7d6b6be3-c7e4-43fb-8def-9c8557f12cb0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1840-852/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20646-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinei sÄ jungai dėl 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. K. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. įvykusį Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos (toliau – URM darbuotojų profesinės sÄ jungos) visuotinį narių susirinkimÄ neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus URM darbuotojų profesinės sÄ jungos 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ dėl URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininko skyrimo, grÄ Å¾inti Å¡alis į prieÅ¡ 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo bei 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimų priėmimÄ buvusiÄ padėtį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė Å¡iuos pagrindinius argumentus: 1.1. IeÅ¡kovas nurodė, kad URM darbuotojų profesinė sÄ junga įsteigta 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio steigiamojo susirinkimo metu. Jo metu buvo patvirtinti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatai, iÅ¡rinkti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos organai, o profesinės sÄ jungos pirmininku 3 metų kadencijai iÅ¡rinktas R. K. URM darbuotojų profesinė sÄ junga Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. balandžio 19 d. 1.2.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas Å¡aukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartÄ per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sÄ jungos organų įgaliojimų pasibaigimo (įstatų 4.4. p.). IeÅ¡kovo teigimu, 2020 m. vasario mėn. jis informavo URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius apie 2020 m. balandžio mėn. planuojamÄ suÅ¡aukti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ .

Vadovaujantis įstatais, pirmasis URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinis narių susirinkimas turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus nepaprastÄ jÄ padėtį bei karantinÄ , buvo uždrausti bet kokie atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibÅ«rimai (Vyriausybės nutarimo 3.2.3 p.). 1.3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. profesinės sÄ jungos valdybos narės L.

Å . ir R. S. iÅ¡platino URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams praneÅ¡imÄ siÅ«lydamos per MS Teams platformÄ padiskutuoti ir aptarti galimybę papildyti valdybÄ naujais nariais bei esamo pirmininko atstatydinimÄ ir naujo pirmininko rinkimus. PraneÅ¡ime valdybos narės nurodė planuojančios visuotinį narių susirinkimÄ organizuoti per MS Teams platformÄ gegužės pabaigoje (2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val.). Kartu su praneÅ¡imu valdybos narės taip pat pateikė preliminarų visuotinio narių susirinkimo balsavimo raÅ¡tu biuletenio projektÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å¡is valdybos narių L.Å . ir R. S. praneÅ¡imas jam nebuvo atsiųstas. IeÅ¡kovo teigimu, 2020 m. gegužės 13-15 d. per MS Teams platformÄ Ä¯vyko URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narių L. Š. ir R. S. inicijuota diskusija/aptarimas, o 2020 m. gegužės 15 d. URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narės L. Å . ir R. S. el. paÅ¡tu kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius su praÅ¡ymu balsuoti iÅ¡reiÅ¡kiant norÄ organizuoti visuotinį narių susirinkimÄ per MS Teams platformÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad gavęs iÅ¡ kitų URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narių informacijÄ apie valdybos narių veiksmus, siekiant suorganizuoti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du bei Å¡iuos veiksmus patvirtinančius įrodymus, kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius bei nurodė, kad dėl koronaviruso pandemijos Å¡alyje nustatytų apribojimų, balandžio mėn. turėjęs vykti visuotinis narių susirinkimas negalėjo vykti. Atsižvelgdamas į valdybos narių veiksmus siekiant organizuoti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, tačiau įvertinęs tai, kad URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatai tokio susirinkimo organizavimo bÅ«do nenumatė ir toks organizavimo bÅ«das kelia daug neaiÅ¡kumų dėl balsavimo, balsų skaičiavimo ir kitų procedÅ«rinių aspektų, jis informavo URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius, kad kreipėsi į Valstybės tarnautojų profesinės sÄ jungos pirmininkę konsultacijos, kaip tokios procedÅ«ros turi bÅ«ti atliktos, kad susirinkimas bÅ«tų teisėtas.

Nurodytas praneÅ¡imas taip pat buvo patalpintas ir Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos ekstraneto svetainės „Kasdienė užsienio reikalų ministerijos informacijos sistema“ (KURMIS). 1.4. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narės L. Å . ir R. S. dar kartÄ paragino profesinės sÄ jungos narius balsuoti iÅ¡reiÅ¡kiant norÄ organizuoti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du (per MS Teams platformÄ ). URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narės L.

Å . ir R. S. 2020 m. gegužės 20 d. el. paÅ¡tu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. Å¡aukiamÄ URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ , kuris vyks nuotoliniu bÅ«du per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformÄ . El. laiÅ¡ke valdybos narės iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ visiems nariams balsuoti iÅ¡ankstiniu balsavimu užpildant balsavimo raÅ¡tu biuletenį, jį atsiunčiant valdybos narėms iki gegužės 24 d. 24 val. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡io 2020 m. gegužės 20 d. el. laiÅ¡ko valdybos narės jam taip pat neadresavo ir prisijungimo prie MS Teams platformos kodų neatsiuntė.

Apie Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ jis buvo informuotas tik 2020 m. gegužės 21 d., kai laiÅ¡kÄ persiuntė kitas profesinės sÄ jungos narys. 1.5. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad reaguodamas į tokius neteisėtus valdybos narių veiksmus, kuriais buvo pažeidžiama URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatų 4.8. nuostata, ieÅ¡kovas kaip profesinės sÄ jungos pirmininkas, vadovaudamasis įstatų 4.20.13. p., sustabdė L. Å . ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje.

Ä®sakymas dėl narystės sustabdymo buvo iÅ¡siųstas L. Å . bei R. S., o taip pat patalpintas ir URM ekstraneto svetainėje KURMIS. 1.6. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 23 d. jis iÅ¡siuntė URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams dar vienÄ el. laiÅ¡kÄ , kuriame informavo sustabdęs L. Å . ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje bei nurodė surinktÄ informacijÄ dėl galimybės vykdyti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du ir pasisakė dėl Å¡aukiamo susirinkimo neteisėtumo.

Jis taip pat informavo narius, kad norint organizuoti susirinkimÄ nuotolinių bÅ«du yra bÅ«tina keisti įstatus ir juose įtvirtinti tokio susirinkimo organizavimo bÅ«dÄ . Papildomai nurodė, kad Lietuvos Valstybės tarnautojų profesinė sÄ junga komunikacijai naudoja ZOOM ir MS Teams platformas, tačiau Å¡ios platformos yra pritaikytos komunikacijai, bet ne susirinkimui ir jo metu vykstančiam balsavimui organizuoti. Vadovaudamasis surinkta informacija jis vertino, kad esamoje situacijoje suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nėra nei teisinių, nei techninių galimybių, todėl susirinkimÄ pasiÅ«lė surengti įstatuose nustatytu bÅ«du, kai bus panaikinti Å¡alyje dėl karantino įvesti susibÅ«rimo apribojimai. 1.7.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nors jis ir sustabdė L. Å . bei R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje, tačiau L. Å . ir R. S. 2020 m. gegužės 25 d., likus kelioms valandoms iki susirinkimo, iÅ¡platino URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams dar vienÄ el. laiÅ¡kÄ , kuriuo paragino profesinės sÄ jungos narius atsiųsti balsavimo raÅ¡tu biuletenius, nurodydamos, kad trÅ«ksta dar dviejų balsų, kad susirinkimas bÅ«tų laikomas įvykusiu. IeÅ¡kovo teigimu, tokiu bÅ«du organizuojant ir suÅ¡aukiant visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du bei praÅ¡ant narių iki 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val.

įvyksiančio susirinkimo atsiųsti užpildytus balsavimo raÅ¡tu biuletenius, buvo panaikinta galimybė profesinės sÄ jungos nariams prieÅ¡ balsavimÄ susipažinti su pirmininko parengta ataskaita, todėl jis Å¡iame susirinkime nedalyvavo. 1.8. IeÅ¡kovas R. K. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, ar 2020 m. gegužės 25 d. organizuotas visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du įvyko ir kokie sprendimai buvo priimti jo metu, kadangi visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du organizavusios ir suÅ¡aukusios L.

Å . ir R. S. daugiau jokių praneÅ¡imų jam neadresavo. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 19 d. jis gavo iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ praneÅ¡imÄ apie tai, kad jo elektroninis sertifikuotas Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as yra negaliojantis. Gavęs nurodytÄ praneÅ¡imÄ , jis patikrino vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie URM darbuotojų profesinę sÄ jungÄ , iÅ¡ kurių tapo žinoma, kad 2020 m. birželio 18 d. VÄ® „Registrų centras“ buvo pateikti registruoti 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas, jame patvirtinti įstatai, 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio protokolas bei praÅ¡ymas dėl vadovo, valdybos narių duomenų ir įstatų įtraukimo į registrÄ . 1.9.

R. K. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 26 d. jis gavo iÅ¡ URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos praneÅ¡imÄ apie naujai iÅ¡rinktus valdybos narius, pirmininkÄ bei patvirtintÄ naujÄ Ä¯statų redakcijÄ . Kadangi VÄ® „Registrų centras“ pateikti dokumentai iÅ¡ karto nebuvo skaitmenizuoti, su jų turiniu susipažino tik birželio mėn. pabaigoje (duomenys iÅ¡ registro buvo gauti ieÅ¡kovo atstovų 2020 m. birželio 30 d.). Susipažinus su VÄ® „Registrų centras“ pateiktų dokumentų turiniu, paaiÅ¡kėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo priimti Å¡ie sprendimai: pritarti pateiktai visuotinio susirinkimo darbotvarkei; pritarti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininko R.

K. atleidimui iÅ¡ pareigų; pritarti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos naujos redakcijos įstatams; iÅ¡rinkti naujus URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narius; iÅ¡rinkti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos revizorių; pritarti URM darbuotojų profesinės sÄ jungos kolektyvinės sutarties projektui. 1.10. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 39 iÅ¡ 64 URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narių ir balsavimas vyko iÅ¡ankstinio balsavimo bÅ«du.

Protokole neužsiminta, kad susirinkimas vyko nuotoliniu bÅ«du galimai dėl tos priežasties, kad VÄ® „Registrų centras“ neatsisakytų registruoti visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus. IeÅ¡kovo teigimu, jis nei apie vienÄ iÅ¡ nurodytų susirinkime priimtų sprendimų (įskaitant ir jo atleidimÄ iÅ¡ pirmininko pareigų) nebuvo informuotas iki pat 2020 m. birželio mėn. pabaigos. 1.11. IeÅ¡kovas nurodė, kad L. Å . ir R. S. suburta ¼ visų profesinės sÄ jungos narių iniciatyvinė grupė, pažeisdama susirinkimo suÅ¡aukimo metu galiojusių įstatų nuostatas, suÅ¡aukė visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, kuriame nesant kvorumo bei nesudarius galimybės profesinės sÄ jungos nariams balsuoti realiuoju laiku, buvo priimti neteisėti sprendimai.

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pateiktos vieÅ¡ai prieinamos informacijos ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas bei jame patvirtinti įstatai buvo pateikti registruoti narės (kurios narystė profesinėje sÄ jungoje, be kita ko, buvo sustabdyta), ne iÅ¡ karto, bet po to, kai 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdyje buvo iÅ¡rinktas naujas URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkas. IeÅ¡kovo nuomone, tai, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolas bei jame patvirtinti įstatai buvo pateikti registruoti VÄ® „Registrų centras“ tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir 2020 m. birželio 16 d. valdybos protokolas, patvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo siekiama, kad ieÅ¡kovas neturėtų galimybės sutrukdyti įgyvendinti neteisėtame susirinkime priimtus sprendimus, o naujasis pirmininkas ir naujai iÅ¡rinkta valdyba galėtų priiminėti neapibrėžtai asmenų grupei naudingus sprendimus. 1.12.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo suÅ¡auktas pažeidžiant įstatuose įtvirtintÄ susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ . Tiek įstatų 4.4. p. tiek 4.8. p. buvo numatyta, kad susirinkimÄ Å¡aukia pirmininkas. Susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, ne mažiau kaip 1/2 valdybos narių ir ne mažiau kaip 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių. Pirmininkas privalo informuoti profesinės sÄ jungos narius apie susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susirinkimo.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad iÅ¡imtinę susirinkimo suÅ¡aukimo ir narių informavimo apie profesinės sÄ jungos visuotino narių susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas. Nors profesinės sÄ jungos įstatais 1/2 valdybos nariams ir 1/4 visos profesinės sÄ jungos nariams ir buvo suteikta teisė inicijuoti susirinkimo suÅ¡aukimÄ , Å¡i iniciatyvos teisė nesuteikė teisės nurodytiems subjektams Å¡aukti visuotinio narių susirinkimo. URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narių skaičiui sumažėjus nuo 7 iki 3, valdybos narės L.

Å . ir R. S. negalėjo inicijuoti visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo. IeÅ¡kovo teigimu, ¼ profesinės sÄ jungos narių valios taip pat nebuvo. Pažymi ir tai, kad nors URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatuose nebuvo numatyta, kaip turi bÅ«ti įgyvendinama susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisė, tačiau ieÅ¡kovo manymu, tokia teisė turėjo bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatų (o bÅ«tent juose numatytos suÅ¡aukimo tvarkos), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Å iuo konkrečiu atveju 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo suÅ¡auktas prieÅ¡ tai nesikreipus į URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkÄ su praÅ¡ymu suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ . R. K. apie valdybos narių veiksmus siekiant suorganizuoti visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du bei Å¡iuos veiksmus patvirtinančius įrodymus gavo iÅ¡ kitų URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narių. 2020 m. gegužės 17 d. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino kad jis iÅ¡platino URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams praneÅ¡imÄ dėl visuotinio narių susirinkimo organizavimo nuotoliniu bÅ«du, tačiau valdybos narės L.

Å . ir R. S., ignoruodamos šį laiÅ¡kÄ , 2020 m. gegužės 20 d. (o kai kuriuos narius galimai ir vėliau) el. paÅ¡tu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nurodydamos, kad susirinkimas Å¡aukiamas 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių iÅ¡reiÅ¡kus norÄ organizuoti visuotinį narių susirinkimÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad įstatai tokios visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos nenumatė. 1.13. IeÅ¡kovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas buvo organizuojamas ir vyko nei įstatuose, nei įstatyme nenumatytu nuotoliniu bÅ«du.

Be to, apie Å¡aukiamÄ 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du galimai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta visiems URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams tokiu bÅ«du pažeidžiant įstatuose įtvirtintÄ informavimo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ tvarkÄ . Nors URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatai detaliai nereglamentuoja informavimo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ tvarkos ir nenumato, kokiu bÅ«du nariai turi bÅ«ti informuojami apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , tam, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas profesinės sÄ jungos narių informavimas, tačiau ieÅ¡kovo nuomone apie susirinkimÄ kiekvienam nariui asmeniÅ¡kai turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta bent jau elektroniniu paÅ¡tu.

Kiekvienam nariui apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ praneÅ¡ti asmeniÅ¡kai ypatingai svarbu tais atvejais, kai susirinkime planuojama svarstyti svarbius klausimus (pavyzdžiui, įstatų keitimo klausimÄ , valdybos narių rinkimo klausimÄ ). Teigia, kad nagrinėjamu atveju prie VÄ® „Registrų centras“ pateikto 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių surinkimo protokolo pridėtas URM profesinės sÄ jungos narių L. Š. ir R.S. laiÅ¡kas nepatvirtina, kad visi URM profesinės sÄ jungos nariai buvo informuoti apie Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du. 1.14.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ kartu su 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių surinkimo protokolu pateikto URM profesinės sÄ jungos narių L. Å . ir R. S. laiÅ¡ko matyti, kad laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ R. S. elektroninio paÅ¡to dėžutės į L. Å . paÅ¡to dėžutę, kitus adresatus galimai pridėjus į nematomÄ kopijÄ („Bcc“ laukelis). Mano, kad Å¡iuo atveju galima preziumuoti, kad apie Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du tikslingai nebuvo praneÅ¡ta visiems profesinės sÄ jungos nariams.

Valdybos narės L. Š. ir R. S. el. paÅ¡tu informavo apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. Å¡aukiamÄ profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ , kuris vyks nuotoliniu bÅ«du per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformÄ nenurodydamos jokios papildomos informacijos. Mano, kad 2020 m. gegužės 25 d. vyksiančiam susirinkimui nuotoliniu bÅ«du nebuvo tinkamai pasiruoÅ¡ta ir URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotiniame narių susirinkime nebuvo užtikrintas informacijos saugumas bei dalyvių tapatybės nustatymas.

Visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo organizuojamas ir įvyko nesudarius galimybės profesinės sÄ jungos nariams iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės darbotvarkės klausimais realiuoju laiku dalyvaujant susirinkime. Organizuojant ir suÅ¡aukiant visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du buvo panaikinta galimybė R. K. kaip profesinės sÄ jungos pirmininkui pristatyti, o profesinės sÄ jungos nariams - susipažinti su pirmųjų veiklos metų ataskaita apie profesinės sÄ jungos veiklÄ ir jos finansinę bÅ«klę. 1.15.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkime taip pat nebuvo kvorumo, todėl susirinkimas negalėjo vykti ir sprendimai jame negalėjo bÅ«ti priimami. URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatų 4.6. p. numatyta, kad susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sÄ jungos narių. Jei į susirinkimÄ nesusirenka reikiamas narių skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites Å¡aukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje buvo 98 nariai. Po nurodytos datos iÅ¡ URM darbuotojų profesinės sÄ jungos iÅ¡stojo / sustabdė narystę dar 4 nariai, todėl 2020 m. gegužės 25 d. profesinėje sÄ jungoje buvo 94 nariai ir susirinkimo kvorumui reikėjo ne mažiau kaip 48 narių dalyvavimo. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pateikto 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame narių susirinkime iÅ¡ anksto balsavo vos 39 URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariai.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad kartu su 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu pateiktame balsavusių narių sÄ raÅ¡e taip pat nurodomos ir L. Å . bei R. S., kurių narystė profesinėje sÄ jungoje buvo sustabdyta 2020 m. gegužės 22 d. R. K. įsakymu dėl įstatų pažeidimo. Dalyvaujant 39 URM darbuotojų profesinės sÄ jungos nariams (o iÅ¡skaičiavus L. Å . bei R. S. iÅ¡ankstinį balsavimÄ â€“ 37 nariams) visuotinis narių susirinkimais negalėjo priimti sprendimų, kadangi jame nebuvo kvorumo (t. y. susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė visų profesinės sÄ jungos narių).

Nesant kvorumo, 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o jame priimti sprendimai neteisėtais. 1.16. IeÅ¡kovas nurodė, kad pripažinus 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu bÅ«du vykusį visuotinį narių susirinkimÄ neteisėtu, jame priimti sprendimai ir jų pasekoje priimtas 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimas privalo bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Kadangi neteisėtas susirinkimas negali priimti teisėtų sprendimų.

Juo labiau įvertinus tai, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu bÅ«du vykusiame visuotiniame narių susirinkime buvo priimti sprendimai, sukeliantys reikÅ¡mingas teisines pasekmes pačiai URM darbuotojų profesinei sÄ jungai, o taip pat jos nariams. 1.17. IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu bÅ«du vykusiame visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo 2 darbotvarkės klausimu (t. y. dėl R. K. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų), nurodo, kad jis profesinės sÄ jungos pirmininku buvo iÅ¡rinktas URM darbuotojų profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d., metu trijų metų kadencijai.

Jam einant profesinės sÄ jungos pirmininko pareigas, profesinės sÄ jungos nariai jokių nusiskundimų pirmininko veikla neturėjo. URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narių L. Å . ir R. S. 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡platintas praneÅ¡imas apie tai, kad jis netinkamai atlieka pirmininko pareigas, jam buvo netikėtas. Pažymėjo, kad nei suÅ¡aukdamos 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, nei vėliau valdybos narės L. Å . ir R. S. nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus yra padaręs ar neteisėtus veiksmus atlikęs R.

K., kurie galėtų sudaryti pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ užimamų pareigų. R. K. net nesudarius galimybės pristatyti savo veiklos ataskaitos, neteisėtai suÅ¡auktame ir nuotoliniu bÅ«du įvykusiame 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime jis buvo atleistas iÅ¡ primininko pareigų taip ir neįvardijant konkrečių atleidimo priežasčių. Nurodo, kad įvertinus tai, jog URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatai nenumatė absoliučios visuotinio narių susirinkimo teisės atleisti profesinės sÄ jungos pirmininkÄ , mano, kad profesinės sÄ jungos pirmininkas dar nepasibaigus jo kadencijos laikotarpiui galėjo bÅ«ti atleistas tik nustačius įstatų pažeidimus ar veiklÄ , kenkiančiÄ profesinės sÄ jungos interesams.

Kitais atvejais pirmininko nuÅ¡alinimo inicijavimas turėtų bÅ«ti galimas tik tuo atveju, jei pirmininko įstatų pažeidimas ar veikla, kenkianti profesinės sÄ jungos interesams, bÅ«tų konstatuota atitinkamų valstybės institucijų (įskaitant, bet neapsiribojant teismo). Be kita ko, sprendžiant klausimÄ dėl profesinės sÄ jungos pirmininko atleidimo turėtų bÅ«ti iÅ¡ anksto ir aiÅ¡kiai suformuluojami atleidimo pagrindai, sudaromos sÄ lygos (galimybės) surinkti ir pateikti visÄ Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. 1.18.

IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu bÅ«du įvykusiame visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo 3 darbotvarkės klausimu (t. y. dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo), nurodė, kad naujos redakcijos įstatų nuostatos prieÅ¡tarauja viena kitai ir yra kvestionuotinos dėl jų atitikimo profesinės sÄ jungos narių interesams. Naujos redakcijos įstatų 4.11. ir 4.20 p. iÅ¡ esmės suteikia teisę profesinės sÄ jungos vienasmeniu valdymo organu bei kolegialaus valdymo organo nariu bÅ«ti asmenims ne tik, kad nedirbantiems URM, bet ir nesantiems URM darbuotojų profesinė sÄ jungos nariais.

Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuotoliniu bÅ«du įvykusiame visuotiniame narių susirinkime į valdybos narius buvo iÅ¡rinkta I. B., kuri nebuvo profesinės sÄ jungos narė ir dar 2020 gegužės 2 d. išėjo į pensijÄ . Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 16 d. įvykusiame valdybos posėdyje URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininku buvo paskirtas A. V., kuris nėra ir niekuomet nebuvo profesinės sÄ jungos nariu. Profesinės sÄ jungos pirmininku paskirtas A. V. pusantros kadencijos (nuo 2000 m. iki 2006 m.) yra buvęs Užsienio reikalų ministru, jo kadencijos metu buvo tobulinamas Diplomatinės tarnybos įstatymas, dėl kurio spragų iki Å¡iol nėra užtikrinamos URM darbuotojų lygios galimybės į karjerÄ . 1.19.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. K. paaiÅ¡kino, kad siekė surengti susirinkimÄ , aiÅ¡kinosi dėl techninių ir teisinių galimybių surengti susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, balandžio mėnesį siuntė R. K. profesinės sÄ jungos veiklos ataskaitÄ . Nurodė, kad profesinės sÄ jungos tikslas buvo užtikrinti skaidriÄ diplomatinę karjerÄ . Nurodė, kad jis buvo parengęs tiek metinę ataskaitÄ , tiek rengė kolektyvinę sutartį, dėl kurios vyko derybos. IeÅ¡kovo vertinimu, jis aktyviai ir tinkamai atstovavo narių interesus.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sÄ junga atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio netenkinti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas Å¡aukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartÄ per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sÄ jungos organų įgaliojimų pasibaigimo (įstatų 4.4. p.).

Vadovaujantis tuo metu galiojusiais įstatais, visuotinis narių susirinkimas turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus nepaprastÄ jÄ padėtį bei karantinÄ , buvo uždrausti bet kokie atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibÅ«rimai. Atsakovės įsitikinimu, suÅ¡aukti susirinkimÄ buvo bÅ«tina, o profsÄ jungos pirmininkas nesiÅ«lė kitų bÅ«dų kaip profesinės sÄ jungos nariams susirinkti, nors normaliai tiek darbo vietoje – Užsienio reikalų ministerijoje, tiek kitose ministerijose ir įstaigose tapo normalu susirinkimus vykdyti nuotoliniu bÅ«du. 2.2.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad profesinės sÄ jungos valdybos narės L. Å . ir R. S. 2020 m. gegužės 11 d. iÅ¡platino praneÅ¡imÄ , kuriuo jos kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius, siÅ«lydamos per MS Teams platformÄ padiskutuoti ir aptarti: galimybę papildyti valdybÄ naujais nariais; esamo pirmininko atstatydinimÄ ir naujo pirmininko rinkimus. PraneÅ¡ime valdybos narės nurodė planuojančios URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ organizuoti per MS Teams platformÄ gegužės pabaigoje (gegužės 25 d. 15.30 vai.).

Kartu su praneÅ¡imu valdybos narės taip pat pateikė preliminarų visuotinio narių susirinkimo balsavimo raÅ¡tu biuletenio projektÄ . Valdybos narės 2020 m. gegužės 15 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į URM darbuotojų profesinės sÄ jungos narius su praÅ¡ymu balsuoti iÅ¡reiÅ¡kiant norÄ organizuoti visuotinį narių susirinkimÄ per MS Teams platformÄ . Atsakymus / balsavimus URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos narės prašė pateikti iki gegužės 19 d. Valdybos narės L. Š. ir R.

S. 2020 m. gegužės 20 d. el. paÅ¡tu informavo profesinės sÄ jungos narius apie 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ , kuris vyks nuotoliniu bÅ«du per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformÄ . El. laiÅ¡ke valdybos narės iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ visiems nariams balsuoti iÅ¡ankstiniu balsavimu užpildant balsavimo raÅ¡tu biuletenį, jį atsiunčiant valdybos narėms iki gegužės 24 d. 24 val. Atsakovė pažymėjo, kad R. K., reaguodamas į tokius neva neteisėtus valdybos narių veiksmus, 2020 m. gegužės 22 d.

įsakymu sustabdė L. Š. ir R. S. narystę URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje. R. K. 2020 m. gegužės 25 d., turėjusiame vykti per MS Teams platformÄ , nedalyvavo. 2.3. Atsakovė nurodė, kad teismui pateikia kelis profesinės sÄ jungos narių laiÅ¡kus profesinės sÄ jungos valdybai arba pirmininkui, kuriais asmenys teigia, kad nelaiko savęs profesinės sÄ jungos nariais ir niekada savęs tokiais nelaikė. Kai kurie URM darbuotojai teigia, kad yra pateikę praÅ¡ymÄ profesinei sÄ jungai iÅ¡stoti iÅ¡ jos, tačiau jokio veiksmo profesinės sÄ jungos pirmininkas tuo klausimu neatliko, nors nariai buvo pateikę praÅ¡ymus tiek URM finansų skyriui dėl narystės nutraukimo, tiek profesinės sÄ jungos valdymo organams taip pat dėl narystės nutraukimo.

Atsakovės manymu, iÅ¡ Å¡ių pavyzdžių akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas veikė prieÅ¡ingai profesinės sÄ jungos interesams, menkino jos vardÄ tarp narių ir kitų organizacijų, nevykdė savo pareigų ir tik desperatiÅ¡kai bandė iÅ¡saugoti savo vienvaldę pozicijÄ Å¡ioje profesinėje sÄ jungoje. 2.4. Atsakovės teigimu, tuo metu, kai buvo Å¡aukiamas neva nelegalus visuotinis susirinkimas nuotoliniu bÅ«du, buvo ne 98 profesinės sÄ jungos nariai, kaip teigia ieÅ¡kovas, bet 64, kurie susirinkę ir nusprendė pakeisti netinkamai veikiantį vienÄ iÅ¡ valdymo organų - pirmininkÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad pirmiausiai nariai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ apskritai atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų senÄ jį pirmininkÄ , o ne iÅ¡kart iÅ¡rinkti naujÄ , kadangi tuo metu net neturėjo naujos kandidatÅ«ros, o tik vėliau, po beveik mėnesio, profesinės sÄ jungos valdybai radus naujÄ kandidatÄ , juo buvo patvirtintas naujasis pirmininkas A. V. Atsakovė nurodė, kad vertinant asmenų, kurie buvo tikrais profesinės sÄ jungos nariais, skaičių, matoma tokia situacija: iki surengto nuotolinio susirinkimo: atsiųstų el. paÅ¡tu/praÅ¡ymų, kad nėra nariai/iÅ¡stojo/sustabdė narystę - 14 URM darbuotojų; iki posėdžio nebedirbo URM - 4 darbuotojai; niekada nelaikė savęs nariais - 8 URM darbuotojai. 2.5.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad steigiant profesinę sÄ jungÄ jos steigimo susirinkime dalyvavusiems nariams prieÅ¡ susirinkimÄ buvo pateiktas dalyvių sÄ raÅ¡as, kurį dalyvavę URM darbuotojai pasirašė. Å iuo sÄ raÅ¡u nebuvo tvirtinami nei profesinės sÄ jungos įstatai, nei tvirtinami jos valdybos nariai, nei pats pirmininkas. Tai tik buvo susirinkime dalyvavusiųjų sÄ raÅ¡as, kurio pagrindu vėliau VÄ® „Registrų centras“ patvirtino, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti profesinei sÄ jungai įsteigti.

Profesinės sÄ jungos įstatuose (3.3. punkte) nurodyta, kad profesinės sÄ jungos steigėjai, pasirašę profesinės sÄ jungos steigimo protokolÄ , tampa profesinės sÄ jungos nariais be atskiro praÅ¡ymo. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, kad Å¡iuos pagrindus nurodė tik pats pirmininkas savo vienasmene pažyma, pateikta VÄ® „Registrų centras“. Atsakovės nuomone, tik sudalyvavimas steigiant profesinę sÄ jungÄ ir pasiraÅ¡ant prieÅ¡ susirinkimÄ dalyvių sÄ raÅ¡e nereiÅ¡kia, kad tie asmenys iÅ¡ karto tapo profesinės sÄ jungos nariais.

Toks vertinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams ir patiems profesinės sÄ jungos įstatams, kuriuose nustatyta, kad nariais tampama pasiraÅ¡ant steigimo protokolÄ . 2.6. Atsakovė nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindų bÅ«ti profesinės sÄ jungos nariu yra nario mokesčio mokėjimas profesinei sÄ jungai, taigi tik nariai, mokėję mokestį profesinei sÄ jungai, gali bÅ«ti laikomi jos nariais. Pažymėjo, kad narių susirinkimo dienÄ buvo 64 nariai, kurie mokėjo nario mokestį, ir jų daugiau nei pusė balsavo visais susirinkime spręstais klausimais.

Taigi, balsavime dėl susirinkimo nuotoliniu bÅ«du ir jame dalyvavę 39 (iÅ¡ 64 esamų) nariai (iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ užpildydami biuletenius) sudarė reikalingÄ balsų kvorumÄ , kadangi sprendimams priimti profesinėje sÄ jungoje, remiantis tuo metu galiojusiais jos įstatais, įstatams pakeisti reikėjo 1/4 narių balsų. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovės manymu, kvorumas sprendimams priimti buvo, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. 2.7. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas žinojo apie valdybos narių L.

Å . ir R. S. veiksmus bei Å¡aukiamÄ narių susirinkimÄ . Tai matyti ypač iÅ¡ to, kad jis suskubo neva prieÅ¡ingai įstatams besielgiančias profesinės sÄ jungos valdybos nares paÅ¡alinti iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių. 2.8. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas taip pat nepagrįstai teigia, kad susirinkimas galėjo vykti tik gyvai ir sprendimus profesinės sÄ jungos nariai galėjo priimti tik balsuodami susirinkę vienoje vietoje. PaaiÅ¡kino, kad pagal galiojusių profesinės sÄ jungos įstatų 4.7. punktÄ susirinkimas sprendimus priima paprasta dalyvaujančių profesines sÄ jungos narių balsų dauguma.

IÅ¡ anksto balsavę raÅ¡tu laikomi dalyvavusiais susirinkime, jei savo pareiÅ¡kimÄ , su kuriuo supažindinami susirinkimo dalyviai, pateikė iki balsavimo pradžios. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiantis yra pirmininkaujančio susirinkimui balsas. Pirmininkaujantis neturi teises susilaikyti. Sprendimai dėl profesines sÄ jungos įstatų keitimo, profesines sÄ jungos likvidavimo ir reorganizavimo, profesines sÄ jungos valdymo organų narių atleidimo ar paÅ¡alinimo iÅ¡ profesines sÄ jungos priimami 2/3 dalyvaujančių profesines sÄ jungos narių balsų dauguma.

Mano, kad iÅ¡ Å¡io reguliavimo aiÅ¡ku, kad profesinės sÄ jungos nariai turėjo pilnÄ teisę balsuoti iÅ¡ankstiniu nuotoliniu bÅ«du, kokį ir pasiÅ«lė tuo metu jį organizavusios profesinės sÄ jungos narės, todėl balsavimas buvo visiÅ¡kai teisėtas. 2.9. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad jis vadovavo profesinei sÄ jungai negailėdamas savo laiko ir jėgų, siekdamas pagrindinio URM darbuotojų profesinės sÄ jungos tikslo, dėl kurios Å¡i profesinė sÄ junga buvo įsteigta.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad profesinę sÄ jungÄ valdant ieÅ¡kovui veikusios valdybos veikla ir sudėtis ypač pasikeitė ne dėl darbdavio spaudimo ar įtakos, kaip bando įteigti ieÅ¡kovas, bet dėl paties ieÅ¡kovo netinkamo vadovavimo ir nesavalaikio veiksmų, susijusių su organizacijos valdymu, atlikimu: pirmininkas, nors pagal įstatus privalėjo, nepateikė nariams ataskaitos nei gyvai, nei elektroniniu bÅ«du (pažymėtina, kad nariai, o tarp jų ir valdyba, su pirmininko veiklos ataskaita susipažino tik gavę ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį), taip pat vienasmeniÅ¡kai, prieÅ¡taraudamas valdybos ir visų narių nuomonei, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratÅ«rÄ , taip sukeldamas ypatingÄ profesinės sÄ jungos prieÅ¡prieÅ¡Ä su darbdavio vadovu, taip pat supratęs, kad jį bus bandoma pakeisti, visais bÅ«dais - veikimu ir neveikimu, t. y. ir aktyviai prieÅ¡indamasis visuotinio narių susirinkimo suorganizavimui, tiek nedalyvaudamas jame ir nevykdydamas savo kaip vadovo pareigų, bandė užkirsti keliÄ visuotiniam profesinės sÄ jungos narių susirinkimui įvykti.

Pažymi, kad susirinkimus vykdyti nuotoliniu bÅ«du karantino metu siÅ«lė ir rekomendavo ir valstybinės institucijos, atsakingos už sklandų organizacijų veikimÄ karantino metu. Be kita ko, pirmininkas nepateikė metinės veiklos ataskaitos, nesuorganizavo susirinkimų/metinio susirinkimo laiku, paliko skolas profsÄ jungų konfederacijai, VMI laiku nepateikė užpildytos „Metinio pelno mokesčio“ deklaracijos už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, neorganizavo naujų valdybos narių ir revizoriaus rinkimų ir veikė kaip vienvaldis.

Atsakovė pažymi, kad profesinei sÄ jungai vadovaujant ieÅ¡kovui, su darbdaviu nevyko socialinis dialogas, ir dėl to, atsakovės įsitikinimu ,yra atsakingas bÅ«tent ieÅ¡kovas R. K., kuris nepritarė kolektyvinei sutarčiai. 2.10. Atsakovė papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ pateiktus balsavimo biuletenius susirinkimas buvo suÅ¡auktas remiantis 25 narių balsais (iÅ¡ 29 biuletenių 2 (L. ir Å ., pasikartojantys), 2 nariai – Å . ir J. balsavo prieÅ¡).

Taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad suÅ¡auktame susirinkime dalyvavo 39 nariai pateikdami iÅ¡ankstinio balsavimo biuletenius. Atsakovė pažymėjo, kad pagal įstatų 4.7. p. sprendimai dėl profesinės sÄ jungos įstatų keitimo, profesinės sÄ jungos likvidavimo ir organizavimo, profesinės sÄ jungos valdymo organų narių atleidimo ar paÅ¡alinimo iÅ¡ profesinės sÄ jungos priimami 2/3 dalyvaujančių profesinės sÄ jungos narių balsų dauguma. Atsakovės teigimu, tokia kvalifikuota balsų dauguma susirinkime buvo užtikrinta: 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime dalyvavo 39 nariai, „už“ ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pirmininko pareigų balsavo 32 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nes bÅ«tų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai), „už“ naujos redakcijos įstatus balsavo 34 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nes bÅ«tų pakakę 26 narių), „už“ naujus valdybos narius:

L. Z. balsavo 33 nariai, už I. B. balsavo 22 nariai, už L. Å . balsavo 34 nariai, už R. S. balsavo 35 nariai, už Ž. Å . balsavo 22 nariai. Vadinasi, atsakovės vertinimu, balsavimas taip pat atitiko įstatų reikalavimus ir už visuotiniame susirinkime iÅ¡keltus klausimus balsavo tinkamas narių skaičius. Atsakovė papildomai nurodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. elektroniniame laiÅ¡ke pats ieÅ¡kovas nurodo, kad jis žino apie rengiamÄ surinkimÄ , jo datÄ ir bÅ«dÄ , todėl jo nedalyvavimas buvo nulemtas ne tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas.

Be to, iÅ¡ 2020 m. gegužės 18 d. ir 21 d. el. laiÅ¡kų nariams matyti, kad kaip vienas adresų pridėtas ir ieÅ¡kovas, o tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie susirinkimÄ ir pats pasirinko jame nedalyvauti. Atsakovės nuomone, negalima laikyti, kad asmuo nemokantis nario mokesčio ir/ar nedalyvaujantis profesinės sÄ jungos veikloje, yra profesinės sÄ jungos narys. Tinkamai profesinės sÄ jungos pirmininko pareigas atliekantis profesinės sÄ jungos pirmininkas turėtų, vadovaujantis įstatų 3.5 p. paÅ¡alinti tokius narius.

Tačiau ieÅ¡kovas jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė taip pat pridėjo E. S. 2020 m. spalio 16 d. praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į profesinę sÄ jungÄ , kas pasak atsakovės, patvirtina, jog susirinkimo dienai ji nelaikė savęs nare bei dar kartÄ parodo, kad ne kiekvienas asmuo pateikęs praÅ¡ymÄ ar dalyvavęs steigiamajame susirinkime gali bÅ«ti laikomas nariu. Atsakovė patikslintuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 12 d. patvirtintų profesinės sÄ jungos įstatų 4.8. p. numatyta, kad visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę turi ne tik pirmininkas ar ½ valdybos, bet ir ¼ profesinės sÄ jungos narių.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju susirinkimas buvo suÅ¡auktas bÅ«tent pastaruoju pagrindu – ¼ narių iniciatyvos teise, nariams už susirinkimo suÅ¡aukimÄ prabalsavus iÅ¡ anksto el. paÅ¡tu dėl Å¡alyje paskelbto karantino. Už suÅ¡aukimÄ balsavo 25 nariai, kai tuo tarpu reikėjo 16 balsų (1/4 visų narių), laikant, kad profesinėje sÄ jungoje buvo 64 nariai. Atsakovė pažymėjo, kad 11 narių susirinkimo dienai praÅ¡ymus sustabdyti narystę buvo pateikę pačiam ieÅ¡kovui, o kiti savęs nariais nelaikė arba praÅ¡ymus padavė dar iki susirinkimo profesinei sÄ jungai (tik netiesiogiai pirmininkui).

Savęs nariais nelaikė ir/arba buvo pateikę praÅ¡ymus nutraukti narystę ir/arba buvo nutraukę darbo santykius su URM, iÅ¡ viso 41 narys iÅ¡ 105 (71 narys dalyvavo susirinkime, o 33 pateikė praÅ¡ymus įstoti (G. M. praÅ¡ymas įstoti į PS byloje nebuvo pateiktas, bet ji mokėjo nario mokestį ir balsavo). Nurodo, kad pagal atsakovės turimus duomenis, nariais 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo dienai buvo 64 asmenys (kaip paaiÅ¡kėjo po URM atsakymo, netgi 58), kurie mokėjo nario mokestį ir/arba laikė save nariais, buvo pateikę praÅ¡ymus įstoti, kt., pagal aukščiau nurodytus pagrindus (dalyvavimÄ steigiamajame susirinkime arba praÅ¡ymų pateikimÄ ).

Taigi, iÅ¡ pateikiamų dokumentų (VI „Registrų centras“ pateiktų balsavimo biuletenių kopijų) matyti, kad už visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimÄ balsavo 25 profesinės sÄ jungos nariai, kas net ir vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytu profesinės sÄ jungos narių skaičiumi (94), sudaro ¼ profesinės sÄ jungos narių. Be kita ko, įstatų 4.6. p. numatyta, kad susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvavo daugiau, kaip pusė visų profesinės sÄ jungos narių. Kadangi narių iÅ¡ viso buvo 64, dalyvavo 39, o tai sudaro daugiau, kaip pusę narių, kas atitinka įstatų nuostatas.

3. Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. (buvusi S.) paaiÅ¡kino, kad įstatų pagrindu ¼ profesinės sÄ jungos narių gali suÅ¡aukti susirinkimÄ , tuo pagrindu ir buvo Å¡aukiamas susirinkimas. PaaiÅ¡kino, kad narius skaičiavo pagal gautÄ narių sÄ raÅ¡Ä , kurie moka nario mokestį, o pirmininkas informacijos apie narius neteikė. Liudytoja nurodė, kad, jei neklysta, 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime buvo prisijungę 39 asmenys. Visi nariai balsavo iÅ¡ankstine tvarka, o susirinkime per MS Teams platformÄ balsavimo nebuvo.

4. Teismo posėdžio metu liudytojas D. L. nurodė, kad nelaikė savęs profesinės sÄ jungos nariu, nario mokesčio nemokėjo, tik pasirašė steigiamojo susirinkimo sÄ raÅ¡e, kai buvo steigiama profesinė sÄ junga, profesinės sÄ jungos veikla nesidomėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, pripažinti 2020 m. gegužės 25 d. įvykusį URM darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus URM darbuotojų profesinės sÄ jungos 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos URM darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ dėl URM darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininko skyrimo, priteisti ieÅ¡kovui R.

K. iÅ¡ atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos 6 246,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 5.1. Teismas nurodė, kad pagal pateiktÄ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolÄ susirinkime dalyvavo 39 Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos nariai iÅ¡ 64 esamų narių. Balsavimas vyko iÅ¡ankstinio balsavimo bÅ«du. Protokole nurodoma, kad profesinės sÄ jungos pirmininkas R.

K. buvo informuotas apie ¼ narių iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ organizuoti susirinkimÄ 2020 m. gegužės 25 d. ir siÅ«lomÄ darbotvarkę, tačiau susirinkime nedalyvavo. Dienotvarkė: metinės veikos aptarimas, profesinės sÄ jungos pirmininko R. K. atstatydinimas iÅ¡ pareigų, įstatų keitimas, naujos valdybos narių rinkimai, revizoriaus rinkimai, balsavimas dėl kolektyvinės sutarties projekto, planuojamų artimiausių darbų aptarimas, kiti klausimai. Svarstyta: metų veikla, pasiekti rezultatai, balsavimas dėl profesinės sÄ jungos pirmininko R.

K. atstatydinimo iÅ¡ pareigų, balsavimas dėl užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos naujos redakcijos įstatų, naujos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos rinkimai, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos revizoriaus rinkimai, balsavimas dėl kolektyvinės sutarties projekto. Nurodoma, kad nutarta: pritarti pateikta visuotinio susirinkimo darbotvarkei (38 balsai), pritarti profesinės sÄ jungos pirmininko R. K. atleidimui iÅ¡ užimamų pareigų, pritarti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos naujos redakcijos įstatams (34 balsai). <...> Nurodoma, kad susirinkimas įgaliojo Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos darbuotojų pirmininko pavaduotojÄ L.

Å . pasiraÅ¡yti įstatus. L. Å . ir R. S. pasiraÅ¡yti įstatus Juridinių asmenų registre; nurodoma, kad daugumai 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡rinktos valdybos narių per metus iÅ¡stojus iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių (liko tik dvi valdybos narės: L. Å . ir R. S.), visuotinis profesinės sÄ jungos narių susirinkimas turi iÅ¡rinkti naujus valdybos narius. IÅ¡rinkti nauji profesinės sÄ jungos valdybos nariai <...>. IÅ¡rinktas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos revizorius <...>.

Pritarta užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos kolektyvinės sutarties projektui <...>. 5.2. Teismas nurodė, kad į bylÄ taip pat pateiktas 2020 m. birželio 16 d. Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos valdybos narių protokolas, pagal kurį valdybos narės (5 asmenys) vienbalsiai profesinės sÄ jungos pirmininku iÅ¡rinko A. V. 5.3. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis – tuo, kad susirinkimas suÅ¡auktas pažeidus galiojančius profesinės sÄ jungos įstatus (dėl susirinkimo bÅ«do – Å¡iuo atveju nuotolinis susirinkimas, narių informavimo – nebuvo informuoti visi nariai ir kt.) bei dėl profesinės sÄ jungos narių kvorumo nebuvimo. 5.4.

Teismas, pasisakydamas dėl susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo, nurodė, kad pagal Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatų, patvirtintų profesinės sÄ jungos steigiamajame susirinkime 2019 m. balandžio 12 d., 4.8. punktÄ , susirinkimÄ Å¡aukia pirmininkas. Susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, ne mažiau kaip 1/2 valdybos narių ir ne mažiau kaip 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių. Pirmininkas privalo informuoti profesinės sÄ jungos narius apie susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susirinkimo.

Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju profesinės sÄ jungos atstovės L. Å . ir R. K. (buvusi S.) surengė profesinės sÄ jungos narių susirinkimÄ Â¼ narių iniciatyva. PrieÅ¡ 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimÄ profesinės sÄ jungos nariams buvo iÅ¡siųsti balsavimo biuleteniai, pagal byloje esančius duomenis už susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du per MS Teams programÄ balsavo 25 profesinės sÄ jungos nariai, tokį balsų „už“ pateiktÄ susirinkimo formÄ skaičių patvirtina į bylÄ atsakovės su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti balsavimo biuleteniai.

Pagal ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ narių sÄ raÅ¡Ä , sudarytÄ 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad tuo metu profesinėje sÄ jungoje buvo registruoti 98 nariai, tuo tarpu atsakovės skaičiavimu, profesinėje sÄ jungoje buvo 64 nariai. 5.5. Pasisakydamas dėl profesinės sÄ jungos narių skaičiaus, kuris yra reikÅ¡mingas skaičiuojant kvorumÄ , teismas pažymėjo, kad profesinės sÄ jungos pirmininko 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P-1 „Dėl R. S. ir L. Å . narystės stabdymo profesinėje sÄ jungoje“ nuo 2020 m. gegužės 25 d. buvo sustabdyta R.

S. ir L. Å . narystė profesinėje sÄ jungoje. Teismas nurodė, kad įsakymas ginčytas teismine tvarka nebuvo, taip pat Å¡ioje byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl įsakymo negaliojimo nėra pareikÅ¡ta, todėl teismas įsakymÄ laikė galiojančiu ir tiek R. K. (S.), tiek L. Å . sukeliančiu teisines pasekmes. Teismo vertinimu, dėl Å¡io įsakymo jos negalėjo dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje. Teismas pažymėjo, kad susirinkimas vyko 2020 m. gegužės 25 d., taigi Å¡ių narių balsai negalėjo bÅ«ti įskaitomi skaičiuojant kvorumÄ dėl susirinkimo teisėtumo vykdant jį nuotoliniu bÅ«du.

Neskaičiuojant Å¡ių narių, kurių įgaliojimai, sustabdyti balsų skaičiaus „už“ susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du balsavusių narių skaičius sudaro 23 balsus. 5.6. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovės argumentus, kad profesinėje sÄ jungoje buvo 64 nariai, t.y. kad nariais turėtų bÅ«ti laikomi tik tie, kurie mokėjo nario mokestį ir taip pat, jog į narius neturi bÅ«ti įskaitomi tie, kurie yra pateikę praÅ¡ymus iÅ¡stoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos arba patys nelaikė savęs nariais.

Teismas nurodė, jog pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ narių sÄ raÅ¡Ä 2019 m. gruodžio 31 d. profesinėje sÄ jungoje buvo 98 nariai. Pagal atsakovės į bylÄ pateiktus duomenis, gautus iÅ¡ Užsienio reikalų ministerijos, matyti, kad keturi nariai, nurodyti ieÅ¡kovo sÄ raÅ¡e dar iki 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo yra nutraukę darbo santykius su ministerija. Tuo tarpu pagal įstatų 3.1. punktÄ profesinės sÄ jungos nariais gali bÅ«ti ministerijos diplomatai, valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiÅ«rų, darbinių pareigų, taip pat ir pilietybės. Profesinės sÄ jungos nariais negali bÅ«ti darbdavys, jo įgaliotasis atstovas ir ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Taigi, nurÅ«kus darbo santykiams su ministerija, baigiasi ir narystė profesinėje sÄ jungoje (įstatų 3.5. punktas). Ä®vertinęs pateiktus duomenis apie keturių narių darbo santykių pabaigÄ , teismas sprendė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä profesinėje sÄ jungoje buvo 94 nariai. 5.7. Teismas konstatavo, kad pagal įstatų 3.5. punktÄ iÅ¡ profesinės sÄ jungos iÅ¡stojama pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu ir grÄ Å¾inus nario pažymėjimÄ (jei toks buvo iÅ¡duotas) profesinės sÄ jungos pirmininkui be atskiro profesinės sÄ jungos valdymo organų sprendimo.

Narystė profesinėje sÄ jungoje pasibaigia nutrÅ«kus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Profesinės sÄ jungos valdyba turi teisę paÅ¡alinti profesinės sÄ jungos narį (iÅ¡skyrus jos valdymo organų narius) iÅ¡ profesinės sÄ jungos, jei profesinės sÄ jungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su Å¡ių įstatų numatytais profesinės sÄ jungos tikslais, sÄ moningai kenkia profesinės sÄ jungos interesams ar kompromituoja jÄ .

Pasibaigus narystei profesinėje sÄ jungoje, nario mokestis negrÄ Å¾inamas. Jeigu yra nario mokesčio įsiskolinimas, jis privalo bÅ«ti sumokėtas. Teismas konstatavo, kad pagal aptartÄ Ä¯statų punktÄ narystė be atskiro profesinės sÄ jungos organo sprendimo pasibaigia tuomet, kai pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡stoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos. IÅ¡stojama pagal praÅ¡ymÄ Ä¯vykdžius dvi sÄ lygas: pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu ir praÅ¡ymÄ pateikti konkrečiam subjektui, t. y. pirmininkui. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktÄ lentelę matyti, kad profesinės sÄ jungos nariai, kurių balsų atsakovė mano nereikia skaičiuoti sprendžiant dėl kvorumo, nurodyti lentelės 1, 23, 27, 35, 36, 40, 41, 53, 54, 70, 85, 103, 104 punktuose pareiÅ¡kė valiÄ dėl narystės nutraukimo profesinėje sÄ jungoje jau po 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo, taigi, susirinkimo metu jie tokios valios iÅ¡reiÅ¡kę nebuvo bei jų balsai skaičiuotini.

Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylÄ pateiktas įstatų reikalavimus atitinkantis A. J. 2020 m. kovo 4 d. praÅ¡ymas dėl narystės sustabdymo adresuotas pirmininkui, bet taip pat yra pateiktas ir Å¡ios narės 2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiÅ¡kas adresuotas pirmininkui, kuriuo praÅ¡oma atstatyti narystę profesinėje sÄ jungoje. Pirmininkas, vadovaudamasis įstatų 3.2. punktu, priėmė sprendimÄ dėl narės priėmimo į profesinę sÄ jungÄ . Teismas pažymėjo, kad kitų narių pateikti praÅ¡ymai:

S. B., Ž. S. (neaiÅ¡ku, kas adresatas, kaip apie praÅ¡ymÄ informuotas pirmininkas), I. D. (adresuota ne pirmininkui, nesilaikyta formos), neatitinka įstatų reikalavimų, kurie turi bÅ«ti įvykdyti siekiant iÅ¡stoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos. G. S. pateikė 2020 m. gegužės 18 d. praÅ¡ymÄ atitinkantį reikalavimus dėl iÅ¡stojimo, tačiau nėra duomenų, kaip apie šį praÅ¡ymÄ informuotas pirmininkas. 5.8. Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiais, kad profesinės sÄ jungos nariais nelaikytini tie nariai, kurie nemokėjo nario mokesčio (Å¡ie asmenys nurodyti su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktoje lentelė bei pateiktas Užsienio reikalų ministerijos kanclerio tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad nario mokestį, atitinkamai, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais iki susirinkimo suÅ¡aukimo, mokėjo – 64 nariai kovÄ , 63 – balandį, 61 – gegužį).

Teismas pažymėjo, kad nariai, kurie nemoka nario mokesčio pagal profesinės sÄ jungos įstatus turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ profesinės sÄ jungos, nesant tokių sprendimų dėl narių paÅ¡alinimo bei Å¡iems asmenims nepareiÅ¡kus praÅ¡ymo, kaip tai nustatyta 3.5. punkte, jie laikomi profesinės sÄ jungos nariais. Tokios pat pozicijos, kaip matyti pagal į bylÄ pateiktÄ L. Å . 2020 m. gegužės 13 d. laiÅ¡kÄ profesinės sÄ jungos nariams, laikosi ir atsakovė, kadangi minėtame laiÅ¡ke nurodoma, jog nariai, kurie nemoka nario mokesčio visuotinio susirinkimo metu gali bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ narių sÄ raÅ¡o, o iki tokio sprendimo priėmimo, nėra pagrindo tokio nario nelaikyti profesinės sÄ jungos nariu.

Teismas pažymėjo, kad profsÄ jungos narių sÄ raÅ¡o tvarkymas yra pirmininko diskrecija ir tai teisme patvirtino liudytoja R. K. 5.9. Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, konstatavo, kad profesinės sÄ jungos nariais iki 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo negalėjo bÅ«ti 4 nariai, o profesinės sÄ jungos nariais laikomi 94 asmenys ir balsų kvorumas tiek sprendžiant dėl susirinkimo organizavimo bÅ«do, tiek dėl klausimų susirikimo metu turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 94 narių. Tam, kad bÅ«tų kvorumas dėl susirinkimo organizavimo bÅ«do, kurį siÅ«lė R.

K. (buvusi S.) bei L. Å ., turėjo bÅ«ti ne mažiau kaip 23,5 balsų. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. laiÅ¡ku R. K. ir L. Å . kreipėsi į profesinės sÄ jungos narius nurodydamos, kad trÅ«ksta dviejų balsų, jog susirinkimas bÅ«tų laikomas įvykusiu, taigi pačios susirinkimo organizatorės pripažino, kad narių buvo daugiau nei nurodoma atsikertant į ieÅ¡kinio reikalavimus. Tuo tarpu, kaip minėta, sustabdžius R. K. bei L. Å . kaip profesinės sÄ jungos narių veiklÄ (teismas vertino, kad narystės sustabdymas ir paÅ¡alinimas iÅ¡ profesinės sÄ jungos turi skirtingus teisinius padarinius, kadangi sustabdžius narystę, sustabdoma veikla profesinėje sÄ jungoje, tačiau asmuo laikomas profesinės sÄ jungos nariu ir įskaitomas į bendrÄ narių skaičių, o paÅ¡alinus - narys nebėra profesinės sÄ jungos nariu, Å¡iuo atveju buvo sustabdytas veiklos vykdymas ir Å¡ios narės į bendrÄ narių skaičių įskaičiuojamos, bet yra apribotos jų teisės dalyvauti profsÄ jungos veikloje), jų kaip profesinės sÄ jungos narių balsai negalėjo bÅ«ti įskaičiuoti skaičiuojant kvorumÄ , taigi, esant 23 balsams „už“ susirinkimo bÅ«dÄ , kuris kaip nurodytÄ balsavimo biuletenyje buvo susirinkimo suÅ¡aukimas elektronine forma per MS Teams platformÄ , nėra pagrindo spręsti, kad buvo ¼ profesinės sÄ jungos narių valia organizuoti ir inicijuoti susirinkimÄ ir buvo laikytasi reikalavimo įtvirtinto profsÄ jungos įstatų 4.8. punkte, dėl ko, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks susirinkimo organizavimas dėl Å¡io procedÅ«rinio pažeidimo laikytinas neteisėtu.

Be to, teismas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu pripažino ir tai, kad ne visiems profesinės sÄ jungos nariams (kurių buvo 94) buvo praneÅ¡ta apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ . Teismas konstatavo, kad pagal byloje esantį 2021 m. gegužės 21 d. elektroninį laiÅ¡kÄ (atsakovės 2021 m. kovo 18 d. pateikti papildomi įrodymai) matyti, jog apie nuotolinį susirinkimÄ buvo informuoti 83 adresatai (o Å¡is skaičiuos taip pat neatitinka ir atsakovės skaičiavimo, jog profsÄ jungoje buvo 64 nariai). 5.10. Teismas taip pat konstatavo, kad susirinkimas buvo suÅ¡auktas netinkamai įgyvendinus iniciatyvos teisę.

Nepaisant to, teismas nurodė, kad pasisakys ir dėl susirinkimo organizavimo atitikimo įstatams ir dėl susirinkimo vedimo, kvorumo buvimo priimant sprendimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2021 m. sausio 15 d. pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus pagal kuriuos matyti, kad R. S. 2020 m. gegužės 15 d. iÅ¡siuntė kitiems nariams, tame tarpe ir R. K., elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, kad iki 2020 m. gegužės 19 d. praÅ¡oma balsuoti pagal pridedamÄ biuletenį dėl 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. susirinkimo formos per MS Teams platformÄ .

Taip pat pateiktas 2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiÅ¡kas, pagal kurį matyti, kad R. S. laiÅ¡kÄ siuntė ir profsÄ jungos pirmininkui, kuriame nurodoma, kad dauguma pasisakė už visuotinio profesinės sÄ jungos narių susirinkimo organizavimÄ 2020 m. gegužės 25 d. 16.30 val. per Užsienio reikalų ministerijos MS Teams platformÄ . LaiÅ¡ke nurodyta susirinkimo darbotvarkė ir praÅ¡oma iki susirinkimo pateikti balsavimo biuletenius darbotvarkės klausimais. Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie susirinkimÄ , tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę ir nedalyvauti bei nebalsuoti susirinkime.

Tačiau teismas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovu, kad organizuojant susirinkimÄ galėjo bÅ«ti pažeista narių teisė balsuoti (reikalaujant, kad prabalsuota bÅ«tų tik raÅ¡ytiniu bÅ«du iÅ¡ anksto) bei teisė pasisakyti ir užduoti klausimus prieÅ¡ pradedant balsavimÄ . Rengiant susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du turėjo bÅ«ti įvertintos ir balsavimo techninės galimybės, t. y. sudarant galimybę pasakius asmens duomenis balsuoti žodžiu bei fiksuojant balsavimo rezultatus pildant atitinkamÄ dokumentÄ (dokumentų pildymui gali bÅ«ti sudaryta komisija) ir panaÅ¡iai.

Å iuo atveju netgi nėra pateiktas narių, kurie dalyvavo susirinkime sÄ raÅ¡as, susirinkimo eigos, darbotvarkės iÅ¡pildymo nei liudytoja R. K., nei atsakovės atstovė L. Å . detaliai papasakoti negalėjo. Kita vertus, susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo vykdomas 2020 m. gegužės 25 d. kai karantino režimas Å¡alyje buvo įvestas dėl pirmos viruso bangos, taigi susiformavusios praktikos vesti susirinkimus nuotoliniu bÅ«du dar nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai aiÅ¡kinosi technines galimybes bei pagrįstai turėjo lÅ«kestį surengti susirinkimÄ Ä¯prastu bÅ«du, kadangi nebuvo prognozių, kad karantinas tęsis tokį ilgÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad buvo paruošęs metinę ataskaitÄ , kad tokį dokumentÄ yra siuntęs valdybos narei L. K., Å¡i patvirtino teismo posėdžio metu, taigi, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės profesinės sÄ jungos narių susirinkimui ruošėsi, tik kaip aptarta byloje, ieÅ¡kovui kėlė abejonių susirinkimo forma. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju nariams nebuvo sudaryta galimybė balsuoti ne tik iÅ¡ anksto raÅ¡tu, bet ir iÅ¡klausius pasisakymų, uždavus rÅ«pimus klausimus. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, kad narių daugumai susirinkimo forma tiko, kadangi kaip aptarta aukščiau balsų „už“ buvo 23 neįskaičius dviejų narių, kurių įgaliojimai sustabdyti balsų, tuo tarpu, kaip jau nustatyta aukščiau profesinės sÄ jungos narių buvo 94 asmenys, taigi 23 asmenų sutikimas dėl susirinkimo formos jokiu bÅ«du neatspindėjo didžiosios dalies narių pozicijos. 5.11.

Teismas konstatavo, kad pagal įstatų 4.6. punktÄ , susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sÄ jungos narių. Jei į susirinkimÄ nesusirenka reikiamas narių skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites Å¡aukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis susirinkimas gali priimti sprendimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus, bet tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 2020 m. gegužės 25 d. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvauja 39 profesinės sÄ jungos nariai (tikslių duomenų, kurie asmenys dalyvavo nenurodyta).

Kaip buvo nustatyta Å¡ioje byloje, paminėtina ir tai, kad su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktais 2021 m. sausio 13 d. atsakovė taip pat sutiko, kad galima laikyti, jog buvo 94 nariai, tÄ liudijÄ ir prieÅ¡ tai nustatytos aplinkybės, taigi 39 narių, 39 narių, kurių detalių duomenų protokole nenurodyta (kiek tiksliai narių prisijungė per MS Teams platformÄ liudytoja R. K. negalėjo atsiminti), dalyvavimas nesudaro įstatų 4.6. nurodyto kvorumo, o nesant kvorumo susirinkimas negalėjo bÅ«ti laikomas įvykusiu. 5.12.

Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų panaikinti susirinkimo metu priimtus sprendimus, pažymėjo, kad pagal 2020 m. gegužės 25 d. profesinės sÄ jungos narių susirinkimo protokolÄ buvo priimti Å¡ie sprendimai: pritarti pateiktai visuotinio susirinkimo darbotvarkei (38 balsai), pritarti profesinės sÄ jungos pirmininko R. K. atleidimui iÅ¡ užimamų pareigų, pritarti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos naujos redakcijos įstatams (34 balsai). <...> Nurodoma, kad susirinkimas įgaliojo Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos darbuotojų pirmininko pavaduotojÄ L.

Å . pasiraÅ¡yti įstatus, L. Å . ir R. S. pasiraÅ¡yti įstatus Juridinių asmenų registre; nurodoma, kad daugumai 2019 m. balandžio 12 d. iÅ¡rinktos valdybos narių per metus iÅ¡stojus iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių (liko tik dvi valdybos narės: L. Å . ir R. S.), visuotinis profesinės sÄ jungos narių susirinkimas turi iÅ¡rinkti naujus valdybos narius. IÅ¡rinkti nauji profesinės sÄ jungos valdybos nariai <...>. IÅ¡rinktas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos revizorius <...>.

Pritarta užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos kolektyvinės sutarties projektui <...>. Teismas pažymėjo, kad kaip jau konstatuota, nuo 2020 m. gegužės 25 d. buvo sustabdyti profesinės sÄ jungos narių L. Å . bei R. K. įgaliojimai, Å¡ių asmenų balsai ne tik negalėjo bÅ«ti įskaitomi skaičiuojant kvorumÄ dėl balsavimo priimant sprendimus, tačiau akivaizdu, kad Å¡ie asmenys, esant sustabdytiems jų įgaliojimams, negalėjo bÅ«ti nei įgalioti atstovauti profesinę sÄ jungÄ atliekant tam tikrus veiksmus, nei iÅ¡rinkti į valdybÄ , nes jos nebuvo narės, o nauji įstatai dar negaliojo.

Teismas pažymėjo, kad nustačius aplinkybes, jog 2020 m. gegužės 25 d. Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos susirinkimas suÅ¡auktas neteisėtai, taip pat tai, kad be kita ko, sustabdžius L. Å . bei R. K. kaip profesinės sÄ jungos narių įgaliojimus, jos negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinktos valdybos narėmis, darytina iÅ¡vada, jog valdyba negalėjo rinktis į susirinkimÄ 2020 m. birželio 16 d. bei priimti sprendimo dėl Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininko iÅ¡rinkimo.

Be kita ko, teismo vertinimu, naujuose įstatuose numatytas profsÄ jungos pirmininko rinkimo teisės delegavimas, kelia daug abejonių dėl vieno iÅ¡ esminių profesinės sÄ jungos veiklos principų, t. y. demokratijos principo pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ balsuojant dėl naujų įstatų, profesinės sÄ jungos nariai neturėjo galimybės gauti papildomų paaiÅ¡kinimų, o pagal bylos duomenis matyti, kad kai kurie profsÄ jungos nariai buvo iÅ¡reiÅ¡kę tokį praÅ¡ymÄ (pvz. R.

S. 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu laiÅ¡ku nurodė, kad balsavimas turi vykti po darbotvarkės klausimų aptarimo). Teismas sutinka, kad demokratija, kurios veikimo principais paremta ir profesinių sÄ jungų veikla, pasižymi daugumos vyraujančia nuomone, tačiau, teismo vertinimu, priimant sprendimus buvo svarbu pateikti visÄ reikalingÄ informacijÄ net jei to prašė bent vienas profesinės sÄ jungos narys. 5.13. Teismas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. nustačius tiek susirinkimo formos, tiek turinio, tiek procedÅ«ros pagal Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmajame susirinkime 2019 m. balandžio 12 d., trÅ«kumus, konstatavo, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti bei pripažinti 2020 m. gegužės 25 Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ neteisėtu, pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos visus Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ dėl Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos pirmininko skyrimo.

Teismas nurodė, kad panaikinus 2020 m. gegužės 25 d. priimtus sprendimus galioja iki tol buvusi tvarka, todėl reikalavimas grÄ Å¾inti Å¡alis į prieÅ¡ 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo bei prieÅ¡ 2020 m. birželio 16 d. valdybos posėdžio sprendimų buvusiÄ padėtį yra perteklinis. 5.14. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, vertindamas jog ieÅ¡kinys yra tenkinamas visiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovė Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sÄ junga apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė profesinės sÄ jungos narių skaičių, kuris yra reikÅ¡mingas konstatuojant kvorumÄ . Apeliantė pažymi, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. profesinės sÄ jungos nariams siųstuose el. laiÅ¡kuose adresatų skaičius yra nekintantis – 64, o ne 83, kaip nurodė teismas (elektroniniame laiÅ¡ke adresatai dubliuojasi).

Atsakovė visada laikė, kad yra bÅ«tent 64 nariai. Apeliantės vertinimu, nustatant narių skaičių yra reikÅ¡minga tai, kad atsakovė nuo 2019 m. spalio mėn. yra įstojusi į Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sÄ jungÄ (LVTPS) ir jai mokėjo mokestį, apskaičiuojamÄ nuo kiekvieno savo nario. Atsakovė, tapdama LVTPS nare, sumokėjo 68 EUR stojimo mokestį (po 1 EUR už narį). Atsakovė buvo pateikusi Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sÄ jungos 2021 m. sausio 12 d. raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad narių visuotinio susirinkimo dienai buvo 64 nariai ir tai buvo tikrasis narių skaičius, tiek Å¡aukiant susirinkimÄ , tiek jame dalyvaujant ir balsuojant.

Apeliantė paaiÅ¡kina, kad liudytojas D. L., vienas iÅ¡ URM darbuotojų, pasirašęs darbuotojų, dalyvavusių steigiamajame profesinės sÄ jungos susirinkime ir pasirašęs dalyvių sÄ raÅ¡e, teismo posėdžio metu nurodė, kad nelaikė savęs profesinės sÄ jungos nariu. Liudytojas nurodė, kad nei vienam iÅ¡ dalyvavusių steigiamajame profesinės sÄ jungos susirinkime URM darbuotojų nebuvo tinkamai iÅ¡komunikuota, kad darbuotojai automatiÅ¡kai bus laikomi profesinės sÄ jungos nariais.

Liudytojas taip pat nurodė, kad niekada nemokėjo profesinės sÄ jungos nario mokesčio, nedalyvavo profesinės sÄ jungos veikloje. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai sprendė, kad tokie nariai vis tiek turi bÅ«ti įskaityti į bendrÄ narių skaičių. Teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad po susirinkimo narių skaičius yra 62 ir niekada nebuvo laikoma, kad yra 94 nariai. 6.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas taip pat neteisingai aiÅ¡kino ir tai, kad dėl L. Å . ir R. K. narystės Profesinėje sÄ jungoje sustabdymo Å¡ių narių balsai neįskaičiuotini į kvorumÄ .

Apeliantė paaiÅ¡kina, kad įstatų 3.9. p. numatyta, kad „<...>Profesinės sÄ jungos nario praÅ¡ymu narystė profesinėje sÄ jungoje gali bÅ«ti laikinai sustabdyta<..>“. Ä®statų 4.20.13 p. numatyta, kad “<...>Pirmininko kompetencija yra priimti sprendimus dėl narystės Profesinėje sÄ jungoje sustabdymo<..>”. Nei vienam kitam organui nėra numatyta pareiga priimti sprendimus dėl narystės stabdymo, o gavus nario praÅ¡ymÄ stabdyti narystę, kompetentingas organas turi priimti sprendimÄ , kuriuo narystė pasibaigia (kaip pvz.

Å¡alinant narį sprendimÄ priima valdyba (Ä®statų 4.14.7. p.), įstojant naujam nariui sprendimÄ dėl naujo nario priėmimo priima pirmininkas (Ä®statų 4.20.12 p.), kt. Vadinasi pirmininkas formaliai priima sprendimus dėl narystės sustabdymo pagal nario praÅ¡ymÄ ir dėl naujo nario priėmimo pagal jo praÅ¡ymÄ . Todėl sprendimo dėl narystės profesinėje sÄ jungoje sustabdymo ieÅ¡kovas negalėjo priimti, nes nei viena iÅ¡ narių tokio praÅ¡ymo nebuvo pateikusi, o tai pagal įstatus yra vienintelis pagrindas stabdyti narystę.

Be to, dėl valdybos narių veiksmų ir/ar neveikimo sprendimus gali priimti tik visuotinis narių susirinkimas. Apeliantė taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas sustabdė L. Å . ir R. K. narystės remiantis tuo, kad jos veikia prieÅ¡ingai profesinės sÄ jungos interesams, bet pagal įstatus tokios aplinkybės gali bÅ«ti pagrindas paÅ¡alinti narį, o ne sustabdyti jo naryste, ir be to, tokiu atveju sprendimÄ priima ne pirmininkas, bet valdyba. Ä®statų 3.5. p. nurodyta, kad „<...>Narystė profesinėje sÄ jungoje pasibaigia nutrÅ«kus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Profesinės sÄ jungos valdyba turi teisę paÅ¡alinti profesinės sÄ jungos narį (iÅ¡skyrus jos valdymo organo narius) iÅ¡ profesinės sÄ jungos, jei profesinės sÄ jungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su Å¡ių įstatų numatytais profesinės sÄ jungos tikslais, sÄ moningai kenkia profesinės sÄ jungos interesams ar kompromituoja jÄ <...>“. Å iuo atveju ieÅ¡kovas neturėjo jokių teisinių, įstatais jam suteiktų įgaliojimų sustabdyti L.

Å . ir R. K. narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl ko jos laikytinos pilnateisėmis narėmis ir jų balsai įskaičiuotini į bendrÄ kitų, balsavusių narių skaičių. 6.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai sprendė, kad 1) susirinkimo iniciatyvos teisė buvo įgyvendinta netinkamai, nes apie susirinkimo suÅ¡aukimÄ buvo informuoti ne visi nariai;

2) iniciatyvos teisės suÅ¡aukti susirinkimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė ¼ visų profesinės sÄ jungos narių, taip kaip nurodo profesinės sÄ jungos įstatų 4.8 p. Apeliantė pažymi, kad įstatų 4.8 p. numato galimybę ¼ visų profesinės sÄ jungos narių iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ rengti visuotinį profesinės sÄ jungos susirinkimÄ . Ä®statai nenumato kokiu bÅ«du profesinės sÄ jungos narių iniciatyva dėl susirinkimo suÅ¡aukimo turėtų bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta, todėl apeliantės nuomone, iniciatyvos teisės iÅ¡reiÅ¡kimas profesinės sÄ jungos nariams balsuojant už susirinkimo suÅ¡aukimÄ yra tinkamas ir pagrįstas.

Taip pat apeliantė paaiÅ¡kina, kad už narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ balsavo 25 nariai, kai tuo tarpu reikėjo 16 balsų, nes iÅ¡ viso narių profesinėje sÄ jungoje buvo 64. Ä® narių, balsavusių „už“ skaičių turi bÅ«ti įskaičiuoti L. Å . ir R. K. balsai, nes jų narystę ieÅ¡kovas sustabdė neteisėtai ir nepagrįstai, be to jų narystė buvo sustabdyta po to, kai jos jau buvo prabalsavusios už susirinkimo suÅ¡aukimÄ . Apeliantė pažymi, kad L. Å . ir R. K. balsavo už susirinkimo suÅ¡aukimÄ 2020 m. gegužės 18 d., o jų narystę ieÅ¡kovas sustabdė tik 2020 m. gegužės 22 d.

įsakymu. 6.4. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavęs, kad narių profesinėje sÄ jungoje buvo 94, o ne 64, galiausiai priėmė ir neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kad kvorumo tiek dėl iniciatyvos teisės Å¡aukti susirinkimÄ Ä¯gyvendinimo, tiek dėl dalyvavimo visuotiniame susirinkime ir balsavimo darbotvarkėje numatytais klausimais nebuvo. Apeliantė teigia, kad už susirinkimo suÅ¡aukimÄ teisėtai balsavo 25 nariai ir ¼ -kvorumas inicijuoti susirinkimÄ buvo. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad pagal įstatus sprendimai dėl profesinės sÄ jungos valdymo organų narių atleidimo ar paÅ¡alinimo priimami 2/3 dalyvaujančių profesinės sÄ jungos narių balsų dauguma.

Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų dokumentų ir 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolo, visuotiniame susirinkime iÅ¡ankstiniu balsavimu dalyvavo 39 nariai. Už ieÅ¡kovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pirmininko pareigų balsavo 32 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nors bÅ«tų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai), už naujos redakcijos įstatus balsavo 34 nariai (kas sudaro 2/3 dalyvavusių narių, nors bÅ«tų pakakę 26 narių, nes dalyvavo 39 nariai). Už naujus valdybos narius: L. Z. balsavo 33 nariai (Akcinių bendrovių įstatymo 31 str. 3 d. 33 str. 3 d.

– nariu iÅ¡r. balsavo 34 nariai, už R. S. balsavo 35 nariai, už Ž. Å . balsavo 22 nariai. Vadinasi, balsavimas atitiko įstatų reikalavimus ir buvo reikiamas narių skaičius sprendimams priimti. 6.5. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad buvo pažeista įstatų 4.8 punkto nuostata, numatanti, jog visuotinis susirinkimas yra Å¡aukiamas pirmininko. Å iÄ aplinkybę teismas vertino itin formaliai. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio URM darbuotojų profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtinti įstatai numatė, kad visuotinis narių susirinkimas Å¡aukiamas pirmininko ne rečiau kaip kartÄ per metus ir likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki profesinės sÄ jungos organų įgaliojimų pasibaigimo (Ä®statų 4.4. p.).

Apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmininkas neorganizavo narių susirinkimo ir nesiÅ«lė variantų kaip tai padaryti karantino metu, tai ¼ narių turėjo iniciatyvos teisę tai padaryti ir jÄ tinkamai įgyvendino. Apeliantė kaip analogijÄ pažymi LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus.

Taigi, net Akcinių bendrovių įstatymas numato kelias kategorijas asmenų, kurie gali Å¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ . Toks alternatyvus pasirinkimas reikalingas tam, kad nesusidarytų tokios situacijos, kai fiziÅ¡kai nėra galimybės susirinkimo suÅ¡aukti ir/arba nurodytas vienintelis asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, nes yra vienintelis galintis imtis susirinkimo suÅ¡aukimo veiksmų ir susirinkimo neÅ¡aukia. 6.6. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad buvo netinkamai įgyvendintas nuotolinis susirinkimo organizavimo bÅ«das.

PaaiÅ¡kina, kad susirinkimus vykdyti nuotoliniu bÅ«du karantino metu siÅ«lė ir rekomendavo valstybinės institucijos, atsakingos už sklandų organizacijų veikimÄ karantino metu. Karantino metu Užsienio reikalų ministerija naudojo MS Teams platformÄ darbo funkcijoms vykdyti, didžioji dalis bendravimo, užduočių vykdymo ministerijoje vyko ir vyksta per minėtÄ platformÄ . Atsižvelgiant į tai profesines sÄ jungos susirinkimas buvo organizuojamas taip pat per Å¡iÄ platformÄ . Atsakovė paaiÅ¡kina, kad ji ėmėsi visų priemonių siekdama užtikrinti sklandų narių informavimÄ apie rengiamÄ susirinkimÄ ir balsų gavimÄ ir skaičiavimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (ypatingai el. laiÅ¡kų siųstų profesinės sÄ jungos nariams) atsakovė laiku ėmėsi visų priemonių informuoti narius apie balsavimÄ dėl susirinkimo suÅ¡aukimo, balsavimÄ dėl darbotvarkėje numatytų klausimų ir galimybę visiems nariams prisijungti į susirinkimÄ per MS Teams platformÄ , padiskutuoti darbotvarkėje numatytais klausimais. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų buvo tai, kad tiek nariams, tiek jam pačiam nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytais, kai balsavimas jau buvo įvykęs. Tačiau čia pažymėtina, kad Ä®statų 4.7. p. numatyta galimybė balsuoti iÅ¡ anksto raÅ¡tu, tokiu bÅ«du užsitvirtinant ir dalyvavimÄ susirinkime.

Ä®statai nenumato jokių iÅ¡imčių balsavimui iÅ¡ anksto. Atsakovė buvo sudariusi visas galimybes užduoti klausimus tiek pirmininkui, tiek valdybai, sudarė visas galimybes visiems dalyvauti susirinkime. Tiek narių, tiek pirmininko neprisijungimas susirinkimo dienÄ buvo jų paties sÄ moningas pasirinkimas, jokiu bÅ«du nedarantis susirinkimo neteisėtu. Tad iÅ¡ Å¡io reguliavimo aiÅ¡ku, kad profesinės sÄ jungos nariai turėjo pilnÄ teisę balsuoti iÅ¡ankstiniu bÅ«du, kokį ir pasiÅ«lė tuo metu jį organizavusios valdybos narės. Toks balsavimo bÅ«das buvo numatytas įstatuose ir buvo visiÅ¡kai teisėtas. 6.7.

Apeliantė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad susirinkimas ne tik, kad buvo suorganizuotas teisėtai ir pagrįstai, bet ir į aplinkybę, kad susirinkime priimti sprendimai nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių profesinės sÄ jungos nariams. Nagrinėjamu atveju, nebuvo pažeisti visiÅ¡kai jokie profesinės sÄ jungos narių interesai, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu tik formaliai teigė ir bandė parodyti, kad buvo pažeisti įstatai. IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu nurodė tik neva buvusius formalius pažeidimus (su kuriais atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka).

Tokie ieÅ¡kinio ir posėdžių metu teikti paaiÅ¡kinimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti, profesinės sÄ jungos narių interesai nebuvo pažeisti, o patys profesinės sÄ jungos nariai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ balsuodami tiek už susirinkimo suÅ¡aukimÄ , tiek už darbotvarkėje numatytus klausimus. 6.8. Apeliantė nurodo, kad teismui ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai ir apeliacinės instancijos teismui palikus tokį sprendimÄ , profesinės sÄ jungos veikla tampa nebeįmanoma. Palikus galioti senuosius įstatus profesinė sÄ junga nebeturi organų, kurie galėtų veikti ir svarbiausia –nebelieka pirmininko, kuris galėtų Å¡aukti susirinkimÄ , nes anot teismo, Å¡aukti susirinkimÄ gali tik jis.

Tokia situacija susiklosto todėl, kad nuo 2021 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovas nebėra URM darbuotojas, tad palikus galioti teismo sprendimÄ , Å¡alys negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos į iki 2020 m. gegužės 25 d. buvusiÄ padėtį. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant apriboti profesinės sÄ jungos priimamus sprendimus, Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2S-1534-852/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartimi laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino nurodydamas, kad „<...> pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, jas pritaikius, bus sustabdyti jos valdymo organų įgaliojimai, t. y.

URM darbuotojų profesinė sÄ junga nebegalės įgyvendinti aukščiau nurodytų jos veiklos tikslų <...>“. Nagrinėjamu atveju, po teismo sprendimo bÅ«tent tokia situacija ir susiklosto – profesinė sÄ junga negali įgyvendinti jokių jai priskirtų veiklos tikslų.

7. IeÅ¡kovas R. K. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 7.1. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kinyje jis buvo nurodęs daug procesinių pažeidimų, padarytų Å¡aukiant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ :

1) susirinkimas buvo organizuojamas galimai neturint pakankamo skaičiaus narių, galinčių inicijuoti visuotinį narių susirinkimÄ ;

2) visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo suÅ¡auktas pažeidžiant imperatyvias URM darbuotojų profesinės sÄ jungos įstatų nuostatas dėl susirinkimo suÅ¡aukimo, t. y. susirinkimas buvo suÅ¡auktas tokių įgaliojimų neturinčių asmenų, pažeidžiant įstatuose imperatyviai nustatytÄ visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ ;

3) susirinkimas buvo organizuojamas nei įstatuose, nei įstatyme nenumatytu nuotoliniu būdu;

4) apie Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nebuvo informuoti visi profesinės sÄ jungos nariai;

5) susirinkimas nuotoliniu būdu buvo organizuojamas nesant patvirtintos visuotinio narių susirinkimo vykdymo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos;

6) organizuojant visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du buvo nepagrįstai apribotos profesinės sÄ jungos narių teisės, nes buvo privalomas iÅ¡ankstinis balsavimas ir nebuvo sudaryta galimybė profesinės sÄ jungos nariams iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės darbotvarkės klausimais realiuoju laiku dalyvaujant susirinkime;

7) visuotinio narių susirinkimo nuotoliniu būdu metu nebuvo kvorumo;

8) visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu būdu net neįvyko;

9) visuotinio narių susirinkimo protokolas yra pasirašytas asmenų, neturinčių teisės to daryti;

10) dalis visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų, o taip pat ir valdybos posėdyje priimtas sprendimas, buvo priimti pagal dar negaliojančius įstatus. 7.2. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas neteisingai nustatė profesinės sÄ jungos narių skaičių. PaaiÅ¡kina, kad kaip ir bet kurios kitos asociacijos, taip ir atsakovės URM profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintuose įstatuose buvo numatyta narių įstojimo, iÅ¡stojimo, narystės sustabdymo bei narių paÅ¡alinimo tvarka.

Vadovaujantis URM profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintais įstatais: (a) profesinės sÄ jungos steigėjai, pasirašę profesinės sÄ jungos steigimo protokolÄ , tampa profesinės sÄ jungos nariais be atskiro praÅ¡ymo (įstatų 3.3. p.); (b) iÅ¡ profesinės sÄ jungos iÅ¡stojama pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu ir grÄ Å¾inus nario pažymėjimÄ (jei toks buvo iÅ¡duotas) profesinės sÄ jungos pirmininkui be atskiro profesinės sÄ jungos valdymo organų sprendimo (įstatų 3.5. p.); (c) narystė profesinėje sÄ jungoje pasibaigia nutrÅ«kus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įstatų 3.5. p.); (d) profesinės sÄ jungos valdyba turi teisę paÅ¡alinti profesinės sÄ jungos narį (iÅ¡skyrus jos valdymo organų narius) iÅ¡ profesinės sÄ jungos, jei profesinės sÄ jungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su Å¡ių įstatų numatytais profesinės sÄ jungos tikslais, sÄ moningai kenkia profesinės sÄ jungos interesams ar kompromituoja jÄ (įstatų 3.5. p.).

IeÅ¡kovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė bandė įrodyti, kad prieÅ¡ visuotinį narių susirinkimÄ ir visuotinio narių susirinkimo dienÄ profesinėje sÄ jungoje buvo 64 nariai. Šį narių skaičių atsakovė, be kita ko, grindė URM darbuotojų laiÅ¡kais/praÅ¡ymais/praneÅ¡imais, pateiktais valdybos narėms (o ne pirmininkui) prieÅ¡ arba po visuotinio narių susirinkimo, kuriuose URM darbuotojai nurodė nelaikantys savęs nariais, esantys iÅ¡stoję arba sustabdę savo narystes, o taip pat aplinkybe, kad pats ieÅ¡kovas mokestį Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sÄ jungai mokėjo tik už 64–68 narius.

Tačiau: (a) tokie teiginiai bei įrodymai prieÅ¡taravo aukščiau nurodytoms įstatų 3.3 ir 3.5 p. nuostatoms; (b) nariai, net ir nemokantys nario mokesčio, automatiÅ¡kai nepraranda narystės ir lieka profesinės sÄ jungos nariais iki kol bus (jei bus) paÅ¡alinti valdybos. Taip numato įstatų 3.5. p. (c) tokie teiginiai, kad nariai, nemokantys nario mokesčio, automatiÅ¡kai praranda narystę, neatitiko pačių susirinkimo organizatorių nuomonės. Tai, kad nario mokesčio nemokėjimas nėra pagrindas nelaikyti asmens profesinės sÄ jungos nariu patvirtino ir pačios susirinkimo organizatorės, kurios dar Å¡aukdamos visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du į pirminę darbotvarkę įtraukė klausimÄ dėl narių, nemokančių nario mokesčio, paÅ¡alinimo. (d) nelaikymas savęs nariu nepanaikina narystės. IeÅ¡kovas pažymi, jog yra įprasta, kad iÅ¡ bet kokios organizacijos iÅ¡stojama pateikus iÅ¡stojimo praÅ¡ymÄ arba tuomet, kai tam tikros organizacijos organas paÅ¡alina narį dėl vienokių ar kitokių priežasčių; (e) praÅ¡ymai, kad norima iÅ¡stoti iÅ¡ profesinės sÄ jungos, pateikiami ne pirmininkui, o valdybos narėms taip pat neatitinka įstatų nuostatų ir nepanaikina narystės (įstatų 3.5. p.); (f) vien tas faktas, kad buvo mokama tik už 68 narių narystę Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sÄ jungai nepaneigia, kad vadovaujantis įstatais nariais buvo ir tie nariai, kurie nemokėjo nario mokesčio (iki nariai, nemokantys nario mokesčio, nebuvo paÅ¡alinti valdybos, jie buvo pilnateisiai profesinės sÄ jungos nariai). 7.3.

IeÅ¡kovas nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog L. Å . ir R. K. narystė buvo sustabdyta nepagrįstai ir kad jos galėjo balsuoti susirinkime. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis įstatų 4.20.13 punktu jam suteiktomis teisėmis, 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu sustabdė L. Å . ir R. K. narystes URM darbuotojų profesinėje sÄ jungoje dėl įstatų 4.4, 4.6, 4.8, 3.7, 3.7.1, 3.7.5, 3.7.6 punktų pažeidimo, o taip pat informavo visus narius apie Å¡aukiamo susirinkimo neteisėtumÄ .

Nei L. Å ., nei R. K. niekuomet neskundė Å¡io įsakymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nors tokiÄ teisę turėjo ir galėjo įgyvendinti. Atsakovė ir jos atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nekėlė klausimo dėl ieÅ¡kovo priimto įsakymo dėl L. Å . ir R. K. narysčių profesinėje sÄ jungoje sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo visiÅ¡kai naujus, ankščiau nenurodytus argumentus, susijusius su ieÅ¡kovo priimto įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje.

IeÅ¡kovas pažymi, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad: „Juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. <...>. Tokiems ieÅ¡kiniams nustatomas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ , jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieÅ¡kinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.“ IeÅ¡kovas pažymi, kad minėtos narės Å¡ių sprendimų nustatyta tvarka neskundė ir Å¡iuo metu nėra pagrindo juos peržiÅ«rėti.

Be to ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jis pagal įstatus negalėjo sustabdyti narystės. PaaiÅ¡kina, kad profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintų įstatų 4.20.13.p. numatė, kad pirmininkas turi teisę priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sÄ jungoje sustabdymo. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė nurodytÄ Ä¯statų punktÄ vertina įstatų 3.5. ir 3.9. p. kontekste, teigdama, kad narystė profesinėje sÄ jungoje gali bÅ«ti stabdoma tik pagal nario praÅ¡ymÄ , o paÅ¡alintas narys gali bÅ«ti tik dėl priežasčių, nurodytų įstatų 3.5.45.

Akivaizdu, kad įstatų 4.20.13. p., suteikiantis teisę pirmininkui priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sÄ jungoje sustabdymo, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik įstatų 3.9. p., numatančio teisę profesinės sÄ jungos nariui pateikti praÅ¡ymÄ sustabdyti jo narystę profesinėje sÄ jungoje, kontekste. Ä®statų 4.20.13. p. turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis teisę pirmininkui stabdyti narių narystes kitais pagrindais, nesusijusiais su narių pateiktais praÅ¡ymais (pavyzdžiui, už įstatų pažeidimus).

Tokia ieÅ¡kovo pozicija grindžiama tuo, kad nariui pateikus praÅ¡ymÄ sustabdyti jo narystę profesinėje sÄ jungoje, pirmininkas iÅ¡ esmės formaliai patvirtina, kad toks praÅ¡ymas yra gautas ir nario narystė yra sustabdoma (t. y. pirmininkas neturi kito pasirinkimo kaip tik priimti tokį praÅ¡ymÄ â€“ joks kitas elgesio variantas nėra galimas). Tuo tarpu 4.20.13. p., numatantis kad pirmininkas „turi teisę priimti sprendimus“, reiÅ¡kia, kad pirmininkas turi teisę, bet neprivalo priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sÄ jungoje sustabdymo (kaip kad tuo atveju, kai narys pateikia praÅ¡ymÄ sustabdyti jo narystę).

Be to, jei jau įstatų 4.20.13. p. iÅ¡ tiesų numatytų teisę priimti sprendimus dėl narystės sustabdymo tik tuo atveju, kai yra gaunamas nario praÅ¡ymas, neabejotina, kad įstatų 4.20.13.p. nebÅ«tų numatyta „turi teisę“, o pati nuostatos formuluotė bÅ«tų papildyta nuoroda į įstatų 3.9. p. (pavyzdžiui, numatant kad pirmininko kompetencija yra priimti sprendimus dėl narystės profesinėje sÄ jungoje sustabdymo vadovaujantis įstatų 3.9. p. (gavus nario praÅ¡ymÄ dėl narystės sustabdymo kaip tai numatyta įstatų 3.9. p. ar pan.).

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad pagrindinė priežastis, kodėl nurodytų narių narystė buvo sustabdyta, buvo ta, kad Å¡ios narės suÅ¡aukė visuotinį narių susirinkimÄ , pažeisdamos įstatuose imperatyviai nustatytÄ visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ , pagal kuriÄ iÅ¡imtinę susirinkimo suÅ¡aukimo ir narių informavimo apie profesinės sÄ jungos visuotino narių susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas (4.4. p. tiek 4.8. p.). Po ieÅ¡kovo siųstų laiÅ¡kų Å¡ios narės net nesvarstė galimybės susirinkimÄ organizuoti tokia tvarka ir bÅ«du, kurie neprieÅ¡tarautų įstatams bei įstatymui, todėl ieÅ¡kovas neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik sustabdyti Å¡ių narių narystę.

IeÅ¡kovas pažymi, kad narės įsakymo dėl narystės sustabdymo neskundė, Å¡is įsakymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sukėlė teisines pasekmes tiek R. K., tiek L. Å ., t. y. jos negalėjo dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje ir negalėjo balsuoti. 7.4. IeÅ¡kovas nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nebuvo pakankamo skaičiaus narių, galinčių inicijuoti visuotinį narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ . ieÅ¡kovas pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, ar įstatų 4.8. p. numatyta ¼ susirinkimo suÅ¡aukimo iniciavimo grupė gali bÅ«ti surinkta apklausiant narius balsavimo forma.

Byloje ginčas buvo dėl to, ar susirinkimas buvo suÅ¡auktas turint ¼ visų profesinės sÄ jungos narių pritarimÄ susirinkimÄ Å¡aukti nuotoliniu bÅ«du ir ar Å¡i susirinkimo iniciatyvos teisė (jei reikiamas narių pritarimas buvo gautas) buvo įgyvendinta tinkamai (t. y. ar Å¡i iniciatyvos teisė, vadovaujantis įstatais, suteikė teisę iniciatyvinei grupei suÅ¡aukti visuotinio narių susirinkimÄ ). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis pačios atsakovės į bylÄ pateiktais balsavimo biuleteniais (pateikti 2021 m. sausio 12 d.) bei narių el. laiÅ¡kais (pateikti 2021 m. kovo 18 d.) matyti, kad „už“ susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du balsavo vos 20 narių.

Kadangi, kaip jau minėta, nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodomu narių skaičiumi, darytina iÅ¡vada, kad visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas neturint 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių balsų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad: (a) 2 nariai (R. J. ir A. Å .) balsavo “prieš“ susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du; (b) 2 narių (V. Z. ir R. G.) biuleteniai yra, bet laiÅ¡kų, kuriais jie atsiunčiami nėra, taigi, nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie biuleteniai buvo gauti iki susirinkimo suÅ¡aukimo (iki 2020 m. gegužės 20 d.); (c) 1 nario (I.

S.) biuletenis atsiųstas pavėluotai; (d) 9 narių (A. B., R. B., J. D., G. K. – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R. ir M. T.) biuletenių nėra (yra tik laiÅ¡kai), kas leidžia daryti prielaidÄ , kad jie balsavo „prieš“ susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du. Atsižvelgiant į tai matyti, kad susirinkimas buvo suÅ¡auktas neturint ¼ visų profesinės sÄ jungos narių pritarimo susirinkimÄ Å¡aukti nuotoliniu bÅ«du (iÅ¡ 34 biuletenių atėmus 14 balsų (2+2+1+9), lieka 20 balsų „už“ susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du).

Atsižvelgiant į tikrÄ jį profesinės sÄ jungos narių skaičių (o ne nurodomÄ atsakovės), darytina iÅ¡vada, kad visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas neturint 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių balsų. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad dėl Å¡io procedÅ«rinio pažeidimo susirinkimas buvo neteisėtas. 7.5. IeÅ¡kovo įsitikinimu, kvorumo nebuvo nei surenkant ¼ visų profesinės sÄ jungos narių pritarimÄ visuotinį susirinkimÄ Å¡aukti nuotoliniu bÅ«du, nei paties visuotinio narių susirinkimo metu.

IeÅ¡kovas dar kartÄ pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad prieÅ¡ susirinkimo organizavimÄ bei susirinkimo metu profesinėje sÄ jungoje buvo 64 nariai. PaaiÅ¡kina, kad jis teisėtai ir pagrįstai sustabdė L. Å . ir R. K. narystes profesinėje sÄ jungoje, todėl Å¡ios narės neturėjo teisės balsuoti 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime. IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡ių narių narystės sustabdymas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nebuvo joks tikslinis veiksmas.

IeÅ¡kovas Å¡ių narių narystes sustabdė tik tuomet, kai pamatė, kad Å¡ios narės, nepaisydamos ieÅ¡kovo profesinės sÄ jungos nariams adresuotų laiÅ¡kų dėl galimybės organizuoti susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, net nesvarsto susirinkimo organizuoti tokia tvarka ir bÅ«du, kurie neprieÅ¡tarautų įstatams bei įstatymui, ir toliau veikė prieÅ¡ingai nei numato įstatai. Be to, net jei laikyti, kad L. Å . ir R. K. balsai turėjo bÅ«ti įskaityti į „už“ susirinkimo organizavimÄ pasisakiusių narių skaičių, vadovaujantis pačios atsakovės į bylÄ pateiktais įrodymais matyti, kad „už“ susirinkimo suÅ¡aukimÄ nuotoliniu bÅ«du balsavo vos 20 narių, taigi, visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas neturint 1/4 visų profesinės sÄ jungos narių balsų.

IeÅ¡kovas pažymi, kad pagal įstatų 4.6. p. susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų profesinės sÄ jungos narių. 7.6. IeÅ¡kovo įsitikinimu, visuotinis narių susirinkimas nuotoliniu bÅ«du buvo suÅ¡auktas netinkamai realizavus susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad organizuojant visuotinį narių susirinkimÄ buvo pažeistas įstatų 4.8. punktas, numatantis, kad visuotinis narių susirinkimas yra Å¡aukiamas pirmininko.

Atsakovė, iÅ¡ esmės pripažindama, kad pagal nurodytÄ Ä¯statų punktÄ susirinkimÄ suÅ¡aukti gali tik pirmininkas, teigia, kad Å¡iuo atveju susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos nesilaikymas turėtų bÅ«ti pateisinamas, kadangi buvo bÅ«tina priimti sprendimus dėl klausimų, kritiÅ¡kai svarbių tolimesniam profesinės sÄ jungos veikimui, o pats ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų, kad susirinkimas bÅ«tų suÅ¡auktas. Tačiau ieÅ¡kovas pažymi, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, 2019 m. gruodžio mėn. iÅ¡ 7 valdybos narių liko 4, o ne iÅ¡ 6 liko 2, – 2019 m. gruodžio mėn. valdybos nariais buvo:

R. K., L. Å ., R. K. ir A. J. Taigi, valdyba sprendimus galėjo priimti ir todėl nebuvo ypatingos skubos Å¡aukti visuotinį susirinkimÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovas rengėsi susirinkimui, kuris pagal įstatus turėjo įvykti balandžio mėn. (ieÅ¡kovas buvo rezervavęs salę susirinkimui, rengė veiklos ataskaitos projektÄ , kolektyvinės sutarties projektÄ , kuriuos, kaip patvirtina kartu su ieÅ¡kovo 2020 m. gruodžio 4 d. praÅ¡ymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikti įrodymai, ieÅ¡kovas dargi siuntė valdybos narėms), tačiau tam sutrukdė Å¡alyje paskelbtas karantinas bei tai, kad profesinės sÄ jungos įstatai nenumatė galimybės organizuoti visuotinio narių susirinkimo nuotoliniu bÅ«du.

IeÅ¡kovas pažymi, kad jis neprieÅ¡taravo visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimui, tik siekė užtikrinti, kad jis bÅ«tų suÅ¡auktas teisėtai dėl to domėjosi, kaip užtikrinti nuotolinio susirinkimo teisėtumÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad jis nedalyvavo Å¡aukiamame susirinkime, nes jo dalyvavimas pagal taip organizuojamÄ jo tvarkÄ , nieko nebÅ«tų pakeitęs. IeÅ¡kovas pažymi, kad profesinės sÄ jungos nariams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jo ataskaita (kuriÄ turėjo valdybos narės, tačiau nuslėpė nuo narių), užduoti jam klausimus, suformuoti savo nuomonę apie ieÅ¡kovo pirmininkavimÄ profesinėje sÄ jungoje.

Jo dalyvavimas susirinkime nebÅ«tų pakeitęs narių balsavimo, kadangi visi nariai privalomai balsavo iÅ¡ anksto raÅ¡tu užpildydami balsavimo raÅ¡tu biuletenius. 7.7. IeÅ¡kovas pažymi, kad vadovaujantis įstatų tiek 4.4. p., tiek 4.8. p., iÅ¡imtinę susirinkimo suÅ¡aukimo ir narių informavimo apie profesinės sÄ jungos visuotino narių susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę teisę turėjo tik pirmininkas. Nors profesinės sÄ jungos įstatais 1/2 valdybos nariams ir 1/4 visos profesinės sÄ jungos nariams ir buvo suteikta teisė inicijuoti susirinkimo suÅ¡aukimÄ , Å¡i iniciatyvos teisė nesuteikė teisės nurodytiems subjektams suÅ¡aukti visuotinio narių susirinkimo.

Profesinės sÄ jungos narių susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys turėjo kreiptis į profesinės sÄ jungos pirmininkÄ su praÅ¡ymu suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ pateikiant įrodymus, kad ¼ visų profsÄ jungos narių iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad susirinkimas bÅ«tų suÅ¡auktas. PraÅ¡yme suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ taip pat galėjo bÅ«ti nurodomi pasiÅ«lymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siÅ«lomų sprendimų projektai. Tik gavęs tokį praÅ¡ymÄ profesinės sÄ jungos pirmininkas privalėtų suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ , informuodamas profesinės sÄ jungos narius apie susirinkimo laikÄ , vietÄ ir darbotvarkę.

Ir tik tuo atveju, jei profesinės sÄ jungos pirmininkas atsisakytų suÅ¡aukti susirinkimÄ nesant tam pagrindo arba nepagrįstai ilgai vengtų tai padaryti, susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę turintys asmenys galėtų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti pirmininkÄ suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ arba su praÅ¡ymu suÅ¡aukti susirinkimÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad Å¡iuo atveju susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatorės į jį nesikreipė dėl susirinkimo suÅ¡aukimo. To neneigė ir teisme paaiÅ¡kinimus davusi R.

K. IeÅ¡kovo nuomone, susirinkimÄ suÅ¡aukė neturintys teisės to daryti asmenys siekdami pasinaudoti susiklosčiusia situacija dėl paskelbto karantino. Be to Å¡ie asmenys tikėtinai siekė įsiteigti darbdaviui ir eliminuoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ profesinės sÄ lygos valdymo už tai, kad jis vieÅ¡ino URM problemas. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovės nurodoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – Akcinių bendrovių) 23 straipsnio 1 dalis numato tik asmenis, turinčius susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę, kuri turi bÅ«ti įgyvendinama Akcinių bendrovių 23 str. 5 d. nustatyta tvarka (t. y. pateikiant paraiÅ¡kÄ , kurioje privalomai turi bÅ«ti nurodoma įstatyme numatyta informacija, bendrovės vadovui), o ne susirinkimo suÅ¡aukimo teisę.

Akcinių bendrovių 23 straipsnio 4 dalis aiÅ¡kiai numato, kad susirinkimas gali bÅ«ti Å¡aukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu tik tuo atveju, jei bendrovės vadovas, gavęs paraiÅ¡kÄ dėl susirinkimo suÅ¡aukimo, nepriima sprendimo suÅ¡aukti susirinkimo. 7.8. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuotolinis susirinkimo organizavimo bÅ«das buvo įgyvendintas netinkamai. PaaiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju valdybos narės, informuodamos vos 64 profesinės sÄ jungos narius apie 2020 m. gegužės 25 d.

Å¡aukiamÄ profesinės sÄ jungos visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nariams nurodė privalomai (kitoks balsavimo bÅ«das praneÅ¡ant apie Å¡aukiamÄ visuotinį narių susirinkimÄ nebuvo numatytas) balsuoti iÅ¡ anksto. PaaiÅ¡kina, kad organizuojant bet kokį juridinio asmens susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, jo dalyviams turėtų bÅ«ti pateikiama susirinkimo organizavimo nuotoliniu bÅ«du tvarka, prisijungimo nuorodos, kodai, susirinkimo dalyvių identifikavimo bÅ«das bei kita aktuali informacija (nurodoma, kokiÄ informacijÄ reikia pateikti iki susirinkimo siekiant užtikrinti informacijos saugumÄ ir dalyvių tapatybę, kokios reikia programinės įrangos, aptariama, kaip bus pasiraÅ¡omi dokumentai, registruojami dalyviai, kokie veiksmai bus laikomi tinkamais įskaityti balsus ir kita).

Tokia informacija, jei ji nėra įtvirtinta įstatuose, turėtų bÅ«ti pateikiama iki Å¡aukiamo susirinkimo. Be to, organizuojant visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du ne tik svarbu užtikrinti tinkamÄ balsų įskaitymÄ , informacijos saugumÄ , dalyvių tapatybes, bet ir sudaryti sÄ lygas pilnavertiÅ¡kai realiuoju laiku dalyvauti susirinkime, t. y. matyti ir girdėti kitus susirinkimo dalyvius, užduoti klausimus bei balsuoti susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, siekdama paneigti Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, tenurodė, kad susirinkimo organizavimas nuotoliniu bÅ«du buvo galimas, kadangi Å¡alyje buvo įvestas karantinas, o balsavimas vyko įstatuose numatytu iÅ¡ankstiniu balsavimu (t. y. iki susirinkimo užpildžius bei pateikus balsavimo raÅ¡tu biuletenį).

Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nuotoliniu bÅ«du rengiant susirinkimÄ nebuvo įvertintos ir balsavimo techninės galimybės, profesinės sÄ jungos nariams buvo atimta teisė balsuoti (reikalaujant, kad balsuojama bÅ«tų tik raÅ¡ytiniu bÅ«du iÅ¡ anksto) bei teisė pasisakyti ir užduoti klausimus prieÅ¡ pradedant balsavimÄ . 7.9. IeÅ¡kovas teigia, kad pažeidimai, nustatyti inicijuojant, Å¡aukiant bei organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du, pažeidė tiek ieÅ¡kovo, tiek kitų profesinės sÄ jungos narių interesus.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad profesinės sÄ jungos pirmininku buvo iÅ¡rinktas URM darbuotojų profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo, įvykusio 2019 m. balandžio 12 d., metu trijų metų kadencijai. IeÅ¡kovo įgaliojimai, vadovaujantis įstatais, galiojusiais iki 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo, turėjo pasibaigti tik 2021 m. sausio mėn., kuomet ieÅ¡kovo ir URM tarnybiniai santykiai bÅ«tų pasibaigę ieÅ¡kovui išėjus į pensijÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas likus daugiau nei pusmečiui iki jo įgaliojimų pabaigos buvo atleistas iÅ¡ pirmininko jam už akių organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ , nenustačius jokių pažeidimų ar veiklos, kenkiančios profesinės sÄ jungos interesams.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ir sulaukė pensinio amžiaus. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad 2021 m. sausio mėn. pradžioje jis išėjo į pensijÄ (taigi, jo narystė, vadovaujantis profesinės sÄ jungos įstatais, profsÄ jungoje pasibaigė ir jis toliau nebegalėtų eiti profesinės sÄ jungos pirmininko pareigų), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi iÅ¡nyko, nes jo teisės buvo pažeistos atleidžiant jį iÅ¡ pareigų jam už akių dar 2020 m. gegužės 25 d.

IeÅ¡kovas pažymi, kad jis buvo atleistas neiÅ¡klausius jo ataskaitos ir dalis narių susirinkime tam nepritarė. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad visuotiniame narių susirinkime, nesant kvorumo, buvo priimti sprendimai, prieÅ¡taraujantys profesinės sÄ jungos narių interesams, kadangi susirinkime buvo patvirtinti nauji įstatai. 7.10. IeÅ¡kovo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimo nebus galima įgyvendinti, dėl to, jog ieÅ¡kovui išėjus į pensijÄ , jis, vadovaujantis iki susirinkimo galiojusia įstatų redakcija, nebegali eiti profesinės sÄ jungos pirmininko pareigų.

IeÅ¡kovo nuomone, sprendimÄ bus galima įgyvendinti suÅ¡aukiant naujÄ susirinkimÄ bei jame priimant reikiamus sprendimus siekiant užtikrinti tolesnę sklandžiÄ profesinės sÄ jungos veiklÄ . SusirinkimÄ suÅ¡aukti gali arba pirmininko pavaduotojas arba teismas profesinės sÄ jungos narių ar valdybos narių praÅ¡ymu. Profesinės sÄ jungos steigiamajame susirinkime patvirtinti įstatai, kurie vėl tapo galiojančiais dėl teismo sprendimo, numato, kad pirmininkui mirus, atsistatydinus, pasibaigus jo narystei (arba sustabdžius narystę), pirmininkÄ paÅ¡alinus iÅ¡ profesinės sÄ jungos arba jam laikinai negalint eiti pareigų, pirmininko pavaduotojai turi visas pirmininko teises ir pareigas, numatytas įstatuose (įstatų 4.24 p.).

Tai reiÅ¡kia, kad pasibaigus ieÅ¡kovo narystei, pirmininko pavaduotojai, turi įstatų 4.4. bei 4.8. p. įtvirtintÄ teisę Å¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad steigiamojo susirinkimo metu pirmininko pavaduotojomis buvo iÅ¡rinktos L. Å . bei A. J. Atsakovės dėstomi teiginiai apie naujai iÅ¡rinktų bei paskirtų valdymo organų narių atstovavimÄ profesinei sÄ jungai bei jos narių interesams, yra deklaratyvÅ«s bei niekaip nepagrindžia sprendimo neteisėtumo. 7.11. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtinti įstatai, kuriais vadovaujantis iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių buvo atimta teisė rinkti profesinės sÄ jungos pirmininkÄ , tai pat juose buvo įtvirtintos nuostatos, leidžiančios profesinės sÄ jungos valdymo organų nariais bÅ«ti asmenims, niekaip nesusijusiais nei su URM, nei su profesine sÄ junga.

Taigi, visuotiniame narių susirinkime buvo priimti sprendimai, prieÅ¡taraujantys profesinės sÄ jungos narių interesams.

8. Apeliantė 2021 m. birželio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡o prijungti papildomus įrodymus, t. y. A. B., R. B., J. D., G. K. – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R., M. T. balsavimo biuletenių kopijas. PaaiÅ¡kina, kad toks poreikis iÅ¡kilo tik po to, kai ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes pradėjo ginčyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Atsakovės teigimu, Å¡ie nariai balsavo už 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , o jų balsavimo biuleteniai nebuvo pateikti į bylÄ tikėtinai dėl VÄ® „Registrų centro“ klaidos.

9. Ieškovas papildomais paaiškinimais prašo atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti, nes jie yra pateikti pavėluotai. Ieškovas paaiškina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog klausimas dėl biuletenių bei jų trūkumo nebuvo nagrinėtas pirmoje instancijoje. Atsakovės pateikti argumentai nepatvirtins, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, šiais biuleteniais disponavo pati atsakovė, o ne VĮ „Registrų centras“. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl 2020 m. gegužės 25 d. įvykusio Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos visuotinio narių susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumo. Å io susirinkimo protokolas pateiktas į bylÄ kaip ieÅ¡kinio priedas Nr. 19 (e. bylos t. 1, b. l. 24). Minėto susirinkimo metu buvo priimti sprendimai atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ R. K. iÅ¡ profesinės sÄ jungos pirmininko pareigų, patvirtinti nauji profesinės sÄ jungos įstatai, iÅ¡rinkti valdybos nariai, revizorius, pritarta kolektyvinės sutarties projektui.

13. IÅ¡vestiniu ieÅ¡kinio reikalavimu Å¡ioje byloje taip pat yra ginčijamas Užsienio reikalų ministerijos profesinės sÄ jungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimas dėl A. V. skyrimo nauju profesinės sÄ jungos pirmininku. Å is valdybos sprendimas į bylÄ pateiktas kaip ieÅ¡kinio priedas Nr. 22 (e. bylos t. 1, b. l. 24).

14. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamu sprendimu konstatavo, kad visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas netinkamai įgyvendinant susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę ir taip pat konstatavo, kad 2020 m. gegužės 25 d. įvykusiame narių susirinkime nebuvo kvorumo, reikalingo sprendimams priimti. Teismas panaikino 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus ir taip pat tenkino iÅ¡vestinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog organizuojant ir vykdant 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ buvo padaryta reikÅ¡mingų procedÅ«rinių pažeidimų, dėl kurių priimti sprendimai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir atitinkančiais daugumos narių valiÄ .

1. Dėl visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos įgyvendinimo 16. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovo argumentams, kad visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisė ir sprendimo suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ priėmimas yra skirtingos procedÅ«ros. IeÅ¡kovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad pagal profesinės sÄ jungos įstatų 4.8 punktÄ (2019 m. balandžio 12 d. redakcija) iniciatyvos teisę suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ turi pirmininkas, ½ valdybos narių ir ¼ visų profesinės sÄ jungos narių, o sprendimo teisė suÅ¡aukti susirinkimÄ pagal įstatus priklauso tik profesinės sÄ jungos pirmininkui (Ä®statai pateikti kaip ieÅ¡kinio priedas Nr. 3, e. bylos t. 1, b.l. 24).

Pažymėtina, kad specialus įstatymas profesinių sÄ jungų organų veiklos ir narių susirinkimo suÅ¡aukimo procedÅ«ros konkrečiai nereglamentuoja, tačiau teismo įsitikinimu, toks ieÅ¡kovo pateikiamas aiÅ¡kinimas atitinka bendrus juridinio asmens organų veiklos organizavimo principus, kurie detaliausiai yra iÅ¡dėstyti Akcinių bendrovių įstatyme. Paminėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisė pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, yra priskirta stebėtojų tarybai, valdybai (ar bendrovės vadovui, jei valdyba nesudaroma) ir 1/10 akcininkų, bet tame pačiame įstatyme numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas Å¡aukiamas valdybos (ar vadovo, jei valdyba nesudaroma) sprendimu, o jeigu valdyba ar bendrovės vadovas nepriima tokio sprendimo, susirinkimo suÅ¡aukimui yra reikalingas akcininkų, turinčių ½ visų balsų, sprendimas.

17. Paminėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ dėl akcininkų susirinkimo priimantis subjektas neprivalo suÅ¡aukti visuotinio akcininkų susirinkimo, jei iniciatorių paraiÅ¡ka dėl susirinkimo suÅ¡aukimo neatitinka įstatymo reikalavimų, jei nepateikti reikiami dokumentai, arba jei siÅ«lomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio susirinkimo kompetencijos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paminėtos nuostatos neabejotinai reiÅ¡kia, kad sprendimÄ dėl visuotinio narių susirinkimo priimantis subjektas privalo patikrinti, ar susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisė yra įgyvendinta tinkamai. Taigi susirinkimo suÅ¡aukimo procedÅ«ra yra aiÅ¡kiai atskirta nuo susirinkimo iniciatyvos teisės.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iniciatyvos teisę siekiantys įgyvendinti profesinės sÄ jungos nariai nesikreipė į profesinės sÄ jungos pirmininkÄ dėl sprendimo suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ , bet patys de facto (faktiÅ¡kai) priėmė tokį sprendimÄ suÅ¡aukti narių susirinkimÄ , nepaisant to, kad tokio sprendimo priėmimo teisė jiems nebuvo numatyta nei įstatais, nei įstatymu. Byloje nėra jokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad profesinės sÄ jungos pirmininkas atsisakė Å¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ pagal ¼ profesinės sÄ jungos narių iniciatyvÄ ir kad dėl to buvo objektyvi bÅ«tinybė organizuoti susirinkimÄ nesant primininko sprendimo.

PrieÅ¡ingai, byloje pateikti duomenys rodo, kad pirmininkas domėjosi galimybe organizuoti susirinkimÄ karantino metu, teikė paklausimÄ dėl to, kaip užtikrinti balsavimÄ nuotoliniame susirinkime (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9, e. bylos t. 1, b. l. 24), taip pat jis buvo parengęs ir metinę savo veiklos ataskaitÄ , kuri pagal įstatus turėjo bÅ«ti svarstoma visuotiniame narių susirinkime (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2, e. bylos t. 1, b. l. 24).

19. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad visuotinio narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisė buvo įgyvendinta nesilaikant esminių procedūrų, ir dėl šios procedūros pažeidimo negalima laikyti, kad įvykusiame narių susirinkime klausimai buvo apsvarstyti tinkamai ir objektyviai.

20. Kolegija pritaria ieÅ¡kovui, kad jis turėjo teisę patikrinti, ar iniciatyvos teisė yra įgyvendinta tinkamai (tame tarpe patikrinti ar yra tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta ¼ visų narių valia dėl susirinkimo Å¡aukimo bei patikrinti, ar yra tinkamai suformuluota darbotvarkė) ir Å¡iuo atveju neprivalėjo Å¡aukti susirinkimo, nes tiek iniciatorių siÅ«loma darbotvarkė, tiek siÅ«lomas iÅ¡ankstinis balsavimas raÅ¡tu, neatitiko įstatų bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. IeÅ¡kovas teisingai nurodo, kad iniciatyvos teisę įgyvendinančių narių suorganizuotas iÅ¡ankstinis balsavimas raÅ¡tu dėl pirmininko atÅ¡aukimo, neiÅ¡klausius pirmininko metinio praneÅ¡imo, savaime negalėjo užtikrinti priimamo sprendimo objektyvumo ir skaidrumo. Teismas vertina, kad vien Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ panaikinti narių balsavimo dėl profesinės sÄ jungos pirmininko atÅ¡aukimo rezultatus.

21. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kuriais apeliantė ginčija teismo iÅ¡vadas dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo kvorumo. Kaip jau minėta, aplinkybes dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo kvorumo turėjo patikrinti subjektas, turintis teisę priimti sprendimÄ dėl susirinkimo suÅ¡aukimo, t. y. profesinės sÄ jungos pirmininkas. IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad tik jis disponavo profesinės sÄ jungos narių sÄ raÅ¡u ir atitinkamai tik jis galėjo konstatuoti, ar profesinės sÄ jungos nariai, siekiantys suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ , sudaro ne mažiau kaip ¼ visų narių.

Profesinės sÄ jungos narių sÄ raÅ¡as yra pateiktas kaip ieÅ¡kinio priedas 23 (e. bylos t. 1, b. l. 24). Å iuo atveju byloje nustatyta, kad iniciatyvos teisę įgyvendinančios profesinės sÄ jungos valdybos narės L. Å . ir R. S. neturėjo narių sÄ raÅ¡o, o apie narių skaičių sprendė pagal darbdavio pateiktus duomenis apie tai, kiek darbuotojų moka nario mokestį profesinei sÄ jungai. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovui, kad pagal įstatus narystė profesinėje sÄ jungoje tiesiogiai nesiejama su nario mokesčio sumokėjimu, todėl paminėtų valdybos narių disponuojami duomenys apie profesinės sÄ jungos narius buvo neobjektyvÅ«s ir neiÅ¡samÅ«s.

22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriskaičiavo L. Å . ir R. S. balsų, skaičiuojant narių skaičių, kurie siekė suÅ¡aukti susirinkimÄ . Å ie argumentai iÅ¡ esmės yra pagrįsti, nes jų narystę profesinės sÄ jungos pirmininkas sustabdė po to, kai jos jau buvo iÅ¡reiÅ¡kusios savo valiÄ dėl iniciatyvos suÅ¡aukti visuotinį narių susirinkimÄ . Tačiau paminėta aplinkybė neturi reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl nustatyto esminio procedÅ«rinio pažeidimo, padaryto įgyvendinant susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę.

2. Dėl 2020 m. gegužės 25 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumo 23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, netinkamai įgyvendinant iniciatyvos teisę. Dėl to šiame susirinkime priimti sprendimai laikytini neteisėtais.

24. Be to, teisėjų kolegija pritaria ir kitoms teismo iÅ¡vadoms, kurios sudaro savarankiÅ¡kus pagrindus 2020 m. gegužės 25 d. visuotinį narių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais, įskaitant tai, kad susirinkime nebuvo kvorumo ir dėl to, jog organizuotame nuotoliniame susirinkime nebuvo užtikrintos sÄ Å¾iningos balsavimo procedÅ«ros. 2.1. Dėl 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo kvorumo 25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime nebuvo reikiamo narių kvorumo, kad susirinkimas bÅ«tų laikomas įvykusiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu narių sÄ raÅ¡u ir įvertino kitas aplinkybes, dėl kurių narių skaičius galėjo pasikeisti iki įvykusio susirinkimo.

26. Kaip matyti, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ profesinės sÄ jungos narių sÄ raÅ¡Ä 2019 m. gruodžio 31 d. profesinėje sÄ jungoje buvo 98 nariai, iÅ¡ kurių 4 buvo nutraukę darbo santykius su Užsienio reikalų ministerija (A. A., L. B., S. S., K. K. (R.)) ir dėl to pagal įstatus nebuvo laikomi nariais nuo darbo santykių pasibaigimo.

27. Teismo iÅ¡vados apie narių skaičių yra pagrįstos profesinės sÄ jungos įstatais, kurie ir apibrėžia narystę profesinėje sÄ jungoje. Vadovaujantis URM profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo metu patvirtintais įstatais: profesinės sÄ jungos steigėjai, pasirašę profesinės sÄ jungos steigimo protokolÄ , tampa profesinės sÄ jungos nariais be atskiro praÅ¡ymo (įstatų 3.3. p.); iÅ¡ profesinės sÄ jungos iÅ¡stojama pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu ir grÄ Å¾inus nario pažymėjimÄ (jei toks buvo iÅ¡duotas) profesinės sÄ jungos pirmininkui be atskiro profesinės sÄ jungos valdymo organų sprendimo (įstatų 3.5. p.); narystė profesinėje sÄ jungoje pasibaigia nutrÅ«kus jos nario tarnybos ar darbo santykiams su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (įstatų 3.5. p.); profesinės sÄ jungos valdyba turi teisę paÅ¡alinti profesinės sÄ jungos narį (iÅ¡skyrus jos valdymo organų narius) iÅ¡ profesinės sÄ jungos, jei profesinės sÄ jungos narys daugiau kaip tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir jis dėl to buvo įspėtas, arba savo veikla, nesuderinama su Å¡ių įstatų numatytais profesinės sÄ jungos tikslais, sÄ moningai kenkia profesinės sÄ jungos interesams ar kompromituoja jÄ (įstatų 3.5. p.).

28. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dalis profesinės sÄ jungos narių jais tapo įstatų 3.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog dalyvavo profesinės sÄ jungos steigiamajame susirinkime ir pasirašė kaip Å¡io susirinkimo dalyviai. IÅ¡ pateikto 2019 m. balandžio 12 d. steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad 71 narys pasirašė dalyvių sÄ raÅ¡e, kuris pateikiamas kaip susirinkimo protokolo priedas. Teismas pagrįstai vertino, kad toks pasiraÅ¡ymas sÄ raÅ¡e, atsižvelgiant į tai, kad visi dalyviai sprendimÄ dėl profesinės sÄ jungos steigimo priėmė bendru sutarimu, atitinka jų „pasiraÅ¡ymÄ steigimo protokole“, kaip tai nurodyta įstatų 3.3 punkte.

Atsakovė be pagrindo ginčija, kad dalis narių, dalyvavusių profesinės sÄ jungos steigime, nestojo į profesinę sÄ jungÄ ir nebuvo jos nariais. Liudytojo D. L. paaiÅ¡kinimai, kad jis dalyvavo steigiamajame susirinkime, bet nesuprato, kur pasirašė, neturi reikÅ¡mės nustatant jo narystę profesinėje sÄ jungoje.

29. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atmeta atsakovės argumentus, kad profesinės sÄ jungos nariais turi bÅ«ti laikomi tik tie, kurie mokėjo nario mokestį. Tokie teiginiai prieÅ¡tarauja paminėtai įstatų 3.5 punkto nuostatai, kad nemokantys nario mokesčio nariai gali bÅ«ti paÅ¡alinami atskiru valdybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad kokie nors profesinės sÄ jungos nariai buvo paÅ¡alinti dėl nario mokesčio nemokėjimo. IeÅ¡kovas pagrįstai pažymi, kad nemokantiems nario mokesčio nariams iÅ¡lieka pareiga sumokėti mokesčio įsiskolinimÄ , bet dėl to jie nepraranda nario teisių ir pareigų.

30. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad keli nariai nelaikė savęs profesinės sÄ jungos nariais (2020 m. rugsėjo 21 d. priedas, e. bylos t. 1, b. l. 137–138). Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nario iÅ¡stojimo iÅ¡ profesinės sÄ jungos tvarka buvo numatyta įstatuose, todėl teismas profesinės sÄ jungos narius, kurie savęs tokiais nelaikė, bet neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl iÅ¡stojimo pagal įstatuose numatytÄ tvarkÄ , pagrįstai įskaičiavo į bendrÄ narių skaičių, reikÅ¡mingÄ nustatant kvorumÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu, t. y. kad URM darbuotojų laiÅ¡kai / praÅ¡ymai / praneÅ¡imai, pateikti valdybos narėms (o ne pirmininkui) prieÅ¡ arba po visuotinio narių susirinkimo, kuriuose URM darbuotojai nurodė nelaikantys savęs nariais, negali bÅ«ti laikomi įrodymais, patvirtinančiais narystės pabaigÄ .

31. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktÄ lentelę (atsakovės 2021-01-12 praÅ¡ymas, DOK 6718 priedas Nr. 8, e. bylos t. 2, b. l.

55) matyti, kad profesinės sÄ jungos nariai, kurių balsų atsakovė mano nereikia skaičiuoti sprendžiant dėl kvorumo, nurodyti lentelės 1, 23, 27, 35, 36, 40, 41, 53, 54, 70, 85, 103, 104 punktuose, pareiÅ¡kė valiÄ dėl narystės nutraukimo profesinėje sÄ jungoje jau po 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo, taigi, susirinkimo metu jie tokios valios iÅ¡reiÅ¡kę nebuvo bei jų narystė skaičiuotina nustatant kvorumÄ .

32. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad A. J. 2020 m. kovo 4 d. buvo pateikusi pirmininkui praÅ¡ymÄ dėl narystės sustabdymo, tačiau iki įvykusio susirinkimo jos narystės sustabdymas buvo panaikintas jos pačios praÅ¡ymu (2020 m. gegužės 21 d. elektroninis laiÅ¡kas adresuotas pirmininkui, kuriuo praÅ¡oma atstatyti narystę profesinėje sÄ jungoje, ieÅ¡kovo 2020-12-04 pateikto praÅ¡ymo DOK 237653 priedas Nr.6, e. bylos t. 2, b. l. 24).

33. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pats ieÅ¡kovas mokestį Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sÄ jungai mokėjo tik už 64–68 narius. Tačiau Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė reikÅ¡minga, kadangi narystę profesinėje sÄ jungoje nustato profesinės sÄ jungos įstatai, o ne profesinės sÄ jungos įsipareigojimai kitai asociacijai, Å¡iuo atveju – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sÄ jungai.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria teismo vertinimui, kad pirmininko 2020 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl L. Å . ir R. S. narystės sustabdymo nėra aiÅ¡kiai neteisėtas ir nėra pagrindo jį laikyti niekiniu dėl įstatymo imperatyvų pažeidimo. Profesinės sÄ jungos narių L. Å . ir R. S. narystė buvo sustabdyta, Å¡io sprendimo jos neginčijo įstatymu nustatyta tvarka, todėl Å¡ios narės neturėjo bÅ«ti įskaitomos nustatant susirinkimo kvorumÄ ir taip pat neturėjo bÅ«ti įskaitomi jų balsai.

35. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 39 nariai (37 – neįskaitant L. Å . ir R. S.), o tai yra mažiau nei ½ visų narių. Todėl Å¡iame visuotiniame narių susirinkime, remiantis įstatų 4.6 punkto nuostatomis, sprendimai negalėjo bÅ«ti priimti dėl kvorumo trÅ«kumo. 2.2. Dėl kitų procedÅ«ros pažeidimų organizuojant 2020 m. gegužės 25 d. narių susirinkimÄ 36. Be paminėtų argumentų, kurie sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti visus 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus esminius procedÅ«rinius pažeidimus, organizuojant susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du ir vykdant balsavimÄ .

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apie susirinkimÄ nebuvo praneÅ¡ta visiems nariams. Kaip jau minėta, susirinkimo iniciatoriai profesinės sÄ jungos nariais laikė tik 64 narius iÅ¡ 94. Å i aplinkybė, t. y. tinkamas neinformavimas apie susirinkimÄ visų narių, nepaisant ar jie laikė save nariais ir ar ketino dalyvauti, objektyviai vertinant, galėjo turėti lemiamos reikÅ¡mės susirinkime priimtiems sprendimams.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuotoliniu bÅ«du organizuojant visuotinį narių susirinkimÄ nebuvo užtikrintas tokio susirinkimo tikslas – galimybė susitarti ir priimti daugumos valiÄ atitinkančius sprendimus. Kaip nustatyta byloje, nuotoliniame susirinkime, vykusiame per MS Teams platformÄ , nebuvo registruojami susirinkimo dalyviai, nebuvo pristatomas klausimas, dėl kurio nariai turėjo balsuoti, ir be to, apskritai nebuvo sudaryta galimybė balsuoti Å¡iame susirinkime. IÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar 2020 m. gegužės 25 d. susirinkime nedalyvavo nariai, kurie nebuvo iÅ¡ anksto balsavę raÅ¡tu ir kaip jiems bÅ«tų sudaryta galimybė iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . Dėl to ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad Å¡iame nuotoliniame susirinkime nebuvo sprendžiami darbotvarkės klausimai, o iÅ¡ankstinis balsavimas raÅ¡tu, nors ir neprieÅ¡tarauja įstatams, nebuvo Å¡io susirinkimo dalimi.

39. Å ioje byloje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos valdybos narės L. Å . ir R. S., siekdamos inicijuoti visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , profesinės sÄ jungos nariams pateikė balsavimo biuletenius dėl susirinko Å¡aukimo nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai pažymi, kad įstatai nenumatė, jog nariai, siekiantys įgyvendinantys susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę tuo klausimu turi balsuoti, – įstatuose numatyta, kad susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisės įgyvendinimui pakanka ¼ narių valios iÅ¡raiÅ¡kos, kuri, kaip seka iÅ¡ įstatų, gali bÅ«ti pateikiama laisva forma, įskaitant ir praneÅ¡imÄ elektroniniu paÅ¡tu.

Šiuo atveju įvykęs balsavimas dėl susirinkimo sušaukimo, kuriuo remiasi atsakovė, neturi teisinės reikšmės ir dėl to, kad juo nebuvo pakeisti įstatai, nustatant nuotolinio posėdžio organizavimo galimybę (tam nepakako balsų), be to, pateiktu balsavimu nebuvo nustatyta ir jokia konkreti nuotolinio susirinkimo organizavimo tvarka.

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vykdomas iÅ¡ankstinis balsavimas raÅ¡tu visais klausimais, įskaitant balsavimÄ dėl pirmininko atÅ¡aukimo, buvo nesÄ Å¾iningas, neprotingas ir objektyviai nepateisinamas. IeÅ¡kovas pagrįstai pažymi, kad pagal pateikiamo klausimo esmę, t. y siekiant atÅ¡aukti pirmininkÄ nepasibaigus kadencijai, buvo aiÅ¡ku, kad pirmininko atÅ¡aukimas yra siejamas su jo padarytais pažeidimais ar netinkama veikla, tačiau balso teisę turintiems profesinės sÄ jungos nariams nebuvo pristatyti jo padaryti pažeidimai ar veiklos trÅ«kumai, taip pat nebuvo sudaryta galimybė jam pristatyti metinę veiklos ataskaitÄ . Nors į 2020 m. gegužės 25 d. susirinkimo darbotvarkę formaliai buvo įtrauktas pirmininko pasisakymas, tačiau ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad galimybė pasisakyti po įvykusio iÅ¡ankstinio balsavimo raÅ¡tu, negali bÅ«ti laikoma pakankama, kad šį balsavimo procesÄ bÅ«tų galima laikyti sÄ Å¾iningu ir teisingu.

3. Dėl ginčo procesinės baigties ir kitų procesinių klausimų 41. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2020 m. gegužės 25 d. visuotiniame profesinės sÄ jungos narių susirinkime priimti sprendimai turi bÅ«ti panaikinti kaip priimti pažeidžiant esmines procedÅ«ras, turinčias užtikrinti objektyvų ir skaidrų sprendimų priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad siekiant atkurti buvusiÄ situacijÄ , turi bÅ«ti panaikintas ir profesinės sÄ jungos valdybos 2020 m. birželio 16 d. sprendimas dėl naujo pirmininko skyrimo, nes toks sprendimas yra priimtas neteisėtos sudėties valdybos ir remiantis valdybos kompetencija, kurios nenumatė 2019 m. balandžio 12 d. įstatai.

42. Teismas atmeta atsakovo teiginius, jog priimtas teismo sprendimas negali bÅ«ti įgyvendintas dėl to, jog ieÅ¡kovas R. K. nutraukė darbo santykius ir nebėra profesinės sÄ jungos narys. Kaip teisingai nuodo ieÅ¡kovas, visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai pažeidžia ne tik ieÅ¡kovo, bet ir profesinės sÄ jungos kaip juridinio asmens teises, o taip pat kitų jos narių teises. Todėl buvusios padėties atkÅ«rimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas teisingumo įvykdymui.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinėje instancijoje reikėtų prijungti naujus apeliantės pateiktus įrodymus (profesinės sÄ jungos narių A. B., R. B., J. D., G. K. – Ž., R. K., G. K., V. M., J. R., M. T. balsavimo biuletenių kopijas). Teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme. Å iais dokumentais disponavo ginčijamo visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai, kurių procesinis suinteresuotumas Å¡ioje byloje yra tapatus kaip ir atsakovės. Todėl teismas vertina, kad atsakovės pateiktų papildomų įrodymų prijungimas Å¡ioje stadijoje prieÅ¡tarautų teisingam teismo procesui (CPK 314 straipsnio). Kita vertus teismas pritaria ieÅ¡kovui, kad Å¡ie įrodymai, objektyviai vertinant, neturi lemiamos reikÅ¡mės ginčo baigčiai.

45. Apeliantė be pagrindo remiasi ta aplinkybe, kad byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų buvimo, bet ne dėl ginčo esmės. Nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Å¡iuo atveju nekliudo įvykdyti teismo sprendimÄ .

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

48. IeÅ¡kovas R. K. praÅ¡o priteisti 3 006,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro atlygis advokatui už teisinę pagalbÄ byloje rengiant procesinius dokumentus. IeÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų realumÄ patvirtina advokato pateikta pažyma. Spręsdama dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11., 8.16 punktai), galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbÄ atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sÄ jungos, juridinio asmens kodas 305141449, 3 006,22 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is eurus, 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko