7d67458d-e400-4eec-b216-b58ff0034b4c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2524-431/2015                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26006-2013-9                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.3.; 3.3.2.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. P. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Kitoks sprendimas“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl valstybinio sandorio, kuris yra nustatytas įstatymo, įgytos nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo byloje – A. T..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė             PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje ir pripažinti ieÅ¡kovo teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 3 kambarių butÄ , atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį; nutraukti pažeidžiančius veiksmus, kurie trukdo naudotis turima nuosavybe.

Nurodė, kad gavus 2001-2002 metais priimtus sprendimus dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-2352-465/2014 teismo atliktos iÅ¡vados ir vertinimai dėl 1993 m. iÅ¡duoto gyvenamosios patalpos orderio, kuriuo ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė apsigyventi bute, ir dėl Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 2626V bei VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡to Nr. 10-04-359-89, kurių pagrindu 2002 m. rugsėjo 17 d. buvo įregistruotos UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į butÄ , yra neteisingos ir nepagrįstos.

Naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjui nebuvo žinomos. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės patvirtina, kad teismas, pripažindamas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas UAB „Dieona“ nuosavybės teises į butÄ , neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® „ Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡to Nr. 10-04-359-89, Vilniaus miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 24 d. potvarkio Nr. 2626V panaudojimo paskirtį, taip pat pritaikė 1964 m.

CK 255 straipsnį, pagal kurį privaloma notarinė forma įsigaliojo tik 1994 m., padarė neteisingas iÅ¡vadas ir vertinimus, kurie iÅ¡ esmės pažeidžia 1964 m. CK 41 straipsnyje įtvirtintÄ sandorių formÄ bei buto savininko teises. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į daiktÄ registracijai panaudoti dokumentai – Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 bei 1992 m. gruodžio 24 d.

Nr. 2616V miesto (rajono) valdybos potvarkis, neturi duomenų, identifikuojančių nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl esami dokumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti UAB „Dieona“ Å¡ių teisių turėtoja. VieÅ¡ojo registro tvarkytojas 2001-2002 m. sprendimuose nustatęs, kad minėti Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® „Kapitalinė statyba“ raÅ¡tas bei 1992 m. gruodžio 24 d. Nr. 2626V miesto (rajono) valdybos potvarkis, iÅ¡ esmės neatitinka CK 4.256 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų pagrindų ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo (23 straipsnio) įtvirtintų teisės aktų reikalavimų, UAB „Dieona“ 2001-2002 m. pateiktus praÅ¡ymus įregistruoti UAB „Dieona“ nuosavybės teises į butÄ , atmetė kaip nepagrįstus, registracijos netenkino ir nurodė, kad pateiktuose dokumentuose nėra teisinio pagrindo pripažinti UAB „Dieona“ registruojamų teisių turėtoja.

Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 828p, nustatyta tvarka, VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tu Nr. 10-04-359-89 gyvenamÄ jį plotÄ privalėjo perduoti UAB „Dieona“ nuosavybei, tačiau Å¡is plotas iki Å¡iol jai neperduotas. Vilniaus miesto savivaldybė, bandydama užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , galimai įtakojo vieÅ¡ojo registro tvarkytojÄ , kuris pažeisdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį, neteisėtai panaudojęs Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkį Nr. 2626V, įregistravo UAB Dieona“ nuosavybės teises į kito asmens nekilnojamÄ jį daiktÄ , padarė teisinį nusižengimÄ .

                Trečiasis asmuo A. T. nesutiko su proceso atnaujinimu. Nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad butas buvo perduotas UAB „Dieona“ nuosavybėn. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjo A. P. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-2352-465/2014.           Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, jog iÅ¡ viešų registrų buvo gauti 2001 m. ir 2002 m. sprendimai dėl daiktinių teisių, juridinių faktų registravimo ir tuo pagrindu procesas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

Tačiau remiantis pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas negali daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės jam nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ , kad Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, tai yra jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. PrieÅ¡ingai, Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , 2015 m. vasario 3 d. nutartyje pažymėjo, jog nurodyti dokumentai (VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 bei 1992 m. gruodžio 24 d.

Nr. 2626V miesto (rajono) valdybos potvarkis), kurių pagrindu VÄ® „Registrų centras“ buvo įregistruota ginčo buto nuosavybės teisė bendrovės (UAB „Dieona“) vardu yra galiojantys ir nenuginčyti. Juose nurodyta, kad bÅ«tent komercinė firma „Dieona“ apmokėjo ginčo buto statybÄ ir Å¡iam juridiniam asmeniui yra suteikiama ginčo buto nuosavybės teisė. Taip pat Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog gautas orderis suteikė ieÅ¡kovui teisę apsigyventi bute, bet nepatvirtino jo nuosavybės teisės atsiradimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su ginčo buto teisinės registracijos galiojimu, kadangi Å¡is klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais. Taigi, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės yra iÅ¡nagrinėtos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, o naujų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atnaujinti procesÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje buvo nurodęs šį pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ , o iÅ¡ esmės pateikė savo subjektyvų aplinkybių vertinimÄ dėl teismo priimtų sprendimų, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis.

Tačiau vien tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ . Minėta, jog proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti. PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėjas taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame bÅ«tų nustatytos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindÄ (CPK 178 straipsnis). Taigi, nenustačius sÄ lygų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.                                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                       Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Teismui pateikti dokumentai atitinka CK 1.73 straipsnyje įtvirtinto raÅ¡ytinio sandorio formÄ , todėl pirmos instancijos teismas privalėjo kvalifikuoti materialinį teisinį santykį dėl valstybinio sandorio, kuris yra nustatytas įstatymo, įgytos nuosavybės į daiktÄ â€“ 3 kambarių butÄ , dokumentų pripažinimo.

Tačiau nagrinėjamos bylos prejudiciniai faktai ir pareikÅ¡tų reikalavimų teisinės prezumpcijos, priimant sprendimÄ , nebuvo iÅ¡nagrinėtos ir turėtų bÅ«ti siejamos su naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis dėl bylos proceso atnaujinimo. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės patvirtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registre UAB „Dieona“ nuosavybės teisės registracijai pateiktus dokumentus: Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkį Nr. 2626V ir VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-04-359-89 UAB „Dieona“ nėra buto savininkas.

Todėl neteisėtai įregistruota UAB „Dieona“ nuosavybės teisė į butÄ iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovo teises. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkį Nr. 2626V ir jo priedėlį „Gyventojų, kuriems įmonės, įstaigos, organizacijos suteikia butus, pastatytus dalinio dalyvavimo tvarka“ butas yra suteiktas ieÅ¡kovui, savo lėšomis apmokėjusiam Å¡io buto statybÄ . Naujai paaiÅ¡kėjusio teisinio fakto priežastinis ryÅ¡ys, turintis esminę reikÅ¡mę bylos proceso atnaujinimui pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo 2001-2002 m. priimtus sprendimus patvirtina, kad UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į butÄ registracijai pateikti dokumentai – Vilniaus miesto savivaldybės VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 ir 1992 m. gruodžio 24 d.

Nr. 2626V miesto (rajono) valdybos potvarkis – neturi duomenų identifikuojančių nekilnojamÄ jį daiktÄ ir neatitinka CK 4.256 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų. Todėl 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2002 m. liepos 25 d. sprendimais buvo atsisakyta pripažinti UAB „Dieona“ buto savininku. Å ios aplinkybės dėl buto nuosavybės teisių pripažinimo yra proceso atnaujinimo pagrindas ir turi lemiamÄ Ä¯takÄ bylos baigčiai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis minėtais dokumentais, neteisėtai 2014 m. sausio 7 d. sprendimu pripažino UAB „Dieona“ nuosavybės teises į butÄ .2) Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad ji nėra ieÅ¡kinyje nurodytų dokumentų, tai yra protokolo ar 1992 m. akcininkų susirinkimo nutarimo Å¡alimi ir pagal juos jokių teisių ir pareigų neįgijo.

Å is atsakovo paaiÅ¡kinimas yra melagingas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį Nr. 828p tarp statytojo (savivaldybės, įmonės) ir Å«kio subjekto 1992 m. buvo pasiraÅ¡yta sutartis ir 1992 m. rugsėjo 23 d. sudarytas protokolas „Dėl gyvenamiesiems namas ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai“. Atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkio 2626V priedėlis ir potvarkis nėra ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į ginčo butÄ patvirtinantys dokumentai, yra melagingas ir iÅ¡ esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 2 punktÄ , nustatantį, kad miesto (rajono) valdyba, remdamasi asmens įmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, turi priimti potvarkį dėl gyvenamojo namo, buto perdavimo nuosavybės teise asmeniui savo lėšomis apmokėjusiam jų statybÄ .

Taigi Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. priimtas potvarkis Nr. 2626V yra teisinis aktas, pagal kurį 1992 m. gruodžio 24 d. butas buvo suteiktas asmeniui, savo lėšomis apmokėjusiam Å¡io buto statybÄ .3) Teismo vertinimas, kad ieÅ¡kovas, protokolÄ pasiraÅ¡ydamas kaip UAB „Dieona“ vadovas, pats Å¡ios sutarties Å¡alimi netapo, yra neteisingas, kadangi protokolas pasiraÅ¡ytas pagal Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį Nr. 828p, kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“.

Teismo vertinimas, kad 1993 m. sausio 20 d. iÅ¡duotas orderis dėl buto suteikimo nepatvirtino ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į butÄ , yra neteisingas, kadangi orderio iÅ¡davimo pagrindas, tai yra Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkis Nr. 2626V patvirtina miesto įmonių ir organizacijų sprendimus dėl butų pastatytų dalinio dalyvavimo tvarka, suteikimo gyventojams pagal priedėlį. Teismo vertinimas, kad nuosavybės teisės perleidimo ieÅ¡kovui notaro patvirtina sutartis su bendrove nebuvo sudaryta ir per tris mėnesius įregistruota registre pagal CK 255 straipsnį, yra neteisingas, kadangi butas buvo suteiktas 1992 m. gruodžio 24 d., o įstatymas įsigaliojo tik 1994 m. gegužės 17 d.

Be to, toks teismo vertinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 913 1-3 puntus. Pirmos instancijos teismo sprendime yra padarytos aiÅ¡kios teisės normų taikymo klaidos, turinčios esminę reikÅ¡mę bylos baigčiai.            Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, jog įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir nutartimi yra pripažinta, kad 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 ir 1992 m. gruodžio 24 d.

Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2626V yra pakankami ir teisėti pagrindai UAB „Dieona“ nuosavybės teisėms į butÄ Ä¯registruoti. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutarimi pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra iÅ¡nagrinėtos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, o naujų aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atnaujinti procesÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė, nors teismas buvo nutartyje trÅ«kumams paÅ¡alinti tai nurodęs. Teismas teisingai nurodė, jog 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2002 m. liepos 25 d. sprendimai nepripažintini naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame bÅ«tų nustatytos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pagrindÄ .

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.              Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2352-465/2014 atmetė A.

P. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Kitoks sprendimas“ bei trečiajam asmeniui A. T. dėl pripažinimo nuosavybės į trijų kambarių butÄ . Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2352-465/2014 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, tai yra naujai paaiÅ¡kėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.          IeÅ¡kovas pateikė teismui Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ dėl daiktinių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, kuriame nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus negalima įregistruoti nuosavybės teisių į butÄ , kadangi Vilniaus miesto VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡te Nr. 10-04-359-89, lėšų gyvenamiesiems namams statyti perdavimo Vilniaus miesto valdybai protokole nenurodyta už kokio nekilnojamojo daikto statybÄ UAB KF „Dieona“ sumokėjo VÄ® „Kapitalinė statyba“.

Be to, Nekilnojamojo turto registre UAB KF“Dieona“ teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯registruotos nebuvo, o pateikti dokumentai, kurių pagrindu UAB KF „Dieona“ pareiÅ¡kėjui perleido teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , neatitinka įstatymo numatytos daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo formos (t. I, b.l. 173). Taip pat ieÅ¡kovas pateikė minėtos institucijos 2002 m. liepos 25 d. sprendimÄ , kuriame nurodyta, jog praÅ¡ymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ tenkinimas atidedamas, kadangi pateiktame VÄ® „Kapitalinė statyba“ 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡te Nr. 10-04-359-89 nėra duomenų identifikuojančių minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (t.

I, b.l. 175). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sÄ lygų yra suformuota ir aiÅ¡ki. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka Å¡iuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ; nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės; sužinomos pareiÅ¡kėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo bÅ«ti priimtas visiÅ¡kai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).              Pažymėtina, kad 2001 m. gruodžio 6 d. sprendime nurodyta, jog jis buvo skirtas asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, A.

P.. Tuo tarpu 2002 m. liepos 25 d. sprendimas skirtas UAB komercinė firma „Dieona“, kurios steigėju ir akcininku buvo ieÅ¡kovas. Taigi Å¡ie dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovui jau buvo žinomos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, kadangi ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog joms esant galėjo bÅ«ti priimtas visiÅ¡kai kitoks sprendimas.

Ieškovo pateiktuose 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2002 m. liepos 25 d. sprendimuose nurodyta, jog jie gali būti skundžiami Centriniam registratoriui – Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Taigi šių dokumentų nustatytų aplinkybių teisėtumas gali būti ginčijamas, be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalį Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, galutinį sprendimÄ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo priima teismas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009 atmetė pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tarp kurių įpareigoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , statinio savininku įregistruoti A.

P.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ , taip pat konstatavo, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , tai yra 1992 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡tas Nr. 10-04-359-89 bei 1992 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 2626V, nebuvo nuginčyti ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atitinkamai ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartyje pažymėjo, jog nurodyti dokumentai, kurių pagrindu VÄ® „Registrų centras“ buvo įregistruota ginčo buto nuosavybės teisė bendrovės (UAB „Dieona“) vardu yra galiojantys ir nenuginčyti, juose nurodyta, kad bÅ«tent komercinė firma „Dieona“ apmokėjo ginčo buto statybÄ ir Å¡iam juridiniam asmeniui yra suteikiama ginčo buto nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo pateiktuose 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2002 m. liepos 25 d. sprendimuose yra nurodytas tik Nekilnojamojo turto registrui pateiktų nuosavybės teisę patvirtinačių dokumentų vertinimas, kurio negalima pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis įtakoti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kadangi tik teismui yra suteikta galutinė teisė tinkamai iÅ¡nagrinėti ir įvertinti visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

           Pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ieÅ¡kovui buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

PareiÅ¡kėjas nei praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame bÅ«tų nustatytos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindÄ (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde nurodomas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime pateiktų paaiÅ¡kinimų melagingumas tėra tik paties ieÅ¡kovo vertinimas, bet ne teismo nuosprendžiu nustatyti melagingi Å¡alies paaiÅ¡kinimai. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė