Legislator Case Law & Legislation
7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7 AI generated

7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,nukentėjusiajam V. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Legislator headnote

AI generated

7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7 · Vilniaus apygardos teismas: S. teigimu, du kÄ stiniai sužalojimai (dvi žaizdos) gali bÅ«ti padaromos tik tyčia. IÅ¡ dalies A. M. pripažino savo kaltę, t.y. pripažino, kad įkando į rankos rieÅ¡Ä , neigė tik įkandimÄ Ä¯ lÅ«pÄ (nurodė, kad gal į lÅ«pÄ su galva galėjo trenkti), tačiau tokius A. M. parodymus paneigia pateikti eksperto paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada. A. M. tyčiniai veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis darydamas veikÄ suvokė, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, norėjo, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių ir to siekė.Teismo posėdyje V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A                                                                                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-655/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00216-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                    2017 m. gegužės 29 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant išteisintajam A.

M.,iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,nukentėjusiajam V. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ V. S. priteista 500 eurų A. M. naudai gynėjo advokato paslaugoms apmokėti.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė : A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-06-11, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto dėl žemės sklypo ribų metu kilus grumtynėms, įkando V. S. į apatinę lÅ«pÄ ir kairįjį rieÅ¡Ä bei padarė odos nubrozdinimus, ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė V. S. sveikatÄ bei sukėlė stiprų fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu V.

S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir A. M. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam straipsnio sankcijoje numatytÄ baumę. VisiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau kasacinio teismo galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės nėra paneigtos teismo nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent jis (V.

S.) galėjo panaudoti fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu, siekdamas nutraukti jo veiklÄ , kuri jam nepatiko. V. S. taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis realizavo savo teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, nesulaukęs proceso Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pabaigos ir, kad jis privataus kaltinimo tvarka negali įsiterpti ir dubliuoti Å¡iuo metu apeliacinės instancijos teisme vykstančio proceso.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo jo, o taip pat liudytojo J.

Z. (J. Z.) parodymu vertinimu, neva jie turi motyvÄ apkalbėti A. M., siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. PrieÅ¡ingai, tai A. M. turi motyvÄ apkalbėti mane V. S. ir liudytojÄ J. Z., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.Jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, juos patvirtina liudytojo J.

Z. parodymai ir specialisto iÅ¡vada, kuriÄ ekspertas patvirtino teisme. Jais paneigiami A. M. argumentai, kad jis pats galėjo susižaloti lÅ«pÄ .Atkreipia dėmesį į tai, kad jo siekis atsiimti iÅ¡ A. M. fotoaparatÄ , kurį jis neteisėtai atėmė, rodo, kad jo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas, o daikto atsiėmimas, todėl negali bÅ«ti vertinama, kad A. M. tokiu bÅ«du gynėsi siekdamas pabėgti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie tai, kad neįrodyta, jog A. M. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė iÅ¡ esmės remdamasis vien tik paties kaltininko nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais.Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ .

V. S. teigimu, du kÄ stiniai sužalojimai (dvi žaizdos) gali bÅ«ti padaromos tik tyčia. IÅ¡ dalies A. M. pripažino savo kaltę, t.y. pripažino, kad įkando į rankos rieÅ¡Ä , neigė tik įkandimÄ Ä¯ lÅ«pÄ (nurodė, kad gal į lÅ«pÄ su galva galėjo trenkti), tačiau tokius A. M. parodymus paneigia pateikti eksperto paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada. A. M. tyčiniai veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis darydamas veikÄ suvokė, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, norėjo, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių ir to siekė.Teismo posėdyje V.

S. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, A. M. ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.V. S. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimus, nes nuosprendyje iÅ¡dėstė ne tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė iÅ¡vadas dėl A. M. iÅ¡teisinimo.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , ko pasėkoje pagrįstai A.

M. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nukentėjusysis skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams, dėsto tuos pačius argumentus, kurie yra įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

Pažymėtina, jog tiek V. S., tiek A. M. neneigia tarp jų įvykusio konflikto, tačiau pateikė visiškai skirtingas šio konflikto aplinkybes. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas pritaria ginčijamame nuosprendyje padarytai išvadai dėl nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo J. Z. parodymų patikimumo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl to paties įvykio, kurio metu V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, Vilniaus miesto apylinkes teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu V.

S. ir J. Z. pripažinti kaltais padarę nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, nuosprendyje konstatavus, kad 2012-06-11, apie 18 val., V. S. ir J. Z. panaudodami fizinį smurtÄ - padarydami A. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė jam priklausantį turtÄ - vaizdo kamerÄ â€žSony“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistųjų V. S. ir J. Z. apeliaciniai skundai buvo atmesti. V. S. privataus kaltinimo skundas teismui buvo pateiktas 2015-10-05, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui.

Ir nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog Å¡ioje kasacinio teismo galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės nėra paneigtos teismo nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent V. S. galėjo panaudoti fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu, siekdamas nutraukti jo veiklÄ , kuri jam nepatiko.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pagal V. S. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl to paties įvykio, kuriuose jie ginčija savo kaltę, Å¡iuo metu apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, yra pagrindas iÅ¡vadai daryti, kad jie turi siekį apkalbėti A. M., pateikdami savo įvykio versijÄ , tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal jiems inkriminuojamÄ BK 180 straipsnio 1 dalį.Apylinkės teismas pagrįstai, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių V.

S. privataus kaltinimo skunde nurodytus faktus dėl jo sveikatos sutrikdymo. Tai, jog V. S. buvo padaryta kÄ stinė žaizda apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieÅ¡e, kurie vertinant tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nėra besÄ lyginis pagrindas pripažinti A. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo V.

S. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , tuo tarpu iÅ¡teisintojo A. M. parodymai lieka nepaneigti. In dubio pro reo principas įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Pažymėtina, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014), todėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Daryti priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai V. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26. nuosprendis paliekamas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

V. S. apeliacinį skundÄ atmesti              Teisėjai                                                                               Ainora Kornelija Macevičienė               Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                ArtÅ«ras Å umskas