7d6ba955-fa8a-46db-80d1-47b5c4cb007e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-846-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00795-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M.

R. ir G. R. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Trečia diena“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai M. R. ir G. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami:

1) pripažinti juos buto ir parkavimo vietos statybos finansuotojais ir nuo 2021 m. vasario 12 d. pripažinti nuosavybės teisę į šį turtÄ â€“ keturių kambarių 111,03 kv. m ploto butÄ , esantį name (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 aukÅ¡te, projektiniame plane pažymėtÄ numeriu 5-02, bei į vienÄ parkavimo vietÄ , pažymėtÄ sutarties priede Nr. 1 (plane) ir įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Edensa“ perduoti šį turtÄ ieÅ¡kovams;

2) panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,2560 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekÄ (hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)) dalyje, susijusioje su nurodytu butu ir parkavimo vieta;

3) sustabdyti Å¡iÄ bylÄ kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-36654-997/2021 (proceso Nr. 2-68-3-31059-2021-2) ir įsiteisės teismo sprendimas joje;

4) ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. su atsakove UAB „Edensa“ pasirašė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir ieÅ¡kovų nuosavybėn perleisti butÄ ir parkavimo vietÄ . Savo įsipareigojimÄ sumokėti visÄ turto kainÄ ieÅ¡kovai įvykdė, tačiau atsakovė turto nustatytu terminu ieÅ¡kovams neperdavė. Visas namas įkeistas hipotekiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „Trečia diena“, kuris pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, vėliau reikalavimÄ perleido atsakovei UAB „MM Group“.

3. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) uždrausti UAB „Edensa“ perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai – 4 kambarių 111,03 kv. m ploto butu, 5 aukÅ¡te, projektiniame plane pažymėtu numeriu 5-02, bei 1 parkavimo vieta, pažymėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties priede Nr. 1 (plane);

2) uždrausti UAB „MM Group“ iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai, o taip pat uždrausti perleisti tretiesiems asmenims hipotekos kreditoriaus teises į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tos namo dalies, į kuriÄ reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai, atžvilgiu.

4. Motyvuodami praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) praÅ¡ymÄ yra pritaikyti apribojimai – atliktas įraÅ¡as vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo UAB „Edensa“ perleisti nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini); uždrausta UAB „Edensa“ įregistruoti nuosavybės ir (ar) kitas daiktines teises į minėtÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ .

Nors turtas Å¡iuo metu teisiÅ¡kai apribotas, tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus, o teisminiame ginče su Inspekcija laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik atsakovės UAB „Edensa“ atžvilgiu. IeÅ¡kovų vertinimu, teisminiam procesui su Inspekcija pasibaigus sėkmingai, UAB „Edensa“, tikėtina, vengs perduoti butÄ ir parkavimo vietÄ ieÅ¡kovams, sieks Å¡iuo turtu atsiskaityti su UAB „MM Group“ (nepaisant to, kad ieÅ¡kovai yra visiÅ¡kai susimokėję preliminariojoje sutartyje nurodytÄ sumÄ , 100 proc. turto kainos), todėl egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali likti neįgyvendintas arba jo vykdymas gali ženkliai pasunkėti.

Akcentavo, kad ieškovai siekia apginti savo teises ir reikalauja ne kompensacijos, o prievolės vykdymo natūra, todėl esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su turto perleidimu, apsunkinimu ir suvaržymu bei atitinkamu galėjimu patiems ieškovams vėliau įgyvendinti savo turtines teises.

5. Taip pat nurodė, kad yra poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir hipotekinio kreditoriaus – UAB „MM Group“ atžvilgiu, kadangi Å¡is, kol neatgavo lėšų iÅ¡ UAB „Edensa“, atsiradus teisinei galimybei, t. y. panaikinus teismo ribojimus ginče su Inspekcija, gali pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ jam įkeisto turto, perleisti reikalavimo teises ar kt.

6. Mano, kad ieÅ¡kinys yra prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas prie byloje pridedamais įrodymais, o neužtikrinus ieÅ¡kinio, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas negalės bÅ«ti įgyvendintas arba taps beprasmis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino; ieÅ¡kovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovei UAB „Edensa“ perleisti nuosavybės teisę ar kitaip apsunkinti nekilnojamuosius daiktus – 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties Nr. PPS20/08-03/B5.02 2.2 punkte nurodytÄ 4 kambarių butÄ su daline apdaila, esantį (duomenys neskelbtini), projektiniame plane pažymėtÄ numeriu 5-02, 5 aukÅ¡te, buto plotas 111,03 kv. m; bei 1 parkavimo vietÄ , esančiÄ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) požeminėje aikÅ¡telėje, pažymėtÄ preliminariosios sutarties priede Nr. 1, kurie yra nebaigtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) uždrausti atsakovei UAB „Edensa“ perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kiek tai susiję su turtu, į kurį reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai – 4 kambarių 111,03 kv. m. ploto butu, esančiu (duomenys neskelbtini), 5 aukÅ¡te, butas projektiniame plane pažymėtas numeriu 5-02, bei 1 parkavimo vieta, pažymėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties priede Nr. 1 (plane);

3) uždrausti atsakovei UAB „MM Group“ išieškojimo veiksmus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kiek tai susiję su turtu, į kurį reiškia reikalavimus ieškovai – 2020 m. rugpjūčio 3 d. preliminariosios sutarties Nr. PPS20/08-03/B5.02 2.2 punkte nurodytu keturių kambarių butu su daline apdaila (duomenys neskelbtini), projektiniame plane pažymėtu numeriu 5-02, 5 aukšte, buto plotas 111,03 kv. m; bei 1 parkavimo vieta, esančia gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) požeminėje aikštelėje, pažymėta preliminariosios sutarties priede Nr. 1;

4) uždrausti atsakovei UAB „MM Group“ perleisti tretiesiems asmenims hipotekos kreditoriaus teises į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tos namo dalies atžvilgiu, į kuriÄ reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai.

8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovai yra suformulavę ieÅ¡kinio dalykÄ , pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstę faktines ginčo aplinkybes, į bylÄ yra pateikę įrodymus, kuriais grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ir sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.

9. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ teismas nurodė, kad, nors Å¡iuo metu ginčo turtui jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022, tačiau minėtoje byloje užtikrinami Inspekcijos reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo, o Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai turi tikslÄ iÅ¡laikyti ginčo turto status quo (esama padėtis) iki bus iÅ¡nagrinėtas kilęs ginčas, siekia, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ginčo turtas nebÅ«tų perleistas kitiems asmenims ir kad teisės į jį nebÅ«tų dar papildomai suvaržytos, tarp jų – ir hipotekos kreditoriui imantis aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ Å¡io turto.

10. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdžiai susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, atliktų jų užtikrinimo paskirtį, nes, netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip papildomai suvaržyti teises į jį, todėl jų taikymas nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinas, o jų nesiėmus, galbÅ«t palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo atveju atitinka proporcingumo principÄ ir nevaržo atsakovų teisių daugiau negu to reikia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

11. Nustatęs, kad egzistuoja abi sÄ lygos bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atliekant įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei UAB „Edensa“, uždraudžiant atsakovei UAB „MM Group“ dalyvauti tam tikruose sandoriuose, susijusiuose su ginčo turtu, ir imtis veiksmų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovė UAB „Edensa“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti; iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (duomenys neskelbtini), yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie atsakovei UAB „Edensa“ priklauso nuosavybės teise: tai yra žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, t. y. nebaigtas statyti pastatas.

Tačiau teismas apribojo atsakovės UAB „Edensa“ daiktinę teisę disponuoti konkrečiais nekilnojamaisiais daiktais – butu ir parkavimo vieta, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. 12.2. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų, kad atsakovei UAB „Edensa“ priklausančiame nekilnojamojo turto objekte – pastate būtų suformuoti savarankiški ir individualiais požymiais apibrėžti nekilnojamieji daiktai – patalpos (butai, požeminio parkavimo aikštelės, bendro naudojimo patalpos).

Minėtas pastatas nėra padalintas į savarankiÅ¡kus nekilnojamuosius daiktus, kurie turėtų savarankiÅ¡kÄ teisinį statusÄ , kuriais bÅ«tų galima disponuoti atskirai nuo kitų pastato dalių ir valdymÄ kuriais bÅ«tų galima kaip nors apriboti. Todėl teismas apeliantei apribojo nuosavybės teisę, kurios atsakovė neturi, į objektÄ , kuris teisiÅ¡kai kaip savarankiÅ¡kas objektas, neegzistuoja. 12.3. Nors teismas nurodė, kad draudimai taikomi tos namo dalies atžvilgiu, į kuriÄ reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai, tačiau dėl turto, į kurį pretenzijas reiÅ¡kia ieÅ¡kovai, nepakankamo teisinio apibrėžtumo, minėtas turtas negali bÅ«ti teisiÅ¡kai atskirtas nuo likusios pastato dalies, todėl ribojimai faktiÅ¡kai bus pritaikyti visam pastatui iki to momento, kol ieÅ¡kovų reikalaujamas turtas neįgis nekilnojamojo daikto teisinio statuso, t. y. kol apeliantė neatliks ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruos ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenų.

Kadastrinių matavimų ir registracijos veiksmų apeliantė neatlieka ne savo valia, o vykdant teismo nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022. 12.4. Atsižvelgiant į nurodytÄ ieÅ¡kovų reikalaujamo turto teisinį neapibrėžtumÄ ir kaip Å¡is neapibrėžtumas, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones realiai apsunkina disponavimÄ visu pastatu, neproporcingai neigiamos pasekmės gali kilti atsakovei UAB „MM Group“. Dėl bylinėjimosi keliose civilinėse bylose ir jose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė ilgÄ laikÄ negali disponuoti savo turtu ir negali iÅ¡ jo gauti pajamų, todėl nėra pajėgi papildomai hipotekos kreditoriui dengti nuostolius dėl nutartimi pritaikytų ribojimų neigiamų pasekmių.

Tokiu atveju kyla grėsmė patiems ieškovams, kad minėtus būsimus nuostolius atsakovei UAB „MM Group“ turės sumokėti būtent jie.

13. IeÅ¡kovai G. R. ir M. R. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistÄ , o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti; priteisti patirtas 580,80 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Atskirajame skunde apeliantė iÅ¡ principo nekvestionuoja ir neneigia nė vienos iÅ¡ sÄ lygų, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 13.2. Nors ginčo butas Nekilnojamojo turto registre konkrečiai kaip individualizuotas objektas Å¡iuo metu ir nėra registruotas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis apskritai neegzistuoja ir kad negali bÅ«ti įregistruotas.

Butas išsamiai ir detaliai yra aprašytas tarp šalių sudarytoje preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje, fiziškai yra pastatytas, egzistuoja realybėje, todėl negalima tvirtinti, kad jo kaip realaus objekto nėra. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdžiusi valstybės įmonė Registrų centras pagrįstai priėjo išvados, kad esamų duomenų visiškai pakanka ginčo turtui identifikuoti ir apribojimams jam nustatyti. 13.3.

Apeliantė skunde nurodo, kad negali registruoti savo daiktinių teisių į konkrečius butus jos pastatytame name dėl kitoje civilinėje byloje taikomų apribojimų, t. y. galimybių įgyvendinti savo daiktines teises (įregistruoti nuosavybės teises į butus) neturi ne dėl ieškovų pareikšto ieškinio bei jo pagrindu taikomų apribojimų. 13.4. Ieškovų turimais duomenimis apeliantės ginčas su Inspekcija šiuo metu yra išnagrinėtas, Inspekcijos ieškinys atmestas ir, nors sprendimas minėtoje byloje dar nėra įsiteisėjęs, to pakanka prielaidai, kad egzistuoja reali galimybė, jog statybos leidimas namui liks galioti, o byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Tokiu būdu išnyks apribojimai apeliantei registruoti jos pastatytus butus kaip individualius objektus; skundžiama nutartis netrukdo šių veiksmų atlikti. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai suvaržo apeliantės teises. 13.5. Apeliantė iš esmės neneigia, kad, be kita ko, egzistuoja grėsmė būsimam realiam teismo sprendimo vykdymui. Akivaizdu, kad apeliantė rūpinasi savo įsipareigojimų hipotekiniam kreditoriui vykdymu, bet ieškovai jau yra sumokėję 100 proc. ginčo buto kainos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

16. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vienÄ ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ ir kartu iÅ¡vengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieÅ¡kovui galbÅ«t palankus sprendimas bÅ«tų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebÅ«tų apsunkintas.

17. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).

18. Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų egzistavimÄ ir sprendęs, kad jų taikymas atitinka proporcingumo principÄ bei nevaržo atsakovių teisių daugiau negu to reikia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Apeliantė su tokiu sprendimu nesutinka.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, egzistavimo – ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai suformulavę ieÅ¡kinio dalykÄ , pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstę faktines ginčo aplinkybes, į bylÄ yra pateikę įrodymus, kuriais grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

20. Apeliantė nesutikimÄ su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iÅ¡ esmės argumentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumu dėl ginčo turto neapibrėžtumo ir jo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, teigdama, kad teismas apribojo nuosavybės teisę, kurios apeliantė neturi, į objektÄ , kuris teisiÅ¡kai kaip savarankiÅ¡kas objektas neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad, nors draudimai taikomi tos namo dalies atžvilgiu, į kuriÄ reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai, tačiau dėl turto nepakankamo teisinio apibrėžtumo jis negali bÅ«ti teisiÅ¡kai atskirtas nuo likusios pastato dalies, todėl ribojimai faktiÅ¡kai bus pritaikyti visam pastatui iki to momento, kol ieÅ¡kovų reikalaujamas turtas neįgis nekilnojamojo daikto teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

21. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiÅ¡kus atitinkamÄ reikalavimÄ ar reikalavimus.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiÅ¡kiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukÅ«rimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobÅ«džio bylose negali bÅ«ti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektÄ sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesÄ Å¾iningų ketinimų, šį turtÄ perleis sÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ , jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas (priteistas) natÅ«ra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

Be to, bÅ«tinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtÄ , bet ir poreikis iÅ¡saugoti ginčo objektÄ nepakitusiu. Tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo Å¡alių status quo (faktinės arba teisinės padėties iÅ¡saugojimÄ ) iki ginčo galutinio iÅ¡sprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

23. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡o pripažinti juos buto ir parkavimo vietos statybos finansuotojais ir pripažinti ieÅ¡kovams nuosavybės teisę į 4 kambarių 111,03 kv. m ploto butÄ , esantį name (duomenys neskelbtini), 5 aukÅ¡te, projektiniame plane pažymėtÄ numeriu 5-02, bei į 1 parkavimo vietÄ ir įpareigoti atsakovę (apeliantę) perduoti šį turtÄ ieÅ¡kovams. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikÅ¡tų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (nuosavybės teisės pripažinimo ieÅ¡kovams), todėl, siekiant užtikrinti status quo iÅ¡saugojimÄ , tikslinga ginčo turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovių nesÄ Å¾iningumo.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Å iuo atveju grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesÄ Å¾iningumu, kiek su poreikiu iÅ¡saugoti patį ginčo objektÄ .

24. Å iuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį – įraÅ¡o vieÅ¡ame registre apie draudimÄ perleisti nuosavybės teises į ginčo turtÄ padarymÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad tokio pobÅ«džio laikinoji apsaugos priemonė netrukdo savininkui įgyvendinti turimo ginčo nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo teisių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Be to, apeliantei uždrausta perleisti ar kitaip apsunkinti gyvenamÄ jį namÄ tik tiek, kiek tai susiję su ginčo turtu (ieÅ¡kinio dalyku). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, taikyta laikinoji apsaugos priemonė iÅ¡ esmės neapsunkina atsakovės galimybės disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (visu pastatu ar žemės sklypu).

25. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo ginčo turtui nesant individualiai registruotam Nekilnojamojo turto registre. Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti nurodomas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibÅ«dinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto apraÅ¡ymas, buvimo vieta ir kiti turtÄ identifikuojantys duomenys).

Taigi, įstatymas suteikia galimybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojimus taikyti ir neįregistruotam turtui, todėl, nors nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu ginčo butas ir parkavimo vieta nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jų kodai ar unikalÅ«s numeriai nėra suteikti ir negalėjo bÅ«ti nurodyti, tačiau byloje yra pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia identifikuoti turtÄ bei jo buvimo vietÄ . Juolab kad ginčo nėra, jog gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo butas, jau pastatytas ir įregistruotas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra nustatyta jokių trÅ«kumų ir Å¡ios nutarties pagrindu registruojant teismo nustatytus apribojimus. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai pritaikė konservacines, status quo užtikrinančias priemones, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstÄ teismo nutartį nėra pagrindo.

Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. IeÅ¡kovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė iÅ¡ apeliantės priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

28. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimÄ , priklausomai nuo to, koks yra bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas.

29. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra nepriteistinas. Å is klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamÄ jį teismo aktÄ (baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ ) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktÄ ; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

30. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , atlyginimo Å¡ioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė