2020-10-28 Nr. AB-20249-3-61-3-03092-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1433-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03092-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą (sprendimą) Nr. FS-189 ir šį terminą atnaujinti;

2) panaikinti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 9 d. raštą (sprendimą) Nr. FS-189 kaip neteisėtą;

3) pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ ir šį terminą atnaujinti;

4) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti;

5) pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą apskųsti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“ ir šį terminą atnaujinti;

6) panaikinti KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-850 „Dėl reikalavimo priimti sprendimą“; 7) įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje; 8) įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM ir Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką L. R. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo priimti šie pareiškėjo reikalavimai: panaikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653; įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D. R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje; įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM ir Lietuvos kariuomenę atlikti veiksmus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-ojoje rinktinėje atliko profesinę karo tarnybą. 2016 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo atleistas. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymą, tuo pačiu įsakymu 2016 m. kovo 31 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju; iš profesinės tarnybos jis išleistas į atsargą. 2016 m. balandžio 9 d. pareiškėjas įstojo į darbo biržą ir joje buvo registruotas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai), 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „Daitecha“.

Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Iš karto po dukros gimimo pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, prašydamas skirti tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros iki 2 metų išmoką. VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. PN6-41 nusprendė neskirti pareiškėjui tėvystės pašalpos už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d., nes pareiškėjas neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per 24 mėn. laikotarpį yra tik 8 mėn. 3 d.), pareiškėjas iki 2016 m. kovo 31 d. buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ir pertrauka nuo tarnybos pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios (2016 m. rugsėjo 1 d.) viršija 3 mėnesius.

VSDFV 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1067 pareiškėjo skundo netenkino ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių pakeisti 2017 m. sausio 13 d. priimtą sprendimą Nr. PN6-41, nurodant teisingą sprendimo pagrindą. VSDFV Šiaulių skyrius 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. PN7-367 nusprendė neskirti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos už gimusį vaiką nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. VSDFV 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2170 „Dėl vaiko priežiūros išmokos“ pareiškėjo skundo netenkino, taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad VSDFV Šiaulių skyrius panaikino 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PN7-367 ir 2017 m. balandžio 5 d. priėmė naują sprendimą Nr. PA_SP5-1316, kuriuo pagrįstai neskyrė vaiko priežiūros išmokos, kadangi pareiškėjas nėra įgijęs 12 mėn. motinystės socialinio draudimo stažo (įgytas stažas 9 mėn. 2 d.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas, be kita ko, įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių paskirti pareiškėjui D. R. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir vaiko priežiūros išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.

3.2. Institucijoms pradėjus vykdyti minėtą teismo sprendimą paaiškėjo, kad pareiškėjui paskaičiuotos ir mokamos itin mažos išmokų sumos. VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad teisę į vaiko priežiūros išmoką pareiškėjas įgijo nuo 2017 m. vasario 9 d. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. kovo 23 d. rašte nurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią buvusio krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kario tarnyboje gautos pajamos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, todėl laikotarpis nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., per kurį pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis kaip krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui, nėra įtrauktas į tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos kompensuojamąjį uždarbį.

VSDFV 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (11.1) I-2137 paaiškino, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. karių faktiškai gautos pajamos, nuo kurių nebuvo mokėtos viso dydžio socialinio draudimo įmokos (krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu), vertinamos skiriant socialinio draudimo išmokas tik tiems apdraustiems asmenims, kurie yra po 2017 m. sausio 1 d. išleisti į atsargą profesinės karo tarnybos kariai.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadą prašydamas įvertinti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. faktiškai gautas pajamas ir išmokėti tėvystės pašalpos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. bei vaiko priežiūros išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. mokėtinų ir išmokėtų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokų skirtumą.

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. FS-112 „Dėl išmokos už vaiką“ nurodė, kad pareiškėjas buvo išleistas į atsargą 2016 m. kovo 31 d., taigi pareiškėjas turi kreiptis į teritorinį socialinio draudimo skyrių dėl mokėtinos tėvystės išmokos perskaičiavimo. VSDFV Šiaulių skyriui apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą bei vaiko priežiūros išmoką be pagrindo nebuvo atsižvelgta į jo, kaip profesinės tarnybos kario, pajamas gautas atliekant tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o Lietuvos kariuomenė nepagrįstai nevykdė pareigos skirti ir mokėti pareiškėjui – buvusiam kariui – jo kompensuojamojo uždarbio dalį (mokėtinos ir išmokėtos tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos skirtumą).

3.3. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriui nesuteikta teisė apskaičiuoti tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų dydį kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei kituose teisės aktuose. VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad Šiaulių skyrius yra priėmęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl išmokų skyrimo bei informavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius vykdydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. PN6-961 paskyrė pareiškėjui tėvystės pašalpą bei 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. PN7-1855 vaiko priežiūros išmoką, kurių pareiškėjas neskundė. Pareiškėjui minėtą VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą apskundus, VSDFV skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime nurodė, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti terminą, todėl skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo nebus nagrinėjamas.

3.4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų vertinimu, kad buvusio krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kario tarnyboje gautos pajamos nėra laikytinos draudžiamosiomis pajamomis ir kad laikotarpis nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., per kurį pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis kaip krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui, neprivalo būti įtrauktas į tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos kompensuojamąjį uždarbį. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamame VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime išdėstyta aplinkybe, kad terminas skundui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo paduoti praleistas dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti terminą. Pareiškėjas skundžia atsakovų sprendimus pakartotinai, nes kreipimasis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus pradiniu skundu pareiškėjo teisėtų lūkesčių nepateisino ir iš esmės nesukėlė pareiškėjui jokių lauktų teisinių pasekmių, tačiau sąlygojo termino skundui pateikti praleidimo priežastis. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai iš pat pradžių nevertino pareiškėjo reikalavimų kaip neteismingų šiam teismui. Visos šiame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, pareiškėjo nuoseklus ir kryptingas elgesys ginant savo teises, su šiuo skundu pateikiami dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas su skundu į administracinį teismą dėl reikalaujamų panaikinti sprendimų kreipėsi įstatymo nustatytais terminais. Be to, atsakovai atsisakė atklikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus – perskaičiuoti jam priklausančias išmokas, įtraukiant į skirtinų ir mokėtinų (išmokėtų) išmokų dydį kompensuojamąjį uždarbį už pajamas, kurias pareiškėjas gavo, tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje, taigi net nenagrinėjant skundžiamų sprendimų neteisėtumo pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams turi būti nagrinėjami.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tėvystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo paskirta VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. PN6-961. Vaiko priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui buvo paskirta VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. PN7-1855. Šie sprendimai buvo priimti vykdant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas pagal stažo reikalavimo išimtį, numatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 181 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje.

Teismas neįpareigojo VSDFV Šiaulių skyriaus apskaičiuoti pareiškėjui tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas pagal pajamas, nuo kurių nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Nurodyti sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui. Su šiais sprendimais, kuriuose nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas susipažino netrukus po jų priėmimo, tačiau skundo VSDFV dėl šių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. pateikė VSDFV Šiaulių skyriui prašymą perskaičiuoti jam paskirtas tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, įtraukiant nedraudžiamąsias pajamas.

VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad perskaičiuoti jam paskirtų išmokų nėra teisinio pagrindo, taip pat nurodydamas šio sprendimo apskundimo tvarką. Skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti jam paskirtas tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, pareiškėjas pateikė VSDFV 2018 m. liepos 23 d. Skundžiamu VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 paliktas nenagrinėtu atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti.

Skunde teismui pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas turėtų būti panaikintas. Sprendime argumentuotai paaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (laukimas, nežinojimas, teisinio išsilavinimo neturėjimas ir pan.) yra subjektyvios ir negali būti pagrindas praleistam terminui atnaujinti. VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendime ir 2017 m. spalio 19 d. sprendime aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, todėl objektyvių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nei VSDFV, nei teismui nenurodė.

6. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pagrįstai pripažino, kad delsimas ir laukimas, kol bus priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, nėra objektyvi termino praleidimo priežastis, bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atstovė galėjo ir turėjo pateikti skundą VSDFV laiku. Tuo metu pareiškėjas jokių objektyvių priežasčių nenurodė. VSDFV Šiaulių skyrius, vykdydamas teismo sprendimą, paskyrė pareiškėjui tėvystės pašalpą, taip pat paskyrė vaiko priežiūros išmoką. Sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), pareiškėjas su jais susipažino. Juose buvo išsamiai nurodyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y., kad pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, galėjo juos apskųsti VSDFV per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo apie šio sprendimo priėmimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str.), tačiau pareiškėjas to nepadarė.

8. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. profesinės karo tarnybos kariai pradėti drausti motinystės socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio 4 dalyje numatytos pareinamojo laikotarpio nuostatos, pagal kurias kariams ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleistiems į atsargą kariams, tapusiems apdraustaisiais šiuo draudimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenkant laikotarpiui, kuriais jie nebuvo apdrausti motinystės socialiniu draudimu, minėtos išmokos apskaičiuojamos pagal jų draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą buvo išleistas 2016 m. kovo 31 d., todėl jam negali būti taikoma 7 straipsnio 4 dalies nuostata, nes ji taikoma tik tarnaujantiems ir nuo 2017 m. sausio 1 d. į atsargą išleistiems kariams.

10. Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju KAM, kaip institucijai, teisės aktai nenustato kompetencijos priimti sprendimus nagrinėjamo ginčo atveju, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros išmoką pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Be to, pareiškėjas nenurodė tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti minėtus veiksmus.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-ojoje rinktinėje atliekamos profesinės karo tarnybos atleistas 2016 m. kovo 31 d. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, prašydamas skirti tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros iki 2 metų išmoką. Pareiškėjui buvo priimti administraciniai sprendimai, kurie jo netenkino, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių skirti pareiškėjui tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas pagal stažo reikalavimo išimtį, numatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 181 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje.

Tėvystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. už gimusį vaiką pareiškėjui buvo paskirta VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. PN6-961. Šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą 2017 m. spalio 17 d. Vaiko priežiūros išmoka už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui buvo paskirta VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. PN7-1855. Šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. spalio 20 d.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. pateikė VSDFV Šiaulių skyriui prašymą perskaičiuoti jam paskirtas tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, įtraukiant nedraudžiamąsias pajamas. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (1.16) S-10541 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad perskaičiuoti jam paskirtų išmokų nėra teisinio pagrindo, taip pat nurodydamas šio sprendimo apskundimo tvarką. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2018 m. liepos 20 d. pateikė prašymą VSDFV Šiaulių skyriui perskaičiuoti jam paskirtas tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtu.

Skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti jam paskirtas (2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. PN6-961 ir 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. PN7-1855) tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas, pareiškėjas pateikė VSDFV 2018 m. liepos 23 d. VSDFV skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (11.1) I-4653 pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo paliko nenagrinėtu atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjo skundą, priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-784-552/2018 paliko nepakeistą, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, taip pat įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo D.

R. gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje, perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje. Teismas, įvertinęs, įvertinęs skundžiamo VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo argumentus, jiems pritarė, nes pareiškėjas praleido terminą skųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

Teismas konstatavo, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti, atitinkamai, galiojant VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimui, 2017 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. PN6-961 ir 2017 m. spalio 19 d. sprendimui Nr. PN7-1855, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje, perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Tai, kad sąžiningo ir nesiekiančio piktnaudžiauti teise apdraustojo asmens (išmokos gavėjo) teisė į atitinkamas socialinio draudimo išmokas privalo būti įgyvendinama, taip pat pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Šios nuostatos ir išaiškinimai dėl teisingumo vykdymo skundžiamu sprendimu buvo pažeistos.

15.2. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo labai nuoseklus visą ginčų su atsakovais laikotarpį ir sąžiningai, nuosekliai bei kryptingai naudojosi savo teisėmis: prašė atsakovų išaiškinimų ir argumentų, kreipėsi į juos tiek raštu, tiek žodžiu (tiesiogiai), laukė atsakymų ir į juos reagavo, skundė atsakovų sprendimus, dalį jų pakartotinai, nes kreipimasis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus pradiniu skundu, pateiktu teismui 2018 m. balandžio 13 d., pareiškėjo teisėtų lūkesčių nepateisino ir iš esmės nesukėlė pareiškėjui jokių lauktų teisinių pasekmių, tačiau sąlygojo termino skundui pateikti praleidimo priežastis. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai iš pat pradžių nevertino pareiškėjo reikalavimų kaip neteismingų šiam teismui ir imperatyviai nurodė pareiškėjui atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas ir atliko (nurodė kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių su prašymu priimti sprendimus, kurie išdėstyti kaip skundo dalykas šioje byloje). Pareiškėjas (veikdamas per atstovę advokatę) šį teismo nurodymą vykdė, kartu alternatyviai naudojosi teise apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą apygardos teismui (vėliau paaiškėjo, kad toks teismo procesinis sprendimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas). Tokiu būdu viena iš priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas (kurį buvo prašoma atnaujinti) buvo pirmosios instancijos teismo klaida, kurios negalėjo iš anksto numatyti nei pareiškėjas, nei jo atstovė. Be to, institucijos, į kurias kreipėsi pareiškėjas (atsakovai, trečiasis suinteresuotas asmuo), savo raštais, dokumentais, atsakymais į pareiškėjo skundus klaidino pareiškėją, nepagrįstai nurodydamos pareiškėjui atlikti iš esmės neteisingus ir jokių pasekmių nesukeliančius veiksmus – informacinio pobūdžio raštuose nurodoma, kad pareiškėjas šiuos raštus turi teisę (ir pareigą) skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

15.3. Viešojo administravimo subjektui yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Nagrinėjamu atveju minėtasis išaiškinimas negali būti taikomas. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėjo teisių pažeidimas tęsėsi ir nebuvo pašalintas; pareiškėjo skundžiami sprendimai (2017 m. spalio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d.) buvo priimti dėl išmokų paskyrimo ir jų dydžio nustatymo, tuo metu pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su iš esmės nauju prašymu – prašymu perskaičiuoti išmokų dydį, įtraukiant į jas kompensuojamąjį uždarbį, pareiškėjo gautą tarnybos krašto apsaugos sistemoje metu; be to, pareiškėjas veikė teismo nurodymus, pateikė naujus argumentus ir tik taip galėjo būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundžiamu sprendimu net formaliai nebuvo įvertinta pareiškėjo reikalavimų esmė, pagrįstumas, teisėtumas.

15.4. Pareiškėjo, buvusio krašto apsaugos sistemos pareigūno, darbo užmokestis gautas dirbant profesinėje karo tarnyboje, turėtų būti vertinamas kaip draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa. Teismai nagrinėdami bylas su analogiškomis aplinkybėmis yra nurodę, kad teismas, aiškindamas teisės normas, negali paneigti pareiškėjo teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, jos apskaičiavimui įtraukiant ir jo tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikotarpį, nes priešingas traktavimas pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas privalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais analogiškoje byloje, o konkrečiai – LVAT 2017 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-142-822/2017, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra iš esmės tokios pat kaip iš šiame nagrinėjamame ginče, pradėtame apelianto iniciatyva.

16. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir skundžia kiekvieną priimtą sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjas dėl subjektyvių asmeninių priežasčių praleido apskundimo terminus, nors žinojo, kad įstatyme yra tiksliai reglamentuota sprendimų apskundimo tvarka bei pasekmės juos praleidus. Pažymi, kad išmokų skyrimo tvarka, sprendimų apskundimo tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymuose ir kituose teisės aktuose, todėl VSDFV Šiaulių skyrius neturi teisės kitaip apskaičiuoti šių išmokų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti. Teismas išsamiai, nuosekliai ir motyvuotai išdėstė argumentus skundžiamame sprendime.

18. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas savo teisėmis naudojosi nuosekliai bei kryptingai ir praleido procesinius terminus dėl valstybės institucijų bei teismo, priėmusių neteisingus sprendimus, kaltės. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo ir įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – perskaičiuoti tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas.

20. Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, nors ir naudodamasis advokato teikiama teisine pagalba, dėl subjektyvių priežasčių praleido teisės aktų nustatytus terminus apskųsti sprendimus, sukeliančius pareiškėjui teisines pasekmes, bei pasirinko neefektyvius savo teisių gynimo būdus, teikdamas skundus ir raštus įvairioms valstybės institucijoms, ne visada susijusiomis su esminiu ginčo dalyku ir/ar neturinčioms įgaliojimų priimti sprendimų ginčo klausimais. Atsakovo nuomone, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Esant atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus, pareiškėjas turi teisę skųsti konkretų atsakovo atsisakymą. Šiuo atveju KAM, kaip institucijai, teisės aktai nenustato kompetencijos priimti sprendimus nagrinėjamo ginčo atveju, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros išmoką pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Be to, pareiškėjas nenurodė tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti minėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas.

22. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad esantis teisinis reguliavimas Lietuvos kariuomenei nenustato teisių ir pareigų priimti sprendimus, kurių prašo pareiškėjas, t. y. perskaičiuoti pareiškėjo tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos dydį įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje. Lietuvos kariuomenė šioje byloje neturėtų būti laikoma atsakovu, nes pareiškėjas prašo atlikti veiksmus, kuriems įvykdyti Lietuvos kariuomenė neturi teisinio pagrindo. Teismas tinkamai įvertino ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4653, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 „Dėl D. R. tėvystės pašalpos“, neatnaujinus termino skundui paduoti, teisėtumo.

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo priimti pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4653 ir įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpą bei vaiko priežiūros išmoką, o pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-784-552/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo galimybės būti ginčo objektu administraciniame teisme klausimas jau yra išspręstas LVAT 2018 m. spalio 25 d. nutartimi, kurioje teismas pažymėjo, jog VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (11.1)I-4653 atsisakyti nagrinėti skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo. Pasisakydamas dėl Lietuvos kariuomenės 2018 m. kovo 9 d. ir KAM 2018 m. birželio 15 d. sprendimų apskundimo, LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas praleido šių sprendimų apskundimo terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.

26. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pareiškėjo reikalavimą įpareigoti perskaičiuoti jam paskirtą tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros išmoką.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti, atitinkamai galiojant VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimui, 2017 m. spalio 17 d. sprendimui Nr. PN6-961 ir 2017 m. spalio 19 d. sprendimui Nr. PN7-1855, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus VSDFV Šiaulių skyrių, KAM bei Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį ir vaiko priežiūros išmokos dydį. Teismas, įvertinęs skundžiamo VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo argumentus, jiems pritarė, nes pareiškėjas praleido terminą skųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo pretenzijų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto termino.

29. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIII-883 redakcija) nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. <...> Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

30. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies teisės normos prasmę, nagrinėjami tik tie skundai dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), jeigu jie pateikti per įstatyme nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu atnaujinamas.

31. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 23 d.), 6, 20 ir 31 punktuose. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei VSDFV, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo kilusios objektyvios kliūtys paduoti skundą per įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą. Asmens apsisprendimas, ar kreiptis įstatymų nustatyta tvarka per nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, ar pasirinkti laukimo poziciją tikintis tikėtino valdžios institucijų sprendimo, yra subjektyvi aplinkybė, priklausiusi nuo asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) pasirinkto elgesio varianto, kuri teismo negali būti vertinama kaip svarbi termino paduoti skundą praleidimo priežastis.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jo teisė į atitinkamas socialinio draudimo išmokas privalo būti įgyvendinama, tokie teiginiai jo neatleidžia nuo pareigos laikytis materialiosios ir proceso teisės normų. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl subjektyvių priežasčių praleido teisės aktų nustatytus terminus, nors VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, ir, įvertinus nagrinėjimo ginčo ribas, įpareigoti atsakovus perskaičiuoti tėvystės pašalpą bei vaiko priežiūros išmoką.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86, 87 straipsnių reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pareiškėjas 2020 m. spalio 28 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti bylinėjimo išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, netenkinamas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė