7d6edfcd-e853-49b7-9d08-93ffdf21add0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-66/2012Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir J. S. prašymu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo atsiųsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5538-730/2012 pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ dėl antstolės V. D. veiksmų su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu Å¡iÄ civilinę bylÄ perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad antstolės V. D. nusikalstami veiksmai yra dengiami Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijose dirbančių suinteresuotų asmenų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas yra inicijavęs prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ baudžiamuosius procesus, kurie nagrinėjami įvairiuose Lietuvos teismuose. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių motyvų, kodėl byla turėtų bÅ«ti perduota ne Klaipėdos, o kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, todėl bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas jos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas.

Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡ bylos medžiagos nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o perduoti bylÄ nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, šį praÅ¡ymÄ nagrinėti perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Apygardos teismo ir (ar) visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas J.

S. iÅ¡ esmės yra nepatenkintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais anksčiau nagrinėtose bylose, todėl mano, kad Å¡io teismo teisėjai yra neobjektyvÅ«s, ir reiÅ¡kia jiems nuÅ¡alinimÄ bei praÅ¡o perduoti civilinę bylÄ Nr. 2-5538-730/2012 kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Argumentų, kodėl pareiÅ¡kėjas nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu ar kitais apylinkių teismais, esančiais Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, pareiÅ¡kėjas nenurodo.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nesant pateiktų nuÅ¡alinimo argumentų, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje yra apylinkių teismų (teisėjų), kuriuose civilinė byla Nr. 2-5538-730/2012 gali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta.

Todėl nėra pagrindo tenkinti J. S. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo ir Å¡ios civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas Klaipėdos apygardos teisme (CPK 34 str. 3 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

Netenkinti J. S. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo ir civilinės bylos Nr. 2-5538-730/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                                 Artūras Driukas