akto teksto matyti, kad Inspekcija tokio reikalavimo bei pasiūlymo nebuvo suformulavusi, dėl šios priežasties teismas pripažino, jog atsakovo parengtas Patikrinimo aktas prieštarauja paminėtoms aukštesnės galios teisės normoms, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pripažinęs, kad Patikrinimo aktas neatitinka ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su galimais Patikrinimo akto ir jame suformuluotos išvados priėmimo motyvais, taip pat nevertino atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų dėl motyvų, pagrindžiančių Patikrinimo akte suformuluotą neigiamą išvadą, pažymėdamas, kad ginčijamo Patikrinimo akto priėmimo motyvų nurodymas atsiliepimuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negali turėti įtakos nemotyvuoto patikrinimo akto teisėtumo vertinimui. Tai yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas aiškinimus dėl nemotyvuoto administracinio akto vertinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007).

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas UAB „Baltic fields“ skundžiamą Patikrinimo aktą pripažino neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams ir dėl to naikintiną (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas, iš naujo atlikdamas UAB „Baltic fields“ žemės sklypo detaliojo plano tikrinimą, privalo jį įvertinti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir Tikrinimo tvarkos aprašo 8-11 punktų nuostatas. Be to, pažymėjo, jog atsakovas, surašydamas naują patikrinimo aktą ir teikdamas vieną iš Tikrinimo tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų išvadų, privalo įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 3 punktą ir duodamą išvadą motyvuoti, t. y. pagrįsti tikrinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 punkto bei Tikrinimo tvarkos aprašo 14.1 arba 14.2 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 121-126) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nemotyvuoto Patikrinimo akto. Teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog Patikrinimo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, netinkamai taikė Tikrinimo tvarkos aprašo 8-11 punktų nuostatas. Patikrinimo akto parengimo tvarką ir sąlygas numato Tikrinimo tvarkos aprašo IV skyriaus 12-17 punktai, Tikrinimo tvarkos aprašo priedas, nustatantis patikrinimo akto formą, bet ne Tikrinimo tvarkos aprašo 8-11 punktų nuostatos. Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punkte numatyta, kad patikrinimo akte įrašoma išvada gali būti neigiama, kai teritorijų planavimo procedūros ir Dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios Dokumento sprendinius, Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai); šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos Dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius Dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniais numatytas autotransporto išvažiavimas iš sklypo numatyta Zigmo gatve, esančia žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. R., nurodyta, kad minėtam žemės sklypui yra numatytas servitutas, kurio naudotojai – prie Zigmo gatvės esančių 5 namų sklypų naudotojai. Apeliantės nuomone, Patikrinimo akte motyvuotai išdėstyta ir konstatuota, kad pareiškėjas į planuojamą teritoriją neturi galimybės patekti, tiesti kanalizacijas, naudojantis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

2. Apeliantė nesutinka su tuo, kad teismas, pripažinęs Patikrinimo akte Inspekcijos pateiktą neigiamą išvadą nemotyvuota ir kad Patikrinimo aktas neatitinka ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su galimais Patikrinimo akto ir jame suformuluotos išvados priėmimo motyvais. Mano, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nepagrįstai neįvertino atsakovo duotos išvados teisėtumo, trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijos dėl jų nuosavybės apsaugos, teisėtų lūkesčių, o taip pat planuojamoje teritorijoje įsigysiančių sklypus naujų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Teismas turėjo vertinti Patikrinimo akto, kaip individualaus pobūdžio administracinio akto, teisėtumą atsižvelgdamas į visų dalyvaujančių procese asmenų poziciją, patikrinimo akte išdėstytų motyvų atitikimą teisės aktų reikalavimams, trečiųjų suinteresuotų asmenų interesams, t. y. turėjo klausimą išspręsti iš esmės.

3. Patikrinimo aktas, apeliantės nuomone, yra teisėtas dokumentas. Planavimo organizatorius planuoja teritoriją, kurioje numatyta statyti 15 gyvenamųjų namų, tačiau į planuojamą teritoriją neturi ir nenumato privažiavimo, tokiu būdu pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Pareiškėjas UAB „Baltic fields“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 130-132) pareiškėjas remiasi argumentais, analogiškais tiems, kuriuos buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir Inspekcija netinkamai atliko savo funkcijas, teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad Patikrinimo aktas yra nemotyvuotas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 133-134) nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, jog dėl parengto teritorijų planavimo dokumento turėtų būti surašomas naujas patikrinimo aktas ir įrašoma išvada, atsižvelgiant į teismo nurodytus trūkumus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimais dėl nemotyvuoto administracinio akto vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas UAB „Baltic fields“ prašė panaikinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos 2011 m. gegužės 19 d.teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1032, kuriame dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), kurio savininkas ir detaliojo planavimo organizatorius yra UAB „Baltic fields“, detaliojo plano pateikta neigiama išvada.

Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr.XI-995 redakcija) 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: nustatyta tvarka apsvarstyti; suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gautos planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotos išvados dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.

Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra aukščiausios teisinės galios aktu – įstatymu numatytas detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo privalomasis procedūrinis dokumentas. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato, kad teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasibaigus šiuo įstatymo numatytam teritorijų planavimo dokumento sprendinių apskundimo terminui. Valstybinę teritorijų priežiūrą atliekanti institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą turi pateikti per 20 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento pateikimo dienos. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą apibrėžia kaip tikrinimą, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolę, taip pat tikrinimą, ar sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnį, valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančioms institucijoms, be kita ko, pavestos šios funkcijos: 1) tikrinti, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačius šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauti juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taikyti administracinio poveikio priemones; 3) teikti motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai akcentavo, kad valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančioms institucijos išvada dėl patikrinto detaliojo planavimo dokumento turi būti motyvuota. Pareiga dėl teritorijų planavimo dokumento pateikti motyvuotą išvadą valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančioms institucijoms kyla iš įstatymo (TPĮ 35 str.1 d.3 p.). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 3 punkte numatytos funkcijos yra tiesiogiai susiję. Tuo atveju, jei teritorijų planavimo dokumentą tikrinanti Priežiūros institucija nustato Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, ji vykdo kitas dvi jos kompetencijai priskirtas funkcijas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3 punktuose – teikia motyvuotą (neigiamą) išvadą ir reikalauja, kad detaliojo planavimo organizatorius ištaisytų pažeidimus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 3 punkte nurodytą išvadą Priežiūros institucija turi įforminti šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytu teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu. Šios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos perkeltos į Teritorijų planavimo įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus ir juose detalizuotos. Detaliųjų planų rengimo taisyklių (bylai aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. D1-58 redakcija) 48 punkte, be kita ko, nurodyta, kad tikrinti Inspekcijai teikiami planavimo sąlygų sąvadas, detaliojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas. Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (bylai aktuali 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. D1-677 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Tikrinimo tvarkos aprašu, sprendime pagrįstai ir visiškai teisingai nurodė, kad atsakovo surašytame Patikrinimo akte pateikta neigiama išvada yra nemotyvuota. Šis pažeidimas yra esminis, kadangi nenurodžius konkrečių neigiamos išvados motyvų, nesuformulavus reikalavimų dėl planavimo dokumento trūkumų ištaisymo, detaliojo planavimo organizatoriui atsiranda kliūtys pradėti planavimo dokumento ištaisymo procedūras.

Tikrinimo tvarkos aprašo 14 punkte imperatyviai apibrėžti reikalavimai teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto turiniui. Aprašo 14.2 punkte nurodyta, kad patikrinimo akte įrašoma išvada gali būti neigiama – kai teritorijų planavimo procedūros ir Dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios Dokumento sprendinius, Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai). Šiuo atveju patikrinimo akte surašomos motyvuotos pastabos Dokumentui ir pasiūlymas planavimo organizatoriui, ištaisius Dokumentą bei atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai.

Bylai aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis nustatė, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos.

Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nors Priežiūros institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau Priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, kadangi, kaip minėta, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.

Taigi, nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Tvirtinimo tvarkos aprašas nustato, kad neigiamos patikrinimo išvados atveju, pakartotinai tikrinti teritorijų planavimo dokumentas gali būti pateiktas tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus esminius trūkumus bei atlikus privalomas viešo svarstymo ir derinimo procedūras, nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui. Pakartotinis tikrinimas atliekamas ta pačia šios tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Tikrinimo tvarkos aprašo 20, 21 punktai).

Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Jei per šį terminą teritorijos planavimo dokumentas nepatvirtinamas, patikrinimo aktas netenka galios ir teritorijos planavimo dokumentas turi būti teikiamas tikrinti iš naujo (Tikrinimo tvarkos aprašo 19 punktas). Pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymą ir jį įgyvendinančias poįstatyminių teisės aktų nuostatas Priežiūros institucijos neigiama išvadai dėl teritorijos planavimo dokumento nereiškia, kad detalusis planas apskritai negali būti pateiktas tvirtinti, o tik stabdo procedūrą reikalaujant, kad detaliojo planavimo organizatorius ištaisytų Priežiūros institucijos nustatytus ir patikrinimo akte nurodytus teritorijos planavimo dokumento trūkumus teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl iš įstatymo kylantis reikalavimas Priežiūros institucijai motyvuoti į teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą įrašomą išvadą yra itin svarbus, nes detaliojo planavimo organizatoriui turi būti aiškiai nurodyti teritorijos detaliojo planavimo dokumento trūkumai, kuriuos jis turi pašalinti. Pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai. Apeliacinio skundo argumentai, esą Patikrinimo aktas teisėtas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 ir 3 punktų bei Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punkto nuostatoms, todėl tesiūėjų kolegija juos atmeta.

Apelianto minimoje Tvirtinimo tvarkos aprašu patvirtintoje teritorijos planavimo dokumento patikrinimo akto formoje yra nurodyta kokia turi būti šio akto struktūra ir jo pagrindiniai rekvizitai (tikrinanti institucija, tikrinamasis dokumentas, planavimo organizatorius, dokumento rengėjas, tikrinimui pateikti dokumentai, patikrinimo apibendrinimas, patikrinimo išvada, siūlymas tikrinančiai institucijai), taip pat pateiktas pavyzdinis sąrašas klausimų, į kuriuos turi būti atsakyta užpildant kiekvieną akto dalį. Teritorijos planavimo dokumento patikrinimo akto pavyzdinės formos eilutėje „Patikrinimo išvada“ esantis įrašas „(teigiama arba neigiama)“ negali būti suprantamas taip, kad Priežiūros institucijai pakanka įrašyti vieną iš šių išvadų (žodžių), kaip buvo padaryta nagrinėjamo ginčo atveju. Užpildant šią akto dalį, kai pateikiama neigiama išvada, turi būti vykdomi Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 ir 3 punktai ir Tikrinimo tvarkos aprašo 14.2 punktas taip, kaip to reikalauja šių teisės aktų normos, t.y. pateikiamos motyvuotos išvados.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žiūrėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kiekviena valdžios institucija (taip pat ir viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atsakovas, nustatęs, kad yra pagrindas dėl teritorijos planavimo dokumento pateikti neigiamą išvadą, privalėjo ją motyvuoti, nurodyti trūkumus, kad detaliojo planavimo organizatorius galėtų juos pašalinti.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Šioje įstatymo normoje numatytas skundžiamo akto panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas panaikinti skundžią aktą. Todėl apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teritorijos planavimo dokumento patikrinimo akto išvada nemotyvuota, turėjo nagrinėti skundžiamo sprendimo teisėtumą atsižvelgdamas į visus bylos proceso šalių argumentus, nepagrįsti. Apeliantas siekia, kad detaliuoju planavimu nebūtų pažeistos jos (gretimo sklypo savininkės) teisės ir teisėti interesai. Patikrinimo akto panaikinimą nagrinėjamu atveju negalima laikyti neapginančiu apelianto interesų, kadangi aktas panaikintas dėl to, kad atsakovas nemotyvavo jame pateiktos neigiamos išvados, kaip to reikalauja teisės aktai, ir nenustatė detaliojo planavimo organizatoriui reikalavimų dėl Detaliojo plano trūkumų kurie, be kita ko, susiję su apelianto žemės sklypu, pašalinimo. Minėta, kad Priežiūros institucijos neigiama išvada dėl teritorijos planavimo dokumento nesukuria tokių teisinių pasekmių, kad detalusis planas apskritai nebegali būti pateiktas tvirtinti, o tik stabdo procedūrą reikalaujant, kad detaliojo planavimo organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka ištaisytų Priežiūros institucijos nustatytus ir patikrinimo akte nurodytus teritorijos planavimo dokumento trūkumus. Detaliojo planavimo organizatoriaus teisė koreguoti detaliojo plano sprendinius ir pašalinti Priežiūros institucijos nustatytus detaliojo planavimo dokumento trūkumus negali būti paneigta, nes ji kyla iš įstatymo (Teritorijų planavimo įstatymo (24 str.4 d., 26 str.3, 5 d., 32 str.1, 2 d.).

Procesinės teisės normų pažeidimų byloje nenustatyta.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas yra pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pir Mošios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas