7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedM.,iÅ¡teisintojo gynÄjui advokatui Algimantui Kliunkai,nukentÄjusiajam V. S.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. gegužÄs 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Legislator headnote
AI generated7d69bf5a-b3f5-43bb-83ce-abae17467ab7 · Vilniaus apygardos teismas: S. teigimu, du kÄ stiniai sužalojimai (dvi žaizdos) gali bÅ«ti padaromos tik tyÄia. IÅ¡ dalies A. M. pripažino savo kaltÄ, t.y. pripažino, kad įkando į rankos rieÅ¡Ä , neigÄ tik įkandimÄ Ä¯ lÅ«pÄ (nurodÄ, kad gal į lÅ«pÄ su galva galÄjo trenkti), taÄiau tokius A. M. parodymus paneigia pateikti eksperto paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada. A. M. tyÄiniai veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis darydamas veikÄ suvokÄ, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, norÄjo, kad dÄl jo veikimo atsirastų padarinių ir to siekÄ.Teismo posÄdyje V.
Full text
PraneÅ¡Äjas A                                                                                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-655/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00216-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                    2017 m. gegužÄs 29 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ainoros Kornelijos MaceviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ), Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs ir ArtÅ«ro Å umsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant iÅ¡teisintajam A.
M.,iÅ¡teisintojo gynÄjui advokatui Algimantui Kliunkai,nukentÄjusiajam V. S.,nukentÄjusiojo atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. gegužÄs 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .
NukentÄjusiojo V. S. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ V. S. priteista 500 eurų A. M. naudai gynÄjo advokato paslaugoms apmokÄti.IÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-06-11, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto dÄl žemÄs sklypo ribų metu kilus grumtynÄms, įkando V. S. į apatinÄ lÅ«pÄ ir kairįjį rieÅ¡Ä bei padarÄ odos nubrozdinimus, ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdÄ V. S. sveikatÄ bei sukÄlÄ stiprų fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu V.
S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. gegužÄs 26 d. nuosprendį ir A. M. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį â pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam straipsnio sankcijoje numatytÄ baumÄ. VisiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti jam turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužÄs 25 d. nutartį panaikino ir perdavÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka, taÄiau kasacinio teismo galutinÄje ir neskundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmÄs nÄra paneigtos teismo nustatytos aplinkybÄs, kad bÅ«tent jis (V.
S.) galÄjo panaudoti fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu, siekdamas nutraukti jo veiklÄ , kuri jam nepatiko. V. S. taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis realizavo savo teisÄ kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, nesulaukÄs proceso Vilniaus apygardos teisme nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje, pabaigos ir, kad jis privataus kaltinimo tvarka negali įsiterpti ir dubliuoti Å¡iuo metu apeliacinÄs instancijos teisme vykstanÄio proceso.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo jo, o taip pat liudytojo J.
Z. (J. Z.) parodymu vertinimu, neva jie turi motyvÄ apkalbÄti A. M., siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. PrieÅ¡ingai, tai A. M. turi motyvÄ apkalbÄti mane V. S. ir liudytojÄ J. Z., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.Jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, juos patvirtina liudytojo J.
Z. parodymai ir specialisto iÅ¡vada, kuriÄ ekspertas patvirtino teisme. Jais paneigiami A. M. argumentai, kad jis pats galÄjo susižaloti lÅ«pÄ .Atkreipia dÄmesį į tai, kad jo siekis atsiimti iÅ¡ A. M. fotoaparatÄ , kurį jis neteisÄtai atÄmÄ, rodo, kad jo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukÄlimas, o daikto atsiÄmimas, todÄl negali bÅ«ti vertinama, kad A. M. tokiu bÅ«du gynÄsi siekdamas pabÄgti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie tai, kad neįrodyta, jog A. M. įvykdÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarÄ iÅ¡ esmÄs remdamasis vien tik paties kaltininko nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais.Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog kaltinamojo veiksmuose nebuvo tyÄios padaryti nukentÄjusiajam sveikatos sutrikdymÄ .
V. S. teigimu, du kÄ stiniai sužalojimai (dvi žaizdos) gali bÅ«ti padaromos tik tyÄia. IÅ¡ dalies A. M. pripažino savo kaltÄ, t.y. pripažino, kad įkando į rankos rieÅ¡Ä , neigÄ tik įkandimÄ Ä¯ lÅ«pÄ (nurodÄ, kad gal į lÅ«pÄ su galva galÄjo trenkti), taÄiau tokius A. M. parodymus paneigia pateikti eksperto paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada. A. M. tyÄiniai veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis darydamas veikÄ suvokÄ, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, norÄjo, kad dÄl jo veikimo atsirastų padarinių ir to siekÄ.Teismo posÄdyje V.
S. ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, A. M. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä skundÄ atmesti.V. S. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis, t. y. teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dÄsto motyvuotas iÅ¡vadas dÄl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkÄs teismas nepažeidÄ BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojanÄių nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimus, nes nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ ne tik kaltinimo, dÄl kurio byla buvo perduota nagrinÄti teisme, esmÄ, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikÄ Ä¯rodymų vertinimo motyvus ir padarÄ iÅ¡vadas dÄl A. M. iÅ¡teisinimo.TeisÄjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , ko pasÄkoje pagrįstai A.
M. atžvilgiu priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentÄjusiojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, taÄiau, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nukentÄjusysis skunde argumentuodamas savo teiginius dÄl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams, dÄsto tuos paÄius argumentus, kurie yra įvertinti skundžiamame nuosprendyje.
PažymÄtina, jog tiek V. S., tiek A. M. neneigia tarp jų įvykusio konflikto, taÄiau pateikÄ visiÅ¡kai skirtingas Å¡io konflikto aplinkybes. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas pritaria ginÄijamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai dÄl nukentÄjusiojo V. S. ir liudytojo J. Z. parodymų patikimumo. Teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl to paties įvykio, kurio metu V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, Vilniaus miesto apylinkes teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu V.
S. ir J. Z. pripažinti kaltais padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 180 straipsnio 1 dalyje, nuosprendyje konstatavus, kad 2012-06-11, apie 18 val., V. S. ir J. Z. panaudodami fizinį smurtÄ - padarydami A. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobÄ jam priklausantį turtÄ - vaizdo kamerÄ âSonyâ. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužÄs 25 d. nutartimi nuteistųjų V. S. ir J. Z. apeliaciniai skundai buvo atmesti. V. S. privataus kaltinimo skundas teismui buvo pateiktas 2015-10-05, t. y. esant įsiteisÄjusiam teismo nuosprendžiui.
Ir nors Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužÄs 25 d. nutartį panaikino ir perdavÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka, taÄiau pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog Å¡ioje kasacinio teismo galutinÄje ir neskundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmÄs nÄra paneigtos teismo nustatytos aplinkybÄs, kad bÅ«tent V. S. galÄjo panaudoti fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu, siekdamas nutraukti jo veiklÄ , kuri jam nepatiko.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pagal V. S. ir J. Z. apeliacinius skundus dÄl to paties įvykio, kuriuose jie ginÄija savo kaltÄ, Å¡iuo metu apeliacine tvarka nagrinÄja Vilniaus apygardos teismas, yra pagrindas iÅ¡vadai daryti, kad jie turi siekį apkalbÄti A. M., pateikdami savo įvykio versijÄ , tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs pagal jiems inkriminuojamÄ BK 180 straipsnio 1 dalį.ApylinkÄs teismas pagrįstai, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinanÄių V.
S. privataus kaltinimo skunde nurodytus faktus dÄl jo sveikatos sutrikdymo. Tai, jog V. S. buvo padaryta kÄ stinÄ Å¾aizda apatinÄs lÅ«pos deÅ¡inÄje pusÄje ir odos nubrozdinimas galimai po įkandimo kairiame rieÅ¡e, kurie vertinant tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nÄra besÄ lyginis pagrindas pripažinti A. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Byloje nÄra surinkta objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, patvirtinanÄių nukentÄjusiojo V.
S. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , tuo tarpu iÅ¡teisintojo A. M. parodymai lieka nepaneigti. In dubio pro reo principas įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentÄjusiuoju ar kaltinamuoju. PažymÄtina, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susijÄ ir iÅ¡ jų analizÄs turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltÄ bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados.
Tokios pozicijos laikosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014), todÄl skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai. Daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai V. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. gegužÄs 26. nuosprendis paliekamas nepakeistas.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä :
V. S. apeliacinį skundÄ atmesti              TeisÄjai                                                                               Ainora Kornelija MaceviÄienÄ               Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ                                                                                                                                                                                                                                                                                                ArtÅ«ras Å umskas